856ddc8b-df55-4fae-8762-7530bb5627ac · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-753-348/2018 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00543-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui, išteisintajam D.

B., jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ir nukentėjusiojo P. P. ir jo atstovo advokato Edgaro Gaučio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjos 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. P. prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. B. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas kaltinant tuo, kad jis, 2014 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bÅ«damas pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir įpareigotas atlyginti padarytÄ nukentėjusiajam P. P. 5272,57 Lt (1527 Eur) turtinę žalÄ bei 2015 m. balandžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui sumažinus iki 20 000 Eur neturtinę žalÄ , Å¡iuo nuosprendžiu nukreipus automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį D.

B., į P. P. civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , 2014 m. lapkričio 17 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė už 16 500 litų (4779 Eur) J. U., kuri tÄ pačiÄ dienÄ automobilį „VW Polo“,, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravo VÄ® „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismui pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės J. U. vardu įregistruotam automobiliui „VW Polo“,, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡iuo teismo sprendimu jį areÅ¡tavus bei uždraudus jį parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip realizuoti, pavedus jį saugoti J.

U., 2015 m. rugsėjo 21 d. antstolio R. B. padėjėjui šį turtÄ apraÅ¡ius, 2016 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu pripažinus negaliojančia 2014 m. lapkričio 17 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį tarp atsakovų D. B. ir J. U. bei pritaikius dviÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra, 2016 m. spalio 28 d. Kauno apygardos teismui atsakovų J. U. ir D. B. apeliacinį skundÄ atmetus ir įpareigojus J. U. sugrÄ Å¾inti nuosavybėn minėtÄ automobilį D. B., tyčia, žinodamas teismo nuosprendžiu nustatytÄ pareigÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam P. P., 2016 m. spalio 31 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi automobilį „VW Polo“,, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 300 Eur pardavė Ž. Ž., t. y. areÅ¡tuotÄ ir apraÅ¡ytÄ , jam patikėtÄ automobilį „VW Polo“,, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, neteisėtai perleido Ž. Ž..

2. Taip pat D. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas kaltinant tuo, kad jis, tais pačiais veiksmais, 2016 m. spalio 31 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi pardavęs už 3300 Eur Ž. Ž. areÅ¡tuotÄ ir apraÅ¡ytÄ , jam patikėtÄ automobilį VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, apgaule savo naudai iÅ¡vengė 2014 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos turtinės prievolės - nukreipti nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Polo“,, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo P. P. civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

3. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2018 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pripažinti D. B. kaltu ir nuteisti: pagal BK 246 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 puntu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę 1 metų ir 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, įpareigojant D. B. atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo P. P. bei vadovaujantis BK 69 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, per teismo nustatytÄ terminÄ paskirti 2014 m. birželio 9 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu priteistos turtinės 1527 Eur žalos atlyginimÄ . 3.1. Skunde nurodo, kad specialusis subjektas, kuriam buvo patikėtas apraÅ¡ytas, areÅ¡tuotas ir jam patikėtas turtas, numatytas tik pirmoje BK 246 straipsnio 1 dalies dispozicijos, o kituose dviejuose alternatyviuose kvalifikuojančiuose požymiuose - specialus subjektas (kuriam patikėtas turtas) nenumatytas.

Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nustatė, jog kaltinamasis D. B. žinojo patį faktÄ apie tai, kad jo automobiliui, kurį jis buvo perleidęs J. U. ir Ž. Ž., 2015 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl to, jis turi bÅ«ti pripažintas subjektu dėl turto, kuriam 2015 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimo ir Å¡io turto neteisėto perleido kitam asmeniui. 3.2.

Taip pat apeliantas nurodo, kad nors apylinkės teismas nurodė, kad iÅ¡ kaltinimo turėtų bÅ«ti Å¡alinama aplinkybė, jog turtui buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paliekant turto kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnio 1 dalyje, apibrėžtas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas: apraÅ¡ytas, areÅ¡tuotas ir kaltinamajam patikėtas turtas. Tačiau D. B. kaltinamas bÅ«tent tuo, kad tyčia, žinodamas teismo nuosprendžiu nustatytÄ pareigÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam P. P. 2014 m. lapkričio 17 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė už 16 500 litų (4779 Eur) J.

U., o 2016 m. spalio 31 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi automobilį už 3300 Eur pardavė Ž. Ž., t. y. turtÄ , kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, neteisėtai perleido Ž. Ž.. Be to, D. B. 2015-09-16 Kauno apylinkės teismui pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, 2016-10-28 Kauno apygardos teismui atsakovų J. U. ir D. B. apeliacinį skundÄ atmetus ir įpareigojus J. U. sugrÄ Å¾inti nuosavybėn minėtÄ automobilį D. B., kad pastarasis nukreiptų minėtÄ turtÄ civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , sÄ moningais tyčiniais veiksmais ignoravo teismo sprendimus bei teisingumo vykdymÄ . 3.3.

Taip pat prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, pagal BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ iÅ¡teisinamajame nuosprendyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Tačiau apylinkės teismas nenurodė teisėtų ir pagrįstų motyvų, pagrindžiančių BK 182 straipsnio l dalyje numatytos nusikaltimo sudėties nebuvimÄ . Turtinę prievolę kaltinamajam D. B. nustatė 2014 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendžiu, kuriuo įpareigojo nukreipti automobilį „VW Polo“,, į P. P. civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Tačiau, kaltinamasis vengdamas teisėtu pagrindu atsiradusiÄ ir teismo nustatytÄ Ä¯vykdyti turtinę prievolę nukentėjusiojo naudai jÄ pardavė J. U.. Vėliau, neteisėtai perleido Ž. Ž.. Apelianto įsitikinimu D. B. veikoje nustatyta objektyviosios pusės sudedamosios dalys (veika, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių), subjektyvioji pusė - tyčia, t. y. kaltė, motyvas ir tikslas iÅ¡vengti turtinės prievolės.

4. Nukentėjusysis P. P. ir jo atstovas advokatas Edgaras Gaučys apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalį, kuria kaltinamasis D. B. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir bylos dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnio 1 dalyje padarymo, perduoti prokurorui, taip pat panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalį, kuria kaltinamasis D.

B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį - pripažinti kaltinamÄ jį D. B. kaltu ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tenkinti civilinį ieÅ¡kinį pilnai - priteisti iÅ¡ kaltinamojo D. B. 20 000,00 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo P. P. naudai bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 4.1. Skunde nurodo, kad nei pirmosios instancijos teismas (civilinėje byloje Nr. 2-446-191/2016), nei apeliacinės instancijos teismas (civilinėje byloje Nr. e2A-1382-324/2016) nenustatė liudytojai J.

U. įpareigojimo fiziÅ¡kai perduoti transporto priemonės kaltinamajam D. B.. Tai patvirtina faktÄ , jog abejų instancijų teismai, galutiniais procesiniais sprendimais nepanaikino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių - transporto priemonės areÅ¡to. Iki Å¡ios dienos civilinę bylÄ nagrinėję teismai nėra ir nebuvo panaikinę laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-23932-l 91/2015, nėra panaikintas ir antstolio R.

B. taikytas areÅ¡tas, taip pat nėra antstolio pakeista ir transporto priemonės saugotoja - J. U., kuriai buvo nustatyta pareiga saugoti perduotÄ turtÄ . Apeliantai kategoriÅ¡kai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybe, jog transporto priemonę liudytoja J. U. gražino kaltinamajam D. B., vykdydama teismo sprendimÄ , kuriuo transporto priemonė sugražinta kaltinamajam. 4.2. Taip pat skunde nurodoma, kad kyla abejonių teismo Å¡aliÅ¡kumu, nes yra akivaizdu, jog priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį yra remiamasi vien tik prieÅ¡taringais liudytojos J.

U. bei kaltinamojo D. B. parodymais, nutylint bylos nagrinėjimo metu nustatytas tikrÄ sias faktines aplinkybes bei liudytojų antstolio R. B. ir Ž. Ž. duotus parodymus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos J. U. duotais prieÅ¡taringais parodymais bei nevertino bylos nagrinėjimo metu, raÅ¡ytinių įrodymų pagrindu nustatytų liudytojos J. U. ir kaltinamojo D. B. artimų santykių sandorių sudarymo bei transporto priemonės grÄ Å¾inimo metu, kurie patvirtina bendrÄ susitarimÄ paslėpti transporto priemonę, siekiant iÅ¡vengti žalos atlyginimo nukentėjusiajam P. P..

Liudytojas antstolis R. B., atlikęs vykdymo veiksmus su transporto priemone parodė, kad vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo transporto priemonei „VW Polo“, 2015-09-21 surašytas turto aprašas ir jį pasirašė J. U.. Jai buvo išaiškinta atsakomybė, ji pasirašė, todėl negalėjo be jo žinios perduoti transporto priemonės D. B.. Antstolis R. B. patvirtino, jog tolimesni vykdymo veiksmai negali būti atliekami dėl to, jog nėra jokių duomenų, kur šiuo metu yra transporto priemonė.

Liudytojas Ž. Ž. taip pat parodė, jog jis nežino jokių aplinkybių, susijusių su transporto priemonės pirkimu-pardavimu. Apeliantų teigimu, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog transporto priemonė buvo areÅ¡tuota, apraÅ¡yta ir patikėta turto saugotojai liudytojai J. U., kuriai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta tiek atsakomybė už turto neiÅ¡saugojimÄ , tiek turto perdavimo tvarka antstoliui, tačiau ji tyčia, veikdama bendrai su kaltinamuoju D. B., neteisėtai perleido transporto priemonę kaltinamajam, ko pasėkoje transporto priemonė yra paslėpta iki Å¡iol, t. y. akivaizdu, jog liudytojos J.

U. neteisėti veiksmai, atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnio 1 dalyje, požymius. 4.3. Apeliantai pažymi, kad BPK 257 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kėja, kad kaltinamasis gali bÅ«ti padaręs kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstama veika gali bÅ«ti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneÅ¡a prokurorui, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismas ikiteisminio tyrimo institucijoms nepranešė apie liudytojos J.

U. galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisindamas kaltinamÄ jį D. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnio 1 dalyje, ir iÅ¡ esmės pripažindamas, jog netinkamai suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, konstatavo, jog teisiamojo posėdžio metu nei prokuroras, nei nukentėjusysis pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka teismo neprašė. Tačiau pirmosios instancijos teismas nutylėjo bylos nagrinėjimo aplinkybes, t. y. jog nukentėjusysis 2018 m. birželio 29 d. teisiamojo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylos perdavimo prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimÄ , nes prokuroro suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymų keliamų reikalavimų dėl netinkamai nurodytų faktinių aplinkybių ir neinkriminuotos galimai padarytos J.

U. nusikalstamos veikos, tačiau toks praÅ¡ymas buvo atmestas. Apeliantai pažymi, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, jog teismas pripažino, kad kaltinamasis aktas neatitinka keliamų reikalavimų, o baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonės neteisėtÄ perleidimÄ turėtų bÅ«ti taikoma ne kaltinamajam D. B., bet liudytojai J. U.. Teismas privalo bÅ«ti lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims, siekdamas nustatyti objektyviÄ tiesÄ , turi bÅ«ti aktyvus, tačiau nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu atmesdamas nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ dėl bylos grÄ Å¾inimo ikiteisminiam tyrimui, buvo akivaizdžiai subjektyvus ir nevykdė pareigos įgyvendinti byloje tikrÄ jį teisingumÄ .

Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas neperdavė bylos prokuroro papildyti ikiteisminį tyrimÄ , remiantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir bylos dalis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnio 1 dalyje padarymo, perduota prokurorui. 4.4. Taip pat apeliantai kategoriÅ¡kai nesutinka ir su teismo iÅ¡vadomis dėl D. B. iÅ¡teisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes jos prieÅ¡tarauja suformuotai teismų praktikai bei byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nenustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis sÄ moningai sudarė situacijÄ , jog nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės. Tačiau teismas visiÅ¡kai nevertino 2016 m. spalio 31 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu kaltinamasis D. B. perleido nuosavybės teisę į transporto priemonę liudytojui Ž. Ž., sudarymo aplinkybių, transporto priemonės perdavimo, fakto - kur Å¡iuo metu yra transporto priemonė, liudytojo Ž.

Ž. duotų parodymų, ankstesnių kaltinamojo D. B. neteisėtų veiksmų bei kitų byloje nustatytų aplinkybių, kurios patvirtina kaltinamojo tiesioginę tyčiÄ - apgaule iÅ¡vengti turtinės prievolės įvykdymo. Apeliantai pažymi, kad nukentėjusiojo pažeistų teisių gynimo apsunkimÄ bei kaltinamojo D. B. tiesioginę tyčiÄ - apgaule iÅ¡vengti turtinės prievolės, patvirtina tai, kad iki transporto priemonės perleidimo liudytojui Ž. Ž., jau net 2 (du) kartus, esant analogiÅ¡koms aplinkybėms (pritaikytam turto areÅ¡tui), pirkimo - pardavimo sandoriais perleido minėtÄ transporto priemonę, kurie buvo pripažinti negaliojančiais civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į kaltinamojo D. B. nuosavybės teisės į transporto priemonę perleidimus motinai J. B. ir liudytojai J. U. bei įvykusius teisminius procesus (teismų sprendimuose konstatuotas aplinkybes), akivaizdu, kad kaltinamasis D. B. sÄ moningai ir tikslingai, nuolatos atlikdamas neteisėtus veiksmus, siekė nukentėjusiojo pažeistų teisių gynybos apsunkinimo, taip iÅ¡vengiant teismo nuosprendžiu nustatytos turtinės prievolės įvykdymo. 4.5. Taip pat apeliantai nurodo, kad 2016 m. spalio 31 d., tarp kaltinamojo D.

B. ir liudytojo Ž. Ž. neva buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu, kaltinamasis D. B. už 3 300,00 Eur pardavė automobilį Ž. Ž.. Tačiau liudytojas Ž. Ž. įrodymų tyrimo metu, patvirtino, jog transporto priemonės nepirko, nėra niekados matęs kaltinamojo D. B., nuolatos geria alkoholį, serga epilepsija, niekur nedirba, gyvena iš pašalpos ir niekados neturėjo lėšų transporto priemonės įsigijimui. Skunde pažymima ir tai, kad kaltinamasis D.

B. siekdamas iÅ¡registruoti transporto priemonę vieÅ¡ajame registre, kreipėsi į antstolį R. B. dėl transporto priemonės areÅ¡to panaikinimo, kadangi negalėjo pirkimo-pardavimo sutarties įregistruoti VÄ® „(duomenys neskelbtini)“. Antstolis atsisakė panaikinti areÅ¡tÄ , o sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį dėl Transporto priemonės laikė niekine, tačiau nuo 2016 m. spalio 31 d. iki Å¡iol antstoliui nepavyko rasti transporto priemonės ir atlikti vykdymo veiksmus, nukreiptus į neturtinės ir turtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kas paneigia nuosprendyje nurodytas aplinkybes, jog transporto priemonės disponavimo galimybės nėra ribotos.

Visa tai tik patvirtina, kad kaltinamasis D. B., veikdamas tiesiogine tyčia, apgaule iÅ¡vengė turtinės prievolės panaudodamas fiktyviai sudarytÄ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį su asmeniu, kuris buvo tokios bÅ«klės, jog negalėjo suvokti savo veiksmų, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių faktinių aplinkybių ir galimo dokumentų klastojimo (BK 300 straipsnis) visiÅ¡kai nevertino. 4.6. Apeliantų nuomone, aptartos faktines aplinkybes, patvirtina, kad kaltinamasis D. B. veikdamas tiesiogine tyčiÄ , panaudodamas apgaulę bei suklastodamas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡vengė turtinės prievolės - transporto priemonę perduoti į vykdymo procesÄ , nukentėjusiojo žalos atlyginimui, todėl nukentėjusiojo pažeistos teisės negali bÅ«ti atkurtos civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Kaltinamojo D. B. nusikalstami veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl baudžiamoji atsakomybė jam taikytina. 4.7. Taip pat skunde pažymima, kad nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių, jog D. B. visiÅ¡kai prarado galimybę įvykdyti turtinę prievolę ir sukÅ«rė bÅ«tent tokiÄ situacijÄ - D. B. yra jauno amžiaus, nors Å¡iuo metu nedirba (slaugo neįgalų asmenį), tačiau studijuoja, ateityje įsidarbins ir civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡ieÅ¡kojimas galės bÅ«ti nukreiptas į jo pajamas, ne tik į automobilį „VW Polo“.

Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio nevykdymo. Byloje sprendžiamas klausimas dėl minėtame nuosprendyje nustatytos turtinės prievolės išvengimo, panaudojant apgaulę. 4.8. Apeliantai nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl 20 000,00 Eur neturinės žalos atlyginimo atmetė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ankščiau išdėstytais argumentais bei motyvais pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikintinas, todėl neturtinės žalos atlyginimo klausimas, ieškinyje išdėstytais argumentais turi būti išnagrinėtas iš naujo.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras palaikė savo apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti. IÅ¡teisintasis ir jo gynėja prašė prokuroro, nukentėjusiojo ir jo atstovo apeliacinius skundus atmesti.

6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo P. P. ir jo atstovo advokato Edgaro Gaučio apeliaciniai skundai atmetami.

7. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Å ios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

8. IÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

9. Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas D. B. kaltės (nekaltumo) klausimÄ , pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai D. B. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, konstatavęs, kad D. B. veiksmuose nėra BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytų objektyviųjų Å¡ios veikos – patikėto turto ir subjekto, kuriam toks turtas patikėtas – požymių, taip pat nėra ir jam inkriminuotos, kaip idealiosios sutapties, nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių. Apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl esminių apeliantų apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų. Su pirmosios instancijos teismo motyvais kolegija iÅ¡ esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, o atsako į esminius apeliantų skundo argumentus.

10. BK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino apraÅ¡ytÄ , areÅ¡tuotÄ ir jam patikėtÄ turtÄ arba turtÄ , kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtÄ neteisėtai perleido kitam asmeniui. Taigi objektyviai Å¡i nusikalstama veika pasireiÅ¡kia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu – apraÅ¡yto, areÅ¡tuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu.

Å ios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris apraÅ¡ytas, areÅ¡tuotas ir kaltininkui patikėtas arba, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Å ių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas apraÅ¡ytas, areÅ¡tuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-318/204). Pažymėtina ir tai, kad apraÅ¡yto ar areÅ¡tuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir (ar) Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka ir kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusÄ , t. y. tampa apraÅ¡yto, areÅ¡tuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-318/2014).

Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali bÅ«ti skiriamas prokuroro nutarimu. Tokiu atveju asmeniui, kuriam prokuroro nuožiÅ«ra perduodamas saugoti turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, turi bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinta atsakomybė pagal BK 246 straipsnį už Å¡io turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ar paslėpimÄ . Dėl to iÅ¡ tokių asmenų paimamas raÅ¡ytinis pasižadėjimas. Be to, asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, turi teisę prokuroro nutarimÄ apskųsti įstatyme nustatyta tvarka (BPK 151 straipsnio 4, 5 dalys).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡ki reikalavimai keliami ir areÅ¡tuojant turtÄ civilinio proceso tvarka: suraÅ¡omas turto areÅ¡to aktas, sudaromas Å¡io turto apraÅ¡as, iÅ¡aiÅ¡kinama antstolio, areÅ¡tavusio turtÄ , veiksmų apskundimo tvarka, o turto saugotojui iÅ¡aiÅ¡kinamos su turto saugojimu susijusios jo pareigos, atsakomybė, numatyta Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 619, 683 straipsniuose ir kt., apie tai nurodant turto areÅ¡to akte (CPK 675, 677, 678 ir kt. straipsniai). Taigi, pagal CPK 619 straipsnio 1 dalį už perduoto saugoti (administruoti) turto iÅ¡eikvojimÄ , perleidimÄ ar paslėpimÄ , taip pat nusikalstamÄ Å¡io turto sunaikinimÄ ar sužalojimÄ , jeigu tai padaro saugotojas (administratorius), baudžiama įstatymų nustatyta tvarka, o pagal to paties straipsnio 2 dalį už perduoto saugoti (administruoti) turto praradimÄ , trÅ«kumÄ ar sužalojimÄ saugotojas atlygina žalÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka.

Vadinasi, komentuojamo nusikaltimo subjektas turi suvokti savo pareigas ir teises jam patikėto turto atžvilgiu ir žinoti, kad už Å¡io turto perleidimÄ , paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį, nes dėl to yra įspėtas, kitaip tariant turi bÅ«ti nustatytas BK 246 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltininko tiesioginė tyčia (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-96/2015). 10.1. Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad 2014 m. birželio 9 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu D. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir įpareigotas atlyginti padarytÄ nukentėjusiajam P. P. 1527 Eur turtinę žalÄ bei 2015 m. balandžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutartimi sumažintÄ iki 20 000 Eur neturtinę žalÄ . Teismo nuosprendžiu automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis D. B., nukreiptas į P. P. civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Taip pat, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad D.

B. 2014 m. lapkričio 17 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi automobilį „VW Polo“ pardavė J. U. bei, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones J. U. vardu įregistruotam automobiliui „VW Polo“, Å¡iuo teismo sprendimu jį areÅ¡tavus bei uždraudus jį parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip realizuoti, pavedus jį saugoti J. U.. 2016 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu pripažinus negaliojančia 2014 m. lapkričio 17 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį tarp atsakovų D.

B. ir J. U. bei pritaikius dviÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra, 2016 m. spalio 28 d. Kauno apygardos teismui atsakovų J. U. ir D. B. apeliacinį skundÄ atmetus ir įpareigojus J. U. sugrÄ Å¾inti nuosavybėn minėtÄ automobilį D. B., pastarasis 2016 m. spalio 31 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi automobilį „VW Polo“, pardavė Ž. Ž.. 10.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra visų – tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų – nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimas asmens veikoje, kÄ pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.

Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis D. B. žinojo faktÄ apie tai, kad jo automobiliui, kurį jis buvo perleidęs J. U. ir Ž. Ž., buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau vien Å¡io fakto baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka. BK 246 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektas turi specialius požymius, t. y. Å¡ios nusikalstamos veikos subjektu gali bÅ«ti tik tas asmuo, kuriam patikėtas apraÅ¡ytas, areÅ¡tuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota.

Be turto areÅ¡to fakto nustatymo, baudžiamajai atsakomybei pagal minėtÄ straipsnį bÅ«tina nustatyti ir tokio areÅ¡tuoto turto patikėjimo kaltininkui aplinkybę, reikÅ¡mingÄ sprendžiant dėl Å¡iame straipsnyje numatytos veikos subjekto požymių. Å ios nusikalstamo veikos subjektas gali bÅ«ti tik tas asmuo, kuris ne tik paslėpė, sunaikino, sugadino ar neteisėtai perleido kitam asmeniui apraÅ¡ytÄ , areÅ¡tuotÄ turtÄ arba turtÄ , kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, bet bÅ«tina baudžiamosios atsakomybės pagal minėtÄ straipsnį kilimo sÄ lyga yra tai, kad Å¡iam asmeniui minėtas turtas bÅ«tų patikėtas.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad D. B. bÅ«tų patikėta saugoti automobilį „VW Polo“. PrieÅ¡ingai, Turto areÅ¡to akte nurodyta, jog nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. automobiliui „VW Polo, taikomas areÅ¡tas, asmuo, kurio turtas areÅ¡tuojamas - J. U., kreditorius - P. P., automobilio saugotojas - J. U.. 2015 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, antstolio padėjėja sudarė turto apraÅ¡Ä , kuriuo apraÅ¡ytas J. U. priklausantis turtas - kelių transporto priemonė „VW Polo“.

Tuo pačiu turto apraÅ¡u apraÅ¡yto turto saugotoju pasiraÅ¡ytinai paskirta J. U., kuri 2015 m. rugsėjo 23 d. buvo asmeniÅ¡kai supažindinta su pareiga saugoti apraÅ¡ytÄ automobilį. Taigi nuo minėto momento turtas laikomas apraÅ¡ytu BK 246 straipsnio prasme, o J. U., bet ne D. B., tapo areÅ¡tuoto turto saugotoju, tai yra asmeniu, kuriam patikėtas turtas. KÄ pagrįstai paminėjo ir pirmosios instancijos teismas. Å iuos duomenis patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys, taip pat liudytojų J. U., Ž.

Ž., R. B. bei paties kaltinamojo parodymai, kurie buvo užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, todėl tai nėra naujos aplinkybės, kurios paaiškėjo bylos nagrinėjimo teisme metu. Šie duomenys buvo žinomi ikiteisminio tyrimo metu tiek nukentėjusiajam, tiek prokurorui, tačiau įtarimas buvo pareikštas tik D. B.. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 257 straipsnio nuostatas. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad nei nukentėjusysis P. P., nei prokuroras nagrinėjimo teisme metu nepateikė prašymo dėl kaltinimo keitimo, nes byloje esantys duomenys rodo, kad toks prašymas nebuvo teiktas.

Vien tai, jog apylinkės teismas netenkino nukentėjusiojo P. P. praÅ¡ymo bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui, nėra pagrindo konstatuoti teismo Å¡aliÅ¡kumo. Nukentėjusiojo P. P. praÅ¡ymas atmestas motyvuota teismo nutartimi. 10.3. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vien žinojimas apie automobiliui „VW Polo“ taikomÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , savaime nedaro asmens nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnyje, subjektu, nes kaip jau buvo minėta apraÅ¡ytas ar areÅ¡tuotas turtas arba turtas, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, tokiam asmeniui turi bÅ«ti patikėtas.

ApraÅ¡yto ar areÅ¡tuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso bei Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka ir, kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusÄ , t. y. tampa apraÅ¡yto, areÅ¡tuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju. Pagal BPK 151 straipsnio 4 dalies nuostatas turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, prokuroro nuožiÅ«ra perduodamas saugoti savivaldybės institucijos atstovui arba Å¡io turto savininkui ar jo Å¡eimos nariui, ar artimajam giminaičiui, arba kitam asmeniui.

Jiems turi bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinta atsakomybė pagal BK 246 straipsnį už Å¡io turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ar paslėpimÄ . Dėl to iÅ¡ tokių asmenų paimamas raÅ¡ytinis pasižadėjimas. Å iuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, jog 2011 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorės E. B. nutarimas, minimas 2014 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje, bÅ«tų tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka paskelbtas D. B. bei Turto areÅ¡to aktų registre, kaip tai, numatyta BPK 152 straipsnio 2 dalyje.

Pažymima, kad 2015 m. birželio 16 d. Centrinės hipotekos įstaigos direktorės pavaduotojos D. R. raÅ¡tas patvirtina, kad 2011 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorės E. B. nutarimas laikinai apriboti D. B. nuosavybės teises Turto areÅ¡to aktų registrui net nebuvo pateiktas bei užregistruotas. 10.4. CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis areÅ¡tuoja skolininko turtÄ suraÅ¡ydamas turto areÅ¡to aktÄ . Pagal Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 2 straipsnio 10 punktÄ turto saugotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam turto areÅ¡to aktÄ priėmusi arba šį aktÄ vykdanti institucija (pareigÅ«nas) perduoda saugoti areÅ¡tuotÄ turtÄ .

CPK 678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog turto arešto akte inter alia turi būti nurodyta turto arešto būdai (nuosavybės teisės ar atskirų jos sudėtinių dalių apribojimas) ir mastas, kiti su turto areštu susiję teisių apribojimai, jeigu jie taikomi, taip pat, kad skolininkui arba turto saugotojui (administratoriui) išaiškintos su saugojimu susijusios jų pareigos ir atsakomybė, numatyta CPK 619 ir 683 straipsniuose. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad J.

U., buvo areÅ¡tuoto turto saugotoja, tai yra asmeniu, kuriam patikėtas turtas. IÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nors D. B. buvo žinoma apie taikomÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ automobiliui „VW Polo“ tačiau jam Å¡is areÅ¡tuotas turtas nebuvo patikėtas įstatymo nustatyta tvarka, todėl D. B. negali bÅ«ti laikomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnyje subjektu. Nesant bÅ«tinojo nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymio – specialaus subjekto, D.

B. pagal šį straipsnį iÅ¡teisintas pagrįstai. 10.5. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl D. B. nekaltumo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį yra pagrįstos ir iÅ¡ esmės motyvuotos. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtÄ Ä¯gyti.

Sukčiavimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia, jog apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitÄ asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia. Tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 182 straipsnį taikomas naudotos apgaulės esmingumo reikalavimas, jei apgaulė nedaro esminės įtakos nukentėjusiajam ar kitam asmeniui apsispręsti dėl Å¡ių veiksmų atlikimo, tokiu atveju apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. 10.6. Å ioje byloje D. B. kaltintas tuo, kad tais pačiais veiksmais, 2016 m. spalio 31 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi pardavęs Ž. Ž. areÅ¡tuotÄ ir apraÅ¡ytÄ , jam patikėtÄ automobilį „VW Polo“ kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, apgaule savo naudai iÅ¡vengė 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu nustatytos turtinės prievolės - nukreipti nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Polo“, į nukentėjusiojo P. P. civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Nukentėjusysis P. P. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis galimai yra suklastota, tačiau iš skundo nėra aišku kokia jo nuomone dalis yra suklastota, nes ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Ž. Ž. parodė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje parašas yra jo, bei padarytas prierašas taip pat parašytas jo ranka. Kaip jau buvo minėta byloje nėra duomenų, kad automobilis „VW Polo“ buvo patikėtas D. B.. Šiuo metu automobiliui „VW Polo“ yra taikomas areštas, jis nėra panaikintas. 10.7.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vien turtinės prievolės nevykdymas tame tarpe ir tyčinis, pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. B. veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip turtinės prievolės iÅ¡vengimas apgaule, kadangi byloje nenustatyta, kad kaltinamasis sÄ moningai sudarė situacijÄ , jog nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apkaltinamasis nuosprendis, kokį šiuo atveju prašo priimti apeliantai, negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamas veikas ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nešališkai ištyrė D. B. tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus ir pagrįstai visas kilusias abejones vertino kaltinamojo naudai bei jį išteisino pagal BK 246 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje D. B. veiksmuose nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių, dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių civilinius ieškiniu, nepasisakoma ir jie paliekami nenagrinėti.

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais ir motyvais pagrindo nėra, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nuosprendis paliekamas galioti, o prokuroro ir nukentėjusiojo bei jo atstovo apeliaciniai skundai atmetami.

12. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 104 straipsnį proceso iÅ¡laidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų.

Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis P. P. turėjo papildomų iÅ¡laidų jam atstovaujančio advokato pagalbai apmokėti už apeliacinį skundÄ bei jo pateikimÄ teismui ir už tai nukentėjusiojo atstovas praÅ¡o priteisti nukentėjusiojo naudai 840 Eur iÅ¡ D. B.. Priimdamas sprendimÄ dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso Å¡alis padavė apeliacinį skundÄ ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas.

Kadangi prokuroro ir nukentėjusiojo bei jo atstovo apeliaciniai skundai atmetami, tai prašymas netenkinamas. Nukentėjusiojo P. P. turėtos advokato pagalbos išlaidos iš išteisintojo D. B. nepriteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Bagdonavičiaus ir nukentėjusiojo P. P. ir jo atstovo advokato Edgaro Gaučio apeliacinius skundus atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana Jurgaitienė Viktoras Preikšas Valdas Vitunskas