856fa6ec-d404-4be1-9b08-1eb60fe3fbda · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-2922-1047/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01033-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata MartiÅ¡ienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: PareiÅ¡kėjas K. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija), 320 Eur turtinei žalai ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1– 3). Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Ministerija 2020 m. kovo 1 d. uždraudė įkalinimo įstaigose nuteistiesiems, kurie yra paprastojoje grupėje, turėti žaidimų konsoles.

PaaiÅ¡kino, kad jis yra nuteistas bausmę atlikti kalėjimo režime (paprastojoje grupėje) ir dėl to negali bÅ«ti perkeltas į lengvÄ jÄ grupę. PrieÅ¡ keletÄ metų įsigijo žaidimų konsolę už 320 Eur. Uždraudus naudotis žaidimų konsole, ji turi bÅ«ti perduota artimiesiems arba bus laikoma pataisos namų sandėlyje. Pažymėjo, kad perduoti artimiesiems konsolės neturi galimybių, nes nepalaiko ryÅ¡ių. PareiÅ¡kėjo vertinimu, laikant žaidimų konsolę sandėlyje, ji per 11 metų, kuomet jis atliks laisvės atėmimo bausmę, nuvertės. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės principas, kuris Å¡iuo nagrinėjamu atveju buvo pažeistas.

PareiÅ¡kėjo vertinimu, bÅ«tent Ministerijos veiksmai sukėlė jam turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjas ir praÅ¡o priteisti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 7– 11). Atsiliepime nurodė, kad Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Ä®sakymas) buvo patvirtintos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Å iose taisyklėse, inter alia (be kita ko), nustatytas diferencijuotas pagal nuteistųjų grupes ir laikymo sÄ lygas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sÄ raÅ¡as. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodo, kad Teisingumo ministras, priimdamas pareiÅ¡kėjui netinkamÄ Ä®sakymÄ , padarė jam turtinės ir neturinės žalos, nes Ä®sakymu buvo nustatyti ribojimai turėti žaidimų kompiuterį. Taip pat formuluodamas savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas nedetalizuoja, kurie Ä®sakymo punktai konkrečiai padarė jam žalÄ .

Taigi skunde pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ Teisingumo ministro Ä®sakymu, bet konkrečiai nenurodo jokių faktinių ir teisinių argumentų. Diferencijuotas pagal nuteistųjų grupes ir laikymo sÄ lygas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sÄ raÅ¡as nustatytas siekiant paskatinti nuteistuosius aktyviai siekti pozityvių resocializacijos proceso rezultatų. Pavyzdžiui, jei nuteistasis priskiriamas į lengvÄ jÄ grupę, jam suteikiamos galimybės įsigyti ir turėti daugiau daiktų nei paprastoje grupėje ar drausmės grupėje esantiems nuteistiesiems.

Jei nuteistasis atlieka bausmę kalėjimo režimo sÄ lygomis, jo galimybės daugiau apribojamos, kad toks nuteistasis daugiau dėmesio skirtų socialinei reabilitacijai. Ä® kalėjimo režimÄ nuteistieji paskiriami už labai sunkius nusikaltimus. Lietuvoje laisvės atėmimo vietų sistema (atviros kolonijos, pataisos namai, kalėjimai) orientuota į asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys.

Kadangi šių asmenų padarytų nusikaltimų, o kartu ir pasirinkto elgesio pavojus visuomenei yra mažas, atitinkamai ir jų izoliavimas nuo visuomenės taip pat yra minimalus. Pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka asmenys, padarę tyčinius apysunkius ir sunkius nusikaltimus. Šių asmenų padarytų nusikaltimų ir elgesio pavojus visuomenei didesnis nei asmenų, padariusių neatsargius ar nesunkius tyčinius nusikaltimus, todėl jų izoliavimo nuo visuomenės laipsnis yra didesnis nei atvirose kolonijose laikomų asmenų.

Kalėjimai – maksimalaus izoliavimo nuo visuomenės lygio laisvės atėmimo vietos, nes jose bausmę atlieka asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus. Kalėjimai yra griežčiausio režimo laisvės atėmimo vietos, todėl juose laikomų asmenų teisės turėtų skirtis nuo pataisos namuose ar atvirose kolonijose laikomų asmenų teisių. Pareiškėjas teigia, kad Taisyklėmis pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės principas. Tačiau Konstitucinis Teismas 1996 m. vasario 28 d. nutarime konstatavo, kad „konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu“.

PareiÅ¡kėjo teisės Taisyklėmis nebuvo apribotos iÅ¡skirtinai kitaip nei kitų nuteistųjų, esančių toje pačioje padėtyje t. y. atliekančių bausmę kalėjimo režimu. Taigi dėl pareiÅ¡kėjo elgesio pavojingumo pareiÅ¡kėjas priskirtas nuteistųjų grupei, kuriai taikomas tam tikras bausmės atlikimo režimas (taip pat ir nustatant atskirÄ leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡Ä ). Be to, pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Atsakovės atstovė taip pat atkreipė dėmesį, jog ateityje pareiÅ¡kėjui galimai atsiras galimybė bÅ«ti perkeltam į pataisos namus ir atitinkamai, jei jo elgesys bus pozityvus, į lengvÄ jÄ grupę. 2019 m. birželio 27 d. priimto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pakeitimo įstatymo (Nr. XIII-2264) 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigalios 38 straipsnis, kuriuo minėtas kodeksas papildomas 881 straipsniu. Å iame straipsnyje nustatytos sÄ lygos, kurioms esant nuteistieji galės bÅ«ti perkelti iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus.

O visi nuteistieji, atliekantys bausmę pataisos namuose, gali bÅ«ti priskirti lengvajai grupei, jei jų elgesys nepriekaiÅ¡tingas ir stebima akivaizdi jų pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Taigi pareiÅ¡kėjo perkėlimo į lengvÄ jÄ grupę galimybė priklausys nuo paties pareiÅ¡kėjo elgesio, pastangų reabilituotis, požiÅ«rio į darbÄ bei mokymÄ si. Nors Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjas neturi galimybės turėti ir naudotis savo turimu kompiuterinių žaidimų aparatu, atsižvelgiant į netrukus įsigaliosiančius teisės aktų pakeitimus, pareiÅ¡kėjas savo pozityviu elgesiu įkalinimo įstaigoje galės Å¡iÄ galimybę įgyti ateityje.

Tad minėti laikini suvaržymai, kuriais siekiama bausmių vykdymo principų įgyvendinimo, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo. Å iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų. Teisingumo ministras, tvirtindamas Taisykles, veikė Ministerijai priskirtų kompetencijų ribose. Taisyklių nuostatos, pagal kurias numatytas skirtingas leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sÄ raÅ¡as atskiroms nuteistųjų grupėms, atitinka BVK įtvirtintÄ teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principÄ , neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės teisinės galios teisės aktams.

Teisingumo ministro Įsakymas, kuriuo patvirtintos Taisyklės, yra norminis administracinis aktas, kuris gali būti pripažintas neteisėtu tik Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nustatyta tvarka nepripažintas neteisėtu ir negaliojančiu norminis administracinis aktas negali būti pripažintas neteisėtais veiksmais civilinės atsakomybės prasme. Ministerijos teigimu, turtinės žalos pareiškėjas nepatyrė – pareiškėjo nuosavybės teisė į žaidimų konsolę nėra apribota, šis turtas dėl atsakovo veiksmų nėra sunaikintas ar sugadintas.

Pabrėžė, kad Ministerija jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl Ministerijos nuomone, nesant bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra ir teisinio pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti. 2020 m. gegužės 11 d. teisme gautas pareiÅ¡kėjo atsikirtimas į atsakovės atstovės atsiliepimÄ (b. l. 18), kuriame nurodoma, kad bÅ«tent Teisingumo ministras priėmė Taisykles, todėl Ministerija yra atsakinga už pareiÅ¡kėjo patirtÄ Å¾alÄ .

PareiÅ¡kėjas skeptiÅ¡kai vertino atsakovės atstovės argumentus, kad ateityje, keičiantis teisės aktams, pareiÅ¡kėjui atsiras galimybė naudotis savo turimu daiktu. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kurios atsiradimÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ draudimo pareiÅ¡kėjui naudotis žaidimų kompiuteriu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę.

Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos Ministerijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę).

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2012).

BVK 72 straipsnis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastÄ jÄ , lengvÄ jÄ ir drausmės grupes. Teisingumo ministras 2020 m. sausio 21 d. Ä®sakymu patvirtino Taisykles. Å ių Taisyklių 21 punkte įtvirtinta, jog paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (iÅ¡skyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytÄ nuobaudÄ ) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų.

Lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų pataisos įstaigoje sÄ raÅ¡Ä nustato Taisyklių 20 punktas. PareiÅ¡kėjo nurodomas žaidimų kompiuteris („žaidimų konsolė“) patenka į lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje sÄ raÅ¡Ä (Taisyklių 20.4.9 punktas). PareiÅ¡kėjo teigimu, žala jam kilo bÅ«tent dėl Ä®sakymo. Teismas pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjo minimi apribojimai yra nustatyti galiojančiu Ä®sakymu, dėl kurio teisėtumo pareiÅ¡kėjas ginčo nekelia, todėl teismas neturi teisinio pagrindo atsakovės atstovės veiksmų, priimant ir (ar) taikant šį įsakymÄ , vertinti kaip neteisėtų.

Atitinkamai teismas neabejoja Ä®sakymo teisėtumu, nes, be kita ko, pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiÅ«rinčių pareigÅ«nų saugumÄ , taip pat higienos sÄ lygas, bÅ«tina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus. Pažymėtina, kad proporcingi ir kompetencijos ribų neperžengiantys valdžios institucijų veiksmai, kuriais siekiama apriboti tam tikrus kalinamų asmenų turimus daiktus ar jų kiekius, siekiant pateisinamų ir pozityvių tikslų, negali bÅ«ti laikomi neteisėtais.

Atsižvelgiant į tai pareiÅ¡kėjo reikalavimai priteisti jam žalos atlyginimÄ (turtinės ir neturtinės) negali bÅ«ti laikomi pagrįstais. Pasisakant dėl pareiÅ¡kėjo argumento, jog Taisyklėmis buvo pažeistas asmenų lygybės principas, pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo apribotos iÅ¡skirtinai kitaip nei kitų nuteistųjų, esančių toje pačioje padėtyje t. y. atliekančių bausmę kalėjimo režimu. Atkreiptinas dėmesys, jog asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali bÅ«ti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Atsakovės atstovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ paaiÅ¡kino, jog, jei nuteistasis atlieka bausmę kalėjimo režimo sÄ lygomis, jo galimybės daugiau apribojamos, kad toks nuteistasis daugiau dėmesio skirtų socialinei reabilitacijai.

Ä® kalėjimo režimÄ nuteistieji paskiriami už labai sunkius nusikaltimus. Be to, pabrėžtina, jog BVK 140 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, jog už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį ir pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriamas perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę, asmenims, atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius paskirtos bausmės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo (2019 m. birželio 27 d.

Nr. XIII-2264) 38 straipsniu BVK buvo papildytas 881 straipsniu „Nuteistųjų perkėlimas iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus“. Å iame straipsnyje nurodyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys, atliekantys Å¡iÄ bausmę kalėjime, perkeliami į pataisos namus, kai jie atitinka visas Å¡ias sÄ lygas:

1) yra atlikę ne mažiau kaip vienÄ trečdalį bausmės;

2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones;

3) jų elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus perkelti nuteistieji skiriami į paprastÄ jÄ grupę. Pažymėtina, jog nurodyto straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta, jog iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus perkelti nuteistieji, kurie kelia pavojų pataisos namų administracijai ar kitiems asmenims arba sistemingai daro teisės pažeidimus, grÄ Å¾inami iÅ¡ pataisos namų į kalėjimÄ toliau atlikti bausmės. Å ie nuteistieji pakartotinai iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus gali bÅ«ti perkeliami, tik jei jie atitinka Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas ir nuo jų grÄ Å¾inimo į kalėjimÄ dienos praėjo ne mažiau kaip dveji metai.

Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo (2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2264) 75 straipsnyje nurodyta, jog 11, 12, 13, 28, 36, 38, 39, 42, 44, 47, 63, 64, 65, 66, 67 ir 70 straipsniai įsigalioja nuo 2020 m. liepos 1 d. Taigi pritartina Ministerijos iÅ¡dėstytai pozicijai, kad pareiÅ¡kėjas, savo pozityviu elgesiu įkalinimo įstaigoje darydamas pažangÄ , galės pasinaudoti Å¡ia įstatymo numatyta galimybe. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sÄ lygos, todėl pareiÅ¡kėjo skundas negali bÅ«ti tenkinamas.

Taigi, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjui žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiÅ¡kėjo nurodytų atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 132 – 134 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo K. K. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Beata Martišienė