2025-09-03 Nr. AB-13612-3-61-3-02192-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2382-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02192-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. E. H. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. E. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. E. H. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 25S94159 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jo duomenis atsisakyta išbraukti iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Nacionalinis sąrašas) ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS sistema) įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo atsakovas atsisakė išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką − duomenys apie asmenį neišbraukti iš Nacionalinio sąrašo. Migracijos departamentas iš pat pradžių neturėjo teisės priimti sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir įtraukti perspėjimą į SIS sistemą, draudžiantį jam atvykti ir į kitas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybes. Toks atsakovo sprendimas buvo priimtas tik todėl, kad pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi.

2.2. Migracijos departamentas nepagrįstai Sprendime nurodė, kad sprendimas, kuriuo pareiškėjui nustatyti judėjimo ribojimai, negali būti panaikintas, kadangi pareiškėjas šiuo metu yra ES šalyse. Kadangi pareiškėjui nustatytas judėjimo ribojimas yra neteisėtas, atsakovas tuo negali remtis, teigdamas, kad pareiškėjas netinkamai jį vykdydamas pažeidžia teisės aktus. Migracijos departamentui buvo pateiktas pareiškėjo pasas, kuris buvo legalizuotas šalyje, kurioje jis gyvena – Bangladeše, todėl nėra abejonių, kad pareiškėjas šiuo metu nėra Europos Sąjungoje. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintas teisės normas, netinkamai taikė 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas).

2.3. Vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi Migracijos departamentas 2024 m. sausio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 24S16709 uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 36 mėnesiams (3 metams). Atsakovas minėtame sprendime taip pat nurodė, kad sprendimas priimtas, kadangi užsieniečiui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindas, nes darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, tačiau įmonė jam nesuteikė darbo vietos. Pareiškėjas turi teisę pasirinkti ar pasilikti dirbti pas minėtą darbdavį arba keisti darbdavį bei gauti naują leidimą laikinai gyventi ir pan. Šiuo metu susidaro situacija, kad visiems asmenims, kuriems buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi yra taikomos tokio pobūdžio priemonės, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi.

2.4. Migracijos departamento pritaikytos poveikio priemonės yra ne tik neteisingos ir nelogiškos, bet ir neproporcingos susidariusiai situacijai. Šiuo atveju nenustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, kurie sudarytų pagrindą palikti galioti skundžiamą Sprendimą. Įstatymo 133 straipsnis numato tik atsakovo teisę asmeniui įtraukti draudimą atvykti į Lietuvą tuo atveju, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi, o ne absoliučią pareigą daryti tai visais atvejais, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pažymi, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti.

2.5. Asmeniui visgi neturėtų būti ribojama teisė pasirinkti darbdavį, darbdaviui taip pat neturėtų būti ribojama teisė pasirinkti darbuotoją, todėl vien darbo sutarties nutraukimas arba jos nepasirašymas negali sukelti asmeniui tokių padarinių dėl kurių būtų ribojamas jo judėjimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad, kai asmuo neatvyko į Lietuvą dirbti, jam negali būti taikomas ribojimas atvykti į ES ir į Lietuvą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).

2.6. Pareiškėjas nesiekė apeiti migracijos procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas tuo metu pateikė aktualią informaciją, negana to, pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirbo. Todėl akivaizdu, kad priimtas sprendimas dėl judėjimo ribojimų nėra proporcingas, t. y. atsakovas akivaizdžiai peržengė diskrecijos ribas.

2.7. Skundžiamame Sprendime Migracijos departamento nurodoma argumentacija, dėl kurios pareiškėjo duomenys negali būti išbraukti iš SIS sistemos, yra nelogiška. Dėl atsakovo neteisėto sprendimo, kuriuo pareiškėjui nustatyti judėjimo ribojimai, pareiškėjas negali gauti jokio dokumento, kuris leistų būti jam Šengeno erdvėje. Formuodamas praktiką, tokios kategorijos bylose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daug kartų pasisakė, kad prieš įvedant perspėjimą į SIS sistemą reikia priimti atskirą administracinį aktą dėl asmens grėsmės, šiuo atveju tai padaryta nebuvo. Tai, kad atsakovas savo naudai interpretuoja tai, jog pareiškėjas neįsidarbino Lietuvoje nereiškia, kad jis siekė apeiti sistemą, elgėsi nesąžiningai ir pan.

2.8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, grindžiamas to asmens keliama grėsme nacionaliniam saugumui, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į SIS sistemą. Atsakovas net neturėjo teisės priimti sprendimo dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui. Taip pat nebuvo priimtas joks administracinis aktas dėl jo grėsmės.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 8 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išbraukti duomenis apie jį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir atšaukti įspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi SIS sistemoje. Pareiškėjas savo prašymą grindė teiginiais, kad jis gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, tačiau įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nesuteikė pareiškėjui darbo vietos.

4.2. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 24 d., vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės) ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu (darbo sutartis nesudaryta) priėmė sprendimą Nr. 23S210611 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Minėtą sprendimą pareiškėjas perskaitė 2023 m. lapkričio 25 d. Šio sprendimo pareiškėjas neskundė.

4.3. Taip pat Migracijos departamentas 2024 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 24S16709 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į SIS sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams). Pareiškėjas apie minėto sprendimo priėmimą buvo informuotas 2024 m. vasario 13 d. Minėto Migracijos departamento sprendimo pareiškėjas neskundė. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2025 m. balandžio 8 d. prašymą, atsižvelgęs į prašyme dėl draudimo atvykti panaikinimo pateiktą informaciją, į tai, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką 2023 m. gruodžio 9 d., t. y po sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo ir pranešimo apie leidimo laikinai gyventi panaikinimą perskaitymo, į tai, kad vertinant pareiškėjo pridėto paso puslapius, nustatyta, jog asmuo, atvykęs į Lietuvos Respubliką, iš Šengeno erdvės išvykęs nebuvo (paso kopijoje neužfiksuoti vėlesni negu 2023 m. gruodžio 9 d. sienų kirtimo spaudai), priėjo prie išvados, jog pareiškėjas, po leidimo laikinai gyventi panaikinimo, neišvyko iš Šengeno erdvės ir šiuo metu neteisėtai joje yra, kas rodo pareiškėjo piktnaudžiavimą migracijos procedūromis ir bandymą apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

4.4. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo. Vadovaujantis Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 50.1 papunkčiu, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis netrumpinamas ir neišbraukiami užsieniečio duomenys iš Nacionalinio sąrašo, nes išnagrinėjus prašymą nustatyta, kad nustatomas toks pat draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, koks jau yra nustatytas. Taip pat nenustatyta Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – ir Taisyklės) 32 punkte nurodyto teisinio pagrindo, kuriam esant, duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti į SIS sistemą, šioje sistemoje atšaukiami (nenustatyta, kad pareiškėjas turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, taip pat nenustatyta, kad nebeliko pagrindo taikyti perspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę).

4.5. Pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentas negalėjo priimti 2024 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 24S16709, yra nepagrįsti. Minėtas sprendimas buvo priimtas ne tik todėl, kad pareiškėjo Migracijos departamentui pateikta informacija neatitiko tikrovės ir, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas, bet ir todėl, kad jis savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis (apėjo Lietuvos nacionalinę teisę dėl atvykimo ir buvimo), ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. 2023 m. spalio 25 d. pareiškėjui buvo įteiktas leidimas laikinai gyventi, tačiau pareiškėjas iki leidimo laikinai gyventi panaikinimo į Lietuvos Respubliką neatvyko. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, įmonėje neįsidarbino, tačiau dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, todėl pareiškėjas apėjo nacionalinę teisę dėl atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas savo skundo teiginių, kad įmonė jam nesuteikė darbo vietos nepagrindžia jokiais objektyviais duomenis. Tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenys, tiek pareiškėjo paso duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iki leidimo laikinai gyventi panaikinimo neatvyko dirbti į Lietuvos Respubliką.

4.6. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, negalėjo vadovautis Migracijos departamento pareiškėjo atžvilgiu priimtais įsiteisėjusiais sprendimais, yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai pateikti 2025 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1873-624/2025.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo M. E. H. skundą atmetė.

