2024-09-24 Nr. AB-13640-3-64-3-00938-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-534-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00938-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti darbdavį veikiant nesąžiningai, nebendradarbiaujant, piktnaudžiaujant teise, nesiekiant bendros darbdavio ir darbuotojo gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį; 2) pripažinti darbdavio pateiktą pareigybės aprašymą parengtu pažeidžiant Metodikoje nustatytus jų rengimo pagrindinius principus; 3) įpareigoti darbdavį tinkamai parengti pareigybės aprašymą, susijusį su sutarta ir nepertraukiamai vykdoma veikla.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė priimti P. V. skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimai pripažinti darbdavį veikiant nesąžiningai, nebendradarbiaujant, piktnaudžiaujant teise, nesiekiant bendros darbdavio ir darbuotojo gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir pripažinti darbdavio pateiktą pareigybės aprašymą parengtą pažeidžiant Metodikoje nustatytus jų rengimo pagrindinius principus yra prašymai, susijęs su faktinių aplinkybių konstatavimu, bendro, abstraktaus pobūdžio, jų patenkinimas neapgintų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, todėl tokie prašymai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas atkreipė dėmesį, kad trečiuoju skundo reikalavimu – įpareigoti darbdavį tinkamai parengti pareigybės aprašymą, susijusį su sutarta ir nepertraukiamai vykdoma veikla, – pareiškėjas siekia, kad atsakovas parengtų tinkamą pareigybės aprašymą. Teismas, įvertinęs pateikto pareiškėjo pareigybės aprašymo turinį, sprendė, kad darbdavys, tvirtindamas pareigybės aprašymą, neveikė viešojo administravimo srityje, todėl pareiškėjas dėl tinkamai parengto pareigybės aprašymo turėtų kreiptis į atsakovą. Teismas konstatavo, kad šis reikalavimas taip pat nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pataikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato galimybę ginčyti neteisėtą darbo sutarties pakeitimą. Be to, ABTĮ nustato, kad administraciniuose teismuose nagrinėjamos bylos dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus ir dėl valstybės tarnautojų tarnybinių santykių. Pareiškėjas akcentuoja, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. gegužės 31 d. įsakyme Nr. A1-751 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ yra nurodyta, kad šis įsakymas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, patikslinimus, kuriuose nurodė, jog bendrosios kompetencijos teismas atsisakė priimti nagrinėti jo prašymą dėl juridinių faktų nustatymo, konstatavęs, kad ginčai dėl tarnybinių ginčų nagrinėtini administraciniuose teismuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Ginčo pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad pareiškėjo skundo prašymai yra susiję su faktinių aplinkybių konstatavimu, jie yra bendro, abstraktaus pobūdžio, jų patenkinimas neapgintų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, o reikalavimas įpareigoti darbdavį atlikti veiksmus, susijusius su pareigybės aprašymo patvirtinimu, nėra susijęs su darbdavio viešojo administravimo funkcijų vykdymu, todėl taip pat negali būti ginčijamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad administraciniai teismai nagrinėja tarnybinius ginčus.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1-14 punktuose, tarp kurių nurodytos bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus) (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.). Įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos (ABTĮ 17 str. 2 d.). Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.) Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje 1–4 punktuose nustatytais atvejais, iš jų – pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p.), įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p., 55 str.). Administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; 4) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 5) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) (ABTĮ 88 str.).

Atsižvelgiant į aptarto teisinio reguliavimo nuostatas, konstatuotina, kad, išskyrus įstatymu nustatytas išimtis, savarankišku administracinės bylos dalyku administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, sukeliantys materialaus pobūdžio pasekmes, taip pat tokių institucijų vilkinimas atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, o skundas gali būti tenkinamas, konstatavus viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų pažeidimą. Todėl, kreipiantis į teismą ir prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, teismui turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad viešojo administravimo subjektas neatliko tam tikrų veiksmų (vilkinimas) ir (ar) atsisakė juos atlikti (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-629/2020). Nesant atitinkamo viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti ir (ar) atsisakymo atlikti suinteresuoto subjekto prašomus atlikti veiksmus, negalimas ir tokio asmens skundo reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes tarp ginčo šalių dar nėra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-457-261/2020).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė pripažinti tam tikrų faktų ar juos nustatyti (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-651-1062/2021). Nors teiginiai dėl faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, bet jie negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateiktame skunde neskundžia jokių viešojo administravimo institucijų priimtų aktų, sukeliančių jam materialaus pobūdžio pasekmes, taip pat tokių institucijų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo pirmuosius du reikalavimus, kuriais iš esmės siekiama konstatuoti atitinkamus faktus (t. y. pripažinti darbdavį veikiant nesąžiningai, nebendradarbiaujant, piktnaudžiaujant teise, nesiekiant bendros darbdavio ir darbuotojo gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir pripažinti darbdavio pateiktą pareigybės aprašymą, parengtą pažeidžiant Metodikoje nustatytus jų rengimo pagrindinius principus) kaip nenagrinėtinus teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti darbdavį tinkamai parengti pareigybės aprašymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006), nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje AS756-868/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į atsakovą su prašymu parengti /pakeisti pareigybės aprašymą pagal teisės aktų reikalavimus, taip pat nepateikė administracinio akto, kuriame būtų atsisakyta priimti sprendimą pagal pareiškėjo prašymą, t. y. išreikšta viešojo administravimo subjekto valia atsisakyti atlikti prašomus atlikti veiksmus. Pareiškėjas taip pat nepagrindė, kaip atsakovo veikimu (neveikimu) yra pažeidžiamos jo subjektinės teisės ir interesai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino, kad pareiškėjas, gindamas savo galbūt pažeistas teises ir interesus, turėtų pirmiausia kreiptis į darbdavį, be kita ko, ir dėl atitinkamo pareigybės aprašymo pakeitimo, jeigu, pareiškėjo manymu, įgyvendinant pareigybės aprašymą, yra pažeidžiamos jo subjektinės teisės ir interesai, ir, tik atsakovui atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą ar vilkinant priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimo, pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą dėl atsakovo neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus, ginčyti atsakovo priimtą administracinį aktą ir / ar formuluoti kitus reikalavimus, atitinkančius ABTĮ nuostatas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo keisti ar naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis