856fb165-cc57-4a57-9dc7-2c31dfbf7a1e · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-559-583/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02248-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 18 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Dianai Šėperienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M.A.,2016 m. sausio 11 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė: 2015 m. gruodžio 1 d. teismo nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje netinkamomis sÄ lygomis.

Teigia, kad kamerose buvo netinkamas apÅ¡vietimas, blogas kvapas, nebuvo veidrodžių, čiužiniai neÅ¡varÅ«s, rÅ«kantys asmenys laikomi kartu su nerÅ«kančiais, netinkamai įrengti duÅ¡ai, galima nusiprausti tik savaitgaliais, kamerose nėra karÅ¡to vandens. Pažymi, jog atvykus į areÅ¡tinę daroma krata, kurios metu privalu nusirengti visus rÅ«bus. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus.Atsakovas atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutinka.

PaaiÅ¡kina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės kamerose įrengtas apÅ¡vietimas, lempučių skaičius, langų lygis atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2002 „AreÅ¡tinės. Ä®rengimo bei eksploatavimo taisyklės“ nustatytus reikalavimus. Teigia, jog niekada nebuvo nustatyta, kad kamerose bÅ«tų drėgmė ar pelėsiai, o 2015 m. kovo 30 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atlikęs patikrinimÄ nustatė, kad areÅ¡tinės kamerose yra iÅ¡traukiamoji ventiliacija, areÅ¡tinės kameros vėdinamos ir per skaidraus stiklo atidaromus langus, areÅ¡tinės kamerose ant sienų ir lubų pelėsių nėra.

Argumentuoja, jog vadovaujantis AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.12. punktu visi areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę. KarÅ¡to vandens tiekimo įrengimas policijos areÅ¡tinės kamerose teisės aktais nėra numatytas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje nėra įrengtas. Pažymi, kad areÅ¡tinėje laikomi asmenys patys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu kamerose, jie visada aprÅ«pinami Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Å¡luotomis, Å¡iukÅ¡lių semtuvais) bei valymo priemonėmis.

Nurodo, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės asmenų apžiūros patalpa, areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai (unitazai ir praustuvės atskirti 1,20 m aukščio pertvara nuo kameros bendro ploto, sanitariniame mazge yra įrengta atskira patalpų oro šalinimo sistema), o taip pat įrengti baldai atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ normas. Tvirtina, jog areštinėje esamų lovų čiužiniai yra nesuplyšę ir švarūs. Remiasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d.

įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 14 punkte nustatyta asmenų, uždaromų į policijos areÅ¡tines tvarka, pagal kuriÄ asmenį uždarant į policijos areÅ¡tinę atliekama visa asmens krata ir atliekama jo turimų daiktų apžiÅ«ra. Asmens krata privalo bÅ«ti atliekama kiekvienÄ kartÄ asmeniui atvykstant į policijos areÅ¡tinę ir iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės kamerose nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktais nustatyto reikalavimo dėl minimalaus ploto tenkančio areÅ¡tinės kameroje vienam laikomam asmeniui.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisės bÅ«ti laikomam areÅ¡tinės kamerose, kuriose sÄ lygos atitinka esamus higienos normų reikalavimus, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios neigiamos pasekmės, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės atsakovo atstovui nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.).

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiÅ¡kėjo teigimu, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje. Tai reiÅ¡kia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigÅ«nui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Pažymėtina, jog tam, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti konstatuotos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiÅ¡kėjo patirta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiÅ¡kėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė Å¡iuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.Vadinasi, sprendžiant M.A. skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu nustatyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ar jo areÅ¡tinės pareigÅ«nai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, taip pat tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas, praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Atsižvelgiant į tai, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas dar nereiÅ¡kia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ ; atsižvelgus į tai, toliau nėra bÅ«tina tirti kitus kalinimo sÄ lygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Å io įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areÅ¡tinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir Å¡iomis taisyklėmis.

Å ių taisyklių 274 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems areÅ¡tu skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi bÅ«ti skiriamas reikiamas dėmesys klimato sÄ lygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apÅ¡vietimui, Å¡ildymui ir vėdinimui. Nuteistųjų nuolat naudojamos areÅ¡tinės patalpos turi bÅ«ti gerai sutvarkytos ir Å¡varios.Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta, jog policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus.

Vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A502-2207/2014; A525-1247/2012; A442-1840/2013; A-1484-442/2015; A-804-525/2015; A261-369/2014; A575-1881/2014; A-678-442/2015; A-227-520/2015).Kaip matyti iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės virÅ¡ininko D.P. 2015-12-10 tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 30-PR2-30992 bei Asmens paskirstymo į kameras kortelės Nr. 30-01162-15 (b.l. 23-25) pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam ne mažesnėje nei 5 kv. m. ploto kameroje buvo pažeista 17 parų, t. y. 2015-09-21 (kamera Nr. 32, vienam asmeniui 5,027 kv. m.), nuo 2015-09-24 iki 2015-09-29 (kamera Nr. 38, vienam asmeniui 5,303 kv. m.), 2015-10-26 (kamera Nr. 23, vienam asmeniui 5,303 kv. m.), nuo 2015-10-29 iki 2015-11-03 (kamera Nr. 23, vienam asmeniui 5,336 kv. m.), nuo 2015-11-12 iki 2015-11-13 (kamera Nr. 18, vienam asmeniui 5,32 kv. m.), nuo 2015-11-13 iki 2015-11-17 (kamera Nr. 5, vienam asmeniui nuo 3,72 kv. m. iki 4,96 kv. m.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas teismui nepateikė duomenų, kiek ploto užima sanitarinis mazgas, spręstina, jog pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos, kai jam teko plotas iki 6 kv. m., neatitiko teisės aktais nustatyto reglamentavimo. Spręstina, jog M.A. 17 parų buvo laikomas kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjui tekdavo mažesnis kameros plotas, nei nustatyta teisės aktuose.PareiÅ¡kėjas skunde savo pažeistÄ teisę kildina ne tik iÅ¡ vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto neužtikrinimo, bet ir atsakovo nesilaikymo kitų higienos reikalavimų – netinkamos ventiliacijos, karÅ¡to vandens kamerose nebuvimo, netinkamai įrengto tualeto, nesuteikimo galimybės nusiprausti po duÅ¡u, netinkamų čiužinių.

Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas M.A. bÅ«tų skundęsis atsakovui ar Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui dėl minėtų netinkamų kalinimo sÄ lygų. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-10-08 patikrinimo akte Nr. K3-472 konstatuota, kad dvideÅ¡imt trečioje kameroje, kurioje nuo 2015-10-22 iki 2015-10-27 bei nuo 2015-10-29 iki 2015-11-03 buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dirbtinė apÅ¡vieta, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas ir oro judrumas neatitiko HN 37:2009 punkto reikalavimų, kartu pažymėta, kad HN 37:2009 2 punkte nurodyta, jog veikiančioms policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl atsižvelgiant į tai, kad apÅ¡vietimo ir pastato vėdinimo sistemų pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, dirbtinės ir natÅ«ralios apÅ¡vietos bei oro judrumo matavimų neatitiktis HN 37:2009 reikalavimams nevertinama kaip pažeidimas.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-10-08 patikrinimo akte Nr. K3-472 taip pat pažymėta, jog areštinėje minkštas inventorius laikomas tam skirtose patalpose, patikrinimo metu ten esantys čiužiniai buvo švarūs, kai kurie su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog kameros aprūpintos švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi, o skundai dėl didelės drėgmės, smarvės ir kitų pažeidimų nepasitvirtino.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-04-13 patikrinimo akte Nr. K3-98 nurodoma, jog remiantis 2015-01-08 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymu Nr. 30-V-41 „Dėl AreÅ¡tinėje laikomų asmenų teisės pasinaudoti Å¡iltu duÅ¡u grafiko patvirtinimo“, areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę pasinaudoti duÅ¡u kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį – pirmame kamerų bloke laikomi asmenys, kiekvienÄ sekmadienį – antrame kamerų bloke laikomi asmenys. HN 37:2009 55 punkte nurodyta, kad į policijos areÅ¡tinę patekę asmenys turi bÅ«ti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-04-13 patikrinimo akte Nr. K3-98 taip pat konstatuota, jog tirtose areÅ¡tinės kamerose yra skaidraus stiklo langai; kamerų grindys lygios, lovų čiužiniai nesuplyšę, Å¡varÅ«s, dalis čiužinių su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio; kamerose yra mechaninė iÅ¡traukiamoji ventiliacija; kameros vėdinamos ir per skaidraus stiklo atidaromus langus; kameros ir jose esantys įrenginiai Å¡varÅ«s; profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) vykdo UAB (duomenys neskelbtini); areÅ¡tinės duÅ¡inės sienos ir grindys lygios, lengvai valomos ir dezinfekuojamos; duÅ¡e UAB (duomenys neskelbtini) vykdo valymo darbus; duÅ¡inėje ant sienų, lubų pelėsių nėra, pasivaikščiojimo kiemai iÅ¡valyti.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl neÅ¡varos, drėgmės ir kitų higienos normų pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia ir tuo, jog jo asmens krata buvo atliekama netinkamai. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 14 punktÄ , asmenį uždarant į policijos areÅ¡tinę, atliekama visa asmens krata ir atliekama jo turimų daiktų apžiÅ«ra.

Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo teiginius dėl netinkamo ar žeminančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės pareigÅ«nų elgesio su M.A., todėl vien subjektyvus pareiÅ¡kėjo suvokimas ir pareigÅ«nų elgesio įvertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti pareigÅ«nų elgesio neteisėtumo.Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius M.A. kalinimo sÄ lygų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m. kameros ploto, todėl aptariamu atveju Å¡i vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis patiria neturtinę žalÄ (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A444-343/2013 ir kt.), todėl konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus yra pagrindas vertinti pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ Ä¯vertinti ir materialiai kompensuoti yra ypatingai sunku, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ galima tik iÅ¡ naujo sukurti.

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta, turinio, todėl pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ).Teismų praktikoje (žr. 2007 m. birželio 26 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14–653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444–619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858–940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015 iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ valstybės ekonominę situacijÄ bei jos piliečių bendrÄ materialinį lygį (Å¡iai bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2015-07-02 iki 2015-11-17) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2015 m. liepos 1 d. buvo nustatytas 325 Eur minimalus darbo užmokestis); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015).

Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (pavyzdžiui, už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis (kameros plotas per mažas) priteisiama nuo 3 iki 5 Eur (2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.Atsižvelgus į neilgÄ kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį ir į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje trukmę, pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui nagrinėjamu atveju priteistina neturtinė žala pinigais. Teismas, nustatydamas M.A. atlygintinos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia į tai, kad nėra duomenų, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jam bÅ«tų sutrikusi sveikata ar atsiradusios kitos ypač neigiamos pasekmės, į tai, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė nei į areÅ¡tinės administracijÄ , nei į kitas institucijas dėl Å¡ių kalinimo sÄ lygų.

Be to, nenustatyta, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimo apimtį, į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ , teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala įvertintina 85,00 Eur (CK 6.250 straipsnis). Todėl M.A. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiÅ¡kėjui priteistina 85,00 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:             PareiÅ¡kėjo M.A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti M.A., a.k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 85,00 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas                                                                                             Remigijus Arminas                                                                                                                                                                                        Â