6. Iš byloje esančių įrodymų, teismas nustatė, kad:

6.1. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 23S210611, kuriuo nusprendė pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760289691, galiojantį iki 2025 m. gegužės 25 d., nes darbo sutartis su asmeniu nesudaryta, duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

6.2. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 24S16709, kuriuo nusprendė uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams). Sprendimas priimtas, nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi; Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu; Taisyklių 15 punktu; SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu.

6.3. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė 2025 m. balandžio 8 d. prašymą „Dėl draudimo atvykti į Lietuvą ir įtraukto į Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje panaikinimo“.

6.4. Migracijos departamentas priėmė 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 25S94159 (ginčijamas Sprendimas), kuriuo nusprendė atsisakyti išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką; duomenys apie asmenį neišbraukti iš Nacionalinio sąrašo. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Taisyklių 28.1 papunkčiu, 30 ir 32 punktais ir Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 papunkčiu.

7. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje panaikintas dėl to, kad su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis ir duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka tikrovės. Sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvą bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) priimtas tuo pagrindu, kad asmens leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Teismas visų pirma pažymėjo, kad šių sprendimų pareiškėjas neskundė. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjas perskaitė 2023 m. lapkričio 25 d., o apie sprendimą dėl draudimo atvykti pareiškėjas buvo informuotas 2024 m. vasario 13 d.

8. Teismo vertinimu, reikšminga aplinkybė, kuri patvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimą migracijos procedūromis, yra ta, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2023 m. gruodžio 9 d., tai yra tuomet, kai jau buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi ir pareiškėjas apie tai žinojo. Taip pat teismui yra pateiktas pareiškėjo pasas, kuriame yra spaudas, kuris patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 9 d. atvyko į Lietuvą (Vilnius), kitų spaudų, kurie patvirtintų sienos kirtimą, pase nėra. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas tvirtino, jog atsakovui buvo pateiktas pareiškėjo pasas, kuris buvo legalizuotas šalyje, kurioje jis gyvena – Bangladeše, todėl nėra abejonių, jog pareiškėjas šiuo metu nėra ES, tačiau bylos duomenys patvirtina priešingas aplinkybes. Visuma aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas po leidimo laikinai gyventi panaikinimo neišvyko iš Šengeno erdvės ir šiuo metu neteisėtai joje yra.

9. Teismas vadovavosi Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 papunkčiu ir nurodė, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis netrumpinamas ir neišbraukiami užsieniečio duomenys iš Nacionalinio sąrašo, nes išnagrinėjus prašymą nustatyta, kad nustatomas toks pat draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, koks jau yra nustatytas. Teismas taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Taisyklių 32 punktu, nenustatyta, kad pareiškėjas turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, taip pat nenustatyta, kad nebeliko pagrindo taikyti perspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę. Teismas atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi, tačiau pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, įmonėje neįsidarbino, dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, todėl pareiškėjas apėjo nacionalinę teisę dėl atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Migracijos departamentas be pagrindo nustatė jam draudimą atvykti į Lietuvą bei įtraukė perspėjimą dėl draudimo atvykti į SIS sistemą, teismas pažymėjo, kad net ir padarius išvadą, kad sprendimas dėl pareiškėjui nustatytų draudimų yra priimtas neteisėtai, šioje byloje nėra paneigtos aplinkybės dėl to, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, į Lietuvą atvyko jau pareiškėjui žinant apie panaikintą leidimą laikinai gyventi, naujo leidimo išduoti neprašė, duomenų, kad pareiškėjas išvyko iš Lietuvos taip pat nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas šiuo metu neteisėtai yra Lietuvoje ir / ar Šengeno erdvėje. Teismas pažymėjo, kad toks vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką 2025 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1873-624/2025.

11. Atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra paneigtos aplinkybės, kad pareiškėjas nepiktnaudžiavo migracijos procedūromis, pareiškėjas įsiteisėjus sprendimams, kuriais buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje bei nustatyti draudimai, iš Lietuvos neišvyko ir dabar šalyje yra neteisėtai, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir priėmė ginčijamą Sprendimą.

12. Teismas taip pat vertino, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, veikė savo kompetencijos ribose, taip pat nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

III. 13. Pareiškėjas M. E. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui, taip pat nurodo:

14.1. Pirmosios instancijos teismas prieina prie nelogiškų išvadų, kad net ir pripažinus faktą, kad atsakovas neteisėtai taiko pareiškėjui judėjimo ribojimus, iš to neseka, kad pareiškėjas nepiktnaudžiavo migracijos procedūromis.

14.2. Pirmosios instancijos teismas remiantis prielaidomis ir atsakovo pateikta gynybine pozicija sprendė, kad pareiškėjas šiuo metu yra Lietuvoje arba ES teritorijoje. Jeigu tai būtų tiesa, atsakovas per beveik 2 metus jau būtų išsiuntęs pareiškėją į kilmės šalį, arba pareiškėjas šiuo metu būtų tiesiog sulaikytas Lietuvoje arba kitoje ES šalyje, kadangi jis turi galiojantį draudimą atvykti ir būti ES teritorijoje.

14.3. Migracijos departamento sprendimas dėl draudimo atvykti į Lietuvą bei perspėjimo įtraukimo SIS sistemą buvo priimtas visai kitais pagrindais nei jie nurodyti ginčijamame Sprendime bei pirmosios instancijos teismo sprendime. Atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo nustatė pareiškėjui draudimą atvykti į ES, kadangi leidimas laikinai gyventi užsieniečiui buvo panaikintas. Taip pat buvo priimtas sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, nurodant, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Nagrinėjamoje byloje atsakovas jau įrodinėjo kitas aplinkybes nei savo priimtame sprendime dėl draudimo pareiškėjui atvykti į ES. Šiuo metu atsakovas nurodo, kad draudimas yra teisėtas ir turi likti galioti, kadangi pareiškėjas atvyko į Lietuvą, kai jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi ir jis šiuo metu yra ES teritorijoje.

14.4. Pareiškėjas atvyko į Lietuvą 2023 m. gruodžio 9 d., o leidimas laikinai gyventi jam buvo panaikintas 2023 m. lapkričio 24 d., jis pranešimą perskaitė 2023 m. lapkričio 25 d., todėl į Lietuvą jis atvyko tuo metu, kai atsakovo sprendimas, kuriuo jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nebuvo įsigaliojęs, todėl pareiškėjas teisėtai kirto Lietuvos sieną.

14.5. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti, ar pats Migracijos departamento sprendimas, kuriuo pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į ES, yra teisėtas ir tuomet spręsti, ar atsakovas pagrįstai atsisako išbraukti perspėjimą iš SIS sistemos. Iš neteisės negali gimti teisė, nors šioje byloje būtent tokia situacija susidaro, kad priėmus neteisėtą draudimą, kuris jau galioja daugiau nei 1 metus, pareiškėjas turi prašyti jį panaikinti, o teismas patį sprendimą, kuris neabejotinai yra neteisėtas, vertina kaip teisėtą ir juo remiantis vertina pareiškėjo elgesį, t. y. vertina, ar pareiškėjas laikosi neteisėto sprendimo, t. y. ar jis nevyksta į kitas ES šalis, ar neprašo išduoti leidimo gyventi ir pan.

14.6. Pritaikytos poveikio priemonės yra ne tik neteisingos ir nelogiškos, bet ir neproporcingos susidariusiai situacijai, t. y. šiuo atveju nenustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, kurie sudarytų pagrindą palikti galioti ginčijamą Sprendimą.

14.7. Lietuvos vyriausias administracinis teismas formuodamas praktiką tokiose byloje taip pat nurodo, kad darbo sutarties nesudarymas ir leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimas negali būti absoliutus pagrindas taikyti užsieniečiams judėjimo ribojimus.

14.8. Migracijos departamentas net neturėjo teisės priimti sprendimą dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui bei pareiškėjo atžvilgiu nėra priimto jokio atskiro administracinio akto dėl jo grėsmės, kuris yra būtinas, siekiant nustatyti ribojimus judėti ES teritorijoje.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

16.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

16.2. Migracijos departamento 2024 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. 24S16709 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Kriterijų vertinimo tvarkos 14, 15 punktais, atitinka SIS reglamento 24 straipsnio pagrindus. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti vertinamas kartu su SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktu, kuris nustato kad situacijos, kurioms taikomas šio reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Migracijos departamentas, atlikęs pareiškėjo individualų vertinimą, įvertinęs, kad yra priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta, pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, 2024 m. sausio 15 d. sprendime Nr. 24S16709 konstatavo, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Taip pat Migracijos departamentas 2024 m. sausio 15 d. sprendime Nr. 24S16709 konstatavo, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į SIS sistemą. Minėtu sprendimu Migracijos departamentas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus. Minėtas laikotarpis yra nustatytas vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkto nuostatomis, įvertinus su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, todėl yra laikytinas proporcingu.

16.3. Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo išrašytas 2023 m. rugsėjo 18 d., ir pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko tik 2023 m. gruodžio 9 d., taigi negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad jis bus įdarbintas, o jam darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi nebus panaikintas.

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 25S94159, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas M. E. H. taip pat suformulavo reikalavimą iš naujo išspręsti prašymą dėl pareiškėjo duomenų išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukimo iš Šengeno informacinės sistemos įtraukto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad Migracijos departamentas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir atsisakė išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra paneigtos aplinkybės, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nustatytas aplinkybes, pareiškėjui taikytos judėjimo ribojimo priemonės yra neteisingos ir neproporcingos.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, akcentuoja, kad Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. 23S210611, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, taip pat Migracijos departamentas 2024 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. 24S16709, kuriuo uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas, yra įsiteisėję ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje vertinamas 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 25S94159 pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Teisėjų kolegija nurodo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Taisyklių 28.1 papunkčiu, 30 ir 32 punktais ir Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu.

22. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 7 dalį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis nustato, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. <...> Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

23. Pagal Taisyklių 32 punktą Sprendimas atšaukti perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas: 32.1. jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; 32.2. jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš sąrašo; 32.3. jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, arba taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

24. Kriterijų vertinimo tvarkos 49 punktas numato, kad priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti, nustatytą pagal vieną iš Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytų pagrindų, laikotarpį ar išbraukti iš Nacionalinio sąrašo duomenis apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu (išskyrus Taisyklių 122 punkte nustatytą atvejį), atsižvelgiama į: 49.1. motyvuotame rašytiniame užsieniečio prašyme išbraukti duomenis apie jį iš Nacionalinio sąrašo ar motyvuotame rašytiniame valstybės institucijos arba įstaigos siūlyme išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nacionalinio sąrašo nurodytą priežastį ir motyvus, dėl kurių užsieniečio duomenys turėtų būti išbraukti iš Nacionalinio sąrašo, taip pat kitas nurodytas aplinkybes; 49.2. draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti; 49.3. valstybės institucijos ar įstaigos, Migracijos departamentui pateikusios siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti (jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu), nuomonę ir / ar informaciją, gautą pagal Taisyklių 17 punktą; 49.4. aplinkybes, kurios turi būti vertinamos Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka.

Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punkte nurodyta, kad jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš šių sprendimų: 50.1. nesutrumpinti draudimo atvykti laikotarpio ar neišbraukti užsieniečio duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas toks pat draudimo atvykti laikotarpis, koks jau yra nustatytas; 50.2. sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs (jau nustatytas draudimo atvykti laikotarpis sutrumpinamas iki naujai nustatytojo); 50.3. išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes: 50.3.1. nustatoma, kad išnyko pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu sprendimas uždrausti atvykti buvo priimtas Įstatymo 133 straipsnio 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu; 50.3.2. nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui neuždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką; 50.3.3. nustatomas trumpesnis draudimo atvykti laikotarpis, nei jau nustatyta, ir jis jau yra pasibaigęs; 50.3.4. nustatoma, kad užsienietis įvykdė įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtą (skirtas) baudą (baudas), jeigu užsieniečiui buvo uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu dėl to, kad jis nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų).

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. balandžio 8 d. prašyme prašė panaikinti draudimą, kuris nustatytas 2024 m. sausio 15 d. sprendime Nr. 24S16709, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, bei panaikinti perspėjimą dėl įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą. Pareiškėjo įsitikinimu, priimtas sprendimas yra neteisėtas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką tokiose bylose, nurodė, kad prieš įvedant minėtus draudimus Migracijos departamentas turi absoliučią pareigą priimti įrodymais grįstą sprendimą dėl asmens grėsmės, nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo, todėl vien leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimas negali būti pagrindas taikyti judėjimo ribojimus.

26. Migracijos departamentas, be kita ko, atsižvelgęs ginčijamame Sprendime į pareiškėjo 2025 m. balandžio 8 d. prašyme pateiktą informaciją, į tai, kad asmuo atvyko į Lietuvos Respubliką 2023 m. gruodžio 9 d., t. y., po sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo ir pranešimo apie leidimo laikinai gyventi panaikinimą perskaitymo, į tai, kad vertinant asmens pridėto paso puslapius, nustatyta, jog asmuo, atvykęs į Lietuvos Respubliką, iš Šengeno erdvės išvykęs nebuvo (paso kopijoje neužfiksuoti vėlesni negu 2023 m. gruodžio 9 d. sienų kirtimo spaudai), darė išvadą, jog asmuo, po leidimo laikinai gyventi panaikinimo neišvyko iš Šengeno erdvės ir šiuo metu neteisėtai joje yra, kas rodo asmens piktnaudžiavimą migracijos procedūromis ir bandymą apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Migracijos departamentas vertino, kad nėra pagrindo išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo, todėl vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu konstatavo, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis netrumpinamas ir neišbraukiami užsieniečio duomenys iš Nacionalinio sąrašo, nes išnagrinėjus prašymą nustatyta, kad nustatomas toks pat draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, koks jau yra nustatytas. Taip pat Migracijos departamentas konstatavo, kad nenustatyta Taisyklių 32 punkte nurodyto teisinio pagrindo, kuriam esant, duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS sistemai, šioje sistemoje atšaukiami (nenustatyta, kad asmuo turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, taip pat nenustatyta, kad nebeliko pagrindo taikyti perspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, taip pat nustatytas bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir išbraukti jo (pareiškėjo) duomenis iš Nacionalinio sąrašo bei perspėjimą jo atžvilgiu SIS sistemoje. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis (žr. šios nutarties 8 p.), todėl minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti taikytų apribojimų kitaip, nei jie yra nustatyti (išbraukti draudimus ar juos sutrumpinti). Pažymėtina, kad po leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjas atvyko į Šengeno erdvę ir nėra objektyvių bei pakankamų duomenų patvirtinti, kad jis iš Šengeno erdvės išvyko. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikti paso duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas iš Šengeno erdvės išvyko, todėl nėra paneigtos išvados, kad pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog jeigu pareiškėjas būtų Šengeno erdvėje, atsakovas per beveik 2 metus jau būtų išsiuntęs pareiškėją į kilmės šalį arba pareiškėjas šiuo metu būtų tiesiog sulaikytas Lietuvoje arba kitoje ES šalyje, kadangi jis turi galiojantį draudimą atvykti ir būti ES teritorijoje, išvadų, kad pareiškėjas išvyko iš Šengeno erdvės, nepaneigia.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria pareiškėjas grindžia savo apeliacinį skundą, yra priimta dėl sprendimų, kuriais uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir į SIS sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), o nagrinėjamu atveju yra skundžiamas Sprendimas, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

29. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš Sprendimo matyti, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamento veiksmai atitiko Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. jame nurodytas teisinis ir faktinis Sprendimo pagrindas ir esminės faktinės aplinkybės, kurios buvo reikšmingos priimant skundžiamą Sprendimą.

30. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai iš esmės išskirtinai susiję su 2024 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 24S16709 neteisėtumu, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas aiškiai nenurodo kokias faktines aplinkybes netinkamai nustatė (nenustatė) bei teisės normas netinkamai taikė (netaikė) Migracijos departamentas, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo aptartos situacijos vertinti kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, bei Migracijos departamentas.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis.

32. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. E. H. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė