856fe322-4bee-4e1f-92e0-5be8c8d4bc22 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-350-813/2020 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00621-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.3; (S) (S) 1.2.4.6.2.1; 1.2.9.8; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1 Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei, išteisintajam R.

S., jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, nukentėjusiajai K. S., jos atstovui advokatui Vytautui Klimavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Rasos Urbienės apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡teisintas, kadangi jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios K. S. atsisakymas nuo ieškinio priimtas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. S. pagal BK 163 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2013 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos ir ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 2 d. namuose, (duomenys neskelbtini), kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, turėdamas teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus E. S., K. S., sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai jiems vystytis, privalėdamas rÅ«pintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis.

PsichiÅ¡kai gniuždė ir vartojo fizinį smurtÄ , suduodamas smÅ«gius diržu, baugindamas smurtu savo sÅ«nų E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Sistemingai grasino sugriauti savo dukrai K. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir jos draugui M. A. gyvenimÄ , pasodinti vaikų motinÄ J. S. į kalėjimÄ , palikti be namų. Tokiais ilgalaikiais nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu psichologinio ir fizinio smurto veiksmais, fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždė savo dukrÄ K. S. dėl ko nukentėjusiajai K. S. konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje F93.8 tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų: fizinio ir psichologinio smurto jos atžvilgiu bei stebėto fizinio ir psichologinio smurto jos motinos atžvilgiu.

Taip nesunkiai sužalojo savo dukrÄ K. S., nes K. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

2. Be to, R. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, automobilyje smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – dukrÄ K. S., kuriai kilusio konflikto metu sudavė vienÄ kartÄ delnu per veidÄ , taip smurtaudamas nukentėjusiajai K. S. sukėlė fizinį skausmÄ .

3. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad nėra pakankamų ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių R. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Taip pat konstatavo, kad kaltinimai pagal BK 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ yra nepagrįsti ir neįrodyti, kaltinamajame akte iÅ¡dėstyti duomenys yra nepakankami ir keliantys abejonių.

4. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: R. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimÄ 6 mėnesiams; pripažinti kaltu pagal BK 163 straipsnį ir paskirti 100 MGL (5000 eurų) baudÄ ; pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir paskirti 8 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 163 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , subendrinti jas apimant ir paskirti 8 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Å¡iÄ bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams 6 mėnesiams. R. S. paskirti įpareigojimÄ dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Priimti nukentėjusiosios K. S. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio ir procesÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. CD laikmenas su vaizdo ir garso įraÅ¡ais palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga. 4.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismo iÅ¡vados, jog nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji K. S. jautė fizinį skausmÄ dėl iÅ¡teisintojo R. S. veiksmų, taip pat teismui kilusios abejonės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laiko, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. 4.1.1.

Teigiama, kad prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nekyla abejonių, kad konfliktas tarp nukentėjusiosios K. S. ir iÅ¡teisintojo R. S., kurio metu pastarasis sudavė delnu nukentėjusiajai per veidÄ , įvyko nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek 2018 m. vasario 19 d. vykusio teismo posėdžio metu nukentėjusioji nuosekliai laikėsi savo parodymų, nurodydama, kad Å¡is įvykis buvo 2016 metų rudenį, mokslo metų pradžioje.

Ir tik apklausta teisiamojo posėdžio metu 2018 m. rugsėjo 27 d. ir 2020 m. sausio 6 d. nukentėjusioji kardinaliai pakeitė parodymus, neigdama ne tik šį įvykį, bet ir kitus R. S. veiksmus jos atžvilgiu. Teismas, spręsdamas dėl įvykio laiko, nevertino liudytojos J. S. parodymų, kurie visiškai patvirtina nukentėjusiosios K. S. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir 2018 m. vasario 19 d. vykusio teismo posėdžio metu. Kilus abejonėms dėl įvykio laiko, teismas rėmėsi liudytojos V.

S. parodymais, kad 2016 m. rugsėjo mėn. ji mokykloje nedirbo, kadangi 2016 m. birželio mėn. išėjo motinystės atostogų. Tačiau teismas neįvertino liudytojos V. S. nurodytos aplinkybės, kad buvo atvejis, kai K. S. atėjo į klasę pavėlavusi, buvo apsiverkusi. Bekalbant, K. S. verkdama pasakojo, kad tėvai susipyko, jÄ kaltina dėl skyrybų, mama susirado kitÄ draugÄ , dėl ko tėtis užsipuolė mamÄ . Apie smurtÄ nukentėjusioji tuo metu nepasakojo. Todėl, anot apeliantės, tikėtina, kad nukentėjusioji pedagogei papasakojo apie kitÄ Ä¯vykį, kurio metu konfliktas vyko tarp tėvų.

Nukentėjusioji nurodė, kad apie smurtÄ , kurį patyrė automobilyje 2016 m. rudenį, mokslo metų pradžioje ji papasakojo klasės auklėtojai. Tačiau teismas neįvertino, kad konfliktai tarp S. vyko ilgÄ laikÄ , nukentėjusioji konfliktuojančius tėvus ir jų tarpusavio smurtÄ stebėjo ilgai, todėl tikėtina, kad ji pedagogei V. S. papasakojo apie kitÄ Å¡eimoje tarp tėvo ir motinos įvykusį konfliktÄ . Taigi nors nukentėjusiosios K. S. ir liudytojos V. S. parodymuose galima įžvelgti prieÅ¡taravimų dėl įvykio laiko ir priežasties, dėl ko ji verkė, tačiau pažymima, kad nepilnamečių parodymams nereikia taikyti labai griežtų reikalavimų.

Be to, teismas nepagrįstai atmetė A. B. parodymus. Liudytojas parodė, kad paskambinus K. ir pasakius, kad tėtis sudavė per veidÄ , jis atvažiavo ir paėmė mergaitę, pastaroji nėjo į mokyklÄ . Å i liudytojo A. B. nurodyta aplinkybė patvirtina, kad nukentėjusioji liudytojai V. S. pasakojo apie kitÄ Ä¯vykį, t. y. apie tėvų tarpusavio konfliktÄ , o ne patirtÄ smurtÄ automobilyje. 4.1.2. Teismo iÅ¡vados, kad objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių, kad Å¡io konflikto metu R.

S. ranka sudavė K. S. per veidÄ , dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas, byloje nėra, neatitinka faktinių aplinkybių. Teigiama, kad R. S. parodymai apie tai kad 2016 m. vežant K. į mokyklÄ automobiliu ir paklausus, kur jos motina, Å¡i pradėjo verkti dėl to, kad mama laukiasi, po to pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl jo turimos draugės, o paklausus apie nukentėjusiosios draugÄ M. A., pradėjo isterikuoti, bandė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, kad jokio smÅ«gio į veidÄ K. nesudavė, vertintini kaip jo gynybos pozicija, kaip siekimas iÅ¡vengti atsakomybės, kadangi Å¡iuos kaltinamojo parodymus paneigia kiti duomenys.

Nukentėjusioji K. S. tiek apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tiek 2018 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilyje, vežant jÄ Ä¯ mokyklÄ , neatsakius tėčiui, kur mama, jis trenkė deÅ¡iniu delnu jai į kairį žandÄ . Žandas buvo paraudęs, prie tėtės ir mokykloje ji verkė, jai skaudėjo. Apie patirtÄ smurtÄ automobilyje nukentėjusioji K. S. tÄ pačiÄ dienÄ pasakė mamai. Liudytoja J. S. parodė, kad jai paskambino K. ir verkdama pasakė, kad su tėčiu įvyko konfliktas, atsisakius pasakyti, kur mama, tėtis supyko ir trenkė per veidÄ .

Liudytojas A. B. (senelis, J. S. tėvas) parodė, kad jam paskambino verkdama K. ir pasakė, kad jai tėtis sudavė. Taigi, Å¡ių liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiosios K. S. ikiteisminio tyrimo metu ir 2018 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu duotus parodymus. Nors nukentėjusiosios motina pas medikus nesikreipė, iÅ¡ karto apie įvykį teisėsaugos institucijoms nepranešė, tačiau kiti požymiai – mergaitė verkė dėl patirto skausmo, apie tai pranešė telefonu mamai ir seneliui, kuris matė paraudusį mergaitės skruostÄ , rodo, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Todėl, anot prokurorės, nekyla abejonių, kad R. S. jam inkriminuotus fizinio smurto veiksmus padarė tyčia ir kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmÄ . Darydamas prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, teismas neįvertino nukentėjusiosios K. S. amžiaus įvykio metu (gim. (duomenys neskelbtini)). Pažymima, kad kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris naudoja prieÅ¡ vaikÄ fizinę jėgÄ , suvokia, jog tuo sukels pasekmes - nukentėjusysis patirs fizinį skausmÄ arba bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas.

Byloje nėra jokių faktinių duomenų, dėl kurių R. S. bÅ«tų turėjęs pagrindo manyti, jog tokių pasekmių nepilnametei nesukels, o subjektyvus iÅ¡teisintojo savo veiksmų vertinimas jo atsakomybės padarius nusikalstamÄ veikÄ nepaÅ¡alina ir nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. 4.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo iÅ¡vados, jog R. S. veiksmuose auklėjant savo vaikus, nėra BK 163 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų nusikalstamų veikų požymių, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. 4.2.1.

Nors R. S. savo kaltę neigia, tačiau byloje iÅ¡tirtų įrodymų visetas patvirtina, kad jis sistemingai, naudodamas fizinę ir psichinę prievartÄ , gniuždė savo vaikus K. S. ir E. S.. Netikėti nukentėjusiosios K. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir 2018 m. vasario 19 d. teisiamojo posėdžio metu nėra pagrindo, kadangi nepilnametės nukentėjusiosios parodymai gauti nepažeidžiant apklausos procedÅ«ros taisyklių ir yra vieni reikÅ¡mingiausių įrodymų vertinimo procese.

Be to, Å¡iuos nukentėjusiosios K. S. parodymus patvirtina nukentėjusiojo E. S., liudytojų J. S., A. B., G. B., J. S., V. T. parodymai. Paminėtų asmenų parodymais bei teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktų Nr. 103MS-105/2017 ir Nr. 103MS-104/2017 iÅ¡vadomis, ekspertės psichiatrės Sigutės Stanaitienės ir ekspertės psichologės Ievos Salialionės paaiÅ¡kinimais teisme, pasak prokurorės, nustatyta, kad kaltinamojo R. S. veiksmai savo vaikų nukentėjusiųjų K. S. ir E. S. atžvilgiu pasireiÅ¡kė fiziniu smurtu - smÅ«giai diržu, ranka, grasinimais sugriauti gyvenimÄ dukrai ir jos draugui, pasodinti vaikų motinÄ Ä¯ kalėjimÄ , palikti be namų.

IÅ¡ visų Å¡ių aplinkybių matyti, kad tokiais sistemingais veiksmais R. S. sÄ moningai siekė sudaryti ne tik savo sutuoktinei, bet ir savo vaikams baimės ir nerimo atmosferÄ . Toks elgesys netraktuotinas vien tik kaip besiskiriančių asmenų nesutarimai ir konfliktai. Veikos pavojingumÄ rodo ir tai, kad minėti veiksmai buvo atliekami prieÅ¡ nepilnamečius vaikus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347/2014) 4.2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad vertinant nukentėjusiosios K.

S. parodymų, duotų 2018 m. rugsėjo 27 d. ir 2020 m. sausio 6 d. teisiamųjų posėdžių metu, patikimumÄ reikia atsižvelgti į tai, kad nukentėjusiosios motina J. S. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos ir nukentėjusiaisiais K. S. ir E. S. liko rÅ«pintis ir juos prižiÅ«rėti tėtis – iÅ¡teisintasis R. S.. BÅ«tent tuo metu Vaiko teisų apsaugos skyriaus specialistams buvo pateikti nukentėjusiųjų K. S. ir E. S. paaiÅ¡kinimai, kuriuose neigiamas smurto prieÅ¡ juos vartojimas. Atkreipiamas dėmesys į tÄ aplinkybę, kad nukentėjusioji K.

S., duodama parodymus 2018 m. rugsėjo 27 d. teisiamajame posėdyje, dažnai nurodė abejones dėl tėvo veiksmų: „mano, kad tėtis mašinoje netrenkė“, „mano, kad jokio skausmo nejautė“, „mano, kad ji per jautriai sureagavo į tėčio sudrausminimus“, „nemano, kad tėtis jį (E.) yra mušęs“. Tokie nukentėjusiosios parodymai, anot apeliantės, kelia abejonių dėl jų patikimumo, tuo labiau, kad nukentėjusioji parodė, kad šiuo metu jaučiasi pasimetusi, kaltina save, kad vyksta šis procesas. 4.2.3.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į liudytojos - Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės V. T. parodymus. Pastaroji paaiÅ¡kino, kad atėjusi į skyrių K. paprašė duoti lapÄ kažkÄ paraÅ¡yti. Ji K. siÅ«lė pasikalbėti, bet Å¡i pasakė, kad nenori kalbėti, o nori raÅ¡yti. Po to kalbantis K. pasakė žodžiais tai, kÄ buvo paraÅ¡iusi paaiÅ¡kinime, tačiau kalbėjo sunkiai. Ji pagalvojo, kad K. pavargo nuo visų teisminių procesų, todėl nori viskÄ užbaigti. Tačiau teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį R.

S. atžvilgiu, nevertino šių aplinkybių, todėl padarė neteisingas išvadas. 4.2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2018 m. vasario 20 d. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos paauglių psichiatrės Astos Dervinytės- Bongarzoni specialisto išvadoje yra iš esmės kritikuojama ir vertinama 2017 m. birželio mėn. 8 d. - liepos mėn. 13 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus atlikta K. S. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė.

Tokie specialistės veiksmai vertintini kaip neetiški, kadangi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės išvados nekelia abejonių, kaip ir nekelia abejonių eksperčių Sigutės Stanaitienės ir Ievos Salialionės kompetencija. Be to, 2018 m. vasario 20 d. tyrimas atliktas nebendraujant ir neturint tiesioginio kontakto su vaikais, teoriškai dėstant išvadas, todėl 2018 m. vasario 20 d. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos paauglių psichiatrės Astos Dervinytės- Bongarzoni specialisto išvada negali būti pripažinta įrodymu ir vertinama kontekste su kitais bylos duomenimis. 4.2.5.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad reikia įvertinti ir tai, kad 2017 m. birželio 8 d. – liepos 13 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog K. S. konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų. K. S. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus. Gi 2019 m. spalio mėn. 3 d. – spalio 21 d. Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichologijos ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad K. S. neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, ji yra praktiškai psichiškai sveika.

Vertinat ekspertizių iÅ¡vadas Å¡ioje dalyje, pažymėtina, kad Kauno teismo psichiatrijos skyriuje K. S. ekspertizė atlikta praėjus dviem metams po ekspertizės, kuriÄ atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertės. Per šį laikÄ nukentėjusioji tapo pilnametė, savarankiÅ¡ka, nutrÅ«ko santykiai su draugu M. A., pagerėjo jos santykiai su tėvu, todėl sutiktina su ekspertų iÅ¡vada, kad Å¡ios ekspertizės metu nukentėjusiajai nediagnozuoti jokie psichikos sutrikimai ir ji yra psichiÅ¡kai sveika 4.2.6.

Apibendrindama apeliacinio skundo argumentus prokurorė tvirtina, kad įvertinus Å¡iuos duomenis, darytina iÅ¡vada, kad R. S. veiksmai savo vaikų nukentėjusiųjų K. S. ir E. S. atžvilgiu pasireiÅ¡kė ilgalaikiu, sistemingu psichiniu ir fiziniu smurtu - smÅ«giais diržu, ranka, grasinimais sugriauti gyvenimÄ dukrai ir jos draugui, pasodinti vaikų motinÄ Ä¯ kalėjimÄ , palikti be namų. Dėl Å¡ių veiksmų K. S. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl emocijų sutrikimo vaikystėje tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradęs dėl R.

S. veiksmų.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Rasos Urbienės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Prokurorė apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir Å¡io teismo iÅ¡vadomis dėl iÅ¡teisintojo R. S. nekaltumo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, mano, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, R. S. iÅ¡teisino nepagrįstai. Prokurorės įsitikinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina R. S. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 163 straipsnyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, todėl praÅ¡o pripažinti jį kaltu padarius Å¡ias nusikalstamas veikas. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

8. Ä®rodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013). Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

9. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis Å¡iuo modeliu, norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį.

Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.

Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos 10. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo Å¡eimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmÄ , toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus.

11. Apeliantės manymu, teismas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis – išteisintojo, nukentėjusiosios K. S., liudytojų parodymus, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai R. S. išteisino pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

12. Visų pirma, pažymima, kad, kaip ir minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias aplinkybes, tačiau Å¡ioje byloje tokių įrodymų nesurinkta.

13. R. S. kaltinimas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., tiksliau nenustatytu laiku, sukėlus fizinį skausmÄ savo dukrai K. S., buvo grindžiamas iÅ¡imtinai subjektyviais nukentėjusiosios parodymais ir iÅ¡ jos parodymų iÅ¡vestiniais jos artimųjų parodymais bei ekspertizės aktais. Pažymėtina, jog įrodymų patikimumas, taip pat ir paties nukentėjusiojo parodymų, ekspertizės akto patikimumas, jų įrodomoji vertė nustatoma visus surinktus duomenis lyginant ir gretinant tarpusavyje bei atsižvelgiant į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

14. IÅ¡teisintas R. S. neneigė, kad 2016 m. mokslų metų pradžioje vežant dukrÄ Ä¯ mokyklÄ , tarp jų buvo susidariusi konfliktinė situacija. K. S. jautriai reagavo į motinos nėštumÄ , priekaiÅ¡tavo jam dėl jo turimos draugės, o paklausus apie santykius su M. A., kilo isterija. Ji bandė iÅ¡lipti iÅ¡ važiuojančio automobilio, o jis už peties jÄ sulaikė. Privažiavus prie mokyklos ji nusikeikusi verkdama nuėjo į mokyklÄ . Kaltinamasis neigė dukrai sudavęs delnu į veidÄ .

Nukentėjusioji, aiÅ¡kindama apie Å¡io įvyko aplinkybes, viso proceso metu nebuvo nuosekli. Po R. S. kreipimosi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl to, kad J. S. vaikams draudžia su juo bendrauti, 2016 m. spalio 4 d. raÅ¡ydama paaiÅ¡kinimÄ nurodė, kad su tėčiu bendrauti nenori, nes jis smurtauja. Paskutinį kartÄ , rugsėjo pradžioje, jai nesutikus pas jį važiuoti, po ilgų įkalbinėjimų ir grasinimų trenkė į veidÄ (1 t., b. l. 2). 2016 m. spalio 10 d. liudytojo apklausos metu, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, aiÅ¡kino, kad tėtis jos atžvilgiu yra agresyvus, nori kontroliuoti, baugina, grasina pasodinti jos draugÄ .

Ji aiÅ¡kino, kad tėtis ne kartÄ yra jÄ pastÅ«męs, sudavęs ranka. Paskutinį kartÄ tai buvo maždaug prieÅ¡ mėnesį laiko (1 t., b. l. 32-33). Daugiau jokių aplinkybių K. S. nepatikslino. O apklausiama 2016 m. lapkričio 30 d., dalyvaujant motinai J. S., aiÅ¡kino, kad keli mėnesiai atgal tėtis veždamas jÄ Ä¯ mokyklÄ vienÄ kartÄ delnu sudavė per veidÄ , nes ji nepasakė, kur yra mama (1 t., b. l. 35-36). 2017 m. sausio 31 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos, apie šį įvykį aiÅ¡kino analogiÅ¡kai kaip ir ankstesnėje apklausoje.

Tik patikslino, kad mokykloje pamatė, jog žandas paraudęs. ParaudimÄ matė mokykloje jÄ prieÅ¡ pamokas pasitikusi draugė P. A., kuriai ji viskÄ papasakojo. Per pirmÄ pamokÄ klasės auklėtojai V. S. pasakė, kad susipyko su tėčiu (1 t. b. l. 42-45). 2018 m. vasario 19 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu apie šį įvykį nurodė tas pačias aplinkybes, tik aiÅ¡kino, kad apie tai atėjusi į mokyklÄ pasakė draugei G. N.. Kadangi labai verkė, auklėtoja per pamokÄ jÄ iÅ¡sivedė pasikalbėti, tačiau auklėtojai ji pasakė tik kad susipyko su tėčiu.

Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji pakeitė parodymus ir ėmė tvirtinti, kad tėtis jos atžvilgiu automobilyje prie mokyklos nesmurtavo. AiÅ¡kino, kad dabartiniu jos supratimu, tai buvo ne smurto panaudojimas, o sudrausminimas žodžiu. Ä®vykis prie mokyklos įvyko dėl tėvų skyrybų. Ji supyko ant tėčio ir jie apsižodžiavo. Tėtis norėjo, kad ji paklausytų, kÄ jis sako. Mano, kad tėtis maÅ¡inoje jai netrenkė. Tuo metu vyko tėvų skyrybos, ji buvo labai jautri, ir bet koks „kepÅ¡telėjimas“ atrodė, kaip smurtas prieÅ¡ jÄ .

Tėtis jai netrenkė, norėjo paimti už peties, norėjo jÄ atsukti, kad ji iÅ¡klausytų tėtį, nes ji nenorėjo klausyti, norėjo pabėgti. Tai buvo tėčio bandymas su ja pakalbėti. 2020 m. sausio 6 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausta K. S. vėlgi tvirtino, kad tėtį apkalbėjo, kad tai padarė įtakota mamos ir tuometinio jos draugo M. A.. Ji kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybÄ , galvodama, kad tokiu bÅ«du tėtis negalės su ja bendrauti, o ji galės bÅ«ti su savo draugu.

15. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų bÅ«ti vertinamas taip griežtai ir kategoriÅ¡kai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai, tačiau visgi pažymėtina, kad mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymai negali bÅ«ti absoliutinami, jie turi bÅ«ti vertinami bylos įrodymų grandinėje, mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymai negali bÅ«ti vieninteliu ir absoliučiu kaltės įrodymu. Nukentėjusiosios K. S. parodymų teisingumas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į bylos įrodymų visetÄ , analizuojant jos pačios, liudytojų parodymus, kitus iÅ¡vestinius įrodymus, kuriuose yra tam tikros informacijos apie K. S. pasisakymus dėl patirto fizinio smurto.

16. Nagrinėjamu atveju spręsdamas, kuriais K. S. parodymais tikėti, vertindamas nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir vertino kitus byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tikėti nepilnametės nukentėjusiosios K. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pirmosios apklausos metu teisme duotais parodymais. Nors prokurorė apeliaciniame skunde tvirtina, kad Å¡ių parodymų teisingumÄ patvirtina liudytojų J. S., A. B., G. B., J. S., V. S. parodymai, teisėjų kolegija su tokiais prokurorės teiginiais nesutinka.

17. Nei vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų paties tarp K. S. ir R. S. vykusio konflikto nematė. Liudytoja J. S. (buvusi R. S. žmona, bylos duomenimis, jų santykiai itin konfliktiÅ¡ki), duodama parodymus, taip pat nebuvo nuosekli. Apklausiama liudytoja 2016 m. spalio 10 d., t. y., praėjus neilgam laiko tarpui nuo R. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, galimo padarymo, apie tai, kad K. S. prie mokyklos bÅ«tų patyrusi fizinį smurtÄ , neužsiminė, nors iÅ¡ties buvus tokiam įvykiui, ji neabejotinai apie tai minėtos apklausos metu jau turėjo žinoti.

Pastebėtina, kad ir K. S. tÄ dienÄ vykusios apklausos metu tik aiÅ¡kino, kad tėvas jai yra sudavęs, pastÅ«męs ir paskutinį kartÄ tai padarė maždaug prieÅ¡ mėnesį, tačiau jokių konkretesnių įvykio aplinkybių nenurodė. 2016 m. lapkričio 24 d. vykusios apklausos metu ji aiÅ¡kino, kad tiksliai nepamena kada, bet galėjo bÅ«ti 2016 m. sausio mėnesį, R. S. pasisiÅ«lė vaikus nuvežti į mokyklÄ , kadangi ji turėjo iÅ¡vykti. Važiuojant automobiliu, buvęs sutuoktinis teiravosi dukters, kur randasi mama, į kÄ Å¡i atsakė, kad tai ne jo reikalas.

Po Å¡ių žodžių Å¡is trenkė dukrai per veidÄ , pykosi su ja. Po to nuvežė į mokyklÄ . TÄ pačiÄ dienÄ dukra su ja susiekė telefonu ir viskÄ papasakojo (1 t., b. l. 144-145). Apklausiama 2016 m. gruodžio 6 d., po tyrėjos atliktos K. S. apklausos, kurioje dalyvavo ir J. S., nukentėjusioji ėmė tvirtinti, kad įvykis prie mokyklos buvo 2016 m. rugsėjo mėnesį. Ji taip pat nurodė, kad apie fizinį smurtÄ sužinojo iÅ¡ dukters telefonu. Å i verkdama jai paskambino iÅ¡ mokyklos.

JÄ tokiÄ matė auklėtoja V. S. ir apie šį įvykį papasakojo draugei P. A. (1 t., b. l. 155-157). Taigi ji perpasakojo K. S. apklausos metu nurodytas aplinkybes. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kų parodymų ji laikėsi ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

18. Negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad aplinkybę, jog R. S. dukrai sudavė prie mokyklos, patvirtina A. B. parodymai. Vertindama Å¡io liudytojo parodymus, teisėjų kolegija pastebi, kad jie prieÅ¡tarauja pačios K. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pirmosios apklausos teisme duotiems parodymams, kuriais prokurorė praÅ¡o remtis sprendžiant R. S. kaltės klausimÄ , o taip pat ir J. S. parodymams, į kÄ teisingai dėmesį atkreipė ir pirmosios instancijos teismas. A. B. (J. S. tėvas) paaiÅ¡kino, kad paskambinusi K. jam pasakė, kad tėtis sudavė.

Jis su K. prie mokyklos susitiko praėjus maždaug 10 minučių nuo įvykio. AnÅ«kė nėjo į pamokas laukė jo. Jis nuvykęs pastarÄ jÄ pasiėmė. Jos skruostas buvo paraudęs, ji verkė. Tačiau pastebėtina, kad nukentėjusioji nei vienos apklausos metu apie tai, kad bÅ«tų skambinusi seneliui ir su juo susitikusi nenurodė, prieÅ¡ingai, aiÅ¡kino, kad apsiverkusi ėjo į mokyklÄ , ten viskÄ papasakojo jos laukusiai draugei (skirtingų apklausų metu nurodė skirtingas drauges), o po to pirmosios pamokos metu apie tai, kad susipyko su tėčiu pasakė auklėtojai V.

S.. Tačiau liudytoja V. S. nurodė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį jau nebuvo K. S. klasės auklėtoja, kadangi tuo metu jai buvo suteiktos motinystės atostogos. Tad apie jokį 2016 m. rugsėjo mėnesį buvusį konfliktÄ jai negalėjo bÅ«ti papasakota. Liudytoja taip pat nurodė, kad per visÄ laikÄ , kol buvo klasės auklėtoja, smurto Å¡eimoje požymių nepastebėjo. Buvo vienas atvejis 2016 m. pradžioje, žiemÄ , kuomet K. S. pavėlavo į pamokas. Ji buvo apsiverkusi. Besikalbant papasakojo, kad tėvai labai susipyko, kad mama susirado kitÄ draugÄ ir tėvas dėl to jÄ užsipuolė.

Apie smurtÄ nieko nepasakojo. Apie tai, kad R. S. bÅ«tų smurtavęs K. S. atžvilgiu, nenurodė ir M. A.. Pastarasis bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu artimai bendravo su nukentėjusiÄ ja. Dėl santykių su juo K. S. susilaukdavo tėvo priekaiÅ¡tų, kas visiÅ¡kai natÅ«ralu, atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiajai tuo metu buvo tik 14-15 metų, o M. A. už jÄ vyresnis buvo beveik 10 metų, be to, ir ne itin teigiamai charakterizuojamas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ir pan. Jis tik patvirtino, kad K.

S. pykosi su tėvu, bet apie smurtÄ nieko nepasakojo. Kadangi M. A. aptariamu laikotarpiu nukentėjusiosios gyvenime užėmė svarbiÄ vietÄ , abejotina, jog tuo atveju, jei nukentėjusioji iÅ¡ tiesų bÅ«tų patyrusi fizinį smurtÄ , ji apie tai nebÅ«tų užsiminusi tuo metu artimam ir svarbiam žmogui. Esant prieÅ¡taringiems nukentėjusiosios ir liudytojų parodymams, liko nepaneigta iÅ¡teisintojo versija, kad konflikto automobilyje su K. S. metu jis jai suėmė už peties, norėdamas jÄ sulaikyti, pasikalbėti, tačiau jokio smÅ«gio per veidÄ nesudavė ir fizinio skausmo nesukėlė, juolab, kad ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji pripažino, kad aptariamu laikotarpiu buvo labai jautri ir į viskÄ perdėtai reagavo, kiekvienas prisilėtimas atrodydavo, kaip smurtas.

19. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , kaip ir minėta, bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (iÅ¡ lot. visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kuris įpareigoja objektyviai nepaÅ¡alinamas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžiančiu, esant abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis.

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, kÄ teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad R. S. nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, automobilyje kilusio konflikto metu savo dukrai K. S. sudavė vienÄ kartÄ delnu per veidÄ ir taip sukėlė fizinį skausmÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R.

S. iÅ¡teisino pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Dėl BK 163 straipsnio ir BK 138 straipsnio 3 dalies 2 punkto taikymo 20. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Objektyviai sveikatos sutrikdymÄ sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. BÅ«tini objektyvieji Å¡io nusikaltimo požymiai yra:

1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas;

3) priežastinis ryÅ¡ys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, tai yra nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi bÅ«ti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sÄ moningai leidžia jiems kilti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo. Kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi bÅ«ti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis.

21. Pagal BK 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rÅ«pintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziÅ¡kai ar psichiÅ¡kai gniuždydamas vaikÄ , palikdamas jį ilgÄ laikÄ be priežiÅ«ros ar panaÅ¡iai žiauriai elgdamasis su vaiku. Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, tai yra jai bÅ«dingas kartotinumas ir periodiÅ¡kumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iÅ¡ vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirÅ«pinimas vaiku ir pan.

Vienkartinio pobÅ«džio smurtiniams veiksmams prieÅ¡ vaikÄ teisiÅ¡kai įvertinti BK 163 straipsnis netaikomas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553-942/2015, 2K-277-788/2016, 2K-474-489/2016). Nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimÄ , jeigu jis Å¡iÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia, tai yra jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553-942/2015).

Teisės doktrinoje pripažįstama, kad fizinis vaiko gniuždymas apima tokius padarinius kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, o nustačius didesnį sveikatos sutrikdymo mastÄ vaikui sukelti neigiami padariniai atskirai kvalifikuojami pagal kitus BK straipsnius taikant nusikalstamų veikų sutapties taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016).

22. Nagrinėjamoje byloje R. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2013 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos ir ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 2 d., turėdamas teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus E. S., K. S., sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai jiems vystytis, privalėdamas rÅ«pintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis. PsichiÅ¡kai gniuždė ir vartojo fizinį smurtÄ , suduodamas smÅ«gius diržu, baugindamas smurtu savo sÅ«nų E. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Sistemingai grasino sugriauti savo dukrai K. S., gim. (duomenys neskelbtini). ir jos draugui M. A. gyvenimÄ , pasodinti vaikų motinÄ J. S. į kalėjimÄ , palikti be namų. Tokiais ilgalaikiais nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu psichologinio ir fizinio smurto veiksmais, fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždė savo dukrÄ K. S., dėl ko nukentėjusiajai K. S. konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje F93.8 tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų: fizinio ir psichologinio smurto jos atžvilgiu bei stebėto fizinio ir psichologinio smurto jos motinos atžvilgiu.

Taip nesunkiai sužalojo savo dukrÄ K. S..

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , iÅ¡nagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, patikrinusi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, taip pat pati atlikusi įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį R. S. atžvilgiu. Vien ta aplinkybė, kad prokurorė nesutinka bei nepritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir padarytoms iÅ¡vadoms, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryti BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimai.

24. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. S. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 163 straipsnyje klausimÄ , iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais (paties iÅ¡teisintojo R. S., nukentėjusiųjų K. S., E. S., liudytojų parodymais, eksperčių paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktuose pateiktomis iÅ¡vadomis ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga), tyrė bei analizavo tiek R.

S. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, tinkamai įgyvendino BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai neginčijamų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog R.

S. laikotarpyje nuo 2013 metų tiksliau nenustatytos dienos iki 2016 m. gruodžio 2 d. sistemingai naudojo fizinį smurtÄ , psichiÅ¡kai gniuždė savo sÅ«nų E. S. ir dukrÄ K. S., pastarajai Å¡iais veiksmais ir nesunkiai sutrikdydamas sveikatÄ .

25. IÅ¡teisintasis R. S. viso proceso metu neigė smurtavęs savo vaikų atžvilgiu, sistemingai juos gniuždęs. Jis pripažino, kad yra griežtas tėvas, tačiau tikino fizinių bausmių nenaudojęs. Jis niekada netampė dukros už plaukų, nesudavė smÅ«gių į veidÄ . E. patikdavo žaisti lėktuvėliais, tad žaidimo forma sÅ«nų numesdavo ant lovos. Yra buvę atvejų, kai E. iÅ¡daužė lango stiklÄ , peiliu supjaustė baldus, tuomet griežtesniu tonu buvo aiÅ¡kinama, kad taip elgtis negalima, jis bÅ«davo sudrausminamas.

Tačiau bauginimo ir smurto nebuvo. Griežtesnių pokalbių buvo ir su K.. Mano, kad vaikai apie smurtÄ kalbėjo įtakoti motinos. Nesutarimai Å¡eimoje prasidėjo 2014 m., 2015 m. pradžioje jis išėjo gyventi pas tėvus, įvyko oficialios skyrybos. Vaikams yra tekę matyti tarp jo ir J. S. buvusius konfliktus. Nesutarimai buvo dėl finansų, namo, vaikų priežiÅ«ros, dėl to, kad motina K., kuriai tuo metu buvo 14-15 metų, leidžia bendrauti su žymiai už jÄ vyresniu vyru – M. A.. K. iÅ¡važiuodavo pas pastarÄ jį į Å iaulius, ėmė praleidinėti pamokas, iÅ¡vyko su juo krovininiu automobiliu į užsienį.

Jis žinojo, kad K. draugas vartojo svaigalus, buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones. Jam kaip tėvui nepatiko tokie dukters santykiai ir elgesys, buvo neramu, o motina toleravo. Su K. yra buvę pokalbių apie M. A.. Jis jai aiÅ¡kino, kad reikia baigti mokyklÄ . Tai buvo griežti pokalbiai. Po skyrybų žmona jam uždraudė bendrauti su vaikais, vaikai buvo nuteikinėjami prieÅ¡ jį. SÅ«nus bijodavo su juo bendrauti, kadangi mama bardavo. Dėl to, kad J. S. jam draudė bendrauti su vaikais, dėl K. santykių su M.

A. kaltinamasis yra kreipęsis į Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ . Konfliktiniu laikotarpiu K. buvo karÅ¡takošė, impulsyvi, prieÅ¡iÅ¡ka, labai ryÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡davo savo jausmus, nepasitenkinimÄ . Pastebėtina, kad tokias jos charakterio savybes nurodė ir M. A., G. B., patvirtino ir ji pati.

26. Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡teisintojo R. S. parodymų, jis sutiko, kad yra griežtas tėvas savo veiksmus suvokė kaip pastangas auklėti ir ugdyti vaikus, ypač dukrÄ paauglystės laikotarpiu, siekdamas, kad ji bÅ«tų disciplinuota, nepraleidinėtų pamokų, baigtų mokyklÄ , vengtų netinkamos kompanijos, santykių su žymiai vyresniu ne itin teigiamai charakterizuojamu vaikinu. TÄ pripažino ir nukentėjusioji K. S. bylÄ nagrinėjant teisme (iÅ¡skyrus pirmÄ jÄ apklausÄ teisme).

27. Nukentėjusioji K. S. apklausiama 2018 m. vasario 19 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tėčio agresyvÅ«s iÅ¡puoliai dažnai pasireikÅ¡davo. Jis muÅ¡davo mamÄ , tempdavo jÄ už plaukų, pastumdavo. Tėvų santykiai labiausiai pablogėjo, kai gimė brolis. Nukentėjusioji aiÅ¡kino, kad ir jÄ dažnai tampydavo už plaukų, stipriau paimdavo už rankos ar už peties, likdavo mėlynės, pirÅ¡tų įspaudai. Yra ne kartÄ sudavęs į veidÄ , dėl ko kraujuodavo lÅ«pa.

KartÄ pas senelius yra pastÅ«męs, dėl ko ji atsitrenkė į radiatorių. Tokių įvykių dažnumas priklausydavo nuo tėčio nuotaikos. PrieÅ¡ kažkurį iÅ¡ Å¡eimos narių smurtas pasireikÅ¡davo bent kartÄ Ä¯ savaitę. PrieÅ¡ jÄ smurtaudavo, kai papraÅ¡ydavo pinigų ar iÅ¡eiti su draugais, dėl namų ruoÅ¡os. Ji niekaip tėčiui neįtikdavo. SmurtÄ yra mačiusi teta J. S., pusseserė R. S.. Jos ir tėčio santykiai labiausiai pablogėjo 2015-2016 metais, kai jis susirado draugę ir išėjo gyventi kartu su ja.

Santykių pablogėjimui didžiausiÄ Ä¯takÄ turėjo tėvų skyrybos, turto dalybos, pavydas. Ji bandė bendrauti su tėčio drauge, bet Å¡i jai nepatinka. Pripažino, kad rašė negražaus turinio žinutes tėčio draugei, kiÅ¡osi į suaugusiųjų reikalus, kadangi jai patinka padėti spręsti konfliktus. Yra impulsyvi, karÅ¡to bÅ«do, drÄ si ir gali pastovėti už save ir savo Å¡eimÄ . Yra įsikiÅ¡usi į ginčus dėl turto. BÅ«davo ir prieÅ¡ brolį smurtaujama, jį pastumdavo, patampydavo už drabužių.

Žino, kad yra gavęs ir iÅ¡ delno per užpakalį, bet jį silpniau muÅ¡davo negu jÄ . BÅ«dama 14 metų ėmė draugauti su 9 metais vyresniu vaikinu iÅ¡ JoniÅ¡kio M. A. ir tai tėčiui nepatiko. Prasidėjo nesutarimai, tėtis pradėjo grasinti ir jai, ir draugui, draugas ne kartÄ Ä¯ policijÄ Ä—jo aiÅ¡kintis dėl tėčio iÅ¡puolių. BÅ«davo priekaiÅ¡taujama mamai, aiÅ¡kinama, kad tai pedofilija. Tėtis jai sakė, kad juos iÅ¡skirs, pasodins jos draugÄ , kad jam pakenks, kad sugadins jam gyvenimÄ .

Jis taip pat grasindavo sakydamas, kad paliks be namų visus, kad sugadins gyvenimÄ mamai. Dėl to jai buvo baisu. VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ jautė stresÄ , pergyveno, buvo skaudu. Jai buvo labai sunku, nemiegodavo naktimis, turėdavo baisių minčių. Buvo nustojusi valgyti, buvo nusilpusi, tai buvo 2016-2017 m. Mokykloje bÅ«davo labai sunku susikaupti. Lankėsi pas psichologÄ , gėrė žolelių vaistus. Mano, kad bÅ«tų teisinga, kad didžioji turto dalis atitektų jiems, kadangi jie yra trise, o jis vienas. O tėtis nori viskÄ dalinti pusiau.

Iš esmės analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., b. l. 42-45).

28. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusioji pakeitė parodymus. Pirmiausia, 2018 m. rugpjūčio 3 d. ji kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių ir raÅ¡tu pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad dėl tėvų skyrybų ir patirto didžiulio streso bei įtampos, trupučio spaudimo prieÅ¡ maždaug du tris metus su tėčiu vykusį konfliktÄ pati galbÅ«t pervertino ar suprato ir teisėsaugos atstovų buvo suprasta klaidingai.

Tačiau dabar situacijÄ vertina kitaip ir mano, kad taip nebuvo (3 t., b. l. 118). Pastebėtina, kad Å¡is paaiÅ¡kinimas, o taip pat ir E. S. paaiÅ¡kinimas, kuriame jis tvirtino, kad gera bÅ«ti su tėčiu, prieÅ¡ingai nei kad tvirtina apeliantė, paraÅ¡yti vaikų motinai J. S. dar gyvenant Lietuvoje. K. S. nurodė, kad paaiÅ¡kinimo metu dar gyveno su mama, vėliau persikraustė pas senelius. R. S. buvo uždrausta su ja bendrauti. Bylos duomenimis jis Å¡io draudimo laikėsi. Tad nėra duomenų, patvirtinančių, kad paaiÅ¡kinimÄ Vaiko teisių apsaugos skyriui ji rašė įtakota tėvo.

29. Gavus duomenų apie tokio paaiÅ¡kinimo pateikimÄ , K. S. teisme buvo apklausta papildomai. 2018 rugsėjo 27 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji K. S. paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu ji gyvena su seneliais. Su tėčiu nebendrauja, tačiau nori bendrauti. RaÅ¡tÄ vaiko teisėms parašė, kadangi nori bendrauti su tėčiu, jo pasiilgo. Susiprato, kad anksčiau viskÄ vertino per stipriai, todėl parašė šį raÅ¡tÄ . Apie raÅ¡tÄ vaiko teisėms kalbėjo su broliu ir močiute.

Brolis galėjo bendrauti su tėčiu, ji pagalvojo, kad reikia imtis veiksmų. Jautė kaltę dėl Å¡ios situacijos, kadangi per jautriai į viskÄ sureagavo, turbÅ«t labai stipriai pergyveno tėvų skyrybas. Močiutė sakė, kad tai yra jos pačios pasirinkimas, jeigu ji taip jaučiasi, jog nori paraÅ¡yti raÅ¡tÄ vaiko teisėms, tai turi tai padaryti. Nebuvo taip, kaip pasakojo anksčiau. Tėtis visada yra griežtas, bet rankos prieÅ¡ jÄ nekėlė, gal ji per jautriai reaguodavo į jo sudrausminimus.

Ji norėdavo iÅ¡eiti, neklausydavo tėčio, tai jis paimdavo už rankos ar dar kažkur. Tai bÅ«davo tėčio reikalavimas atkreipti jos dėmesį. PirmÄ kartÄ davė parodymus ir sakė, kad tėtis jÄ skriaudė, kažkada tempė už plaukų, dabar galvoja, kad buvo netyčia, norėjo paimti už peties ar rankos, o pasitaikė plaukai. Nukentėjusioji aiÅ¡kino, kad buvo jauna, per daug vadovavosi emocijomis, ne visas aplinkybes teisingai pasakė teismui, neteisingai buvo suprasta. Dėl situacijos prie mokyklos, dabartiniu jos supratimu, tai buvo ne smurto panaudojimas, o sudrausminimas žodžiu.

Tėtis pasakė jai, kad atsisėstų ir paklausytų, kÄ jis sako. Ä®vykis prie mokyklos įvyko dėl tėvų skyrybų. Ji supyko ant tėčio ir jie apsižodžiavo. Mano, kad tėtis maÅ¡inoje jai netrenkė. Tuo metu vyko tėvų skyrybos, ji buvo labai jautri, ir bet koks „kepÅ¡telėjimas“ atrodė, kaip smurtas prieÅ¡ jÄ . Tėtis jai netrenkė, norėjo paimti už peties, norėjo jÄ atsukti, kad ji iÅ¡klausytų tėtį, nes ji nenorėjo klausyti, norėjo pabėgti. Tai buvo tėčio bandymas su ja pakalbėti.

Dėl grasinimų jos draugui pedofilija ir pasodinti į kalėjimÄ , tai nebuvo grasinimai, tai buvo labiau teiginiai. Dabar jai pačiai atrodo, kad tarp jų buvo per didelis amžiaus skirtumas ir jų santykiai atrodė keistai. Ji buvo su Å¡iuo draugu iÅ¡vykusi į užsienį, pora savaičių važinėjosi po EuropÄ , važiavo sunkvežimiu, tuo metu jai buvo 16 metų. E. atžvilgiu nėra mačiusi smurto. Nemano, kad tėtis yra jį mušęs, jie labai gerai sutaria. Brolis tėčio bijotų, jeigu jis bÅ«tų jį skriaudęs. E. iÅ¡dykaudavo, tai galėjo bÅ«ti sudrausminimai. 30. 2020 m. sausio 6 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausta nukentėjusioji K.

S. parodė, kad Å¡io tyrimo metu buvo apklausta tris kartus ir visi jos parodymai skyrėsi. Paskutiniai jos duoti parodymai yra teisingi. 2016 metais tėtis prieÅ¡ jÄ nesmurtavo, jai skausmo nesukėlė, apie tai davė neteisingus parodymus, dėl ko nuoÅ¡irdžiai gailisi. Neteisingus parodymus davė paveikta mamos ir M. A.. Buvęs draugas jai sakydavo, kad tėvas jiems trukdo bendrauti. Jos aplinkoje tėvas atrodė kaip prieÅ¡as, visa mamos Å¡eima tėtį apibÅ«dino kaip blogÄ Å¾mogų, kadangi jis paliko Å¡eimÄ .

Tuo metu tai atrodė jai, kaip pasaulio pabaiga. Ji pati pasistatė sienÄ tarp savęs ir tėčio. VisÄ tuometinę situacijÄ pati sudramatizavo ir tas situacijas iÅ¡ dalies pati susigalvodavo. Motina ir M. A. nenurodydavo, kÄ kalbėti apklausų metu. Ji pati iÅ¡galvojo situacijÄ su broliu. Brolis davė parodymus, vadovaudamasis tuo, kÄ girdėjo aplinkoje. Jis sakydavo tai, kÄ norėjo girdėti aplinkiniai. Apie situacijÄ kalbėdavosi su seneliais. Jie sakydavo, kad tėtis juos paliko, jis to yra nusipelnęs. Ji pati su mama kalbėdavo apie tai, kokius davė parodymus.

Brolis girdėdavo jų pokalbius. Brolis gindavo tėtį, bet ji bandydavo brolį nuteikti prieÅ¡ tėvÄ . Ji pati kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybÄ . Galvojo, kad tokiu bÅ«du tėtė negalės su ja bendrauti, o ji galės bÅ«ti su savo draugu. Nesuprato viso melo pasekmių. Vėliau, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iÅ¡sigando, norėjo pakeisti parodymus. Tyrėja tuomet pasakė, kad gali nukentėti jos motina. IÅ¡sigando, kad mama gali bÅ«ti nuteista. Žinojo apie Å¡eimoje esančius finansinius sunkumus, sunku buvo iÅ¡laikyti namÄ , galvojo, kad padės pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys.

31. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ji vėlgi aiÅ¡kino, kad tėtis jai tikrai nesukėlė jokių fizinių skausmų. PrieÅ¡ingai aiÅ¡kino dėl skyrybų, dėl gyvenimo atskirai, manė, kad tokiu bÅ«du padės mamai. Konfliktų tarp tėčio ir jos brolio nebuvo ir nėra.

32. Kadangi nukentėjusioji bylÄ nagrinėjant teisme kardinaliai pakeitė parodymus, sprendžiant, kurie jos parodymai teisingi, bÅ«tina atsižvelgti ir į inkriminuojamų nusikalstamų veikų laikotarpiu susiklosčiusius santykius Å¡eimoje, nesutarimus tarp suaugusių asmenų, kokioje aplinkoje ji augo, juolab, kad Å¡i byla yra specifinė ir jautri, tampriai susijusi su daug metų santuokoje pragyvenusių, turinčių du nepilnamečius vaikus, santuokos nutraukimo, turto dalybų byla. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vertinant parodymus byloje, kai nesutaria ir skiriasi santuokoje ilgai pragyvenę žmonės, jų santykiai įtempti, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, taip pat ir nukentėjusieji gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situacijÄ , turėti ne visai teisėtų motyvų.

Nukentėjusioji K. S. teisme (iÅ¡skyrus pirmÄ jÄ apklausÄ ), pripažino, kad kiÅ¡osi į tėvų santykius. Kad nukentėjusioji buvo aktyviai įsitraukusį į tėvų skyrybų procesÄ , akivaizdžiai matyti ne tik iÅ¡ jos teisme duotų parodymų, bet ir iÅ¡ byloje esančių D. K. (tuometinei R. S. draugei) raÅ¡ytų žinučių turinio, kuriose K. S. įžeidinėja D. K., kalba apie pedofilijÄ , kad „praeitÄ kartÄ jum nepaėjo ir dabar nepaeis“ (Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad J.

S. leidžia savo 14 ar 15 metų dukrai gulėti su suaugusiu vyru; dėl Å¡io praneÅ¡imo buvo atliktas patikrinimas), grasina, nurodo, kad „<...mano mama tau dar nusileido, bet aÅ¡ dabar imsiuos veiksmų, galėsi dėl visko blogo gyvenime kaltint tik mane, patikėk manim, norėjai karo, bus karas...>“ (1 t., b. l. 169-170). Pastebėtina, kad Å¡ios žinutės raÅ¡ytos 2016 m. spalio 3 d., o jau 2016 m. spalio 4 d. K. S. Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame apkaltino tėvÄ smurtu.

33. Nagrinėjamu atveju spręsdamas, kuriais K. S. parodymais tikėti, vertindamas nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir vertino kitus byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tikėti nepilnametės nukentėjusiosios K. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pirmosios apklausos metu teisme duotais parodymais. Akivaizdu, kad tėvų skyrybų, ypač konfliktiÅ¡kų, atvejis traumuojančiai veikia vaikÄ . Be to, aptariamu laikotarpiu K.

S., bÅ«dama vos 14-15 metų amžiaus, buvo užmezgusi santykius su ženkliai už save vyresniu vaikinu ir Å¡iems santykiams tėvas prieÅ¡taravo, tad neabejotina, kad tai iÅ¡Å¡aukė jos prieÅ¡iÅ¡kumÄ tėvui. NatÅ«ralu kad, kai tėvai iÅ¡siskyrę, paaugliai dažnai linksta prie tos pusės, kurios taisyklės Å¡velnesnės, lengvesnės ir pan. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tarp tėvo ir dukters susiklosčiusius santykius, į viso proceso metu J. S. akcentuotÄ subjektyvų neigiamÄ požiÅ«rį į R.

S., kas atsispindi ir nukentėjusiosios parodymuose, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusioji K. S. galėjo ir sakyti netiesÄ dėl jos atžvilgiu vartojamo fizinio ir psichinio smurto. Nors prokurorė apeliaciniame skunde tvirtina, kad Å¡ių parodymų teisingumÄ patvirtina nukentėjusiojo E. S., liudytojų J. S., A. B., G. B., J. S., V. T. parodymai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad besÄ lygiÅ¡kai tikėti liudytojų J. S., A. B., G. B., J. S. parodymais nėra pagrindo.

34. Vertinant liudytojų A. B., G. B., J. S. parodymus, visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad jie yra J. S. (iÅ¡teisintojo buvusios sutuoktinės, su kuria susiklostę itin konfliktiÅ¡ki santykiai) tėvai ir sesuo. Minėtų liudytojų parodymams įtakÄ galėjo daryti J. S. ir R. S. skyrybų procesas bei vykusio skyrybų proceso metu bei po jų tarp J. S. ir R. S. susidarę konfliktiÅ¡ki santykiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Å¡ių liudytojų parodymais, nes jie yra neobjektyvÅ«s, paveikti vykusio J.

S. ir R. S. skyrybų proceso bei dėl jo susidariusių konfliktinių santykių ne tik tarp buvusių sutuoktinių, bet ir jų artimųjų giminaičių. Be to, natÅ«ralu, jog tėvai ir sesuo siekia palaikyti dukrÄ ir seserį, jos vaikus, dėl to tiek A. B., tiek G. B., tiek J. S. parodymai gali bÅ«ti duodami maksimaliai palankiai J. S. bei jÄ užstojančiai dukrai K. S. bei iÅ¡kreipiami R. S. nenaudai. Be to, Å¡ių liudytojų parodymai nėra itin informatyvÅ«s. Liudytojas A. B. davė parodymus tik apie įvykį prie mokyklos (kaltinimas padarius BK140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ), daugiau bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nenurodė.

Liudytoja G. B. patvirtino, kad jos dukters ir R. S. santykiai buvo konfliktiÅ¡ki, matydavo smurto žymes ant dukters veido, tačiau apie tai, kad jis bÅ«tų sistemingai gniuždęs vaikus, nepatvirtino. Ji nurodė, kad prieÅ¡ penkerius ar daugiau metų yra buvęs atvejis, kai K. nepaklausius tėvo, jis jÄ paėmė už kupros ir numetė. E. nieko nėra pasakojęs apie tėvo elgesį. Konfliktai tarp tėvo ir vaikų kildavo gal dėl to, kad vaikai neklausydavo. Liudytoja taip pat nurodė, kad K. pasakojo, jog konfliktų metu gina mamÄ .

K. buvo karinga, nenusileisdavo, stengdavosi už save pastovėti, neleisdavo savęs engti. Liudytoja J. S. patvirtino, kad jos sesers J. S. ir Å¡ios vyro R. S. santykiai buvo konfliktiÅ¡ki. Taip pat ji nurodė, kad iÅ¡teisintasis nebuvo Å¡velnaus bÅ«do tėvas. Yra mačiusi, kad Rimvydas pastumia K., jÄ patempia, paėmęs už rankos iÅ¡veda iÅ¡ kambario. Tuo metu K. nebuvo 10 metų. Å ios liudytojos nurodytos aplinkybės neapima laikotarpio, kuriuo pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ R. S. vartojo fizinį smurtÄ K.

S. atžvilgiu, jÄ gniuždė, kadangi iÅ¡teisintasis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas laikotarpiu nuo 2013 m., o tuo metu K. S. jau buvo 13 metų. Yra girdėjusi, kad K. labai pergyveno ir verkė dėl to, kad tėtis grasino pasodinti jos draugÄ Ä¯ kalėjimÄ . Taip pat jai buvo papasakotas atvejis, kad tėvas atvežęs dukrÄ Ä¯ mokyklÄ jai sudavė. Nors K. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, aiÅ¡kino, kad apie smurtÄ Å¾ino pusbrolis L. S., tačiau pastarasis jokių konkrečių aplinkybių nurodyti negalėjo.

Jis tik nurodė, jog mano, kad K. pyksta ant tėčio dėl iširusios santuokos. Kad vaikai vengtų tėvo, jis nepastebėjo. Matė, kad E. santykiai su tėvu geri, o K. nelabai.

35. Kadangi A. B., G. B. ir J. S. yra J. S. Å¡eimos nariai, kaip ir minėta, jų parodymais besÄ lygiÅ¡kai netikima, juolab, kad Å¡ių asmenų parodymai nėra konkretÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s. Nors ir tvirtina, kad yra matę ar girdėję, kaip R. S. pastumia ar patempia K., tačiau konkretaus laikotarpio, kada tai buvo padaryta, kokiomis aplinkybėmis, neįvardijo. Liudytojas M. A., kuris nėra susijęs nei su J. S., nei su R. S. Å¡eimomis, kuris aptariamų įvykių metu susitikinėjo su K. S., paaiÅ¡kino, kad K. jam yra pasakojusi, kad pasipyksta su tėčiu, bet apie jokius smurtinius nusikaltimus jis nėra girdėjęs. Nėra matęs, kad ji bÅ«tų sumuÅ¡ta.

K. sakė, kad tėtis nepatenkintas dėl jo amžiaus. Žinojo, kad ji pykstasi su tėčiu dėl skyrybų. E. dažnai bÅ«davo pas tėtį ir piktas iÅ¡ jo negrįždavo. K. sakė, kad nori bendrauti su tėčiu, bet ir pyksta ant jo. Jis nemano, kad K. bijo tėčio, kadangi ji kaip mergaitė impulsyvi, drÄ si ir jei bijotų, tai parodytų. Tad liudytojų L. S. ir M. A. parodymai atitinka K. S. teisme duotus parodymus, kur ji neigė, kad tėvas jos atžvilgiu smurtavo, sistemingai naudodamas psichinę prievartÄ gniuždė.

36. Kalbant apie E. S. parodymus, matyti, kad jis nepatvirtino, jog tėvas sistemingai, ilgÄ laikÄ jo ir sesers atžvilgiu vartojo fizinį ir psichologinį smurtÄ . Jis nurodė, kad tėtis pykosi su mama. Tiek apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu, tiek teikdamas paaiÅ¡kinimus ekspertizės metu jis iÅ¡skyrė du atvejus, kuomet tėtis ant jo pyko. Apklausos metu aiÅ¡kindamas apie tai ar buvo muÅ¡amas, nebuvo konkretus: „gal biÅ¡ki ir mušė“. Ekspertizės atlikimo metu teikdamas paaiÅ¡kinimus, E. S. nurodė tik vienÄ atvejį, kuomet tėtė jam sudavė ranka per užpakalį, bet tikino, kad neskaudžiai.

Tai buvo dėl įskelto lango. Dar prisiminė, kad tėtis pyko, rėkė, kuomet jis išantspaudavo baldus, bet apie tai, kad būtų smurtavęs nenurodė. Taigi jis nepatvirtino nei K. S., nei J. S. parodymų apie tai, kad tėtis jam dažnai supykęs suduodavo, kad numesdavo ant lovos. Jis išreiškė liūdesį, kad mama ne visada išleidžia pas tėtį, nurodė, jog su ja ir su sese dėl to pykstasi, o J. S. aiškino, kad jis bijo tėčio, nors tai prieštarauja Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos raštuose, ekspertizės akte nurodytiems duomenims.

Kalbėdamas apie R. S. elgesį su K., paminėjo vienÄ Ä¯vykį, kuomet tėtis neleido K. susitikti su draugais. Jie susipyko ir tėtis paėmęs už kasos paguldė K. ant lovos, rėkė. Galimai apie šį atvejį jis kalbėjo ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu. Apklausos metu taip pat nurodė, kad daugiau konfliktų tarp sesės ir tėčio nematė. Apie K. S. minėtas aplinkybes, kad jį papurtydavo, numesdavo ant lovos, nieko neužsiminė. Tad ir jo parodymų analizė leidžia netikėti K.

S. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pirmosios apklausos metu teisme duotais parodymais.

37. Siekdamas išsiaiškinti, ar kaltinime nurodytu laikotarpiu E. S. atžvilgiu šeimoje buvo vartojamas fizinis smurtas, apeliacinės instancijos teismas pateikė užklausas ugdymo įstaigoms, kurias kaltinime nurodytu laikotarpiu lankė E. S.. Buvo gauti atsakymai, kad smurto požymių nebuvo pastebėta (5 t., b. l. 94-97).

38. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. birželio 8 d. – liepos 13 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-104/2017 užfiksuoti duomenys iÅ¡ Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos raÅ¡to, kuriame buvo nurodyta, kad į Å¡iÄ tarnybÄ konsultacijoms E. S. buvo nukreiptas Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus dėl to, kad vaikas galimai patyrė stiprių nemalonių emocinių iÅ¡gyvenimų tapęs tėvų tarpusavio konflikto liudininku.

Dirbant su E., paaiÅ¡kėjo jo stiprus ryÅ¡ys su tėvu, kuris berniukui yra vienas iÅ¡ reikÅ¡mingiausių ir emociÅ¡kai svarbiausių žmonių jo gyvenime. Tėvas ir sÅ«nus kartu praleisdavo nemažai laiko, užsiimdavo mėgstama veikla. Dabar berniukas labai iÅ¡gyvena, kad jau kurį laikÄ negali matytis su tėvu. Tėčio teigimu, E. kelis kartus jam rašė žinutes, bet jis dėl taikomų apribojimų negalėjo į jas atsakyti. VaikÄ slegia, kad jis tiksliai nežino, kiek dar laiko jis negalės susitikti su tėčiu.

Bendraujant su E. mama J. S., pastebėta, kad ji linkusi manipuliuoti ir dažniausiai sÅ«nui pateikti neigiamÄ tėvo vaizdÄ . Tai, kad vaikas atribotas nuo tėvo, o iÅ¡ mamos pusės patiria nuteikinėjimÄ prieÅ¡ tėvÄ , sukelia E. emocinių sunkumų. Dėl to labai svarbu užtikrinti E. pastovų bendravimÄ su tėvu. 2017 m. balandžio 18 d. prokuroro nutarimu R. S. leista bendrauti su sÅ«numi (2 t., b. l. 95-96). Minėtame ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad 2017 m. balandžio 19 d. (sekančiÄ dienÄ nuo nutarimo, leidžiančio tėvui bendrauti su sÅ«numi priėmimo) į Alytaus miesto pedagoginę psichologinę tarnybÄ atvyko J.

S. su moterimi, prisistačiusia E. krikÅ¡to mama (iÅ¡ J. S. parodymų matyti, kad ji yra E. krikÅ¡to mama, J. S. sesuo) ir reiÅ¡kė pretenzijas psichologei dėl Alytaus apylinkės prokuratÅ«rai ir Vaiko teisių apsaugos skyriui paraÅ¡yto raÅ¡to, kuriame buvo praÅ¡oma sudaryti E. galimybes pastoviai bendrauti su tėvu. 2017 m. gegužės 9 d. J. S. paskambino į Alytaus miesto pedagoginę psichologinę tarnybÄ , reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , iÅ¡sakė nepagrįstus kaltinimus ir sakė, kad bus ligoninėje ir E. į konsultacijÄ neatveÅ¡.

Buvo suderinta, kad tai padarys seneliai (J. S. tėvai). Tačiau E. pas psichologÄ konsultacijai neatvyko. Vaiko tėvas informavo, kad seneliai teigė nežinantys, jog turėjo vaikÄ atvesti konsultacijai. Tėvui taip pat neleista palydėti vaiko. IÅ¡ bendravimo su J. S. iÅ¡ryÅ¡kėjo jos elgesio nenuoseklumas ir manipuliatyvumas, kuris daro žalÄ E. S. asmenybės formavimuisi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ paminėtų duomenų matyti, jog pagrindinė problema, dėl ko E. S. jautėsi blogai, buvo tėvų skyrybos ir atimtos galimybės matytis su tėčiu.

Apie patirtÄ fizinį smurtÄ jokių aplinkybių nefiksuota.

39. Vertinant kitų asmenų, ypač J. S. ir jos šeimos narių parodymus, svarbu atsižvelgti į tai, kad šeimoje, kaip ir minėta, buvo susiklostę itin konfliktiški santykiai, sutuoktiniai J. S. ir R. S. skyrybų metu ir po to, buvo itin priešiškai nusiteikę vienas kito atžvilgiu, į savo tarpusavio nesutarimus įtraukė ir vaikus K. S. ir E. S., o taip pat ir senelius, kas atsispindi iš jų teisme duotų parodymų. Šias aplinkybes patvirtino ekspertė Sigutė Stanaitienė, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojos Ž.

A. ir V. T.. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojos nurodė, kad S. šeima tarnybai buvo gerai žinoma, skyriuje buvo nagrinėjami tiek J. S., tiek R. S. prašymai. R. S. tvirtino, kad J. S. netinkamai rūpinasi vaikais, leidžia dukrai bendrauti su vyresniu vyru, su pastaruoju išleido išvykti į užsienį, nerimavo dėl dukros pamokų praleidinėjimo, aiškino, kad jam neleidžiama bendrauti su vaikais. Dėl to, kad draudžiama bendrauti su anūkais kreipėsi ir R. S. motina. Taip pat skyriuje buvo gautas J.

S. praneÅ¡imas dėl netinkamo R. S. elgesio su ja vaikų akivaizdoje. Galiausiai po R. S. praÅ¡ymo dėl to, kad motina neleidžia bendrauti su vaikais iÅ¡kvietus J. S. ir K. S., pastaroji pasakė, kas nenori bendrauti su tėčiu, nes jis muÅ¡a jÄ ir brolį. Tuomet ir buvo kreiptasi į policijÄ dėl tyrimo. Liudytoja V. T. paaiÅ¡kino, kad K. S. ateidavo su motina, jos kalbėdavo kartu, motina pritardavo dukrai, kad smurtas buvo, o iÅ¡ E. S. jai neteko girdėti apie smurtÄ . Liudytoja Ž. A. nurodė, kad E. S. nuomonė apie tėvÄ visai kitokia nei K.

S.. Sūnus labai norėjo bendrauti su tėčiu.

40. Ekspertė Ieva Salialionė teisme teikdama paaiÅ¡kinimus ir kalbėdama apie E. nurodė, kad su pastaruoju bendravo 2017 m., tuo metu vaikas gyveno su mama, o santykiai su tėvu ribojami, susitikti neleisdavo mama, ir dėl to jis labai iÅ¡gyveno. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡ie paaiÅ¡kinimai paneigia J. S. parodymus ir K. S. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios apklausos teisme metu aiÅ¡kinimÄ , kad mama vaikams netrukdė bendrauti su tėvu, kad E. bijodavo tėvo. Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad ikiteisminio tyrimo metu R.

S. vienu metu buvo uždrausta bendrauti su vaikais, o tai E. S. padarė dar didesnę traumÄ . Kai vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai nurodė, jog siekiant vaiko gerovės, Å¡is draudimas turėtų bÅ«ti panaikintas, J. S. reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ tokiu sprendimu. Å ios aplinkybės vėlgi patvirtina Å¡eimoje (po to jau ir iÅ¡irusioje Å¡eimoje) buvus konfliktinius santykius ir J. S. norÄ Å¡ioje situacijoje manipuliuoti vaikais. Ekspertė nurodė, kad ekspertizės atlikimo metu matėsi, jog K. konfliktinėje situacijoje pasiduoda į motinos pusę ir perima mamos žodžius.

Tas akivaizdžiai matėsi pas tyrėjÄ vykusioje apklausoje, kurioje dalyvavo ir J. S.. Apklausos pradžioje K. labiau pasakojo pati, o apklausos viduryje jai ėmė pritrÅ«kti argumentų, ji pradėjo žvalgytis į mamÄ ir tada mama kažkÄ pasakydavo, o K. perimdavo mamos žodžius. Tad dalis parodymų buvo įtakoti. Ekspertizės akte Nr. 103MS-104/2017 taip pat konstatuota, kad stebima motinos įtaka tiriamosios parodymų turiniui. Ekspertė paaiÅ¡kino, kad jeigu apklausos metu mama dar paÅ¡nibžda, kÄ reikia sakyti, tai tuo mažiau parodymais galima tikėti.

Vaikas gali perimti interpretacijas, teisines sÄ vokas, bet konkrečių situacijų perimti negali. Jeigu yra labai ryÅ¡kus prisiminimas ir vaikas jį pasakoja daug kartų, tai greičiausiai tas įvykis tikrai yra jo atmintyje. Jeigu vaikas kalba apibendrintai ir negali iÅ¡sakyti jokių pavyzdžių, tada į tokius apibendrinimus reikia atsargiai žiÅ«rėti. Ekspertė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad K. santykiai su tėvu tuo metu buvo blogi, dėl savo pačios tuometinio pykčio ji galėjo sutirÅ¡tinti įvykius.

Ji turėjo nuoskaudų, kadangi jautėsi nemylima, ypač po brolio gimimo jautėsi nereikalinga. Tėvas ne itin domėjosi jos gyvenimu, vėliau nepritarė santykiams su M. A.. Teisėjų kolegija pastebi, kad šie santykiai K. tuo metu atrodė labai svarbūs.

41. Siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti priežastis, paskatinusias nukentėjusiÄ jÄ pakeisti parodymus, teismas paskyrė kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Å ios ekspertizės atlikimo metu nukentėjusioji teikdama paaiÅ¡kinimus ekspertams nurodė, kad atsibodo meluoti, todėl pasakė tiesÄ . Ji aiÅ¡kino, kad 2018 m. vasario mėnesį dar gyveno pas mamÄ , buvo jos iÅ¡laikoma, todėl tuo metu palaikė jos pusę. Ekspertizės atlikimo metu aiÅ¡kino gyvenanti viena, turinti naujÄ draugÄ .

Tikino, kad tuo metu, kai vyko tėvų skyrybos, ji labai iÅ¡gyveno. Mama buvo užsivedusi: „tėtė mus paliko“, „tėtis neiÅ¡tikimas“ ir pan. Kadangi mama buvo užėmusi aukos vaidmenį, tai jai užėjo karingas instinktas ginti Å¡eimÄ ir savo teises, nes tuo metu ji turėjo žymiai vyresnį draugÄ , o tėtis prieÅ¡taravo Å¡iems santykiams, dėl ko jai buvo skaudu. Gindama savo teises, jausdama pyktį, kad tėtis juos paliko, kad draudžia santykius su draugu, ji nuėjo į Vaiko teisių apsaugos skyrių.

Ji siekė, kad tėtis nevadovautų jos gyvenimui. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį tėtis jai nesudavė, o tik bandė už peties jÄ atsukti. Ankstesnių smurto atvejų nepamena, pamena tik, kad jis kalbėdavo pakeltu balso tonu, bet taip jÄ auklėjo abu tėvai, kadangi ji nebuvo geras vaikas, 13 metų pradėjo rÅ«kyti, iÅ¡eiti naktimis iÅ¡ namų. 2019 m. spalio 3 d. – spalio 21 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-570/2019, kaip ir ankstesniame ekspertizės akte konstatuota, kad K.

S. nenustatytas padidintas įtaigumas, polinkis fantazuoti. (4 t., b. l. 124-129). Kadangi abiejuose ekspertizės aktuose konstatuota, kad jai nenustatytas polinkis fantazuoti, tačiau abiejų ekspertizių atlikimo metu ji teikė kardinaliai skirtingus paaiÅ¡kinimus, tad akivaizdu, kad vienos iÅ¡ ekspertizių metu ji nebuvo nuoÅ¡irdi, dėl to besÄ lygiÅ¡kai remtis Å¡ių ekspertizės aktų iÅ¡vadomis nėra pagrindo. Dėl Å¡ios priežasties negalima sutikti su prokurorės tvirtinimu, kad 2017 m. birželio 8 d.

– liepos 13 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-104/2017 neabejotinai patvirtina, kad R. S. naudodamas fizinį ir psichologinį smurtÄ gniuždė savo vaikus E. S. ir K. S., o tuo pačiu ir padarė K. S. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Be to, pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog specialisto iÅ¡vadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Specialisto (ekspertų) iÅ¡vados įrodinėjant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali bÅ«ti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013). Tad pats pasakytina ir apie VÅ¡Ä® Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos vaikų ir paauglių psichiatrės A. Dervinytės – Bongarzoni specialisto iÅ¡vadÄ . Be to, 2019 m. spalio 3 d.

– spalio 21 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-570/2019 ekspertai nurodė, kad parodymų patikimumo nustatymas, asmenų, darančių įtakÄ K. S. jos parodymų davimui, priklauso teismo kompetencijai.

42. Atsižvelgusi į visa tai, kas paminėta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad R. S. laikotarpiu nuo 2013 m. tiksliau nenustatytos dienos iki 2016 m. gruodžio 2 d. sistemingai piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, fiziÅ¡kai ar psichiÅ¡kai gniuždydama sÅ«nų E. S. ir dukrÄ K. S.. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad R. S. veiksmai, auklėjant vaikus ir juos drausminant, nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, už kuriuos jis turėtų bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

43. Prokurorės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2018 m. vasario 20 d. VÅ¡Ä® Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos vaikų ir paauglių psichiatrės Astos Dervinytės – Bongarzoni specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad kadangi nustatyto emocijų sutrikimo požymiai yra nespecifiniai ir gali bÅ«ti nustatomi kitose stresÄ sukeliančiose aplinkybėse (persirgta epilepsija, įsitraukimas ir patiriamas distresas dėl tėvų konflikto, neplanuoto nėštumo grėsmė paauglystėje, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, patyčios mokykloje, asmenybės raidos sunkumai), todėl negalima tiesiogiai susieti K.

S. nustatytos diagnozės su jos tėvui inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis. Apeliantė pažymi, kad šis tyrimas atliktas nebendraujat ir neturint tiesioginio kontakto su vaikais, teoriškai dėstant išvadas, todėl ši išvada negali būti pripažinta įrodymu. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R. S. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, neturėjo pagrindo nesiremti šios psichiatrės parodymais, nes tai nėra vienintelis įrodymas, keliantis abejonių teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytų išvadų pagrįstumu ir teisingumu.

Be to, minėta specialisto išvada ir psichiatrės paaiškinimai buvo vertinami juos gretinant ir su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisme apklausta ekspertė S. Stanaitienė pripažino, kad vaikai gyveno konfliktinėje aplinkoje, jie matė konfliktus tarp suaugusiųjų, kad tikrai neigiamai veikė ir palieka ilgalaikes pasekmes. Tėvų konfliktai yra psichologinis smurtas vaiko atžvilgiu.

44. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, be to, nepasitvirtinus, kad R. S. tyčia sÄ moningais veiksmais fiziÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai gniuždė savo dukrÄ K. S., o bÅ«tent fizinio ir psichinio smurto naudojimas kartu su kitomis sunkinančiomis aplinkybėmis (nuo mažens jaučiama meilės stoka, gyvenimas tarpusavyje konfliktuojančių tėvų Å¡eimoje ir tėvų tarpusavio smurto stebėjimas), ekspertizės akte buvo nurodytas kaip turėjęs priežastinį ryšį su K. S. konstatuotu emocijų sutrikimu, nėra pagrindo daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad R.

S. kaltas dėl Å¡io sveikatos sutrikimo. Todėl daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad R. S. veiksmuose nėra ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo požymių, ir jo atžvilgiu priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, todėl tenkinti Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ ir R. S.. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį tiek dėl Å¡ios, tiek dėl kitų jam inkriminuotų veikų nėra teisinio pagrindo.

45. Be to, teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo pastebėjimams dėl R. S. pareikÅ¡to kaltinimo ydingumo. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, inkriminuojant fizinę ir psichinę prievartÄ , atskleidžiant jos sistemingumÄ ir ilgalaikiÅ¡kumÄ , kaltinamajame akte bÅ«tina konkrečiai nustatyti bei apraÅ¡yti aplinkybes, kuriomis buvo psichiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai gniuždomi nepilnamečiai vaikai, kaip pasireiÅ¡kė fizinės ir psichinės prievartos sistemingumas, tačiau Å¡iuo atveju tai nebuvo padaryta, kaltinimas iÅ¡dėstytas abstrakčiai.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad fizinis vaiko gniuždymas apima tokius padarinius kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016). Tad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimas R. S. buvo perteklinis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Rasos Urbienės apeliacinį skundÄ atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo. Teisėjai Algirdas Giedraitis Darius Kantaravičius Nerijus Meilutis