856446ad-7215-41c8-83fd-f500cf285564 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Vytautas NorkūnasTeisėja Danutė Švitinienė             Baudž. bylos Nr. 1A-246-72/2011             Teisminio proceso Nr.1-50-1-00125-2010-8             Procesinio sprendimo kategorija: (S)              2.4.6.3.2., 2.4.6.3.4. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 5 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Arnoldo Šukaičio, sekretoriaujant A.

Railaitei, dalyvaujant prokurorui K. U., nuteistiesiems N. S., A. M., jų gynėjams advokatams V. Kupcikevičiui, A. Martinkevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų N. S. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 189 str. 1 d. ir nuteistas vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį Å¡iuo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ir per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai L.

G. dalį – 2500 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos. Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2010-03-05 iki 2010-03-07. N. S. pagal BK 24 str. 5 d., 178 str. 3 d., 159 str. iÅ¡teisintas, jam nepadarius veikų, turinčių Å¡ių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

A. M. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p. , 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 p., 3 d. 5 p. A. M. skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant jį Å¡iuo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslÄ ir be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Nukentėjusiosios L. G. ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ G. K., D. L., A. M. solidariai, o jiems iki pilnametystės neturint turto ir pajamų iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ (tėvų) subsidiariai iÅ¡ J. K., I. K., A. L., S. L., V. M., N. M. 61000 Lt L. G. naudai turtinei žalai atlyginti. Taip pat priteista iÅ¡ N. S. 5000 Lt L. G. naudai turtinei žalai atlyginti.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti G. K., D. L., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

G. K. ir D. L. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su padėjėju A. M., laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 14 d. iki 2010 m. vasario 17 d., apsisprendę pagrobti svetimÄ turtÄ iÅ¡ gyvenamosios patalpos, 2010 m. vasario 22 d., apie 12 val., Panevėžyje, A. M. stebint (duomenys neskelbtini) g. 13-ojo gyvenamojo namo prieigas ir taip sudarant sÄ lygas jaustis saugiai, G. K. ir D. L. turėtu raktu atsirakinę duris įsibrovė į gyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, iÅ¡ kur pagrobė svetimÄ - L.

G. priklausantį didelės vertės turtÄ - 80 000 litų. N. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 26-27 d., gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) g. 8, Panevėžyje, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, tai yra pagrobtas, skolindamasis iÅ¡ D. L., įgijo svetimÄ , L. G. priklausantį, turtÄ - 5000 litų, kurį G. K. ir D. L. 2010 m. vasario 22 d., apie 12 val., veikdami bendrininkų grupėje, padedant A. M., pagrobė įsibrovę į gyvenamÄ jÄ patalpÄ -butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. S. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-27 nuosprendžio dalį, kurioje yra pripažintas kaltu pagal BK 189 str. 1 d. ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinantį nuosprendį, arba šį nuosprendį pakeisti ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę bei panaikinti sprendimÄ priteisti iÅ¡ jo L. G. naudai 5000 Lt turtinei žalai atlyginti, nes skundžiamas nuosprendis neatitinka bylos aplinkybių. Jis neigia padaręs jam inkriminuotÄ veikÄ ir nurodo, kad iÅ¡ tiesų nuosprendyje nurodytu laiku iÅ¡ D.

L. skolinosi 5000 Lt, tačiau šio sandorio metu nežinojo, kad paskolinti pinigai yra gauti nusikalstamu būdu. Tai jis tik galėjo įtarti, tačiau tikrų faktinių aplinkybių apie D. L. jam skolintų pinigų įsigijimo aplinkybių nežino. G. K. teiginys, apie kurį jis yra davęs parodymus, kad pinigus ji yra paėmusi iš tėvo namų, neduoda pagrindo spręsti, kad iš D. L. pasiskolinti pinigai yra būtent tie, kuriuos G. K. buvo paėmusi iš savo tėvo namų, taigi nepakankami neabejotinai išvadai, kad jo pasiskolinti pinigai yra įgyti vagystės būdu.

Todėl apylinkės teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad jis žinojo ir suprato, jog jam skolinamus pinigus G. K. pagrobė. Dėl to teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad iš D. L. pasiskolinti pinigai yra jam žinomai gauti nusikalstamu būdu yra tik spėjimas, o spėjimu grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Nurodo, kad netgi pripažinus jį kaltu pagal BK 189 str. 1 d., jo atžvilgiu neteisingai buvo išspręstas civilinis ieškinys ir neteisingai paskirta bausmė. Teigia, kad ta veika, dėl kurios jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, tiesiogiai žalos nukentėjusiajai nepadarė.

Nukentėjusiajai žalÄ tiesiogiai padarė jos turtÄ pagrobę asmenys, t. y. D. L., G. K., A. M.. Be to, teismo sprendimas iÅ¡ jo taip pat priteisti ieÅ¡kinį jo tariamai nusikalstamu bÅ«du įgyto turto ribose, nuosprendyje visai nemotyvuotas. Kadangi tarp jam inkriminuotos veikos ir nukentėjusiajai L. G. atsiradusios žalos tiesioginio priežastinio ryÅ¡io nėra, nes žala jai tiesiogiai padaryta kaltais kitų nuteistųjų veiksmais, žalos atlyginimas nukentėjusiajai iÅ¡ jo negalėjo bÅ«ti priteistas.

Tuo pačiu jam skiriant basmę teismas negalėjo jam skirti įpareigojimÄ per tam tikrÄ laikÄ atlyginti nukentėjusiajai dalį tariamai jo veiksmais padarytos žalos. Mano, kad toks įpareigojimas prieÅ¡tarauja įstatymui, todėl turėtų bÅ«ti panaikintas netgi tuo atveju, jei bÅ«tų pripažinta, kad pagal BK 189 str. 1 d. jis yra nuteistas pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad teismas motyvuodamas bausmės jam skyrimÄ atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes – didelę turtinę žalÄ , kuri neatlyginta, tai pagrįstai eliminavus Å¡iÄ neteisingai teismo nustatytÄ aplinkybę, bausmė jam turėtų bÅ«ti Å¡velninama.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. praÅ¡o pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-27 nuosprendžio dalį, kuria pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. ir nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ jo, A. M. ir G. K. bei D. L. solidariai priteista 61 000 Lt nukentėjusiosios naudai turtinei žalai atlyginti ir jo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 24 str. 6 d. 178 str. 1 d. kartu mažinant ir jam paskirtÄ bausmę bei nurodytÄ Å¾alÄ solidariai priteisti iÅ¡ G. K. ir D. L., o jiems iki pilnametystės neturint turto ir pajamų – iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ tėvų subsidiariai iÅ¡ J.

K., I. K., A. L. ir S. L.. Nurodo, kad teismo nuosprendžio dalis, kuria jo veika kvalifikuota pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 3 d. bei nuosprendžio dalis, kuria iš jo ir kitų nuteistųjų priteista solidariai 61 000 Lt nukentėjusiosios naudai turtinei žalai atlyginti yra neteisėtos ir nepagrįstos, neatitinka materialinės teisės normų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teismų praktikos. Nesutinka su teismo išvada, kad jis veikė kaip padėjėjas įvykdyti didelės vertės turto vagystę.

Nurodo, kad BK 26 str. 1 d. numatyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Å iuo atveju jis veikė neapibrėžta tyčia, nes, kaip rodo visi bylos įrodymai, nežinojo nei kiek G. K. su D. L. planuoja pavogti pinigų, nei kiek jų realiai pagrobė. Jam buvo svarbi tik ta pinigų suma, kuriÄ jam už pasaugojimÄ Å¾adėjo D. L.. Tiek G. K., tiek ir D. L. nurodo į nekonkretizuotÄ susitarimÄ , abu pripažino, kad jam nesakė, kiek eina pagrobti pinigų.

Tačiau nepaisant to, kiek jie pavogs, jam buvo pažadėta konkreti nauda – 1 000 Lt, todėl mano, kad nusikalstamai veikė tik dėl savo apsibrėžtos pinigų sumos. Kaip nurodyta Senato nutarime „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“, sprendžiant neapibrėžtos kaltės klausymÄ Ä¯ turto vertę atsižvelgiama tada, jei nėra kitų veikÄ kvalifikuojančių požymių. Tuo tarpu jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoja konkretus tikslas – 1000 Lt atlygis, kuris su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais buvo aptartas iÅ¡ anksto.

Nei rengiantis daryti nusikalstamÄ veikÄ , nei jos darymo metu, nei po nusikalstamos veikos padarymo neturėjo tikslo įgyti daugiau pinigų. Neklausė ir nesidomėjo kokia konkreti pinigų suma bus ar buvo pagrobta, atsiskaitymo metu nematė, kiek konkrečiai pinigų turėjo D. L.. Taigi neturėjo jokio supratimo, kiek pinigų pagrobė G. K. ir D. L.. Nurodo, kad teismas, spręsdamas jo kaltės klausimÄ nepagrįstai D. L. jam sakytus žodžius, kad G. K. tėvas namuose laiko milijonÄ litų, vertino kaip jo suvokimÄ , kokia pinigų suma bus grobiama.

Viso bylos tyrimo metu tvirtino tokiais D. L. žodžiais nepatikėjo. Pagal jo subjektyvų suvokimÄ G. K. ir D. L. ėjo grobti daugiausiai 10 000 Lt. Mano, kad pagal jo suvokimÄ ir tikslÄ atitinkamai ir turėjo bÅ«ti kvalifikuota nusikalstama veika. Nurodo, kad teismas, spręsdamas jo atsakomybės klausimÄ , neįvertino, kad jo veiksmais realiai padaryta žala - 1 000 Lt jau yra grÄ Å¾inta nukentėjusiajai, o atsakyti už kitų asmenų nusikalstamais veiksmais sukeltÄ Å¾alÄ neturėtų, tuo labiau, kad skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad realiai pinigus pagrobė ir savo reikmėms leido G.

K. ir D. L., o jis nei matė, nei žinojo, kokia pinigų suma buvo pagrobta. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad byloje iÅ¡ esmės ginčytina pagrobtų pingų priklausomybė. Mano, kad asmuo, kuriam teismas priteisė atlyginti žalÄ , negalėjo bÅ«ti nei nukentėjusiuoju, nei civiliniu ieÅ¡kovu.Teismo posėdyje, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Nuteistojo A. M. skundas atmetamas, o nuteistojo N. S. skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Dėl A. M. apeliacinio skundoNuteistasis A. M. skundu iÅ¡ esmės neginčija objektyviųjų nusikalstamos veikos ir bendrininkavimo jÄ padarant požymių, tačiau iÅ¡ esmės nesutinka su vienintele aplinkybe – savo kalte, t. y. suvokimu apie pagrobto turto vertę, kas, jo manymu, turėtų įtakoti jo nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ , bausmės griežtumÄ ir iÅ¡ jo priteisto civilinio ieÅ¡kinio dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas, BPK 320 str. 3 d. prasme, kitų bylos aplinkybių, nesusijusių su skundo argumentais, iÅ¡samiau neanalizuoja.BK 178 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už svetimo turto pagrobimÄ â€“ vagystę.

BK 190 straipsnyje nustatyta, kad BK 178 straipsnyje minimas turtas yra didelės vertės – kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Nuteistojo A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu 1 MGL buvo lygus 130 litų (2007-12-06 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. X-1353 8 straipsnis). IÅ¡ viso to seka, kad asmuo pagal BK 178 str. 3 d. atsako, kai jis pagrobia svetimÄ turtÄ , kurio vertė ne mažesnė nei 250 MGL (32500 litų).

Tuo tarpu pagal BK 178 str. 1 d. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, pagrobęs svetimÄ , ne mažesnės nei 3 MGL (390 litų) ir ne didesnės kaip 250 MGL (32500 litų) vertės turtÄ (iÅ¡skyrus automobilį, turtÄ , pagrobtÄ iÅ¡ patalpos, saugyklos ar saugomos teritorijos, arba turtÄ , pagrobtÄ vieÅ¡oje vietoje iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio). Svetimas turtas suprantamas kaip daiktai, turintys vertę bei atitinkamus fizinius parametrus, kurie jų pagrobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui.

Å ių daiktų pagrobimas yra tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas jų užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybę disponuoti jam priklausančiu turtu.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. neigia supratęs, kad kiti nusikaltimo vykdytojai planavo pagrobti ir pagrobė didesnės nei 250 MGL (32500 litų) vertės turtÄ . Tačiau iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų matyti, kad ir kiti nusikalstamos veikos padarymo bendrininkai nežinojo nei tikslios jų pagrobti ketinamų pinigų sumos, nei Å¡ių pinigų tikrojo savininko.

Antai, nuteistoji G. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad nebuvo planuota, kiek pinigų paims. Atsidariusi slėptuvę ji paėmė į maiÅ¡elį sudėtus visus pinigus, jų neskaičiavo, susidėjo juos į kuprinę ir išėjo iÅ¡ buto. Galvojo, kad pinigai priklauso jos tėčiui. Tik vakare, bÅ«nant kavinėje, ji sužinojo, kad pagrobė apie 80000 litų. Nuteistasis D. L. taip pat nurodė, kad nepamena, ar iÅ¡karto po to, kai G. K. išėjo iÅ¡ buto su pinigais ir jie nuėjo į parduotuvės „Maxima“ tualetÄ , jam buvo įvardyta, kiek buvo pagrobta pinigų.

Jis pats tuo metu pagrobtos pinigų sumos nežinojo. Ir tik po pinigų pagrobimo suskaičiavę juos sužinojo, kad pagrobė netoli 80000 litų. Pats nuteistasis A. M. teisme nurodė, kad konkreti pagrobti ketinamų pinigų sumÄ jam nebuvo įvardyta – prieÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ jam buvo nurodyta, kad G. K. iÅ¡ savo tėvo turi paimti labai didelę pinigų sumÄ (apie 1 milijonÄ litų) ir nors tuo nepatikėjo (tikėjosi, kad bus paimta ne daugiau nei 10000 litų), tačiau nežinodamas konkrečios pagrobti ketinamos pinigų sumos ir jos nepasitikslinęs, sutiko padėti padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

Kiek iÅ¡ viso buvo pagrobta pinigų nežino, kitų pinigų nematė, pagrobtų pinigų sumÄ sužinojo iÅ¡ policijos pareigÅ«nų.Tokie nuteistųjų G. K., D. L. ir A. M. parodymai iÅ¡ esmės patvirtina, kad prieÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ visi Å¡ios nusikalstamos veikos bendrininkai nebuvo sutarę (nurodę), kokiÄ konkrečiai pinigų sumÄ jie pagrobs. Taip pat tikslios pagrobtų pinigų sumos jie nežinojo iÅ¡kart po pinigų pagrobimo. Apie tai, kokiÄ pinigų sumÄ pagrobė, visi trys nuteistieji sužinojo gerokai vėliau po nusikalstamos veikos padarymo.

Tai tik patvirtina, kad visus tris nuteistuosius tenkino bet kokios jų nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. bet kokia pagrobtų pinigų suma, todėl visi jie veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia ir turi atsakyti už kilusias pasekmes – nagrinėjamu atveju už didelės vertės turto pagrobimÄ pagal BK 178 str. 3 d.Nuteistasis A. M. teigia, kad kvalifikuodamas jo nusikalstamÄ veikÄ apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į jo veikÄ kvalifikuojantį požymį – tikslÄ , t. y. 1000 Lt dydžio atlygį už dalyvavimÄ nusikalstamoje veikoje.

Tačiau nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos tikslas, išreiktas konkrečia pinigine reikšme, nėra BK 178 str. įtvirtintas nusikalstamas veikas kvalifikuojanti aplinkybė, nes, kaip jau paminėta aukščiau, o taip pat ir pats nuteistasis teigia savo apeliaciniame skunde, esant neapibrėžtai tyčiai kaltininko veika kvalifikuojama atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pasekmes. Įvertinus visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant dvejoms A.

M. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojančioms aplinkybėms, įtvirtintoms BK 178 str. 2 d. ir 3 d. (didelės vertės turto pagrobimui įsibrovus į patalpÄ ) apylinkės teismas visiÅ¡kai teisingai nuteistojo A. M. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 178 str. 3 d., todėl perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 178 str. 1 d., suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę ir iÅ¡spręsti civilinį ieÅ¡kinį taip, kaip praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.Dėl N. S. apeliacinio skundoNuteistasis N. S. taip pat skundu iÅ¡ esmės ginčija savo kaltę, t. y. suvokimÄ , kad jo pasiskolinti 5000 litų buvo pagrobti, o taip pat civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimÄ , todėl dėl kitų bylos aplinkybių, nesusijusių su skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).Pagal BK 189 str. 1 d. atsako asmuo, kuris įgijo, naudojosi arba realizavo turtÄ Å¾inodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du.

Esminis Å¡ios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra iÅ¡ anksto nepažadėtas svetimo nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimas, naudojimasis arba realizavimas. Ä®statymų leidėjas laiko, kad turtas įgytas nusikalstamu bÅ«du, jeigu gaunamas iÅ¡ neteisėto valdytojo, padariusio vagystę arba kitÄ savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ . Ä®gijimas yra bet kokios formos atlygintinis ar neatlygintinis sandoris. Aptariamas nusikaltimas yra formalus, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo.

Subjektyvioji nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo, naudojimo ar realizavimo pusė pasireiÅ¡kia tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti, jog turtÄ jam perdavė asmuo, kuris gavo jį padarydamas nusikaltimÄ nuosavybei ir norėti tokiu turtu naudotis ar jį realizuoti. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo N. S. veikoje yra visi jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Nustatyta, kad apeliantas 5000 litų įgijo (pasiskolino) iÅ¡ D. L. ir G. K., kurie skundžiamu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už Å¡io turto vagystę ir, sutikdami su savo kalte, Å¡io nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Apie apelianto žinojimÄ , kad turtas įgytas nusikalstamu bÅ«du, apylinkės teismas pagrįstai sprendė tiek iÅ¡ nuteistųjų D. L. ir G. K. parodymų apie tai, kad N. S. dalyvavo pokalbyje apie G. K. tėvo finansinę padėtį, kad iÅ¡ jų kartu pagrobtų pinigų dalį (5000 litų) D. L. paskolino N. S., kad visus skolinimus D. L. derino su G. K., kas rodo, kad visų pagrobtų pinigų srautus kontroliavo G. K. ir D. L. kartu, o taip pat ir iÅ¡ paties nuteistojo parodymų apie tai, kad jis žinojo, jog D.

L. turi didesnę, nei įprasta pinigų sumÄ , ir nors netikėjo pastorojo nurodyta pinigų gavimo istorija, prašė jo paskolinti pinigų. Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad tiek G. K., tiek D. L. nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai, jie mokėsi ir niekur nedirbo. Ä®vertinus visas aukščiau iÅ¡vardytas, o taip pat ir kitas skundžiamame nuosprendyje aptartas aplinkybes akivaizdu, jog N. S., bÅ«damas pilnamečiu asmeniu, visiÅ¡kai suprato, kad pinigų, kuriuos jis skolinosi iÅ¡ niekur nedirbančio ir nesimokančio tuo metu dar nepilnamečiu buvusio D.

L., pastarasis negalėjo užsidirbti ar kitaip gauti oficialiai ir teisėtai, t. y. D. L. Å¡iuos pinigus gavo neteisėtu (nusikalstamu) bÅ«du ir skolindamasis minėtus pinigus N. S. įgijo juos iÅ¡ neteisėto Å¡ių pinigų valdytojo. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog visos apylinkės teismo nustatytos aplinkybės sudaro logiÅ¡kÄ ir nuosekliÄ grandinę bei patvirtina, kad N. S. tyčia padarė BK 189 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl naikinti nuosprendį iÅ¡ dalies ir N. S. iÅ¡teisnti, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.Tačiau nuosprendis keičiamas kitais pagrindais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. PadarytÄ Å¾alÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Å i teisės norma suponuoja asmens pareigÄ atlyginti jo veika (veikimu, neveikimu) nukentėjusiam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ . Pripažįstant asmenį atsakingu dėl jo veika padarytos žalos atsiradimo, be kita ko, bÅ«tina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių pasekmių.

Pagal faktines bylos aplinkybes seka, kad nukentėjusiosios L. G. turtÄ pagrobė ir savo veika tiesiogiai jai žalÄ padarė trys nuteistieji – G. K., D. L. ir A. M.. Taigi, nusikalstamos veikos pasekmės – žalos nukentėjusiajai atsiradimas – tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje yra tik su paminėtų nuteistųjų nusikalstama veika, todėl nesant tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp kito nuteistojo – N. S. – nusikalstamos veikos ir žalos nukentėjusiajai kilimo, apylinkės teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sprendė, kad N. S. turi atlyginti dalį nukentėjusiajai padarytos žalos.

Akivaizdu, kad teismas netinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ ir, paskyręs bausmę N. S., neteisingai nustatė jam įpareigojimus. Tokiu bÅ«du skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p. ir 4 p. įtvirtintais pagrindais). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ė: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendį pakeisti:Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. S. įpareigotas per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai L.

G. dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos – 2500 Lt;Priteisti L. G. iÅ¡ G. K., D. L. ir A. M. solidariai, o jiems iki pilnametystės neturint turto ir pajamų iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ (tėvų) J. K., I. K., A. L., S. L., V. M., N. M. subsidiariai 66000 Lt turtinei žalai atlyginti.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .A. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas             Tomas Zdanavičius Teisėjai             Sigitas Bagdonavičius              Arnoldas Å ukaitis