855dd5cf-dfd5-4797-8118-b3259fc3c856 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. M1-1218-1109/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16736-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.14.1.3; 2.1.10.1; 2.10.1; 2.10.11 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 20 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, sekretoriaujant Rūtai Balčiūnaitei, dalyvaujant prokurorei Rasai Norai Kamantauskienei, asmeniui, kurio atžvilgiu sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo – M.

S., jos gynėjui advokatui Broniui Varsackiui, nukentėjusiajai N. S., teismo psichiatrėms ekspertėms J. D., I. J., nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai 1992 m. liepos 13 d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietei, lietuvei, netekėjusiai, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), neteistai, dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), padarymo.

Teismas n u s t a t ė : M. S. 2020 m. gegužės 1 d., apie 6.35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtÄ Å¡eimos nario – mamos N. S. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu tyčia deÅ¡ine ranka sudavė nukentėjusiajai N. S. du smÅ«gius per kairės pusės skruostÄ ir ausį, po ko N. S. atsisėdus ant kėdės, suėmusi deÅ¡ine ranka už sprando, stumdė jÄ Ä¯ priekį, tokiu bÅ«du smurtaudama nukentėjusiajai N. S. sukėlė fizinį skausmÄ . Å iais veiksmais M.

S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be to, M. S. 2020 m. birželio 9 d., apie 18.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtÄ Å¡eimos nario – mamos N. S. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu tyčia trenkė ledukų padėklu nukentėjusiajai N. S. į galvos sritį, po ko sugriebė jai už plaukų, juos tempė, tokiu bÅ«du smurtaudama nukentėjusiajai N. S. sukėlė fizinį skausmÄ . Å iais veiksmais M.

S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ä®statymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes įrodo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, eksperčių paaiÅ¡kinimai, įvykio vietos apžiÅ«ros, daiktų apžiÅ«ros protokolai ir kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisipažįsta dėl įvykių. Pripažino, kad 2020 m. birželio 9 d. su ledukų padėklu trenkė mamai ir tampė už plaukų, o 2020 m. gegužės 1 d. ji su ranka trenkę mamai per žandÄ .

Taip elgėsi, nes buvo konfliktai, nesusivaldė. Sutinka gydytis ambulatoriÅ¡kai pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nukentėjusioji N. S. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, kadangi M. S. yra jos dukra. Prašė M. S. leisti gydytis ambulatoriÅ¡kai pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nukentėjusioji N. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 1 d. apie 06.35 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos dukra M. S. žodinio konflikto metu tyčia sudavė jai du smÅ«gius deÅ¡ine ranka per kairės pusės skruostÄ ir ausį.

Nuo smÅ«gių jai atsisėdus ant kėdės, M. S. suėmė deÅ¡ine ranka jai už sprando, stÅ«mė (lenkė) jÄ Ä¯ priekį. Konflikto metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jos dukra M. S. turi psichikos sutrikimų, buvo gydyta Kauno klinikų psichiatrijos skyriuje (1 t., b. l. 40–42). Ekspertė J. D. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tvirtina pateiktÄ komisijos iÅ¡vadÄ . Nusikalstamos veikos padarymo metu M. S. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir savo veiksmų valdyti.

Ekspertizės metu nustatyta ta pati diagnozė, taip pat jai konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Priklausomybės sindromas nustatytas ne tik iÅ¡ medicininių dokumentų, bet ir atliekant ekspertizę. Buvo surinkta narkologinė anamnezė. Kadangi alkoholiu piktnaudžiavo eilę metų ir gėrė kartais ir kiekvienÄ dienÄ , vartojo silpnesnius gėrimus, tačiau vėliau ir stipresnius. Elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo neturi esmės dėl pakaltinamumo.

IÅ¡analizavus medicininę dokumentacijÄ , psichologinius tyrimus, atlikus psichologinius įvertinimus, pakartotiniai rasti žymÅ«s mÄ stymo sutrikimai, kurie bÅ«dingi Å¡iam lėtiniam psichikos sutrikimui. MÄ stymo nenuoseklumas, padrikumas, neadekvačios emocijos, sujaudinimo epizodai, kritikos stoka, santykių idėjos motinos atžvilgiu. M. S. nepripažino esanti sveika, nesuprato kokiu tikslu atvyko, nesuprato, jog atvyko ekspertizei, nesuprato ekspertizės tikslo, buvo pasimetusi, neorientuota. Elgesio motyvacija baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu taip pat buvo sÄ lygota lėtinio psichikos sutrikimo, kritikos stokos, santykių idėjos motinos atžvilgiu.

Teigė motinai sudavusi ledukų padėklu dėl to, kad buvo karÅ¡ta, kad jÄ atvėsinti. Pirmojo epizodo metu elgesį įtakojo impulsų kontrolės stoka, prognostinių galimybių stoka tam tikroje sunkioje psichotraumuojančioje situacijoje. Ä®vertinus visÄ Å¡itÄ turimÄ medžiagÄ , atlikus tyrimus, buvo priimtos tokios iÅ¡vados ir tokios rekomendacijos. Komisija rekomendavo jai priverstinį stacionarinį gydymÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos priežiÅ«ros įstaigoje, tai yra, RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

Tiriamoji kelis kartus gydyta psichiatrijos stacionaruose, jai buvo iÅ¡raÅ¡yti medikamentai, kurių niekada nevartojo, todėl kilo abejonių ar ji namuose savarankiÅ¡kai tikrai vartos vaistus. Niekada nebuvo gydyta ilgesnį laikÄ . Jai reikalingas ilgesnis gydymas. Stebėta kritikos stoka, ji nelaikė savęs ligone, tiesiog kritiÅ¡kai nežiÅ«rėjo į visÄ tÄ situacijÄ , kaip į baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ . Ekspetizės metu stebėti agresyvÅ«s protrÅ«kiai: buvo durų daužymas, buvo įsiveržusi į vyrų skyrių, mėtė knygas.

Kadangi stebėtos agresijos apraiÅ¡kos, todėl rekomendavo bent pradžioje, nors kurį laikÄ , gydytis stacionaro sÄ lygomis, kad bÅ«tų ilgesnėje gydytojų priežiÅ«roje. M. S. kol kas negali gydytis namuose. Ekspertė I. J. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tvirtina iÅ¡vadÄ . Ä®vertinimo metu buvo nustatyti mÄ stymo pakitimai, kurie bÅ«dingi lėtiniam sutrikimui. Jos mÄ stymas nenuoseklus, stokojantis kryptingumo, fiksuojama mÄ stymo operacinės pusės netolygumai ir pakitimai, kurie bÅ«dingi lėtiniam sutrikimui.

Buvo fiksuota, kad asmenybė buvo emociÅ¡kai nebrandi, įtari, su apsunkintais tarpasmeniniais santykiais, impulsų kontrolės stoka – agresijos prasiveržimas, buvo pastebėta labai menka ir socialinė adaptacija apsunkina. Taip pat apsunkinta socialinė adaptacija – neturėjo darbo, nedirbo, jokių pajamų, santykiai su artimaisiais apsunkinti. PasireiÅ¡kia kritikos stoka ir visa tai daro įtakÄ socialinei adaptacijai. Prie lėtinio Å¡izofrenijos sutrikimo ryÅ¡kiausias aspektas – mÄ stymo sutrikimai.

Buvo nustatyti mÄ stymo pakitimai, kurie bÅ«dingi Å¡izofrenija sergantiems asmenims. Liudytojas T. P. teismo posėdžio metu parodė, kad neprisimena įvykio, prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo T. P. parodymus (1 t., b. l. 47–48), kuriuose nurodyta, kad 2020 m. gegužės 1 d. patruliavo kartu su kolega. Ryte, iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini)vyksta konfliktas, t. y. smurtas tarp mamos ir dukros.

Atvykus į nurodytÄ butÄ , juos pasitiko N. S., kuri paaiÅ¡kino, kad jos dukra M. S. be priežasties, neįvykus jokiam konfliktui, ėmė jÄ stumdyti, ranka sudavė į kairę veido pusę, po to sugriebė už sprando, lenkė žemyn. N. S. skundėsi sprando skausmu. Moteris buvo akivaizdžiai iÅ¡sigandusi, susijaudinusi, minėjo, jog dėl suduotų dukros smÅ«gių ji patyrė fizinį skausmÄ , dukra iÅ¡sakė grasinimÄ jÄ užmuÅ¡ti. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, jog M. S. yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje, todėl galimai jos liga paÅ«mėjo.

Ä® įvykio vietÄ iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, kurios darbuotojai apžiÅ«rėjo M. S., tačiau į gydymo įstaigÄ jos nevežė. M. S. apie įvykusiÄ situacijÄ nieko neaiÅ¡kino. Liudytojas T. P. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, papildomai paaiÅ¡kino, kad M. S. elgesys buvo keistas, neatsakinėjo į policijos pareigÅ«nų klausimas, sukėlė įtarimų. Liudytojas V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis galėjo bÅ«ti 2020 m. birželio 9 d., ryte arba po pietų.

Liudytojas su kolega A. S. vyko į įvykį, Å ilainiuose, Baltų prospekte, nes dukra smurtavo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo V. D. parodymus (1 t., b. l. 105–108), kuriuose nurodyta, kad 2020 m. birželio 9 d. dirbo kartu su kolega A. S.. Apie 19.00 val. iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo praneÅ¡imÄ apie tai, kad Baltų pr. 57-73, Kaune, vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigÅ«nus pasitiko N. S., kuri paaiÅ¡kino, jog bute dukra M.

S., pasiėmusi padėklÄ su ledukais, trenkė nukentėjusiajai į galvos sritį, po ko sugriebė jai už plaukų ir tampė. Tokiais veiksmais dukra N. S. sukėlė fizinį skausmÄ . Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, tačiau kalbėjo riÅ¡liai. Jai ant kaktos matėsi pakilęs guzas, jokių kitų akivaizdžių sužalojimų ant N. S. kÅ«no nematė. Medikų pagalbos N. S. atsisakė. M. S. buvo pristatyta į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinę. Ji buvo nusiteikusi prieÅ¡iÅ¡kai, teigė, jog jos mama pati prie jos kabinėjasi žodžiais, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, kalbėjo pakeltu tonu.

Liudytojas V. D. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. IÅ¡ 2020 m. gegužės 1 d. praneÅ¡imo prokurorui apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad 2020 m. gegužės 1 d. apie 06.35 val. Baltų pr. 57-73, Kaune, M. S., žodinio konflikto metu su savo Å¡eimos nare – motina N. S., tyčia sudavė jai du smÅ«gius deÅ¡ine ranka per kairį skruostÄ ir ausį, po to suėmusi deÅ¡ine ranka už sprando, stumdė į priekį ir tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 11–13).

IÅ¡ 2020 m. gegužės 1 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2020 m. gegužės 1 d., 06.45 val. Kauno apskrities VPK KP NVRS buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), dukra smurtauja prieÅ¡ motinÄ , dukrai galimai sutriko psichika. Policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, jog 2020 m. gegužės 1 d., apie 06.30 val., (duomenys neskelbtini), M. S. be priežasties ėmė stumdyti savo motinÄ N. S., du kartus ranka trenkė jai į kairę veido pusę, griebė už sprando, lenkė į priekį.

Tokiems dukros veiksmams galėjo turėti įtakos jos psichinė bÅ«klė, nes ji ankščiau gydyta psichiatrinėje ligoninėje. M. S. buvo sulaikyta ir pristatyta į Kauno apskrities VPK VTV OVS (1 t., b. l. 16–17). IÅ¡ 2020 m. gegužės 1 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad atvykus į įvykio vietÄ , policijos pareigÅ«nus pasitiko N. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad 2020 m. gegužės 1 d., apie 06.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), koridoriuje, jos dukra M.

S. be priežasties ėmė jÄ stumdyti, ranka jai trenkė du kartus į kairę veido pusę, griebė už sprando, kurį jai skaudėjo. Be to, dukra pasiėmusi lazdÄ grasino, sakydama, kad nukentėjusiÄ jÄ užmuÅ¡, pakars. Tokiais bendrais veiksmais dukra sukėlė jai fizinį skausmÄ . N. S. nurodė, kad dukros veiksmams galėjo turėti įtakos jos psichinė bÅ«klė. Ant nukentėjusios N. S. vizualiai sužalojimų nesimatė (1., b. l. 19–28). IÅ¡ 2020 m. gegužės 1 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 31–37).

IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas BPC garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas nukentėjusios N. S. pokalbis su centro darbuotoja, kuriame N. S. nurodė, kad jos atžvilgiu smurtauja dukra (1 t., b. l. 56–58). IÅ¡ 2020 m. birželio 9 d. praneÅ¡imo prokurorui apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad 2020 m. birželio 9 d., apie 15.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, M. S. abejomis rankomis, koridoriuje, prirėmė savo mamÄ N. S. prie sienos.

Apie 18.30 val., konfliktui besitęsiant, dukra iÅ¡ stiklinės pylė kÄ tik užšaldytus ledukus N. S. į įvairias kÅ«no vietas, tampė jÄ už plaukų. Savo veiksmais M. S. sukėlė N. S. fizinį skausmÄ . Duktė prieÅ¡ mamÄ smurtauja ne pirmÄ kartÄ (1 t., b. l. 61–63). IÅ¡ 2020 m. birželio 9 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2020 m. birželio 9 d. apie 18.45 val. policijos pareigÅ«nams nuvykus į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), N. S. paaiÅ¡kino, kad tarp jos ir dukros M.

S. kilo žodinis konfliktas, kurio metu dukra, pasiėmusi iÅ¡ Å¡aldytuvo padėklÄ ledukų, tyčia trenkė juo per galvÄ savo motinai, vėliau griebė už plaukų ir pradėjo tampyti, taip sukeldama fizinį skausmÄ . M. S. dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo sulaikyta ir pristatyta į Kauno AVPK OVS patalpas. Ä®vykis buvo filmuojamas ,,Body“ kamera (1 t., b. l. 69–72). IÅ¡ 2020 m. birželio 9 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 77–86).

Iš 2020 m. rugsėjo 4 d. objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas nukentėjusios N. S. pokalbis su centro darbuotoja, kuriame N. S. nurodė, kad jos atžvilgiu smurtavo dukra (1 t., b. l. 113–115). Iš 2020 m. rugsėjo 4 d. objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas DVD diskas, kuriame užfiksuoti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų ,,body“ kameros. Užfiksuotas pareigūnų pokalbis su N. S. ir M.

S.. N. S. pasakojo apie dukros panaudotÄ fizinį smurtÄ jos atžvilgiu, taip pat girdimi M. S. paaiÅ¡kinimai (1 t., b. l. 118–122). IÅ¡ Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos akto Nr. 75U-II-64/2020 matyti, kad M. S. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paprastÄ ja Å¡izofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jai taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas.

Å iuo metu M. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paprastÄ jÄ Å¡izofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jai taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. M. S. negali duoti parodymų, negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Jai nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo ji nebus pilnavertė teismo proceso dalyvė ir tai gali pabloginti jos psichikos bÅ«senÄ . M. S. negali atlikti bausmės. Jai rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje bendro stebėjimo sÄ lygomis (1 t., b. l. 47–53).

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones. IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad M.

S. padarė jai inkriminuotas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti raÅ¡ytine bylos medžiaga, ekspertų iÅ¡vadomis, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų objektyvumu ir pagrįstumu, todėl darytina iÅ¡vada, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimÄ . Å ie duomenys tarpusavyje nuosekliai susiję, vienas kitam neprieÅ¡tarauja, vienas kitÄ papildo ir sudaro nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę, patvirtinančiÄ , jog M.

S. 2020 m. gegužės 1 d., apie 6.35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtÄ Å¡eimos nario – mamos N. S. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu tyčia deÅ¡ine ranka sudavė nukentėjusiajai N. S. du smÅ«gius per kairės pusės skruostÄ ir ausį, po ko N. S. atsisėdus ant kėdės, suėmusi deÅ¡ine ranka už sprando, stumdė jÄ Ä¯ priekį, tokiu bÅ«du smurtaudama nukentėjusiajai N. S. sukėlė fizinį skausmÄ . Be to, M. S. 2020 m. birželio 9 d., apie 18.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtÄ Å¡eimos nario – mamos N. S. atžvilgiu, t. y.

žodinio konflikto metu tyčia trenkė ledukų padėklu nukentėjusiajai N. S. į galvos sritį, po ko sugriebė jai už plaukų, juos tempė, tokiu bÅ«du smurtaudama nukentėjusiajai N. S. sukėlė fizinį skausmÄ . Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ savo dukrÄ M. S., tačiau faktines Å¡ių baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų aplinkybes įrodo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų parodymai, kurie patvirtina nukentėjusiosios N. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai, objektų apžiÅ«ros protokolai, tarnybiniai praneÅ¡imai ir kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

Pažymėtina, jog M. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė smurtavusi prieÅ¡ savo motinÄ 2020 m. gegužės 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žodinio konflikto su mama metu sudavė jai deÅ¡ine ranka du kartus per veidÄ , po to sugriebusi už sprando stÅ«mė į priekį. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo parodžiusi, kad jos dukra M. S. 2020 m. gegužės 1 d., kilusio žodinio konflikto metu tyčia sudavė jai du smÅ«gius deÅ¡ine ranka per kairės pusės skruostÄ ir ausį.

Nuo smÅ«gių nukentėjusiajai atsisėdus ant kėdės, M. S., suėmė deÅ¡ine ranka jai už sprando, stÅ«mė (lenkė) jÄ Ä¯ priekį. Konflikto metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Å iuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojo T. P. parodymai bei tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos aplinkybės. Liudytojas T. P. parodė, kad 2020 m. gegužės 1 d. nuvykus nurodytu adresu į įvykio vietÄ , N. S. paaiÅ¡kino, kad jos dukra M. S. be priežastis ėmė jÄ stumdyti, ranka sudavė į kairę veido pusę, po to sugriebė už sprando, lenkė žemyn.

N. S. skundėsi sprando skausmu, moteris buvo akivaizdžiai iÅ¡sigandusi, susijaudinusi. IÅ¡ esmės tos pačios smurtavimo aplinkybės nurodytos ir tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. IÅ¡ BPC garso įraÅ¡o matyti, kad N. S. kvietė pagalbÄ , nes jos atžvilgiu smurtavo dukra – smaugė, davė į galvÄ . Å ie įrodymai patvirtina ne tik patį fizinio smurto naudojimo faktÄ â€“ smÅ«gių sudavimÄ Ä¯ galvÄ , stumdymÄ paėmus už sprando, bet ir tai, kad dėl tokių M.

S. veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris neabejotinai yra M. S. neteisėto elgesio pasekmė, t. y. M. S. panaudotas fizinis smurtas savo mamos atžvilgiu susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiomis pasekmėmis – fizinio skausmo sukėlimu. Visi Å¡ie įrodymai patvirtina M. S. veiksmuose esant objektyviuosius fizinio smurto vartojimo sukeliant fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui ir artimam giminaičiui požymius. Nors N. S. atsisakė duoti parodymus dėl 2020 m. birželio 9 d.

įvykio, tačiau M. S. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog ji taip pat vartojo fizinį smurtÄ mamos atžvilgiu ir 2020 m. birželio 9 d., t. y. trenkė mamai su ledukų padėklu per galvÄ ir tampė už plaukų. Tokios pačios smurto vartojimo aplinkybės užfiksuotos ir tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kurį užpildė neÅ¡aliÅ¡kas pareigÅ«nas A. S.. Jame nurodyta, kad pareigÅ«nus kvietusi N. S. paaiÅ¡kino, jog žodinio konflikto metu dukra Milda tyčia trenkė ledukų padėklu per galvÄ savo motinai, vėliau griebė už plaukų ir pradėjo tampyti, taip sukeldama fizinį skausmÄ .

Kartu su A. S. į įvykį atvykęs V. D. taip pat patvirtino, jog 2020 m. birželio 9 d. nuvykus nurodytu adresu, N. S. paaiÅ¡kino, kad jos dukra M. S., paėmusi padėklÄ su ledukais, juo trenkė jai į galvos sritį, po to sugriebė jai už plaukų ir tempė. Tokiais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Tai, kad tokias smurto vartojimo aplinkybes nukentėjusioji nurodė į įvykį atvykusiems pareigÅ«nams, patvirtina ir vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ policijos pareigÅ«nų ,,Body“ kamerų, kur užfiksuota, kaip N. S. pareigÅ«nams rodydama į savo pakaušį sako, kad dukra ledukais daužė į galvÄ , tÄ sė už plaukų.

Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie įrodymai patvirtina ne tik patį fizinio smurto naudojimo faktÄ â€“ sudavimÄ ledukų padėklu į galvÄ , tÄ symÄ už plaukų, bet ir tai, kad dėl tokių M. S. veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris neabejotinai yra M. S. neteisėto elgesio pasekmė, t. y. M. S. panaudotas fizinis smurtas savo mamos atžvilgiu susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiomis pasekmėmis – fizinio skausmo sukėlimu. Visi Å¡ie įrodymai patvirtina M.

S. veiksmuose esant objektyviuosius fizinio smurto vartojimo sukeliant fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui ir artimam giminaičiui požymius. BÅ«tina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sÄ lyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali bÅ«ti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumÄ ir bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali bÅ«ti skiriamos priverčiamojo medicinos priemonės. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustÄ veikÄ dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Byloje 2020 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 15 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-64/2020 nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu, t. y. 2020 m. gegužės 1 d. ir 2020 m. birželio 9 d., M. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas – paprastoji šizofrenija (F20.6). Jai taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2). M. S. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, dėl ko ji šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Nurodyta, kad M. S. negali duoti parodymų, dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nagrinėjant bylÄ teisme ir atlikti bausmę. M. S. reikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimÄ specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje bendro stebėjimo sÄ lygomis (VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio PL). Teismo posėdžio metu ekspertės J. D. bei I. J. patvirtino ekspertizės akto iÅ¡vadas bei paaiÅ¡kino, jog M. S. elgesį baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu lėmė mÄ stymo sutrikimai, kurie bÅ«tent bÅ«dingi M.

S. diagnozuotam lėtiniam psichikos sutrikimui. Ä®vertinęs Å¡iuos duomenis, o taip pat ir liudytojų parodymus, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , teismas konstatuoja, jog dėl psichinės ligos M. S. inkriminuotų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ji padarė bÅ«dama nepakaltinama, todėl jos veiksmuose nėra kaltės. Ekspertizės akte rekomenduojama M.

S. taikyti priverstinį stacionarinį gydymÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos priežiÅ«ros įstaigoje, tai yra, RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Ekspertė paaiÅ¡kino, kad tokio pobÅ«džio priverstinė medicinos priemonė rekomenduota įvertinus tai, kad M. S. kelis kartus buvo gydyta psichiatrijos stacionaruose, jai buvo iÅ¡raÅ¡yti medikamentai, kurių niekada nevartojo, todėl kilo abejonių ar ji namuose savarankiÅ¡kai tikrai vartos vaistus. Niekada nebuvo gydyta ilgesnį laikÄ .

Jai reikalingas ilgesnis gydymas. Stebėta kritikos stoka, ji nelaikė savęs ligone, tiesiog kritiÅ¡kai nežiÅ«rėjo į visÄ tÄ situacijÄ , kaip į baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ . Be to, ekspertizės metu stebėti agresijos protrÅ«kiai. Ä®vertinęs ekspertės, nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus, kad ji prižiÅ«rėtų M. S., nors jos atžvilgiu dukra kaip tik ir smurtavo, tai, jog M. S. kelis kartus buvo gydyta psichiatrijos stacionaruose, jai buvo iÅ¡raÅ¡yti medikamentai, kurių niekada nevartojo, savo ligos atžvilgiu nėra kritiÅ¡ka, o taip pat įvertinus ir ekspertės akte komisijos iÅ¡vadÄ , eksperčių J.

D., I. J. paaiÅ¡kinimus bei rekomendacijas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ambulatorinį gydymÄ užtikrinti nėra jokios realios galimybės. Teismo vertinimu, nukentėjusioji nebÅ«tų pajėgi užtikrinti ambulatorinį gydymÄ , kaip to negalėjo užtikrinti ir anksčiau. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad M. S. yra nepakaltinama ir yra pavojinga visuomenei, todėl tikslinga skirti specialistų rekomenduojamÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje bendro stebėjimo sÄ lygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 2 punktas).

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. 2020 m. gegužės 1 d. nutarimu M. S. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t., b. l. 102–103).

Nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus jÄ vykdyti, M. S. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, panaikintina. Procesinė prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninę, paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios. Nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus jÄ vykdyti, Å¡i procesinė prievartos priemonė panaikintina. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įraÅ¡ais saugomi byloje (1 t., b. l. 55, 112, 117), nutarčiai įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 107 straipsniu, 112 straipsniu, 318 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 400–404 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, n u t a r i a : pripažinti, kad M. S. bÅ«dama nepakaltinama padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), ir taikyti M. S. priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje – bendro stebėjimo sÄ lygomis.

Ä®pareigoti sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ne rečiau nei kartÄ per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius teikti teismui iÅ¡vadÄ apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo bÅ«tinumÄ . M. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus jÄ vykdyti, panaikinti. M. S. paskirtÄ procesinę prievartos priemonę – atidavimÄ Ä¯ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninę, nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus jÄ vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įraÅ¡ais, esančius byloje, nutarčiai įsiteisėjus, palikti byloje. Nutartį per 20 (dvideÅ¡imt) dienų Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus apeliacine ar kasacine tvarka gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymÄ , Å¡eimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras. Teisėja Jolanta Ramonienė