855dafcd-1969-4e1d-8d2c-914e8e5a5b7c · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-7326-1030/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04327-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Monika Lapukaitė raÅ¡ytinio proceso proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys:

Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. K.. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su patikslintu pareiÅ¡kimu dėl juridinio fakto nustatymo, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po A. K. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja, R. K., pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 25-26).

Nurodė, kad 1970 m. pareiÅ¡kėjai darbovietė suteikė vieno kambario butÄ (duomenys neskelbtini). Ji gautÄ butÄ iÅ¡keitė į vieno kambario didesnio ploto butÄ (duomenys neskelbtini), kuriame apsigyveno kartu su savo sÅ«numi. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. K.. Gyvendami santuokoje, 1992 m. rugpjūčio 25 d. privatizavo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo perkamas pareiÅ¡kėjos vardu, dalį pinigų sumokant grynais, dalį – valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis. (duomenys neskelbtini) sutuoktinis A.

K. mirė, testamento nepaliko. Palaidojusi vyrÄ , liko gyventi tame pačiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja nurodė, kad 2019 m. pradžioje nutarė sudaryti testamentÄ ir savo butÄ palikti sÅ«nui. Notarė atsisakė tvirtinti testamentÄ ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad butas yra įgytas santuokoje ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė ne tik jai, bet ir A. K., todėl pirmiausia reikia kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, jog po vyro mirties ji priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti visÄ butÄ .

PareiÅ¡kėja pažymėjo, jog valdo ir naudojasi visu butu, moka komunalinius mokesčius, įsiskolinimų neturi, atliko buto remontÄ , sumokėjo už atliktÄ namo renovacijÄ . Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡o sprendimÄ byloje priimti teismo nuožiÅ«ra, bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 32-33). Nurodė, kad suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“ nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ A.

K. palikimo perėmimÄ valstybei, taip pat neturi duomenų, apie paveldimo turto faktinį valdymÄ . Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad paveldimÄ turtÄ sudaro nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – valstybės įmonė „Turto bankas“, o ne VMI, civilinė byla e2YT-7326-1030/2019 nėra susijusi su VMI teisėmis ir pareigomis.

Informavo, kad VMI iki 2019 m. birželio 26 d. nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikimo perėjimÄ valstybei. PraÅ¡o sprendimÄ byloje priimti teismo nuožiÅ«ra. BylÄ nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 38-39). Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. Teismas konstatuoja: bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. buvo pareiÅ¡kėjos R. K. sutuoktinis, santuokos sudarymo data (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 4). (duomenys neskelbtini) A. K. mirė (el. b. l. 14). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, jog santuokos metu 1992 m. rugpjūčio 25 d.

R. K. vardu buvo įgytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6-7). Valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro pažyma apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ patvirtina, kad R. K. nuo 1980 m. kovo 3 d. yra registruota adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15). IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad po A. K. mirties pareiÅ¡kėja mokėjo renovacijos ir komunalinius mokesčius už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikė turtÄ (el. b. l. 18-19). 2019 m. rugpjūčio 16 d.

Lietuvos notarų rÅ«mų raÅ¡te Nr. S-445 nurodyta, kad 1993-2001 m. archyviniuose dokumentuose, saugomuose Lietuvos notarų rÅ«mų archyve, duomenų apie A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos sudarymÄ nėra (el. b. l. 54). Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro 2019 m. rugpjūčio 19 d. praneÅ¡ime dėl informacijos pateikimo Nr. 0131 nurodyta, kad A. K. įstatyminiai bei testamentiniai įpėdiniai dėl turto paveldėjimo į Klaipėdos miesto 8-Ä jį notaro biurÄ nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

Pažymima, kad A. K. nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos, todėl paveldėjimo byla negali būti užvesta Klaipėdos m. 8-ajame notaro biure, ar paveldėjimo byla buvo užvesta kitame notaro biure, informacijos neturi (el. b. l. 55). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo įstatymu patvirtinto Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.

Atsižvelgiant į tai, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties susiklosčiusiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. liepos 7 d. priimto Civilinio kodekso su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nuostatos (toliau – 1964 m. CK). 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalį, paveldint pagal įstatymÄ , pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Å io kodekso 592 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu įstatyminis ar testamentinis įpėdinis nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iÅ¡ įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įstatyminiams įpėdiniams ir padalijama tarp jų lygiomis. 1964 m.

CK 587 straipsnyje numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimÄ priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (1 dalis); laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (2 dalis); Å¡iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 dalis). Tesimų praktikoje pripažįstama, kad palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti, – tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytÄ terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ .

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. PareiÅ¡kėjos R. K. nurodytas aplinkybes, kad po vyro mirties ji liko gyventi bute, prižiÅ«rėjo butÄ , tvarkė, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo, patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Å ie duomenys, taip pat Lietuvos notarų rÅ«mų bei notaro pateiktas raÅ¡tas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja vienintelė priėmė A.

K. palikimÄ â€“ jam priklausiusiÄ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pradėdama šį turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Paveldėjimas (taip pat ir priimant palikimÄ faktinio valdymo bÅ«du) yra laikomas universaliu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui. Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja priėmė visÄ A. K. palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.

Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjai nėra galimybės gauti paveldėjimÄ ir palikimo priėmimÄ patvirtinančių dokumentų. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėja R. K. po sutuoktinio A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimÄ , pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ , pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Monika Lapukaitė