8568e638-012d-4e31-adea-24262ee2965d · Kauno apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-297-813/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14433-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. J. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 11 d. priimtÄ nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. J. bausmę atlieka pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. gruodžio 28 d., bausmės pabaiga – 2019 m. birželio 28 d.

3. Komisija 2019 m. vasario 11 d. priėmė nutarimÄ Nr. 93-39 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis A. J. ir daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas nutartyje nurodė, kad teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog jis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, juolab, kad A.

J. vien tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo, du kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos. Be to, atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ yra vidutinė – 76 balai, iÅ¡ kurių 45 balus sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma, o likę balai yra kintantys. IÅ¡lieka nuteistojo nusikalstamÄ elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai.

Teismas nutartyje nurodė, kad A. J. bausmę atlieka už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų įvykdymÄ , anksčiau ne kartÄ teistas, jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau tai nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė.

5. Nuteistasis A. J. skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl jo lygtinio paleidimo. 5.1. Skunde teigiama, kad nuteistasis visiÅ¡kai atitinka lygtinio paleidimo sÄ lygas. Jis yra atlikęs lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tinÄ bausmės dalį, dirba, vykdo visas socialinės reabilitacijos plano priemones, yra daug kartų skatintas, nėra padaręs jokių pažeidimų, drausmine tvarka nebaustas. Jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir stabiliai žemėja. 5.2.

Skunde pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Anot nuteistojo, teismas, netaikydamas jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nesilaiko Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kur rekomenduojama lygtinį paleidimÄ taikyti visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sÄ lygas. Pasak skundo autoriaus, teismas, atsisakydamas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, jį antrÄ kartÄ baudžia, o tai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatoms.

6. Atsiliepimų į skundÄ negauta.

7. Nuteistojo A. J. skundas atmestinas.

8. BVK 158 straipsnio 5 punkte numatyta, jog lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau negu trys mėnesiai. Nagrinėjamu atveju nuteistojo skundo nagrinėjimo dienai neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra bÅ«tent tokia, t. y. 2 mėnesiai 9 dienos, todėl A. J. negali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos jau vien dėl to, kad nėra formaliųjų BVK numatytų pagrindų, kuriems esant sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau nežiÅ«rint to, esant nuteistojo skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties, aukÅ¡tesnės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal tokį teisinį reguliavimÄ , ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo A. J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , padarė neteisingas iÅ¡vadas apie tai, kad yra pagrindas nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimÄ dėl A. J. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (76 balai pagal „OASys“). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi bÅ«ti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri kaip jau buvo minėta sudarytų pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Aptariamu atveju, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra akivaizdi.

11. Kaip ir minėta, naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad skundo autoriaus A. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės - 76 balai, iÅ¡ kurių net 31 balas yra kintantis, t. y. Å¡ie balai gali bÅ«ti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ . Esant tokiam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, lygtinis paleidimas bÅ«tų galimas tik jei pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ bÅ«tų akivaizdi, žymi ir leistų pagrįstai tikėtis tinkamo nuteistojo elgesio laisvėje, tačiau bylos duomenys neleidžia daryti tokios iÅ¡vados.

Apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai A. J. charakterizuojančias aplinkybes. Teismas teigiamai įvertino nuteistojo dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, skirtus paskatinimus, drausminių nuobaudų neturėjimÄ , darbinę veiklÄ , socialinių ryÅ¡ių su artimaisiais palaikymÄ . Tačiau atsižvelgiant į visų lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos reikÅ¡mingų aplinkybių kontekstÄ , iÅ¡vardintos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos pakankamai svariomis taikyti lygtinį paleidimÄ .

Jos tik patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, juolab, kad nors nuteistasis ir stengėsi elgtis tinkamai, tačiau įstaigoje nustatytos tvarkos laikėsi ne visuomet. Jis du kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos bei režimo reikalavimus, ir nors nuobaudos neskirtos, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tai visgi rodo, kad A. J. turi polinkį elgtis neatsakingai, ignoruoti visuotinai priimtinas elgesio taisykles, kÄ patvirtina tiek Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys, tiek ankstesnių teistumų skaičius.

A. J. eilę kartų daugiausia už turtinio pobÅ«džio nusikaltimus teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Anksčiau teismas jo atžvilgiu yra parodęs pasitikėjimÄ - taikė bausmės vykdymo atidėjimÄ , lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Å¡io pasitikėjimo A. J. neįvertino ir nepateisino, pastangų keistis neparodė, darė naujas nusikalstamas veikas.

12. Abejonių pakankama A. J. elgesio korekcija kelia Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skiriami 3 kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis); iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (neturi darbo pasiÅ«lymo laisvėje); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje). Ankstesni nusikalstami veiksmai yra kriminogeninis veiksnys, kurio nuteistasis, atlikdamas bausmę, negali pakeisti, tačiau tokio kriminogeninio veiksnio egzistavimas, ypač atsižvelgiant į tai, jog Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad ankstesnės nusikalstamos situacijos buvo planuotos, rizikingos, laisvėje suprato, kad veika, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktÄ ignoravo, sudaro prielaidas griežčiau vertinti ir kitas aplinkybes, atskleidžiančias, ar nuteistasis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje, nekeldamas pavojaus kitiems visuomenės nariams, ir daugiau nenusikalsti.

Iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų matyti, kad A. J. neišskiria tu sričių, kurios yra probleminės, probleminėms situacijoms spręsti rankasi netinkamus metodus. Jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas.

13. Visos Å¡ios aplinkybės, tarp jų ir nuteistojo ankstesni teistumai, jam taikytos bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo priemonės, elgesys bausmių atlikimo metu turi didelę reikÅ¡mę sprendžiant, ar galima asmenį toliau taisyti prižiÅ«rimÄ , tačiau neizoliuotÄ nuo visuomenės. Å ių aplinkybių kontekste nuteistajam turi bÅ«ti keliami iÅ¡ties aukÅ¡ti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartÄ paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Tačiau anksčiau aptarti duomenys tokios iÅ¡vados daryti neleidžia.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo minima rekomendacija dėl lygtinio paleidimo yra tik rekomendacinio pobÅ«džio dokumentas, kuri nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiÅ¡kias lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangÄ jÄ mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji. Apylinkės teismas priimdamas sprendimÄ netvirtinti Komisijos nutarimo, laikėsi minėtų nuostatų ir nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė.

15. AukÅ¡tesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besÄ lyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis A. J. padarė pakankamÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir į tai, kad Å¡iuo metu nustatyta BVK 158 straipsnio 5 punkte numatyta aplinkybė, kuriai esant asmens atžvilgiu lygtinio paleidimo taikymas negalimas, nuteistojo A. J. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis paliekama galioti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti nuteistojo A. J. skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. kovo 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Jūratė Jakubonienė Darius Kantaravičius Algirdas Remeika