2016-04-20 Nr. AB-8711-3-61-3-00873-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-459-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00873-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas L. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (el. byla, b. l. 1–3), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2016 m. sausio 28 d. nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo Nr. (15.8-30-7)-46-KD-587; 2) nutraukti pareiškėjo atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną; 3) priteisti iš Vilniaus AVMI pareiškėjo naudai visas bylinėjimosi metu patirtas išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi (el. byla, b. l. 13–14) pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui, taip pat nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas kartu išaiškino pareiškėjui, kad nagrinėjamu atveju jis turi teisę skundą teikti Vilniaus miesto apylinkės teismui per Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Tuo tarpu ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad, remiantis prie skundo pridėtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog pareiškėjo atžvilgiu Vilniaus AVMI 2016 m. vasario 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 17311 straipsnio 1 dalį dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo galimų pažeidimų, t. y. pradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Be to, teismas nustatė, kad Vilniaus AVMI, vadovaudamasi ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, 2016 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. (15.8-30-7)-46-KD-587 pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Būtent pastarąjį Vilniaus AVMI nutarimą pareiškėjas ginčija administraciniam teismui. Atsižvelgęs į tai, teismas akcentavo, kad pagal ATPK 281 straipsnio nuostatas, nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui. Skundas paduodamas per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną). Organas (pareigūnas) per tris darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitoks terminas, skundą kartu su byla pasiunčia atitinkamam apylinkės teismui (ATPK (292 str. 1–2 d.). Taigi, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo keliamo reikalavimo nagrinėjimas priskirtinas ne administracinio, o apylinkės teismo kompetencijai, todėl jį atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, teismas pareiškėjui papildomai išaiškino teisę skundą dėl Vilniaus AVMI 2016 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. (15.8-30-7)-46-KD-587 teikti Vilniaus miesto apylinkės teismui per Vilniaus AVMI.

III. Pareiškėjas L. J., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (el. byla, b. l. 22–21), prašydamas panaikinti minėtą nutartį ir perduoti jo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju jo skundas, pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, atitiko visus skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, todėl teismui nebuvo jokių kliūčių jį priimti. Tuo tarpu, priėmus skundą ir nustačius, kad jis yra teismingas kitai institucijai, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 21 straipsnio 1 dalimi, privalėjo skundą persiųsti pagal teismingumą kitam teismui. Tačiau, pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju teismas neturėjo teisės atsisakyti priimti skundą ir grąžinti jį pareiškėjui, kadangi toks formalus teismo atsirašinėjimas ir vengimas suteikti teisę į teisminę gynybą nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog teismai vykdo teisingumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties, kuria ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjo keliamo reikalavimo nagrinėjimas priskirtinas ne administracinio, o apylinkės teismo kompetencijai, todėl pareiškėjas skundą dėl Vilniaus AVMI 2016 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. (15.8-30-7)-46-KD-587 turi teisę teikti Vilniaus miesto apylinkės teismui per Vilniaus AVMI. Taigi teisėjų kolegija, sutikdama su minėta teismo išvada, plačiau dėl to nepasisako. Kita vertus, pareiškėjas mano, kad šiuo atveju Vilniaus apygardos administraciniam teismui nustačius, jog pareiškėjo keliamas ginčas teismingas kitam teismui, teismas privalėjo pareiškėjo skundą priimti ir persiųsti jį pagal teismingumą atitinkamam teismui, o ne atsisakyti priimti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirojo skundo teiginys, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas privalėjo pareiškėjo skundą priimti ir persiųsti jį pagal teismingumą atitinkamam teismui, o ne atsisakyti priimti, grindžiamas ABTĮ 21 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui; šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog minėtos nuostatos taikomos būtent bylos nagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo (bylos nutraukimo, skundo (prašymo) palikimo nenagrinėtu) priėmimo stadijoje (ABTĮ II skyriaus keturioliktasis skirsnis). Tuo tarpu šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė tik pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl dėl šio skundo dar nebuvo prasidėjusi administracinė byla, nes jis nebuvo priimtas (žr., pvz., LVAT 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-653/2014, 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-1089/2014 ir kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi būtent skundo priėmimo klausimus reglamentuojančiomis ABTĮ nuostatomis, kurios numato galimybę tik atsisakyti priimti skundą, jei byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjo skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė jį priimti, kaip nepriskirtiną administraciniam teismui, ir išaiškino pareiškėjui, jog jis dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Šiame kontekste teisėjų kolegija kartu akcentuoja, kad minėtos išvados ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, priešingai, nei nurodoma atskirajame skunde, nepažeidžia pareiškėjo teisės įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į teismą, kad būtų apgintos galbūt pažeistos ar ginčijamos jo teisės, bei neužkerta pareiškėjui kelio į teisminę gynybą. Juolab kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsnio nuostatomis, kaip minėta, papildomai išaiškino pareiškėjui, jog jis turi teisę skundą dėl Vilniaus AVMI 2016 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. (15.8-30-7)-46-KD-587 teikti Vilniaus miesto apylinkės teismui per Vilniaus AVMI.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir suformuota teismų praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė