856d84fb-a5a4-46fa-aaa6-3558f04f54eb · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Naujoji Akmenė TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų teisėja Daiva Maneikienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai I. Č. bei jos atstovei advokatei Jutai Kareivei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. Č. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės Ä®monės „Turto bankas“, tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarei Stasei Martinaitienei, institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, palikimo priėmimo fakto nuginčijimo ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė I. Č. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ; nuginčyti 2009 m. gegužės 21 d. mirusio T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo faktÄ ; nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po T. L. mirties (duomenys neskelbtini) palikimÄ faktiniu valdymu per tris mėnesius priėmė pareiÅ¡kėja I. Č. nepilnamečių vaikų L. L. ir A. L. vardu. IeÅ¡kinyje nurodė, kad po nepilnamečių vaikų L.

L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo T. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties liko palikimas, t. y. ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovė, kartu su nepilnamečiais vaikais, ir gyvena. IeÅ¡kovė Å¡iuo butu, t. y. kaip ½ dalies savininkė ir nepilnamečių vaikų, kaip paveldėtojų, vardu, rÅ«pinasi iki Å¡ios dienos, valdo visus dokumentus, moka mokesčius, atlieka remontus. Taip pat moka T. L. skolas, todėl mano, kad palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu yra priėmusi per tris mėnesius faktiÅ¡kai jį valdydama.

Pažymėjo, kad 2015 metais ieÅ¡kovė kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismÄ dėl termino priimti palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu iÅ¡davimo. Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1211-672/2015, ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ patenkino, tačiau, po Å¡ios nutarties įsiteisėjimo, ieÅ¡kovė neturėjo finansinių lėšų kreiptis į notarÄ bei antstolį dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, todėl palikimas nepilnamečių vaikų vardu nebuvo priimtas.

Jos žiniomis, pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-jam notaro biurui padavė atsakovė, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai dar neiÅ¡duotas. Apie šį faktÄ ieÅ¡kovė sužinojo 2016 m. vasario mėnesį, gavusi iÅ¡ notarės praneÅ¡imÄ . Perskaičiusi praneÅ¡imÄ , ieÅ¡kovė nesuprato kÄ jis reiÅ¡kia. Taip pat nesuprato, kad yra vienerių metų terminas paveldėjimo nuginčijimui, todėl mano, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios ir jo neatnaujinimas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus.

Atsakovė Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime neprieštaravo ieškinio patenkinimui tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad ieškinys gali būti patenkintas. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pažymėjo, kad atsakovė neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl mano, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės, jeigu toks būtų pareikštas, turėtų būti atmestas.

Taip pat prašė civilinę bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktu atsiliepimu prašė teismo priimti sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės I. Č. ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamų reikalavimų savo nuožiÅ«ra bei bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tai, kad ieÅ¡kovė moka komunalinius mokesčius už palikėjui T.

L. priklausančiÄ Â½ dalį buto, ir valstybė nepatyrė iÅ¡laidų, susijusių su galimai paveldėtino turto iÅ¡laikymu, trečiasis asmuo neprieÅ¡tarauja, kad, teismui priėmus sprendimÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , palikimo priėmimo fakto įregistravimas bÅ«tų panaikintas bei nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog ieÅ¡kovė priėmė palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Trečiasis asmuo Notarė Stasė Martinaitienė atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nepateikė, tačiau prašė civilinę bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė I. Č. ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais. PaaiÅ¡kino, dėl itin sunkios materialinės padėties vis nesutaupydavo reikalingos pinigų sumos tam, kad galėtų pradėti palikimo priėmimo procedÅ«rÄ . Bute, kuriame kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena iki Å¡iol, nuolat rÅ«pinosi, mokėjo mokesčius, taip pat mokėjo ir palikėjo T. L. skolas. Tikėjo, kad pavyks susitaupyti pinigų ir susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

IeÅ¡kovė nurodė, kad kitų įpėdinių, galinčių ir norinčių priimti T. L. palikimÄ , nėra. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė advokatė Juta Kareivė ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė I. Č. ir T. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto numeris Nr.

12. Santuokos metu pareiÅ¡kėjai susilaukė dviejų vaikų – L. L., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. L., gim. (duomenys neskelbtini) Taip pat santuokos metu įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniui T. L. mirus (duomenys neskelbtini), po jo mirties liko palikimas – ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Mirusysis testamento sudaręs nebuvo. IeÅ¡kovei kreipusis į teismÄ dėl termino palikimui priimti nepilnamečių vaikų vardu atnaujinimo bei leidimo priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimÄ , likusį po jų tėvo mirties, iÅ¡davimo, Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1211-672/2015, ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ tenkino: atnaujino terminÄ palikimo priėmimui nepilnamečių vaikų L.

L. bei A. L. vardu, atsiradusiam po palikėjo T. L., mirties, trijų mėnesių terminÄ pradedant skaičiuoti nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos, bei iÅ¡davė teismo leidimÄ priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimÄ pagal sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä . IeÅ¡kovei nesikreipus į antstolį dėl turto apyraÅ¡o sudarymo bei į notarę dėl paveldėjimo liudijimo nepilnamečių vaikų vardu iÅ¡davimo, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į Akmenės rajono 2-Ä jį notaro biurÄ dėl beÅ¡eimininkio turto paveldėjimo, kurio pagrindu, Testamentų registre 2018 m. gegužės 9 d.

įregistruotas palikimo priėmimo faktas, pažymintis, kad palikėjo T. L. turtÄ 2015 m. spalio 30 d. priėmė Lietuvos Respublika. IeÅ¡kovė 2016 m. vasario 22 d. raÅ¡tu Nr. S-330, siųstu notarės Stasės Martinaitienės, buvo informuota apie tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į notarę dėl beÅ¡eimininkio turto paveldėjimo, tačiau iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos jokių veiksmų nesiėmė. Dėl ieÅ¡kinio senaties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

Pažymėtina, jog CK 1.131 straipsnio 2 dalis numato senaties termino atnaujinimo galimybę, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. CK arba kiti įstatymai nenurodo aplinkybių (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti. Ä®statymuose taip pat nėra įvardyti ir kriterijai, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3 – 4 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Pastebėtina, kad svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios. Ä®rodinėjimo pareiga dėl svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieÅ¡kovui ( CPK 12, 178 straipsniai) Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neginčija aplinkybės, kad yra praleidusi CK 5.8 straipsnyje numatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ palikimo priėmimo teisėtumo nuginčijimui, tačiau laiko, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kaip nurodoma ieÅ¡kinyje, terminas praleistas dėl ieÅ¡kovės teisinių žinių stokos ir nesupratimo kÄ reiÅ¡kia vienerių metų senaties terminas. IeÅ¡kovei adresuotuose praneÅ¡imuose nebuvo nurodyta, kad yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl ji galvojo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tik kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimo dar nepriėmė. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, ieÅ¡kovė, siekdama priimti palikėjo T.

L. palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu, buvo pakankamai atidi ir bandė tinkamai įgyvendinti savo nepilnamečių vaikų teises, t. y. praleidusi įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti nepilna-mečių vaikų vardu kreipėsi į teismÄ dėl Å¡io termino atnaujinimo bei leidimo priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimÄ iÅ¡davimo, tačiau dėl finansinių sunkumų neužbaigė Å¡ių procedÅ«rų, t. y. nesikreipė į antstolį dėl turto apyraÅ¡o sudarymo bei į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

Taip pat praleido vienerių metų senaties terminÄ palikimo priėmimo teisėtumo ginčijimui dėl įstatymų nežinojimo. Viena vertus, įstatymų nežinojimas negalėtų bÅ«ti pripažinta svarbia priežastimi senaties termino atnaujinimui, kita vertus, ieÅ¡kovė, neturėdama teisinio iÅ¡silavinimo, galėjo sÄ Å¾iningai suklysti dėl palikimo priėmimo tvarkos. IÅ¡ byloje esančios Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2016 m. vasario 22 d. raÅ¡yto praneÅ¡imo, adresuoto ieÅ¡kovei, matyti, kad praneÅ¡imu ieÅ¡kovė buvo informuota tik apie tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į notarę dėl beÅ¡eimininkio turto paveldėjimo.

Duomenų apie tai, kad ji yra priėmusi palikėjo T. L. palikimÄ , praneÅ¡ime nenurodyta. Å ių byloje esančių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad ieÅ¡kovės teisinių žinių neturėjimas bei įstatymų nežinojimas turėjo įtakos senaties termino dėl palikimo priėmimo fakto nuginčijimo praleidimui. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad senaties terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo fakto nuginčijimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atnaujinti senaties terminÄ palikimo priėmimo fakto nuginčijimui tenkintinas.

Pastebėtina, kad nei atsakovė, nei tretieji asmenys neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovės reikalavimų patenkinimui, todėl teismas sprendžia, kad senaties termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. PrieÅ¡ingai, atnaujinus senaties terminÄ palikimo priėmimo fakto nuginčijimui bus atkurtos nepilnamečių vaikų L. L. ir A. L. teisės į jiems įstatymo nustatyta tvarka priklausančiÄ turto dalį. Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir palikimo priėmimo fakto nuginčijimo Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė reikalavimus dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir palikimo priėmimo fakto nuginčijimo grindžia tuo, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama nepilnamečių vaikų L.

L. ir A. L. įstatyminė atstovė, po jų tėvo T. L. mirties, priėmė palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu faktiniu valdymu. Pastebėtina, kad mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir Å¡io proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausančių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, priėmimas. CK 4.47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas.

Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba testamentÄ , o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi bÅ«ti priimtas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Priimdamas palikimÄ , įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ . Asmens valia priimti palikimÄ , t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais.

Be to, įpėdinio veiksmai turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Taigi, vienas iÅ¡ palikimo priėmimo bÅ«dų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Priimdamas palikimÄ Å¡iuo bÅ«du, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikÅ¡mę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn. Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai bei ieÅ¡kovės teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek jos nepilnamečiai vaikai L. L. ir A. L. po T. L. mirties liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Å iuo adresu deklaruota ieÅ¡kovės bei jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. IeÅ¡kovė visapusiÅ¡kai rÅ«pinosi Å¡iuo bÅ«stu – tvarkė, gerino buitį, mokėjo komunalinius bei kitus mokesčius ne tik už ieÅ¡kovei priklausančiÄ Â½ dalį buto, bet ir už nepilnamečiams vaikams priklausančiÄ buto (po ¼ dalį) dalį.

Tai patvirtina ir prie bylos pateiktos sÄ skaitos už butÄ . Taip pat ieÅ¡kovė po sutuoktinio T. L. mirties mokėjo už jo skolas, pagal antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje užvestas vykdomÄ sias bylas. Tokiu atveju, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis bÅ«stas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ tame bÅ«ste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame bÅ«ste, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; tai pat to bÅ«sto priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su bÅ«stu, vykdymÄ (mokesčių, draudi-mo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-6-657/2013).

Be to, įpėdinio gyvenimas palikimÄ sudarančiame bÅ«ste, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju Å¡iam sutinkant kartu ilgÄ laikÄ gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Remiantis Å¡ia teismų praktika, pastarieji bylos duomenys suteikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė nepilnamečių vaikų vardu valdė jiems paveldėjimo teise priklausančiÄ buto dalį nuo pat jų tėvo T.

L. mirties. Pastebėtina, kad pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ , kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).

Ar įpėdinis priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, teismas sprendžia kiekvienoje byloje vadovaudamasis CPK 185 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir iÅ¡tyręs, nustatęs ir atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybių visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Remiantis visuma byloje nustatytų duomenų, teismas konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovė I. Č. kartu su nepilnamečiais vaikais L.

L. ir A. L. gyveno minėtame bute tiek palikėjui gyvam esant, tiek ir likdami jame gyventi po jo mirties, ieÅ¡kovė atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reikÅ¡dama valiÄ Ä¯gyti nepilnamečių vaikų vardu mirusio jų tėvo palikimÄ , kas yra pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė, priėmė palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu faktiÅ¡kai pradėdama palikimo turtÄ valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 – 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo tenkintinas visiÅ¡kai. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). BÅ«tent CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimÄ pareiÅ¡kimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimÄ valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiÅ¡kimo, paduoda-mo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipusis į Akmenės rajono 2-ojo notaro biurÄ dėl beÅ¡eimininkio turto paveldėjimo, 2018 m. gegužės 9 d. Testamentų registre įregistruotas palikimo priėmimo faktas, kuriame pažymima, kad Lietuvos Respublika priėmė palikėjo T. L. palikimÄ 2015 m. spalio 30 d. Pažymėtina, kad ginčyti palikimo priėmimÄ ar iÅ¡duoto paveldėjimo liudijimo teisėtumÄ gali asmuo, pretenduojantis į palikimÄ (CK 5.8 straipsnis).

IeÅ¡kovės nepilnamečiai vaikai – L. L. ir A. L. yra pirmos eilės įpėdiniai, todėl ieÅ¡kovė, kaip įstatyminė jų atstovė, turi teisę ginčyti palikimo priėmimo faktÄ . Å iuo atveju nustačius, kad ieÅ¡kovė nepilnamečių vaikų vardu priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl mirusio T. L. palikimo priėmimo fakto nuginčijimo. Remiantis tuo, naikintinas palikėjo T. L. palikimo priėmimas valstybės naudai bei Testamentų registre įregistruotas įraÅ¡as apie palikimo priėmimo faktÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal bendrÄ sias nuostatas, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė I. Č. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-18-T-1136-7359 yra atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų ir proceso iÅ¡laidų mokėjimo.

IÅ¡ byloje esančios 2018 m. gruodžio 6 d. pažymos Nr. (2.19) NTP-7-7442 matyti, kad valstybė už ieÅ¡kovei paskirto advokato atstovavimÄ ir ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ teisme patyrė 312,00 Eur iÅ¡laidų. Nagrinėjamu atveju apie palikimo priėmimÄ faktiniu valdymu nebuvo žinoma dėl ieÅ¡kovės pasyvumo, t. y. pasyvumas Å¡iuo atveju siejamas ne su veiksmais priimant palikimÄ , bet su palikimo fakto iÅ¡vieÅ¡inimu inicijuojant teisminį procesÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir tai sukÅ«rė valstybę atstovaujančioms institucijoms pagrindÄ inicijuoti palikimo priėmimo procedÅ«rÄ , todėl atsakovė nelaikytina atsakinga už minėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimÄ .

Atsižvelgiant į tai, valstybės patirtos 312,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259–268, 270 ir 541 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Atnaujinti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ palikimo priėmimo fakto nuginčijimui. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovė I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų L.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priėmė palikimÄ po jų tėvo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas nepilnamečių vaikų L. L. ir A. L. paveldėjimo teisei įgyvendinti. Panaikinti Lietuvos Respublikos, kuriai paveldėjimo santykiuose atstovavo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, T.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 30 d. palikimo priėmimÄ bei Valstybės įmonės „Registrų centras“ Testamentų registro 2018 m. gegužės 9 d. įraÅ¡Ä dėl palikimo priėmimo fakto įregistravimo, palikimo priėmimo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per sprendimÄ priėmusius TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mus.

Teisėja Daiva Maneikienė