85704045-ab3f-4e78-a57d-9de2af2d550c · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-4863-423/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00579-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 7 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, pataisos namai, atsakovės atstovas), 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1-4). PareiÅ¡kėjas skunde ir atsikirtime (b. l. 37-39) į atsiliepimÄ nurodė, kad nuo 2021-01-18 iki 2021-02-08 buvo kalinamas Alytaus PN 5 lokalinio sektoriaus 1 kameroje ir Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos patalpose netinkamomis, žeminančiomis sÄ lygomis.

Teigė, kad nuolat trÅ«ko gyvenamojo ploto, gyvenimo sÄ lygos buvo labai ankÅ¡tos, kadangi kamerose kalėdavo 4-9 asmenys, o patalpų plotas buvo 27-29 kv. m. Pažymėjo, kad didelę dalį patalpų užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. PaaiÅ¡kino, kad Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos patalpose langai buvo užkalti faneros plokÅ¡tėmis, todėl nebuvo galimybės iÅ¡vėdinti patalpÄ , kaupėsi drėgmė, į vidų nepatekdavo natÅ«rali dienos Å¡viesa. Nei minėtose patalpose, nei kitose kamerose neveikė mechaninė ventiliacija.

Nurodė, kad dirbtinis patalpų apÅ¡vietimas buvo nepakankamas, dėl to pareiÅ¡kėjui skaudėdavo akis, galvÄ . Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos patalpose neįrengtas sanitarinis mazgas, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo naudotis kibiru, kas sukėlė didelių nepatogumų, stresÄ , pažeminimÄ . Kameroje tvyrojo nemalonus kvapas, nebuvo galimybės nusiplauti rankas, be to, tuÅ¡tintis teko kitų nuteistųjų akivaizdoje. Ä® tualetÄ buvo leidžiama nueiti tik tam tikru metu, lydint pareigÅ«nams, o naktimis tualetu naudotis nebuvo galima, todėl pareiÅ¡kėjas patyrė dideles kančias ir orumo pažeminimÄ .

Dėl visų minėtų atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, sudarant netinkamas kalinimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, pažeminimu, nepatogumais, kančiomis, sveikatos pablogėjimu. Prašė skundÄ patenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime (b. l. 10-14) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad visose gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas teisės aktų reikalavimus atitinkantis gyvenamasis plotas.

Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos patalpoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas iÅ¡kart po atvykimo į pataisos namus, tris paras, užtikrinant COVID-19 plitimo prevencijÄ , kadangi naujai atvykusiems nuteistiesiems privaloma per 5 paras atlikti viruso nustatymo testÄ . Å ioje patalpoje langai dengti grotomis, atidaromi iÅ¡ vidaus. Sanitarinis mazgas įrengtas gretimoje patalpoje, į kuriÄ pareiÅ¡kėjas galėjo nueiti bet kuriuo paros metu. Sanitariniame mazge įrengtas tualetas, kriauklė, mechaninė iÅ¡traukiamoji ventiliacija.

Sanitariniai mazgai 5 lokaliniame sektoriuje yra įrengti gyvenamosiose patalpose, visuose yra atskira oro Å¡alinimo sistema, nerÅ«dijančio plieno klozetas, kriauklė, o 12 bÅ«ryje – ir duÅ¡o kabinos. Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ Ä¯rodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė.

Pataisos namų pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas nesikreipė į pataisos namų administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nėra jokių duomenų apie jam kilusias neigiamas pasekmes. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sÄ lygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2021-01-18 iki 2021-02-08.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas skundėsi per mažu gyvenamųjų patalpų plotu. Nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte reglamentuota, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose turi būti 3,1 kv. m, o kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m (2.2 p.).

Byloje pateikti duomenys (b. l. 11, 17, 20) patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 4 paras (nuo 2021-01-18 iki 2021-01-21) buvo kalinamas Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gyvenamajame bendrabučio tipo kambaryje (Pirmojo aukšto plane pažymėtame Nr. I-10, b. l. 20). Šios patalpos plotas – 35,79 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, tačiau, kaip nurodė atsakovės atstovas, kartu su pareiškėju minėtu laikotarpiu kalėjo 3 asmenys. Teismas pažymi, kad byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių tikslų nuteistųjų skaičių Sveikatos priežiūros tarnybos patalpoje, tačiau pareiškėjas skunde nurodė, jog visose gyvenamosiose patalpose buvo kalinama nuo 4 iki 9 asmenų.

Taip pat nėra duomenų, jog nuteistųjų buvo laikoma daugiau, nei įrengta miegamųjų vietų. Taigi, padalijus minėtos patalpos plotÄ tiek iÅ¡ atsakovės atstovo nurodyto skaičiaus (4 asmenys), tiek iÅ¡ maksimalaus Å¡ioje patalpoje galinčių gyventi asmenų skaičiaus (10 asmenų), matyti, jog pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo didesnis, nei 3,1 kv. m (nuo 3,57 kv. m iki 8,9 kv. m). IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad nuo 2021-01-21 iki 2021-02-08 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 12 bÅ«rio 1 miegamÄ jį, kurio plotas – 34,75 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos (b. l. 11, 15, 17).

Nors byloje nėra duomenų, kiek tiksliai asmenų Å¡ioje patalpoje gyveno, tačiau pareiÅ¡kėjas skunde patvirtino, jog realiai nebuvo kalinamas su daugiau nei 9 asmenimis. Taigi, padalijus patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui teko 3,8 kv. m, kas atitinka minėtas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 nuostatas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009-07-30 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, jog Å¡ioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiÅ¡kėjo argumentų dėl sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos patalpoje langai buvo užkalti faneros plokÅ¡tėmis, todėl nebuvo galimybės iÅ¡vėdinti patalpÄ , kaupėsi drėgmė, į vidų nepatekdavo natÅ«rali dienos Å¡viesa. Nei minėtoje patalpoje, nei kitose kamerose neveikė mechaninė ventiliacija.

Nurodė, kad dirbtinis patalpų apÅ¡vietimas nepakankamas, dėl to pareiÅ¡kėjui skaudėjo galvÄ , akis. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad visos patalpos vėdinamos per atvirus langus.

Å iÄ aplinkybę, bei tai, kad Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos patalpoje langas nebuvo užkaltas lentomis, patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 31, 26). Byloje taip pat pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-12-21 patikrinimo aktas Nr. (1-12 15.4.8)PA-9545 (b. l. 27-29), kuriame užfiksuoti kompleksinio visų pataisos namų patalpų patikrinimo rezultatai. Å iame akte konstatuota, jog visos Alytaus PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per atvirus langus, o tualetuose ir duÅ¡uose įrengta mechaninė ventiliacija.

Nors minėtas patikrinimas atliktas dar iki šios bylos ginčo laikotarpio pradžios, teismo vertinimu, aplinkybės, susijusios su pastatų konstrukciniais įrengimais (ventiliacijos sistema, langų įrengimas) negalėjo būti iš esmės pakitusios pareiškėjo kalinimo laiku. Juolab, kad nei viena ginčo šalis nenurodė, ir tokių duomenų nėra, jog pataisos namuose iki pareiškėjo kalinimo laikotarpio buvo atliekami esminiai statybos, rekonstrukcijos darbai, dėl kurių galėtų pasikeisti visų patalpų vėdinimo sistemos.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti pataisos namų neteisėtus veiksmus dėl netinkamo vėdinimo pareiÅ¡kėjo gyvenamosiose patalpose. Teismas taip pat akcentuoja, kad Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nereglamentuojamas natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas, bet to, iÅ¡ minėtų fotonuotraukų matyti, kad dienos Å¡viesa į pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ sias patalpas patekdavo per įrengtus langus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl natÅ«ralaus apÅ¡vietimo atmestini kaip nepagrįsti.

IÅ¡ bylos duomenų (b. l. 26, 31) matyti, kad abejose ginčo patalpose buvo įrengtas dirbtinis apÅ¡vietimas. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad jis buvo nepakankamas, byloje nėra tokių duomenų. Teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, tačiau net pripažinus, kad tam tikru laikotarpiu pareiÅ¡kėjo gyvenamosiose patalpose esantis dirbtinis apÅ¡veitimas nesiekė Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reglamentuoto koeficiento, byloje nenustatyta, kad dėl to pareiÅ¡kėjui kilo kokios nors neigiamos pasekmės. Skunde teigiama, kad pareiÅ¡kėjui labai skaudėjo galvÄ ir akis, tačiau iÅ¡ byloje esančio Medicininio pažymėjimo (b. l.

22) matyti, jog dėl tokių nusiskundimų pareiÅ¡kėjas į gydytojÄ nesikreipė. Dėl to jo teiginiai vertintini kritiÅ¡kai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ dėl galimai netinkamo gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nenustačius, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad dėl to pareiÅ¡kėjui kilo neigiamų pasekmių, prilygstančių teisminėje praktikoje suformuotai neturtinės žalos sÄ vokai, pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas.

PareiÅ¡kėjas skundėsi, jog Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos patalpoje nebuvo galimybės naudotis tualetu. Atsakovės atstovas Å¡ia aplinkybę neigė ir į bylÄ pateikė patalpų planÄ (b. l.20), iÅ¡ kurio matyti, jog pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje patalpoje sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas, tačiau joje kalintys nuteistieji galėjo naudotis patalpoje Nr. I-6 įrengtu sanitariniu mazgu. Atsakovės atstovas nurodė, kad nuteistieji bet kuriuo paros metu galėjo iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ , kad bÅ«tų nuvedami į tualetÄ .

Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos patalpoje buvo įrengtas pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukas. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad pareigÅ«nai laiku neateidavo ir į iÅ¡kvietimus nereaguodavo, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas juos atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas dėl nepatogumų, naudojantis sanitariniu mazgu, bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ . Skunde taip pat nenurodyta, kada konkrečiai, kuriuo laiku, kokie pareigÅ«nai vėluodavo ateiti pagal iÅ¡kvietimÄ .

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovės atstovo patektais duomenimis. Å ioje administracinėje byloje nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ . Kaip minėta, vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ .

Taip pat nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sÄ lygų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io viseto, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo J. V. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė