2017-03-29 Nr. AB-7268-3-61-3-03507-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-334-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03507-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovas) 2016 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 6-24-8744 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. (11.1)I-4470 bei įpareigoti atsakovą perskaičiuoti motinystės pašalpą, taikant pareiškėjos atžvilgiu paskaičiuotą dienos kompensuojamąjį uždarbį, t. y. 109,44 Eur ir įpareigoti išmokėti neišmokėtą pašalpos skirtumą – 3 621,81 Eur. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja 2017 m. vasario 15 d. pateikė teismui atsisakymą nuo skundo, nes atsakovas patenkino pareiškėjos reikalavimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi priėmė pareiškėjos A. K. skundo atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukė. Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai A. K. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 372,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Minėto straipsnio 2 d. nurodyta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad VSDFV Vilniaus skyrius po pareiškėjos skundo teismui padavimo iš esmės įvykdė pareiškėjos skundo reikalavimus, todėl, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovo išlaidų atlyginimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo atlyginti išlaidas už advokato A. N. suteiktas teisines paslaugas – skundo parengimą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo (170 Eur), skundo teismui parengimą (280 Eur), prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (100 Eur) bei 22,50 Eur žyminį mokestį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis nurodė, kad Rekomendacijų 2 p., nustatyta, kad teismas, spręsdamas dėl priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 p. nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teismas nurodė, kad už 2016 m. birželio 30 d. skundo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo panaikinimo parengimą pareiškėja sumokėjo 170 Eur. 2015 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 756,90 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.1 p., maksimalus užmokestis, priteistinas už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, parengimą tokiu atveju sudaro 227,07 Eur (756,90 Eur x 0,3). Nors pareiškėjos prašoma priteisti 170 Eur suma už minėto skundo surašymą neviršija nustatyto maksimumo, tačiau atsižvelgiant į skundo turinį, apimtį, teismas vertino, kad priteistina suma mažintina iki 100 Eur. Skundas teismui buvo pateiktas 2016 m. rugpjūčio 31 d. 2016 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 748 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 p., maksimalus užmokestis, priteistinas už skundo parengimą tokiu atveju sudaro 1 870 Eur (748 Eur x 2,5). Pareiškėjos prašoma priteisti 280 Eur suma už skundo surašymą neviršija nustatyto maksimumo, tačiau, atsižvelgiant į bylos pobūdį (byla nėra sudėtinga, skundui parengti nėra reikalinga daug specialių žinių), teismas vertino, kad priteistina suma mažintina iki 200 Eur. Pareiškėja 2017 m. vasario 12 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, už kurio parengimą advokatui sumokėjo 100 Eur. 2016 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 793,30 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 p., maksimalus užmokestis, priteistinas už dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą tokiu atveju sudaro 317,32 Eur (793,30 Eur x 0,4). Teismas vertino, kad pareiškėjos prašoma priteisti 100 Eur suma už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo surašymą neviršija nustatyto maksimumo, tačiau, atsižvelgiant į prašymo turinį, jo pobūdį (tokio prašymo surašymas nereikalauja daug specialių žinių), sprendė, kad priteistina suma mažintina iki 50 Eur. Pareiškėja paduodama skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, todėl šią sumą pareiškėjai priteisė iš VSDFV Vilniaus skyriaus. Iš viso pareiškėjai priteisė 372,50 Eur (100 Eur + 200 Eur + 50 Eur + 22,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį pakeisti ir priteisti pareiškėjai A. K. visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas - 572,50 Eur, taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 100 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi dalyje, kurioje jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintas iš dalies. Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisės aktų reikalavimus, yra pagrįstos bei neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, priešingai, yra kelis kartus mažesnės, todėl pareiškėjai turėtų būti priteisiama prašoma 572,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Pareiškėjos teigimu, teismas nutartyje nepasisakė, kodėl byla laikytina nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, juolab, kai skundu buvo keliamas naujas, teismų praktikoje lig šiol nenagrinėtas klausimas.

Nurodo, kad rengiant skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo panaikinimo, jo apimtis yra 3 lapai, jį rengiant, buvo gilinamasi į naujai suformuotą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, sprendžiamas klausimas kokią įtaką pareiškėjos teisiniam statusui daro įtaką Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimas ir, ar apskritai pareiškėjos atžvilgiu šiame nutarime suformuotas išaiškinimas yra taikytinas. Taip pat buvo sprendžiamas klausimas kaip naujai suformuota Konstitucinio Teismo doktrina dėl motinystės pašalpų ribojimo prieštaravimo Konstitucijai, paveiks administracinės teisės ir proceso jurisprudenciją. Kadangi teismų praktikos tuo klausimu nebuvo, reikėjo išspręsti klausimą ar apskritai gali būti reiškiami tokie pareiškėjos reikalavimai ir, ar jie yra pagrįsti, taip pat buvo atliekami pareiškėjai neišmokėtos pašalpos skirtumo skaičiavimai. Visi šie skundo rengimo darbai buvo imlūs laikui. Todėl mažinti prašoma priteisti sumą už šią paslaugą nebuvo pagrindo.

Nesutinka su teismo argumentais, kad byla nėra sudėtinga, skundui parengti nėra reikalinga daug specialių žinių, todėl prašomą priteisti sumą už skundo teismui parengimą sumažino iki 200 Eur. Faktas, kad pareiškėja atsisakė skundo, nes įstatymų leidėjui padarius atitinkamus Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, VSDFV Vilniaus skyrius perskaičiavo pareiškėjos pašalpą, ją išmokėjo, ir teismui neteko bylos nagrinėti iš esmės, neturėtų sudaryti įspūdžio, kad byla nėra sudėtinga. Priešingai, rengiant skundą teismui buvo reikalingos ne tik administracinės teisės ir proceso, bet ir konstitucinės teisės žinios. Rengiant skundą teismui reikėjo išanalizuoti tiek buvusią, tiek naujai suformuotą Konstitucinio Teismo doktriną dėl motinystės pašalpos ribojimo. Nagrinėjamoje byloje buvo aktuali Konstitucinio teismo doktrina ir kitais klausimais, todėl reikėjo aiškiai argumentuoti ir pagrįsti, kaip ir kodėl Konstitucinio Teismo sprendimas daro įtaką pareiškėjos teisiniam statusui. Be to, VSDFV atsisakius tenkinti pareiškėjos skundą, reikėjo argumentuoti, kodėl motinystės pašalpa pareiškėjai turėtų būti perskaičiuota ir išmokėtas susidaręs pašalpos skirtumas. Pastebi, kad skundo apimtis sudarė 8 puslapius, kuriuose nėra perteklinės, su nagrinėjamo klausimo esme nesusijusios informacijos, todėl akivaizdu, kad skundo rengimas pareikalavo ženkliai daugiau laiko ir pastangų, nei teismas įvertino.

Pareiškėja taip pat nesutinka ir su teismo argumentais, kad prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo surašymas nereikalauja daug specialių žinių, todėl prašomą priteisti 100 Eur sumą sumažino iki 50 Eur. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo vien formalus dokumentas, kuriame būtų tik paskaičiuota kokios patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant kilusį ginčą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2017 m. sausio 19 d. teismui pateikė raštą Nr. (1.14E) 3E- „Dėl duomenų administracinėje byloje Nr. eI-985-629/2017 pateikimo“, kuriame teigė esantis sąžiningas, todėl vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi prašė jo atžvilgiu taikyti įstatyme numatytą išimtį, ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo visai nepriteisti, pareiškėja turėjo papildomai argumentuoti, kodėl susiklosčius situacijai, kai atsakovas geruoju įvykdo pareiškėjo reikalavimus, remiantis teisės aktais bei aktualia teismų praktika, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlyginamos. Šio prašymo apimtis yra 4 puslapiai, rengiant šį dokumentą reikėjo įdėti daugiau pastangų ir laiko, nei teismas įvertino.

Pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydžių, svarbu vadovautis ir susiformavusia teismų praktika, tačiau šiuo atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų, neatsižvelgė į šiuo metu priteistinus bylinėjimosi išlaidų dydžius. Kitose bylose, kuriose buvo sprendžiami iš esmės analogiški klausimai, teismas yra priteisęs žymiai didesnes bylinėjimosi išlaidų sumas, kur pripažinta bylą buvus nesudėtingą, nes nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo klausimai, nei prašomos pareiškėjos.

Taip pat pareiškėja prašo priteisti jai 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė dėl atskirojo skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui parengimo. Maksimali priteistina suma už atskirojo skundo parengimą gali būti priteista 299 Eur. Pareiškėjos nuomone, išlaidos patirtos atskirajam skundui parengti, yra pagrįstos ir racionalios, atitinka protingumo kriterijus, todėl turėtų būti atlygintos. Juo labiau, kad teismų praktikoje už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, yra priteisimos dvigubai didesnės bylinėjimosi išlaidos.

Pažymėjo, kad bylą laimėjusiai šaliai nepriteisiant visų patirtų pagrįstų ir racionalių bylinėjimosi išlaidų, sudaroma tokia teisinė situacija, kad asmeniui, susidūrus su jo teisių pažeidimais, pirmiausia tektų svarstyti ne kaip apginti savo pažeistas teises, bet kelti klausimą ar verta ginti savo pažeistas teises, kadangi netgi laimėjus bylą, jis nebus garantuotas, kad jo patirtos racionalios ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos bus priteistos. Tokia situacija niekaip nesiderina su teisinės valstybės principu, neatitinka ir bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi sąžininga ir savo pažeistas teises ginanti šalis, net ir pilnai patenkinus jos reikalavimus, atsiduria pralaimėtojos pozicijoje.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius pateiktame atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad teismas, vadovaudamasis Rekomendacijomis, tinkamai įvertino nagrinėjamos administracinės bylos pobūdį bei parengtų dokumentų turinį ir pagrįstai konstatavo, jog byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo daug specialių žinių. Pareiškėjos 2016 m. birželio 30 d. skundas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. 6-24-8744, 2016 m. rugpjūčio 31 d. skundas teismui iš esmės susideda iš faktinių bylos aplinkybių bei Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo rezoliucinės dalies nuostatų išdėstymo, todėl atskirajame A. K. skunde nepagrįstai nurodoma, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas dėl bylos sudėtingumo ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas dydžio, nevertino byloje taikomų teisės šaltinių (t. y. Konstitucinio Teismo nutarimo) apimties, taip pat, nevertino skundų apimties bei laiko ir pastangų rengiant juos.

VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, vertinant bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir priteisimo iš atsakovo klausimą, reikšminga yra tai, kad A. K. VSDFV ir teismui skundė VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 6-24-8744, kuriuo jai motinystės pašalpa paskirta taikant maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, todėl tiek VSDFV atsakymas pareiškėjai, tiek VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus teismui pateiktas atsiliepimas yra grindžiami tais pačiais motyvais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog skundo VSDFV ir teismui rengimas, susipažinimas su VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus motyvais ir argumentais nereikalauja papildomos teisės aktų analizės, nesuteikia pagrindo bylą vertinti kaip sudėtingą ar reikalaujančią didelių advokato laiko sąnaudų. Atsižvelgiant į pareiškėjos skundo teismui turinį, jo argumentus, teismas pagrįstai sprendė, kad byla nebuvo sudėtinga ir nereikalavo specialių žinių, todėl, remdamasis minėtais motyvais, mažino priteistinų atstovavimo išlaidų dydį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV pateiktame atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja 2016 m. birželio 30 d. VSDFV pateikė skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo, skundas pasirašytas pačios pareiškėjos ir jokių įrodymų, kad skundą rengė ne pati pareiškėja, o jos atstovas, byloje nėra. Atsakant į ši skundą, buvo priimtas VSDFV 2016 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. (11.1) I-4470, kuriuo skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas buvo paliktas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas. Teismui 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo pateiktas pareiškėjos atstovo skundas administracinėje byloje dėl VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų panaikinimo, prie kurio, be kitų dokumentų, buvo pridėta atstovavimo sutartis ir žyminio mokesčio mokėjimo nurodymas.

Atkreipia dėmesį, kad byloje esančioje atstovavimo sutartyje nurodyta 2016 m. birželio 16 d. data ir Nr. 67A, o žymoje apie šio dokumento pasirašymą elektroniniu parašu nurodyta „Paskirtis – Teisinių paslaugų sutartis Nr. 67“, kurios byloje nėra. Jeigu teismas nustatytų, kad pareiškėjos atstovo pateiktuose skunduose ir sąskaitose minima teisinių paslaugų sutartimi Nr. 67 yra vadinama byloje esanti Atstovavimo sutartis Nr. 67A ir jokios kitos sutarties tarp pareiškėjos ir jos atstovo nebuvo sudaryta, atkreiptinas teismo dėmesys į atstovavimo sutarties Nr. 67A atstovui suteikiamus įgaliojimus – šia sutartimi advokatui A. N. pavedama atstovauti pareiškėją A. K. rengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant pareiškėją administracinėje byloje pirmos instancijos teisme.

Pažymi, kad pareiškėjos atstovo pateikti dokumentai neatitinka vienas kitam. Nurodoma, kad už 2016 m. birželio 30 d. skundo VSDFV parengimą pareiškėja sumokėjo 170 Eur, tačiau pridedamas 2016 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymas 150 Eur sumai; už 2016 m. rugpjūčio 31 d. skundo teismui parengimą prašoma priteisti 280 Eur, tačiau pridedamas 2016 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo nurodymas 100 Eur sumai; už 2017 m. vasario 12 d. prašymą teismui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašoma priteisti 100 Eur, tačiau pridedamas 2017 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymas 200 Eur sumai (už kurį veiksmą kiek sumokėta, sprendžiama iš pavedimo datos ir atitinkamo veiksmo atlikimo datos). Taip pat pridėtas 2016 m. spalio 4 d. mokėjimo nurodymas 100 Eur sumai, tačiau nėra nurodoma ir pateiktoje sąskaitoje neatsispindi, kokios teisinės paslaugos pareiškėjai buvo suteiktos.

Pareiškėjos atstovas 2017 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu prašė pirmojo dokumento (2017 m. vasario 12 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 2017/06 550 Eur sumai) nevertinti kaip įrodymo, nes jame yra klaida, ir atsisakė vieno skundo reikalavimo. Dėl to posėdis buvo atidėtas. Pareiškėjos atstovas 2017 m. vasario 15 d. pateikė teismui prašymą dėl naujų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų prijungimo prie bylos, pateikdamas dvi patikslintas sąskaitas už teisines paslaugas: 2016 m. birželio 16 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 59 (450 (170+280) Eur sumai) (vietoje 2017 m. vasario 12 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 2017/06 550 Eur sumai), ir 2017 m. vasario 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2017/06 (100 Eur sumai) už prašymą teismui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kadangi pareiškėjos skundas VSDFV buvo pateiktas pačios pareiškėjos vardu, pasirašytas jos parašu, prie skundo nebuvo pridėtas atstovavimą įrodantis dokumentas, taigi įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos atstovavimo faktą tuo metu, byloje nėra. Byloje esančioje atstovavimo sutartyje Nr. 67A nurodyta, kad advokatui A. N. pavedama atstovauti pareiškėją rengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant pareiškėją administracinėje byloje pirmos instancijos teisme, todėl svarstytina, ar atstovavimo išlaidos už skundo VSDFV parengimą šiuo atveju turėjo būti priteistos. Tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad byloje yra įrodymų apie tai, kad skundą VSDFV rengė ne pati pareiškėja, bet jos atstovas, konstatuotina, kad faktiškai (pagal banko pavedimų kopijas) už 2016 m. birželio 30 d. skundo parengimą pareiškėja sumokėjo ne 170 Eur, bet 150 Eur, o už skundo teismui parengimą ne 280 Eur, bet 100 Eur. Taigi suma už nurodytus veiksmus yra ne 450, bet 250 Eur, kartu su 100 Eur suma už prašymo teismui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir 22,50 Eur žyminio mokesčio suma, bendra suma už advokato teisines paslaugas, patvirtinta banko pavedimų kopijomis, sudaro 372,50 Eur – tiek, kiek ir buvo priteista pareiškėjai skundžiama teismo nutartimi. Kitos advokato nurodytos sumos nėra tinkamai pagrįstos, nes advokato pateiktos, vėliau pakeistos ir atgaline data perrašytos sąskaitos ir jose nurodytos sumos prieštarauja viena kitai ir pareiškėjos atliktų banko pavedimų sumoms bei datoms, taigi nėra tinkami dokumentai pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį.

Atskirojo skundo argumentai dėl to, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti atstovavimo išlaidų sumą dėl to, kad byla nebuvo sudėtinga, yra nepagrįstas. Byla iš tikrųjų buvo nesudėtinga ir šiuo atveju tikrai nereikalavo tiek advokato pastangų, žinių ir laiko sąnaudų, kaip nurodoma atskirajame skunde. Skundus dėl motinystės pašalpų perskaičiavimo pagal Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimą pareiškėjos atstovas advokatas A. N. pradėjo teikti VSDFV iš karto po to, kai buvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas (dar jam neįsigaliojus). Dėl visų VSDFV atsakymų pareiškėjos atstovas pateikė analogiškus (vienodus teksto prasme) skundus administraciniams teismams. Šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos aštuonios analogiškos bylos, ir viena byla nagrinėjama Panevėžio apygardos administraciniame teisme. Visi pareiškėjos atstovo pateikti skundai šiose bylose yra analogiški, tapatūs, parengti nukopijavus visą ankstesnio skundo tekstą į vėlesnį, tik pakeitus pareiškėjų duomenis (vardus, pavardes, sprendimų numerius, pašalpų sumas, datas ir pan.). Pirmasis tokio pobūdžio skundas buvo pateiktas administraciniam teismui 2016 m. gegužės 11 d., todėl akivaizdu, kad Konstitucinio Teismo nutarimas buvo išanalizuotas ir visos susijusios aplinkybės buvo išnagrinėtos dar 2016 metų pradžioje, rengiant skundą kitoje byloje (skundo tekstas pridedamas), skundas šioje byloje yra identiškas skundams kitose devyniose analogiškose bylose, tai reiškia, kad šioje byloje skundo parengimas pareiškėjos atstovui kainavo minimaliai laiko ir pastangų. Pažymėtina, kad skundas nagrinėjamoje (pareiškėjos A. K.) byloje buvo pateiktas pirmos instancijos teismui 2016 m. rugpjūčio 31 d., t. y. po 4 darbo dienų nuo ankstesnio analogiško skundo pateikimo (2016 m. rugpjūčio 25 d.). Taigi atskirojo skundo teiginiai, kad rengiant skundą, buvo gilinamasi į naujai suformuotą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, reikėjo išanalizuoti Konstitucinio Teismo doktriną, kad buvo sprendžiamas klausimas, kokią įtaką pareiškėjai daro Konstitucinio Teismo nutarime suformuotas išaiškinimas, kad skundo apimtis sudarė 8 puslapius, kas rodo, kad skundo rengimas pareikalavo daug laiko ir pastangų, ir kt., neatitinka tikrovės, todėl atmestini.

Nepagrįstais vertina ir atskirojo skundo argumentus, kad kadangi bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, jos priteistinos visos (tiek, kiek prašoma). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybės, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra žymiai mažesnė už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, pačios savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai. Jeigu atstovavimo išlaidų dydžio klausimas būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į tai, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių dydžių, daugelyje bylų jos tikriausiai būtų prašomos priteisti ir priteisiamos maksimalios.

Be to, tokiu atveju netektų prasmės nuostata, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus (bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes).

Sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies turi užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, jog net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus, tačiau pažymi, kad teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su asmenų, ginančių savo teises, galimybėmis susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas. Tai savaime nereiškia raginimo atsisakyti advokatų pagalbos, kaip teigia pareiškėjos atstovas, kadangi pagal ABTĮ teismas iš pralaimėjusios šalies priteisia bylinėjimosi išlaidas, tačiau tik būtinas, realias ir pagrįstas.

Pažymi, kad asmenys, naudodamiesi savo teisę pasitelkti advokatus, turėtų tai daryti vadovaujantis protingumo principu ir vengiant perteklinio išlaidavimo, o teismui yra suteikta teisė vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį. Teismui, sprendžiančiam dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies, pats susitarimas tarp atstovaujamojo ir atstovo dėl atstovavimo išlaidų dydžio esminės įtakos neturi.

Sutarties šalys gali neribojamos susitarti dėl išlaidų sumos bei jų atlyginimo tvarkos, tačiau teismas iš pralaimėjusios šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas išlaidas. Taigi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos gali būti mažinamos atsižvelgiant į nurodytus proceso šalių išlaidų atlyginimo principus ir reikšmingus kriterijus.

VSDFV nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovas nepaneigė fakto, kad ši administracinė byla (atsižvelgiant į jos teisinius aspektus ir faktinę situaciją) buvo šabloniška ir nesudėtinga, bei neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos sudėtingumą ir pareiškėjo atstovų darbo sąnaudas, padarė klaidingas išvadas. Atskirajame skunde pateikiami argumentai, jog kitose bylose teismai priteisė šalims didesnes sumas, nėra teisiškai reikšmingi ir nepatvirtina teiginio, kad šioje konkrečioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nagrinėjamu atveju paminėtų svarbių aplinkybių visumą. Pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, jog administracinė byla nebuvo sudėtinga ir nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių, visiškai teisingas, taigi negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismas išlaidas advokato pagalbai apmokėti būtų sumažinęs nepagrįstai.

VSDFV teigimu, byla nebuvo sudėtinga, specialių žinių reikalingumas rengiantis šiai konkrečiai bylai buvo minimalus, pareiškėjos atstovas anksčiau ne kartą dalyvavo analogiškose bylose, būtinybės išvykti į kitą vietovę nebuvo, sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, pareiškėjos atstovo elgesys proceso metu nebuvo visiškai tinkamas (kaip minėta, dėl pareiškėjos atstovo kaltės vienas teismo posėdis buvo atidėtas, į bylą buvo pateikti neatitinkantys tikrovės dokumentai, vėliau buvo pateikti dokumentai, surašyti atgaline data, ir pan.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti palikta nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja prašyme prašė priteisti iš viso 572,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22,50 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 550 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės konstatavo, kad nors pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos ir neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau įvertindamas skundų VSDFV ir teismui turinį, apimtį, tai, kad byla nėra sudėtinga ir skundui parengti nėra reikalinga daug specialių žinių, prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažino ir priteisė pareiškėjai 350 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį, iš viso 372,50 Eur.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su teismo vertinimu, kad byla nebuvo sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, teismas neatsižvelgė į formuojamą praktiką priteisiant išlaidas tokio ir panašaus pobūdžio bylose, patirtos išlaidos yra būtinos ir realios, skundu buvo keliamas naujas, teismų praktikoje iki šiol nenagrinėtas klausimas, todėl teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. <...> Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtinta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014).

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjos prašomos priteisti sumos už skundų VSDFV, teismui bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą nors ir neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau kadangi byla nebuvo sudėtinga ir nereikalavo daug specialių žinių, atitinkamai prašomas priteisti sumas sumažino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, pateikė skundą VSDFV, kuri jos skundo netenkino, todėl pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taigi pareiškėjos prašomos priteisi bylinėjimosi išlaidos už skundų VSDFV ir teismui parengimą yra realios ir pagrįstos, neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų galimų priteisti dydžių, priešingai, yra kelis kartus mažesnės už galimas priteisti maksimalias sumas. Nors ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo priteisti prašomo dydžio bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas yra realios, pagrįstos ir buvo būtinos, nėra perteklinės, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, priteistinos pareiškėjai visos realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos jų nemažinant.

Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodyti argumentai, kad VSDFV pateiktas skundas yra pateiktas pareiškėjos vardu ir jos pasirašytas, prie skundo nebuvo pridėtas atstovavimą įrodantis dokumentas, nėra įrodymų, patvirtinančių atstovavimo faktą, todėl bylinėjimosi išlaidos už skundo VSDFV parengimą neturi būti priteistos, nepagrįsti.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šioje normoje yra įtvirtintas reikalavimas šaliai pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus. Prašomų priteisti sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos ir advokato A. N. teisinių paslaugų sutartis sudaryta 2016 m. birželio 16 d., joje nurodyta ir pareiškėjos atstovavimo apimtis, t. y. rengti procesinius dokumentus, tame tarpe ir pateikti dokumentus ir atstovauti santykiuose su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis bei atstovauti pareiškėją pirmosios instancijos teisme. Skundas VSDFV pateiktas 2016 m. birželio 30 d., iš pateiktos ataskaitos už suteiktas teisines paslaugas matyti, kad skundą VSDFV parengė advokatas ir už šią teisinę paslaugą pareiškėja advokatui sumokėjo pagal pateiktas sąskaitas. Aplinkybė, kad skundą pasirašė ir savo vardu teikė pati pareiškėja, o ne advokatas, nesudaro pagrindo vertinti, kad ne advokatas parengė skundą, o kadangi advokato parengtą skundą pasirašė pati pareiškėja, atstovavimo sutartis prie VSDFV pateikto skundo ir neturėjo būti pridėta. Tai, kad už atitinkamas advokato suteiktas paslaugas pareiškėja mokėjo dalimis ir ne tas sumas, kuriomis įvertinta atitinkama teisinė paslauga, nepaneigia fakto, kad už suteiktas teisines paslaugas buvo sumokėta, kadangi apmokėjimas už suteiktas teisines paslaugas yra kliento ir advokato susitarimo reikalas. Teisėjų kolegija taip pat įvertinusi VSDFV atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl sąskaitų už suteiktas teisines paslaugas tikslinimo, pažymi, kad sąskaitose nurodytas suteiktų teisinių paslaugų pobūdis ir sumos iš esmės yra tos pačios ir viena kitai neprieštarauja, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad dokumentai pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį nėra tinkami.

Trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV atsiliepime nurodyti argumentai, kad advokatas atstovavo kitus asmenis analogiškose bylose, todėl prašomas priteisti pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas reikėtų mažinti ir šiuo pagrindu, nepagrįsti, kadangi maksimali už skundo teismui parengimą Rekomendacijose nustatyta galima priteisti suma yra 1 870 Eur, pareiškėjos prašoma priteisti suma už skundo teismui parengimą – 280 Eur, t. y. yra daugiau nei šešis kartus mažesnė, todėl nėra pagrindo teigti, kad į nurodytas aplinkybes nebuvo atsižvelgta.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keičiama padidinant pareiškėjai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 572,50 Eur.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad advokatas A. N. pagal 2017 m. vasario 27 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 90A su pareiškėja A. K., parengė atskirąjį skundą, už kurį pareiškėja advokatui pagal 2017 m. vasario 27 d. išrašytą sąskaitą sumokėjo 100 Eur. Rekomendacijų 8.15 punkte nustatyta, kad už atskirojo skundo parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,4 koeficiento. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 793,30 Eur, todėl maksimali galima priteisti suma už minėtą teisinę paslaugą yra 317,32 Eur. Pareiškėjos už atskirojo skundo parengimą prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra reali ir pagrįsta, todėl iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškėjai priteisiama 100 Eur už atskirojo skundo parengimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir priteisti pareiškėjai A. K. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 572,50 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt du eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai A. K. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė