856c8221-5320-4579-b2cd-e8bdceae7c8b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2S-2082-392/2012                            (Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04320-2012-0)             Procesinio sprendimo kategorija: 110.; 110.1. 122.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. lapkričio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Valstatas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių A.

M. ir J. M. ieÅ¡kinį atsakovams L. M., R. M. ir UAB „Valstatas“ dėl paskolos ir netesybų priteimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (actio Pauliana).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovės A. M. ir J. M. kreipėsi į teismÄ su actio Pauliana ieÅ¡kiniu atsakovams: L. M., R. M. ir UAB „Valstatas“, tretieji asmenys be savarankiÅ¡kų reikalavimų: R. M. ir Swedbank, praÅ¡ydamos priteisti iÅ¡ atsakovų 127 250,18 Lt skolos palÅ«kanų ir netesybų; pripažinti negaliojančiu atsakovės L.

M. ir atsakovo UAB „Valstatas“ 2011-03-31 sudarytus sandorius dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato- gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo bei taikyti restitucijÄ . ReiÅ¡kiamo reikalavimo užtikrinimui, ieÅ¡kovės praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovams priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų sumos ribose.

IeÅ¡kovės nurodo, kad reiÅ¡kiamo reikalavimo suma yra didelė. IeÅ¡kovių nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali turtÄ paslėpti, todėl bÅ«simo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieÅ¡kovių praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nurodė, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ių priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismo nuomone, pritaikius minėtÄ apsaugos priemonę, kuri yra laikina, bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo bÅ«das, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovių praÅ¡ymas turi bÅ«ti tenkinamas. Pabrėžė, kad reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio, kuris laikytinas dideliu, ir tai yra pakankama aplinkybė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes sukelia galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Atsakovas UAB „Valstatas“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „Valstatas“ atžvilgiu.

Atsakovo nuomone, teismo procesinis sprendimas yra nemotyvuotas, neobjektyvus, nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nesigilino į ieÅ¡kinio ir praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones esmę, motyvus, tikslus ir įrodymų pakankamumo klausimÄ . Pasak apelianto, ieÅ¡kovės praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga, nepagrindė, kokie galimi atsakovo veiksmai gali turėti įtakos jo finansinių galimybių pasikeitimui, taip pat nebuvo pateikti jokie įrodymai, pavirtinantys atsakovo siekį paslėpti turtÄ ar slapstytis.

Apeliantas tvirtina, kad vien tik ieÅ¡kovo pareiÅ¡kime nurodyta aplinkybė, kad iÅ¡ieÅ¡kotina suma yra didelė, kad ne kartÄ buvo siųsti praneÅ¡imai ir pretenzijos skolininkui dėl susidariusio įsiskolinimo, kad Å¡is nereagavo į raginimus sumokėti skolÄ , nėra besÄ lyginis pagrindas taikyti skolininkui laikinÄ sias apsaugos priemones. Apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidė kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrÄ , taip pat pažeidė ekonomiÅ¡kumo principÄ .

Apeliantas pažymėjo, kad UAB „Vastatas“ yra Å«kio subjektas, kurio pagrindinis tikslas ir paskirtis - vykdyti Å«kinę-komercinę veiklÄ . Akivaizdu, kad absoliučiai viso Å«kio subjekto turto areÅ¡tas iÅ¡ esmės trukdo vykdyti šį pagrindinį tikslÄ ir kenkia jo Å«kinei-komercinei veiklai, todėl teismas ypatingai atidžiai turėjo spręsti klausimÄ dėl viso turto areÅ¡to. Pažymėtina, kad nors Å¡ioje byloje UAB „Valstatas“ ir yra atsakovas, tačiau jis nėra bendraskolis su kitais dviem atsakovais, tai yra jis nieko nėra skolingas ieÅ¡kovėms, kÄ akivaizdžiai parodo ir su ieÅ¡kiniu pateikta paskolos sutartis.

Pasak apelianto, ginčo dalykas, kuris yra susijęs su UAB „Valstatas“ yra konkretus turtas, kurį ieÅ¡kovės restitucijos bÅ«du praÅ¡o grÄ Å¾inti kitiems atsakovams. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad kito, iÅ¡skyrus restitucijos dalykÄ , UAB „Valstatas“ turto areÅ¡tas kaip nors gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymÄ . Apeliantas pabrėžia, kad pirmos instancijos teismas nenurodė, kokiu pagrindu laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos visam UAB „Valstatas“ turtui, o ne tik turtui, esančiam restitucijos dalyku.

Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais atsakovas UAB „Valstatas“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį.IeÅ¡kovės A. M. ir J. M. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovės sutinka, kad tai, jog iÅ¡ieÅ¡kotina suma yra didelė, nėra besÄ lyginis pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti konkrečias bylos faktines aplinkybes. Å iuo atveju pažymėtina, jog visam Atsakovo UAB „Valstatas“ turtui, iÅ¡skyrus 1/2 dalies automobilių saugyklos, galioja hipoteka, todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinio suma, kuri sudaro 127 250,18 Lt, palyginus su įmonės nesuvaržyto turto verte, kuris sudaro 72000 Lt, yra didelė, o didelė ieÅ¡kinio suma preziumuoja bÅ«tinumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog ne tik didelė ieÅ¡kinio suma, bet ir faktas, kad teismo nutartimi areÅ¡tuotinas atsakovo turimas nekilnojamasis turtas jau anksčiau kito kreditoriaus naudai yra apsunkintas hipoteka, patvirtina grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. AreÅ¡tavus vien tik įkeistÄ turtÄ , nebÅ«tų realiai užtikrintas byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, nes bet kuriuo atveju į sumÄ , gautÄ priverstinai realizavus tokį turtÄ , pirmumo teisę turėtų hipotekos turėtojas, o ne ieÅ¡kovės. Tik areÅ¡tavus neįkeistÄ , hipoteka ar kitais prievolių užtikrinimo bÅ«dais neapsunkintÄ atsakovo turtÄ , gali bÅ«ti realiai užtikrintas byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys.

Taip pat ieÅ¡kovės atkreipia dėmesį, kad UAB „Valstatas“ iki bylos iÅ¡kėlimo buvo nesÄ Å¾iningas ir orientuotas į tai, jog ieÅ¡kovėms nebÅ«tų galimybių atgauti 2011-03-22 paskolos sutartimi, sudaryta tarp ieÅ¡kovių ir atsakovės L. M., paskolintÄ sumÄ . Be to, ieÅ¡kovės pabrėžė, jog jos tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigÄ , nes prie ieÅ¡kinio pridėjo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų nuoraÅ¡us, taip pat areÅ¡tuoto turto apraÅ¡o nuoraÅ¡Ä , kuriuose matyti, koks turtas priklauso atsakovui UAB „Valstatas“, taip pat kokiam UAB „Valstatas“ turtui nustatyta hipoteka.

IeÅ¡kovės tvirtina, kad turtinės padėties įrodinėjimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkeliama iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumÄ , taigi iÅ¡vengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Akivaizdu, kad atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Taip pat ieÅ¡kovės teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikyta tik tiek, kiek jų yra bÅ«tina bÅ«simo galimai palankaus ieÅ¡kovėms sprendimo įvykdymui užtikrinti.

Taikant areÅ¡tÄ tik įkeistam turtui, ieÅ¡kovių interesai bÅ«tų pažeidžiami, kadangi ieÅ¡kovės iÅ¡ Å¡io turto gautų tik tai, kas liko hipotekos turėtojui įgyvendinus savo reikalavimus. Tokiu atveju atsakovas UAB „Valstatas“ įgytų nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ , o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas nebÅ«tų pasiektas. CK 6.146 str. numatyta, jog restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais.

Taigi, pasak ieÅ¡kovių, apelianto argumentai, jog laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik turtui, kuris yra restitucijos dalykas, yra nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja teisės normoms, nes įstatymas nustato galimybę taikyti restitucijÄ sumokant ekvivalentÄ pinigais. Atskirasis skundas netenkintinasBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nutarė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo UAB „Valstatas“ atžvilgiu. Siekiant teisingai iÅ¡spręsti klausimÄ , ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tavo atsakovo turtÄ , reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, Å¡alių teisinį statusÄ , jų turtinę padėtį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė į teisminę gynybÄ reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismÄ , bet ir realiai apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ subjektinę teisę, įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Kadangi nuo ieÅ¡kovių kreipimosi į teismÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ .

Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymÄ . Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tiek nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp Å¡alių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į praÅ¡omo užtikrinti reikalavimo pobÅ«dį, nurodomÄ jo faktinį pagrindÄ , taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes bÅ«tų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo principų, proceso Å¡alių interesų pusiausvyros.

Teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti nukreiptos ne tik į bÅ«simu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimÄ , bet ir į laikinÄ ginčo situacijos teisinį sureguliavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).

Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡i prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti, todėl, taikydamas Å¡iÄ prezumpcijÄ , teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009;

Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civ. byloje Nr.2-256/2012). Apeliacinės instancijos teismas kritiÅ¡kai vertina apelianto argumentÄ , kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik turtui, kuris yra restitucijos dalykas, nes, kaip ir nurodo ieÅ¡kovės, CK 6.146 str. numatyta, jog restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, 127 250,18 Lt suma atsakovo UAB “Valstatas” atžvilgiu laikytina pakankamai didele suma, nes visam apelianto turtui, iÅ¡skyrus 1/2 dalies automobilių saugyklos galioja hipoteka.

IÅ¡ turimų duomenų apie apelianto turtÄ darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinio suma, kuri sudaro 127 250,18 Lt, palyginus su įmonės nesuvaržyto turto verte, kuri sudaro, 72000 Lt., yra didelė, todėl galimai palankaus ieÅ¡kovui sprendimo įvykdymas galėtų bÅ«ti apsunkintas ar netgi galėtų tapti neįmanomas atsisakius taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. AreÅ¡tavus vien tik įkeistÄ turtÄ , nebÅ«tų realiai užtikrintas byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, nes bet kuriuo atveju į sumÄ , gautÄ priverstinai realizavus tokį turtÄ , pirmumo teisę turėtų hipotekos turėtojas, o ne ieÅ¡kovės. Tik areÅ¡tavus neįkeistÄ , hipoteka ar kitais prievolių užtikrinimo bÅ«dais neapsunkintÄ atsakovo turtÄ , gali bÅ«ti realiai užtikrintas byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys.

Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad Å¡iuo atveju apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė konkrečių įrodymų, kurie suponuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumÄ Å¡ioje byloje, o atsižvelgiant į bylos medžiagÄ , manytina, jog Å¡iuo konkrečiu atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

Jeigu pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus egzistuoja ieÅ¡kinio didelės sumos prezumpcija ir atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo gerÄ finansinę padėtį, tai daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovui ieÅ¡kinio suma nėra didelė, negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-567/2012).Be to, atsisakius taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tų pažeista Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyra, neužtikrinamos ieÅ¡kovo teisės. Tokiu bÅ«du bÅ«tų paneigta laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė, galimai ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas gali bÅ«ti realiai neįvykdomas atsakovui bylos nagrinėjimo metu dėl vienokių ar kitokių priežasčių netekus turto, vadinasi, ir byloje įvykdytas teisingumas bÅ«tų tik deklaratyvus (Konstitucijos 109 str. 1 d., CPK 6 str.).

Tokia situacija neatitiktų teisinėje valstybėje įtvirtintų teisingumo, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo, realaus pažeistų teisių gynimo ir kitų teisės principų.Pažymėtina, kad Å¡i nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat praÅ¡yti teismo panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu iÅ¡ esmės pasikeistų aplinkybės ir iÅ¡nyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).

Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovių praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu. Apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas nutarė:           Apelianto UAB „Valstatas“ atskirÄ jį skundÄ atmesti.          Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .           Teisėjas                                                                 Virginijus Kairevičius