2020-12-02 Nr. AB-22732-3-61-3-03040-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1876-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03040-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2018 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. SP1-5388 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jis įpareigotas grąžinti atsakovui apskaičiuotą ir išmokėtą tiesioginių ir kompensuojamųjų išmokų 10 731,15 Eur sumą pagal 2017 m. birželio 5 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 17-1005449136-A1-1 (toliau – ir Paraiška), ir Agentūros 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr. BR6-10730 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Raštas). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 522,50 Eur.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Nesutinka su apskaičiuotomis grąžintinomis išmokų sumomis, kadangi jo deklaruotuose plotuose, iš kurių 12,40 ha plotas pripažintas netinkamu paramai gauti (2,22 ha (nesunaikintos, nenušienautos piktžolės uogynų tarpueiliuose) bei 10,20 ha (rasta kitų pasėlių nei buvo deklaruota)), neįvykdyti įsipareigojimai dėl aplinkybių nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjas atsakovui pateikė tris pažymas dėl hidrometeorologinių sąlygų 2017 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais. Dėl liūčių Rokiškio rajone net buvo paskelbta ekstremali situacija, o, be to, paskelbta ekstremali situacija ir visoje šalyje. Dėl itin lietingos vasaros negalėjo nupjauti žolės antrą kartą. Antrą kartą nušienauti uogynų tarpueilius teisės aktai nereikalauja. 2017 m. rugsėjo 21 d. paaiškinime nurodė, jog kontroliniame žemės sklype Nr. 189590-8213 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 19,50 ha ŠAU (šaltalankiai) plotas, dalyje sklypo apie 3 ha buvo užlietas vandeniu dėl gausaus kritulių kiekio nebespėjant veikti melioracijos sistemai, dėl ko nukentėjo dalis šaltalankių uogienojų, supuvo jų šaknys ir šaltalankiai nunyko, įvažiuoti nušienauti į užlieto sklypo dalį buvo neįmanoma. Melioracijos sistema buvo remontuota, tačiau tai neišgelbėjo nuo sklypo užliejimo. Esant nepalankioms oro sąlygoms, pareiškėjas vykdė žemės ūkio veiklos vykdymo įsipareigojimus, o aplinkybės, sudarančios prielaidas nustatytiems pažeidimams, susidarė dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, kurios turėjo būti įvertintos kaip aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios.

2.2. Atsakovas Sprendime grąžinti paramą nenurodė tokio sprendimo priėmimo motyvų. Sprendime remiamasi informacija, gauta iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) dėl neteisingo lauko KŽC Nr. 184587-4207 įbraižymo (0,02 ha bl3) bei atsakovo atliktos 2017 m. rugpjūčio 24-31 d. Paraiškoje deklaruotų duomenų patikros vietoje (toliau – ir Patikra) metu nustatytais pažeidimais dėl netinkamai vykdytų įsipareigojimų (12,42 ha plote). Pareiškėjui neaišku, kodėl po atliktos Patikros, nustačius Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 3D-323 redakcija; toliau – ir Taisyklės), pažeidimus, jam buvo išmokėta tiesioginės ir kompensacinės išmokos pagal Paraišką, o vėliau toks sprendimas pakeistas. Atsakovas nepateikė pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 21 d. paaiškinimo dėl Patikros rezultatų ir papildomų dokumentų vertinimo. Toks sprendimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam teisės aktui.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas nurodo, kad pateikė Agentūrai paaiškinimą dėl kokių aplinkybių negalėjo tinkamai įvykdyti įsipareigojimų bei tokias aplinkybes patvirtinančius dokumentus, tačiau 2017 m. rugsėjo 25 d. Agentūroje gautame 2017 m. rugsėjo 21 d. paaiškinime „Dėl patikrinimo vietoje metu nustatytų neatitikimų“ (reg. Nr. BR5.1-13657) (toliau – ir Paaiškinimas) nurodomos aplinkybės dėl kurių pareiškėjas neįvykdė įsipareigojimų, bet nėra pateikta jokių, tai patvirtinančių dokumentų. Agentūra 2017 m. rugsėjo 27 d. išsiuntė pareiškėjui atsakymą „Dėl atsakymo į paaiškinimą“ (reg. Nr. BR6-10160) (toliau – ir Atsakymas į paaiškinimą), kuriame paaiškino, kad pareiškėjas, pateikdamas ir pasirašydamas Paraišką, patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su Taisyklėmis (2017 m. Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 1 punktas), tokiu būdu patvirtino, kad yra susipažinęs su visais reikalavimais gauti paramą ir su galimomis sankcijomis už teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų ir reikalavimų nevykdymą / nustatytus pažeidimus. Pareiškėjas nuo jo valios nepriklausančias aplinkybes patvirtinančius dokumentus pateikė tik teismui kartu su skundu, t. y. 2017 m. rugsėjo 22 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr.(8.42-10)-B8-1930, 2017 m. rugpjūčio 30 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1688, 2017 m. rugsėjo 12 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1837 bei Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. AV-879 „Dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Rokiškio miesto seniūniją“. Minėti dokumentai atsakovui nebuvo pateikti. Pareiškėjo paaiškinimas neatitiko 2017 m. Paraiškos patikros ataskaitoje Nr. 17-1005449136-D4-2 (toliau – ir Patikros ataskaita) nustatytų aplinkybių. Patikra buvo atlikta laikantis teisės aktų reikalavimų, nustatė deklaruoto lauko faktinę būklę ir ją užfiksavo nuotraukose, kuriose matyti nustatyti pažeidimai. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Patikros ataskaitos duomenimis, kurie nenuginčyti. Be to, taikydama sankcijas už reikalavimų neatitinkančius deklaruotus plotus, rėmėsi viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ pateiktais duomenimis.

3.2. Sprendimas buvo tinkamai motyvuotas ir atitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Kadangi pareiškėjui parama už 2017 m. jau buvo išmokėta, bet po pakartotinio Paraiškos vertinimo dėl neteisingo deklaravimo nustatė, jog turėjo būti išmokėta mažesnė parama ir susidarė 10 731,15 Eur grąžintina tiesioginių išmokų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti. Būtent ŽŪIKVC yra atsakingas už pasėlio lauko duomenų bazės kūrimą, todėl pagrįstai tokiais duomenimis rėmėsi, nustatydamas pažeidimus.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad atlieka duomenų atnaujinimą ir juos perduoda Agentūrai, kuri administruodama paraiškas sprendžia, kokius duomenis naudoti. Kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinys KŽS_DR5LT yra vienas visai Lietuvos Respublikos teritorijai ir nuolat atnaujinamas pagal naujausią ortofotografinę medžiagą, todėl kontrolinis žemės sklypas Nr. 184587-4207 (GKODAS b11) 2017 m. buvo atnaujintas pagal 2017 m. Valstybinės miškų tarnybos ortofotonuotrauką.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Agentūros 2018 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. SP1-5388 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 5 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus bei gyvulius paraišką Nr. 17-1005449136-A1-1. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Agentūros 104,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas kitas skundo ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas dalis atmetė kaip nepagrįstas.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui taikyta sankcija, ir Rašto teisėtumo bei pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 5 d. pateikė Paraišką, deklaruodamas 59,10 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 59,10 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą (išskyrus bulvių auginimą atvirame grunte); 59,10 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovėse).

Agentūra, įvertinusi pateiktą Paraišką, nustatė, jog pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių ir kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė 10 731,15 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią jis privalo grąžinti Agentūrai. Agentūra pareiškėjo Paraišką vertino vadovaudamasi Taisyklėmis ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d.

įsakymu Nr. 3D-245 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 3D-134 redakcija; toliau – ir MPŪV taisyklės). Agentūra Sprendime nustatė pažeidimą dėl netinkamo paramai bl3 ploto. Agentūra, vadovaudamasi ŽŪIKVC pateiktais duomenimis, nustatė, jog pareiškėjas įvardytuose KŽS deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas įvardytiems KŽS ir apima KŽS bl3 plotą. Nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis, kai laukai, įbraižyti išmokoms skirtame KŽS bl1, apima ir paramai netinkamus bl3 plotus, kurie nebuvo dirbami / prižiūrimi:

KŽS 184587-4207 laukas Nr. 1, kuriame deklaruota 8,00 ha šaltalankių uogynai (ŠAU), nustatyta 0,02 ha lauko dalis, patenkanti į KŽS, kurio GKODAS yra bl3. Galutinis faktinis lauko plotas – 5,70 ha. Taisyklių 82.4 papunktyje nurodyta, kad Agentūra, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą. Taigi atsakovas, vadovaudamasis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, už paramai netinkamą 0,02 ha plotą paramos nemokėjo.

Taip pat atsakovas nustatė ir antrą pažeidimą, t. y. neteisingo deklaravimo faktą. Ši Sprendimo dalis grindžiama Patikros rezultatais. NMA 2017 m. rugsėjo 7 d. išsiuntė pranešimą apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus Nr. 39129 (toliau – ir Pranešimas), prie kurio pridėjo ir Paraiškos Patikros ataskaitą. Patikros metu nustatyta ir nuotraukose užfiksuota, jog pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 8.4 papunktyje nurodyto žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) reikia periodiškai įdirbti (mechaniškai arba chemiškai) taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės. Sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva (klasifikatoriaus kodai OBS, KRS, SLS, VYS, TRS, KTS, ASU, JSU, RSU, BSU, AVU, ARU, SVU, ŠIU, GEU, BKU, SPU, PUU, ŠAU, ERK, GUD, ŠRM, AKT, RŠT), nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d.

KŽS 184587-4207 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 8,00 ha šaltalankių uogynų (ŠAU) plotas. Pažeidimas (nešienauta) užfiksuotas 1,92 ha lauko ploto dalyje ir sudaro 24 proc., todėl, vadovaujantis Taisyklių 13 punktu, laikoma, kad 1,92 ha plotas yra reikalavimų neatitinkantis plotas pagal Taisyklių 7.13 papunktį ir už jį parama neskiriama. Šiam laukui taikomas ir pažeidimas Nr. 1, t. y. nustatytas netinkamas paramai 0,02 ha (bl3) plotas ir pažeidimo Nr. 2 antroje dalyje aprašytas Patikros vietoje metu rastas kitas pasėlis nei deklaruotas, t. y. pažeidimą taikė 0,36 ha plotui.

Tokiu atveju faktiniu lauko plotu laikomas 5,70 ha. KŽS 183586-7062 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 2,37 ha šaltalankių uogynų (ŠAU) plotas. Pažeidimas (nešienauta) užfiksuotas 0,30 ha lauko ploto dalyje ir sudaro 12,66 proc., todėl, vadovaujantis Taisyklių 13 punktu, laikė, kad 0,30 ha plotas yra reikalavimų neatitinkantis plotas pagal Taisyklių 7.13 papunktį ir už jį paramos neskyrė. Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad piktžolėmis apaugę sodų ir uogynų tarpueiliai (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) laikomi neatitinkančiais paramos skyrimo sąlygų, kaip nurodyta Taisyklių 8.4 papunktyje, jeigu aptinkama augmeniją stelbiančių, sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių.

Jeigu yra nustatoma neatitikčių, išmatuojamas ir įvertinamas (sumuojamas) bendras neatitikčių plotas lauke. Jeigu nustatoma neatitiktis, laikoma, kad deklaruojamuose laukuose yra deklaruoti didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, kaip numatyta Taisyklių 7.13 papunktyje. Taigi atsakovas Patikros metu nustatė, kad pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 8.4 papunktyje nurodyto žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus dėl sodų ir uogynų tarpueilių periodiško įdirbimo, kad juose būtų sunaikintos piktžolės. Patikros vietoje metu dalyje deklaruotų pasėlių buvo rasti kiti pasėliai, t. y. pagal Taisyklių 7.13 papunktį nustatė, kad 2017 m.

Paraiškoje „deklaruojami didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai“, šiuose KŽS laukuose: KŽS 184587-4207 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 8,00 ha šaltalankių uogynų (ŠAU) plotas, rastas pasėlis GPŽ (ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) iki 5 metų) 0,36 ha lauko ploto dalyje. Pažeidimas užfiksuotas 0,36 ha lauko ploto dalyje. Šiam laukui taikomas ir pažeidimas Nr. 1, t. y. nustatytas netinkamas paramai 0,02 ha (bl3) plotas ir pažeidimo Nr. 2 pirmoje dalyje aprašytas Patikros vietoje metu nustatyto žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus nesilaikymo pažeidimas, t. y. pažeidimas taikomas 1,92 ha plotui.

Faktiniu lauko plotu laikė 5,70 ha. KŽS 189590-8213 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 19,50 ha šaltalankių uogynų (ŠAU) plotas, rastas pasėlis GPŽ 4,43 ha lauko ploto dalyje. Pažeidimas užfiksuotas 4,43 ha lauko ploto dalyje. KŽS 183593-8583 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 4,50 ha šaltalankių uogynų (ŠAU) plotas, rastas pasėlis GPŽ 3,62 ha lauko ploto dalyje. Pažeidimas užfiksuotas 3,62 ha lauko ploto dalyje. KŽS 191589-4073 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 21,00 ha šaltalankių uogynų (ŠAU) plotas, rastas pasėlis GPŽ 1,79 ha lauko ploto dalyje.

Pažeidimas užfiksuotas 1,79 ha lauko ploto dalyje. Agentūra nustatė Taisyklių 7.13.4 papunkčio reikalavimo nesilaikymą „deklaruojamas plotas, už kurį siekiama gauti susietąją paramą ir (arba) išmoką už žalinimo reikalavimų įgyvendinimą, tačiau nustatoma, kad šiame plote auginami kiti nei deklaruoti augalai (augalai nepriskiriama paramos schemai (susietajai paramai ir (arba) žalinimo išmokai) už kurią pareiškėjas pretenduoja gauti išmoką) arba deklaruoti augalai apskritai neauginami“. Už laukus / lauko ploto dalį, kuriuose / kuriame nustatytas netinkamas paramai plotas, nustatyti žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus pažeidimai dėl nesutvarkytų laukų ir Patikros vietoje metu rastų kiti pasėliai nei deklaruoti, parama nemokama ir pagal 2017 m.

Paraišką pareiškėjui taikė sankciją dėl neteisingo deklaravimo. Atsakovas nustatė bendrą pažeidimo plotą – 12,44 ha. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo vertinimu ir teigia, kad dėl objektyvių, t. y. nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, neįvykdė Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

8. Teismas nustatė, kad gautame 2017 m. rugsėjo 21 d. paaiškinime nurodomos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas neįvykdė įsipareigojimų, bet nėra pateikta tai patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad antrą sykį pradėjo šienauti liepos mėnesio vidury, bet negalėjo visur nušienauti dėl lietingos vasaros. Prašė atsižvelgti į hidrometeorologines sąlygas ir nemažinti išmokų. NMA 2017 m. rugsėjo 27 d. išsiuntė pareiškėjui atsakymą „Dėl atsakymo į paaiškinimą“ ir nurodė, kad jis turi pateikti prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius duomenis. Pareiškėjas teismui pateikė duomenis, kurie, jo vertinimu, patvirtina objektyvias aplinkybes, t. y. 2017 m. rugsėjo 22 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1930, kurioje nurodyta, kad kritulių kiekis viršijo du kartus standartinę klimato normą; 2017 m. rugpjūčio 30 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1688, kurioje, remiantis Rokiškio ir Utenos meteorologijos stočių duomenimis, iškritęs kritulių kiekis viršijo savaitės vidurkį 3,5 karto; 2017 m. rugsėjo 12 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1837, kurioje nurodyta, kad buvo viršytas vidutinis daugiametis rugpjūčio mėnesio vandens lygis 1,7 karto, bei Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. AV-879 „Dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Rokiškio miesto seniūniją“.

9. Teismas vadovavosi Taisyklių 96 punktu, 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (OL 2014 L 181, p 48), 2 straipsnio 2 dalimi, 4 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad pagal šias nuostatas pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai atsiranda tokia galimybė, praneša raštu Agentūrai apie aplinkybes, nepriklausančias nuo pareiškėjo valios, kartu pateikdamas tai įrodančius dokumentus.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktų dokumentų datas, nustatė, kad atsakovui jau priėmus ginčijamą Sprendimą šie dokumentai buvo sudaryti. Pareiškėjas, siekdamas apginti galbūt pažeistas teises ir nepraleisdamas termino skundui paduoti, su skundu pateikė surinktus dokumentus teismui. Teismas vertino, kad visuma pateiktų dokumentų patvirtina pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 21 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes dėl itin lietingos vasaros. Tokias aplinkybes turi įvertinti atsakovas. Tik jam tokia teisė yra suteikta, teismas negali pateiktų dokumentų vertinti.

Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas dokumentų nepateikė Agentūrai per Taisyklėse nustatytą terminą, atsižvelgus į objektyvių faktų egzistavimą Rokiškio rajone, negali savaime atimti jo teisės įrodinėti aplinkybes duomenimis, kurie pateikti teismui. Teismas sutiko, kad pareiškėjas privalo vykdyti ir atitikti Taisyklėse nurodytus žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijus, tačiau, nustačius pažeidimus, nevertinant aplinkybių, kurios sąlygojo atsiradusius pažeidimus, taikant Taisyklėse numatytas sankcijas, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas priskirtas funkcijas, jas įgyvendintų formaliai, nesilaikydamas gero administravimo reikalavimų.

Teismo vertinimu, atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis dėl susidariusių klimatinių sąlygų, turėtų spręsti, ar pareiškėjui taikyti sankcijas dėl patikros vietoje nustatytų neatitikimų. Kad gamtiniai reiškiniai yra nepriklausomi nuo pareiškėjo valios yra akivaizdu, tačiau, ar jie sąlygojo ir, jei sąlygojo, ar dėl visų nustatytų pažeidimų negalėjimą įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų, šias aplinkybes vertinti yra priskirta būtent atsakovui. Nagrinėjamu atveju atsakovas atliko formalų duomenų vertinimą, nevertino pareiškėjo pateiktų duomenų, pagrindžiančių jo paaiškinime nurodytas aplinkybes dėl susidariusių klimatinių sąlygų, kurios yra reikšmingos sprendžiant sankcijos taikymą pareiškėjui.

Teismas pabrėžė, kad tokius duomenis pareiškėjas gavo iš institucijų ir atitinkamai sugaišo laiko. Taigi jų pateikimas teismui negali atimti pareiškėjo teisės paaiškinimą pagrįsti atitinkamais įrodymais. Vien formalus pažeidimo nustatymas negali būti laikomas tinkamu atsakovui suteiktos pareigos įgyvendinimu. Toks atsakovo elgesys pripažįstamas pažeidžiančiu gero administravimo principą. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. Sprendimą panaikino ir perdavė atsakovui nagrinėti iš naujo, vertinant pareiškėjo teismui pateiktus duomenis dėl objektyvių aplinkybių sąlygojimo nustatytiems pažeidimams įvertinti.

10. Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Raštą teismas pažymėjo, kad ši reikalavimo dalis negali būti tenkinama, kadangi toks jis pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, o Sprendimas yra panaikinamas ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti taikytos sankcijos teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjas pagrindė realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų teiktinų teisinių paslaugų (skundo surašymas, prašymų, parengimas) dydžių. Kadangi pareiškėjo materialinis reikalavimas yra tenkintas iš dalies, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai pareiškėjui priteista 25 procentai dydžio nuo prašomos sumos, o kadangi pareiškėją atstovavo advokato padėjėja, tai atlyginta 80 procentų nuo priteistos sumos, t. y. 104,50 Eur. Kita prašymo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

III. 12. Atsakovas Agentūra padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 25 d. Agentūrai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė aplinkybes, dėl kurių nebuvo vykdomi įsipareigojimai, tačiau priešingai, nei skunde nurodo pats pareiškėjas, nebuvo pateikta jokių tai patvirtinančių dokumentų. Skundas teismui buvo teikiamas praėjus beveik metams po Agentūros Atsakymo į paaiškinimą (Atsakymas į paaiškinimą išsiųstas 2017 m. rugsėjo 27 d., o skundas pateiktas 2018 m. rugsėjo 10 d.). Svarbu tai, kad iki šiol pareiškėjas Agentūrai nėra pateikęs dokumentų, kurie buvo pateikti teismui. Teismas formuoja praktiką, kad už pareiškėjų nepateiktus, paraiškų administravimui reikalingus dokumentus, yra atsakinga pati Agentūra.

12.2. Agentūra negali netaikyti sankcijų pareiškėjui dėl neteisingo deklaravimo tik dėl to, kad, kaip nurodo teismas sprendime, pareiškėjas, siekdamas apginti galbūt pažeistas teises ir nepraleisdamas termino skundui paduoti, su skundu pateikė surinktus dokumentus teismui, todėl jam turi būti netaikomos tam tikros Taisyklių nuostatos. Jei būtų taip, kaip teigia pareiškėjas ir teismas (pareiškėjai nebūtų įpareigoti pateikti dokumentų, pagrindžiančius aplinkybes, nepriklausiusias nuo jų valios), susidarytų tokia situacija, kad Taisyklių nuostatos, susijusios su konkrečiu pavyzdžiu, apskritai nebūtų reikalingos. Teismas neteisingai aiškina susidariusią situaciją ir sukuria pareiškėjams galimybę, nustačius aplinkybes, nepriklausiusias nuo jų valios, savo nuožiūra nuspręsti kreiptis ar nesikreipti į Agentūrą, arba užimant gynybinę poziciją pateikti duomenis tik kreipiantis į teismą su skundu, kas iš esmės pažeidžia pareiškėjų, kurie laikosi nustatytų reikalavimų, teisėtus interesus ir yra akivaizdus lygiateisiškumo principo pažeidimas.

12.3. Agentūros tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną tikrinamuose laukuose, o ne nustatyti, kokia laukų būklė bus po patikros vietoje atlikimo ar buvo prieš patikros atlikimą. Šiuo atveju Patikros ataskaitoje užfiksuoti laukai, kuriuose Patikros metu nustatyti veiklos vykdymo kriterijų pažeidimai, neteisingas deklaravimas. Ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas. Patikros ataskaitos duomenys yra teisingi, nepanaikinti, todėl galiojantys.

12.4. Po pareiškėjo pateikto Paaiškinimo Agentūra kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti dokumentus, pagrindžiančius aplinkybes, nepriklausiusias nuo jo valios, tačiau pareiškėjas to nepadarė, taip nesilaikydamas Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų. Be kita ko, pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti, todėl teismo sprendime nurodomas argumentas, jog tokius duomenis pareiškėjas gavo iš institucijų ir atitinkamai sugaišo laiko, neturėtų būti vertinamas, nes įrodyti force majeure aplinkybes, dėl kurių nėra galimybės vykdyti Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, yra pareiškėjo pareiga.

12.5. Agentūros Sprendime išsamiai, detaliai ir motyvuotai paaiškintas taikomų sankcijų pagrindas. Jame aiškiai aprašyti užfiksuoti pažeidimai. Sprendimas yra detalus, išsamus ir pagrįstas teisės aktų normomis ir nustatytais faktais.

12.6. Nei Rekomendacijos, nei kiti teisės aktai negarantuoja, kad byloje dalyvaujantiems asmenims bus atlygintos visos jų patirtos atstovavimo išlaidos. Sprendžiant dėl išlaidų už advokato/advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, turi būti atsižvelgiama ne tik į patenkintų reikalavimų dalį, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą. Šalys teismo procese turi būti sąžiningos ir reikalauti tik objektyvių, protingų, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, apskaičiuotų išlaidų kompensavimo, o teismas turi pareigą tokias prašomas bylinėjimosi išlaidas patikrinti. Pareiškėjo nurodytos išlaidos yra nepagrįstos, todėl jų priteisimas visa apimtimi būtų nesąžiningas. Be kita ko, teisė į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinimą yra susieta su teismo sprendimo įsiteisėjimu. Šiuo konkrečiu atveju klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėtų būti sprendžiamas tuomet, kai išnagrinėjus bylą iš esmės bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti panaikinta.

13. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti pareiškėjui iš atsakovo jo patirtas 200 Eur išlaidas už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą.

14. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad pateikė atsakovui 2017 m. rugsėjo 22 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1930, 2017 m. rugpjūčio 30 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1688, 2017 m. rugsėjo 12 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1837. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų nebuvo gavęs, pareiškėjas į atsakovo 2017 m. rugsėjo 27 d. raštą neatsakė. Nepaisant tokių atsakovo teiginių, atsakovas priėmė sprendimą išmokėti pagal Paraišką 18 018,70 Eur tiesioginių ir kompensacinių išmokų sumą, ir šią sumą išmokėjo pareiškėjui iki 2017 m. gruodžio 15 d. Tik praėjus beveik metams laiko atsakovas 2018 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą. Teismo išvada, kad teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktų dokumentų datas, nustatė, kad atsakovui jau priėmus ginčijamą Sprendimą, šie dokumentai buvo sudaryti, yra neteisinga.

15. Pareiškėjas pažymi, kad 2019 m. kovo 25 d. pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame detaliai nurodyta, kokias teisines paslaugas pareiškėjui suteikė advokato padėjėja ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Todėl teismas tinkamai konstatavo, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos tinkamais įrodymais ir tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš dalies.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros 2018 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. SP1-5388 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriame atsakovas konstatavo, kad pareiškėjui pagal 2017 m. Paraišką buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė bendra 10 731,15 Eur grąžintina tiesioginių išmokų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai, taip pat dėl Agentūros 2018 m. rugpjūčio 7 d. rašto Nr. BR6-10730 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Agentūros 2018 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. SP1-5388 (11.2.12E) ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. Paraišką, konstatavęs, kad pareiškėjas privalo vykdyti ir atitikti Taisyklėse nurodytus žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijus, tačiau, nustačius pažeidimus, nevertinant aplinkybių, kurios sąlygojo atsiradusius pažeidimus, taikant Taisyklėse numatytas sankcijas, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas priskirtas funkcijas, jas įgyvendintų formaliai, nesilaikydamas gero administravimo reikalavimų. Teismo vertinimu, atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis dėl susidariusių klimatinių sąlygų, turėtų spręsti, ar pareiškėjui taikyti sankcijas dėl patikros vietoje nustatytų neatitikimų. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Raštą nurodė, kad ši reikalavimo dalis negali būti tenkinama, kadangi pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

18. Atsakovas Agentūra, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria Agentūros 2018 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. SP1-5388 (11.2.12E) panaikintas ir Agentūra įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. Paraišką, argumentavo, kad šiuo atveju Patikros ataskaitoje užfiksuoti laukai, kuriuose Patikros metu nustatyti veiklos vykdymo kriterijų pažeidimai, neteisingas deklaravimas. Agentūra negali netaikyti sankcijų pareiškėjui dėl neteisingo deklaravimo tik dėl to, kad pareiškėjas siekdamas apginti galbūt pažeistas teises ir nepraleisdamas termino skundui paduoti, tik su skundu teismui pateikė surinktus dokumentus, pagrindžiančius nenugalimos jėgos aplinkybių įtaką pareiškėjo galėjimui vykdyti savo prievoles, nors Agentūrai tokių dokumentų neteikė nesilaikydamas Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai bei aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

20. Skundžiamu Agentūros sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad parama pareiškėjui pagal Paraišką jau buvo išmokėta, nors po pakartotinio vertinimo dėl nustatyto neteisingo deklaravimo nustatyta, kad turėjo būti išmokėta mažesnė parama, padaryta išvada, kad pagal Paraišką susidarė bendra 10 731,15 Eur grąžintina tiesioginių išmokų suma, kurią pareiškėjas turi grąžinti Agentūrai. Pareiškėjas nurodė, kad dėl objektyvių, t. y. nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, neįvykdė Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, negalintis įvykdyti įsipareigojimų, prisiimtų teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius Agentūrai, teisės gauti išmokas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure ir išimtinės aplinkybės), nepraranda tik tada, kai toks faktas yra patvirtinamas: Taisyklių 96 punktas nustato, kad teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas to įrodymo dokumentus. Ši Taisyklių nuostata, nustatyta ir 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai 4 straipsnio 2 dalyje.

22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas neprarasti teisės į išmoką, Agentūrai pateikė 2017 m. rugsėjo 21 d. paaiškinimą dėl patikrinimo vietoje metu nustatytų neatitikimų, kuriame nurodė aplinkybes, dėl kurių jis neįvykdė įsipareigojimų, ir prašė atsižvelgti į meteorologines sąlygas ir nemažinti išmokų. Agentūra 2017 m. rugsėjo 27 d. išsiuntė pareiškėjui atsakymą „Dėl atsakymo į paaiškinimą“ (reg. Nr. BR6-10160), kuriame nurodė, kad paaiškinime nurodytos aplinkybės galėtų būti vertinamos, jeigu pareiškėjas pateiktų paaiškinime išdėstytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus, kurie neabejotinai leistų daryti prielaidą, jog laiku įvykdyti įsipareigojimų negalėjo dėl aplinkybių nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjas teismui pateikė duomenis, kurie, jo vertinimu, patvirtina objektyvias aplinkybes, t. y. 2017 m. rugsėjo 22 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1930, kurioje nurodyta, kad kritulių kiekis viršijo du kartus standartinę klimato normą; 2017 m. rugpjūčio 30 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1688, kurioje, remiantis Rokiškio ir Utenos meteorologijos stočių duomenimis, iškritęs kritulių kiekis viršijo savaitės vidurkį 3,5 karto; 2017 m. rugsėjo 12 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1837, kurioje nurodyta, kad buvo viršytas vidutinis daugiametis kritulių kiekis 1,7 karto, bei Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. AV-879 „Dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Rokiškio miesto seniūniją“. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad minėtus dokumentus pateikė ir atsakovui. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas neteikė tokių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas dokumentų nepateikė Agentūrai per Taisyklėse nustatytą terminą, atsižvelgus į objektyvių faktų egzistavimą Rokiškio rajone, negali savaime atimti jo teisės įrodinėti aplinkybes duomenimis, kurie pateikti teismui.

23. Atsižvelgus į bylos šalių išsakytus prieštaringus argumentus dėl Taisyklių 96 punkte numatyto informavimo pareigos neįvykdymo / netinkamo įvykdymo, įvertinus pareiškėjo pateiktus duomenis dėl susidariusių klimatinių sąlygų, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nevertinant aplinkybių, kurios sąlygojo atsiradusius pažeidimus, ir taikant Taisyklėse numatytas sankcijas, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas priskirtas funkcijas, jas įgyvendintų formaliai, nesilaikydamas gero administravimo principo imperatyvų, pagal kurį Agentūra, kaip atitinkamas išmokas administruojanti ir už paramos susigrąžinimą atsakinga institucija, turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti svarbias aplinkybes, eliminuoti bet kokias dviprasmybes. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 21 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes dėl itin lietingos vasaros turi įvertinti Agentūra.

24. Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles. Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, tikrindamas Agentūros 2018 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. SP1-5388 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ pagrįstumą bei teisėtumą, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas faktines bylos aplinkybes, ir atitinkamai jas įvertino, taikydamas teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, nuostatas.

25. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Agentūros 104,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašė priteisti 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. 22,50 Eur žyminio mokesčio, 500 Eur už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas. Teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjas pagrindė realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas, prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų teiktinų teisinių paslaugų dydžių, todėl byloje nesant kitų duomenų, sudarančių pagrindą abejoti tokių išlaidų pagrįstumu, darytina išvada, jog tokios išlaidos pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos pagrįstai. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, nekeistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista pareiškėjui iš atsakovo 104,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

27. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti pareiškėjui iš atsakovo jo patirtas 200 Eur išlaidas už advokato Irmanto Ruželės pagalbą, rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, pagal 2019 m. gegužės 29 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 836148.

28. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

29. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,3. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, kuris 2018 m. IV ketvirtį (už atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėta 2019 m. gegužės mėn.) sudarė 970,3 Eur, darytina išvada, kad pareiškėjo prašoma priteisti 200 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio – 1 261,39 Eur (970,3 Eur x 1,3).

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjo atstovo rengto procesinio dokumento turinį, pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, taip pat atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus principus, darytina išvada, kad pareiškėjo naudai iš atsakovo Agentūros priteisiama 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjui M. S. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė