2018-10-02 Nr. AB-17495-3-62-3-01652-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-700-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01652-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno teritorinės muitinės atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verpalita“ skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Verpalita“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Verpalita“) padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 10000411963 dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 10000411963 dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje galiojimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jeigu šioje ginčo stadijoje bus priverstinai išieškota 91 873,83 Eur mokestinės prievolės suma, tai turės neigiamos įtakos įmonės finansiniam stabilumui, įmonės veiklai bus padaryta didelė žala. Neturėdama apyvartinių lėšų įmonė nebegalės atsiskaityti laiku su savo tiekėjais, darbuotojais ir kitais kreditoriais. Teigė, jog įmonė užsiima naudotų automobilių eksportu/importu bei prekyba, kur konkurencija yra labai didelė, todėl praradus šiuo metu turimus tiekėjus bei klientus, atkurti ryšius su jais gali būti praktiškai nebeįmanoma. Tik pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo sprendimo vykdymą, būtų įmanoma garantuoti realų ir veiksmingą iki skundžiamo akto buvusios padėties atkūrimą, tuo atveju, jeigu pareiškėjui būtų priimtas palankus teismo sprendimas. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad egzistuoja akivaizdi būtinybė dar iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo įvykdyti priimtą sprendimą. Priešingai, įmonės turtas, turimas nepaskirstytas pelnas yra pakankami, kad palikus galioti skundžiamą sprendimą 91 873,83 Eur suma būtų sumokėta.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Verpalita“ skundą, pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkino – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdė Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 10000411963 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“ galiojimą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu ir nurodė, kad teismo pateikti dokumentai, t. y. UAB „Verpalita“ finansinių ataskaitų rinkinys įrodo, jog įmonė turi 143 898 Eur trumpalaikio turto, nepaskirstytas pelnas siekia 132 372 Eur, todėl teismui priėmus net ir nepalankų pareiškėjui sprendimą ji privalės ir bus pajėgi atsiskaityti su valstybės biudžetu. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima tvirtinti, kad egzistuoja akivaizdi būtinybė neatidėliotinai, t. y. dar iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo UAB „Verpalita“ sąskaitų kredito įstaigoje, taip pat byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovo interesai šiuo atveju yra svarbesni už pareiškėjo interesus. Teismas priėjo išvadą, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso. Ir priešingai, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų akivaizdžiai pažeistas proceso šalių interesų pusiausvyros principas, įgyvendinant ginčijamą aktą, pareiškėjas galbūt patirtų žalą.

III. Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog mokesčių administratoriui, t. y. Kauno teritorinei muitinei, atlikus mokesčių išieškojimo veiksmus vykdant ginčui aktualų Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 31 d. sprendimą įmonei gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Priešingai, minėta įmonė pagal pateiktus finansinius dokumentus pripažįstama kaip pelninga. Be to, pateiktų finansinių ataskaitų rinkinyje nurodomi duomenys už 2017 m., tačiau jokiu būdu neapgrindžia pareiškėjo tikrosios finansinės bei turtinės padėties mokėtinos ir išieškotinos sumos išieškojimo dienai.

Atsakovas teigia, kad išieškojimo į valstybės biudžetą termino „nutolinimas“ gali išieškojimą apsunkinti ar tapti negalimu. Be to, sumokėjus muito sumą, neatitaisoma žala negalės būti padaryta. Panaikinus atitinkamus muitinės institucijų sprendimus, pripažinus, kad atitinkamos sumos iš pareiškėjo buvo išieškotos nepagrįstai, tokios sumos iš biudžeto teisės aktų nustatyta tvarka būtų grąžintos.

Šiuo atveju muito išieškojimo stabdymas reglamentuotas tiesiogiai taikytiname Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), todėl mokesčių administratoriui nepateikus garantijos ir (ar) įrodymų, kad muito sumokėjimas padarytų neatitaisomą žalą, kad toks garantijos pateikimas jam galėtų sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų, atsakovo nuomone, teismas negali taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių (ABTĮ 70 str. 2 d.).

Atsakovo nuomone, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę būtų pažeistas viešasis interesas, kadangi muitas be teisinio ir faktinio pagrindo savalaikiai nepatektų į Europos Sąjungos biudžetą. Be to, įvertinus pareiškėjo teiktose 2017 m. ataskaitose esamo turto ženklų mažėjimą palyginus su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, bei tai, kad šios ataskaitos nepagrindžia tikrosios įmonės turtinės ir finansinės padėties išieškojimo ir ginčo nagrinėjimo laikotarpiu, kokius kreditorinius įsipareigojus turi kitiems kreditoriams (tiek valstybinėms įstaigoms, tiek privačioms), kyla pagrįstos abejonės, ar vėlesnis išieškojimas nepasunkės ar bus neįmanomas.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu pareiškėjas yra atsidūręs tokioje situacijoje, kai iš jo kredito įstaigose esančių sąskaitų pagal atsakovo sprendimą yra priverstinai išieškoma 91 873,83 Eur mokestinė prievolė, nors dėl ataskaitos Nr. 8K320030M yra paduotas skundas. Mokestinės prievolės pritaikymas, tebevykstant ginčui dėl mokestinės prievolės apskaičiavimo teisingumo, apriboja pareiškėjo galimybę naudotis bei disponuoti sąskaitose esančiomis apyvartinėmis lėšomis, laiku vykdyti įsipareigojimus darbuotojams, kreditoriams ir kt. Atskirajame skunde atsakovas nepagrįstai teigia, jog teikiant skundą teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės įmonei bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Skunde pareiškėjas nurodė, jog užsiima naudotų automobilių eksportu/importu bei prekyba. Šioje srityje konkurencija yra labai didelė, todėl praradus šiuo metu turimus tiekėjus bei klientus, atkurti ryšius su jais gali būti praktiškai nebeįmanoma. Tai, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės įmonei būtų padaryta neatitaisoma žala, pagrindžia byloje pateiktas įmonės banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog visos įmonės sąskaitoje esančios apyvartinės lėšos buvo nurašytos atsakovo, nepaliekant rezervo, iš kurio įmonė galėtų atsiskaityti su savo klientais, darbuotojais ir valstybės biudžetu.

Pareiškėjas nurodo, kad įmonė negali nevykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, darbuotojams bei valstybės biudžetui motyvuodama tuo, kad atsiskaitys tada, kai jam bus grąžintos nepagrįstai išieškotos sumos. Įmonė neturi galimybės atidėti mokėjimų, todėl kasdienių apyvartinių lėšų įšaldymas akivaizdžiai daro neigiamą įtaką įmonės veiklai.

Pareiškėjo nuomone, teismas pagrįstai nurodė, jog net ir priėmus nepalankų pareiškėjui sprendimą jis privalės ir bus pajėgus atsiskaityti su valstybės biudžetu. Dėl šios priežasties atsakovo abejonės, kad vėlesnis išieškojimas pasunkės ar bus neįmanomas, atmestinos kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Kauno teritorinė muitinė 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 10000413473 pripažino netekusiu galios 2018 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 0000411963.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjo UAB „Verpalita“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdė Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 10000411963 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“ galiojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė sustabdyti Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 10000411963 dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje, kuriuo nuspręsta nurašyti mokestinę nepriemoką – 91 873,83 Eur iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigoje, galiojimą.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą akcentavo, kad Kauno teritorinė muitinė 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 10000413473 pripažino netekusiu galios 2018 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 0000411963.

Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno teritorinė muitinė 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 10000413473 dėl sprendimo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje pripažinimo netekusiu galios, vadovaudamasi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi šioje byloje, pripažino netekusiu galios 2018 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 0000411963 dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, po Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties priėmimo pasikeitus faktinei situacijai, pirmosios instancijos teismo ginčijamos nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti panaikinta, nes šioje byloje pripažinus netekusiu galios ginčo objektą prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – atsakovo 2018 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 0000411963 galiojimo laikinas sustabdymas – neteko jokios prasmės ir šios priemonės realiai nebūtų galima įgyvendinti.

Atsižvelgus į tai, atskirai nevertintinos ir aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovui pripažinus netekusiu galios Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 10000411963 dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje, šioje administracinėje byloje pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 10000411963 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“ galiojimo sustabdymas, nebeatitinka reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslo. Atsižvelgus į tai, atsakovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ne atskirojo skundo motyvais, bet pasikeitus faktinei situacijai iš esmės, ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pritaikyta pareiškėjo prašyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, naikintina atmetant pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno teritorinės muitinės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verpalita“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė