2026-02-04 Nr. AB-2685-3-64-3-03049-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-101-556/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03049-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (toliau – ir Raštas) (neveikimą / vilkinimą) ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą įgyvendinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 88 str. 1 d. 3 p.) 1998 m. liepos 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 851 nustatytas funkcijas – tinkamai / teisingai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo). Pareiškėjas taip pat prašė: kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės situacijos; priteisti iš atsakovo sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktų pagrindais.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą praleidęs vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Pareiškėjas skunde neprašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą apskųsti Raštą, nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Raštą negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, nes šis dokumentas nesukelia teisinių pasekmių ir neatitinka administracinio akto požymių (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Dėl pareiškėjo prašymo pripažinti, kad tam tikri teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su objektyvia tikrove, bet ir su etikos bei moralės principais, yra neteisingi bei neatitinka faktinių aplinkybių, teismas konstatavo, kad toks reikalavimas savo esme negali būti vertinamas kaip savarankiškas ginčo objektas, nagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Administraciniai teismai sprendžia klausimus, susijusius su viešojo administravimo subjektų veiksmais ar neveikimu, kai pastarieji turi tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui – tai yra, kai pažeidžiamos pareiškėjo subjektinės teisės ar teisėti interesai.

Pareiškėjas taip pat prašė, kad teismas pasinaudotų savo diskrecijos teise ir kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, tačiau teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė nei aiškiai suformuluoto prašymo, nei teisinio pagrindo, nurodančio, kuris konkrečiai teisės aktas ar jo nuostata, taikytina šioje byloje, kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 23 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) kreiptis į Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai) neatitinka tikrovės; 3) priimti atskirąją nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas jau anksčiau kreipėsi į teismą su pareiškimais (skundais), prašydamas panaikinti 2025 m. kovo 4 d. raštą (Raštą), įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus (žr., pvz., administracines bylas Nr. eI3-12364-505/2025, Nr. eI3-12880-631/2025, Nr. eI3-13139-809/2025, Nr. eI3-13232-952/2025 ir kt.). Pareiškimuose (skunduose) buvo nurodytos tos pačios aplinkybės, kaip ir šioje byloje paduotame pareiškime (skunde). Regionų administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo tokius pareiškimus (skundus), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-691-552/2025, 2025 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-715-1047/2025, 2025 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-725-1188/2025, 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-743-1047/2025 ir kt. atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus, paliko pirmosios instancijos teismo nutartis nepakeistas, nustatęs, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą ginčyti Raštą. Pažymėtina, kad šioje byloje paduotame atskirajame skunde nurodomos tos pačios aplinkybės, kurios buvo nurodytos ir atskiruosiuose skunduose, kurie buvo išnagrinėti minėtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis.

Taigi dėl pareiškėjo analogiško pareiškimo (skundo) reikalavimų nepriimtinumo ir dėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino ginčyti Raštą praleidimo jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse. Pareiškėjas nenurodo jokių naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apeliacinės instancijos teismas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus dėl analogiškų reikalavimų kaip ir šioje administracinėje byloje (žr., pvz., 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-662/2025; 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-815/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-990-492/2025; 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-978-415/2025; kt.) taip pat laikėsi pozicijos, jog Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pareiškėjo skundus (pareiškimus) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas ginčijamą Raštą vertinti kitaip.

Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir todėl nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl pareiškėjo šioje byloje suformuluotų procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išsamiai pasisakęs, nagrinėdamas tapačius pareiškėjo atskiruosius skundus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą bei priimti atskirąją nutartį, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl šie prašymai netenkinami.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti tam tikras aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos pareiškėjas nurodo minėtame prašyme.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti skundą, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius