Legislator Case Law & Legislation
855cc5c1-e309-419e-b19e-843d937269b0 AI generated

855cc5c1-e309-419e-b19e-843d937269b0 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 855cc5c1-e309-419e-b19e-843d937269b0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos priteisimo, bei atsakovės I. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB „Reon“ dėl skolos priteisimo ir įskaitymo pripažinimo neteisėtu, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Reon“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei I. S. dėl skolos priteisimo, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 645,85 Eur skolos, 6 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

855cc5c1-e309-419e-b19e-843d937269b0 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas konstatavo, kad iÅ¡ į bylÄ pateikto darbo pasiÅ«lymo matyti, jog ieÅ¡kovas profesionalumo kriterijaus naujiems darbuotojams nekėlė ir nurodė, kad darbuotojai nemokamai apmokomi. Duomenų, kad atsakovė pasiraÅ¡ytinai susipažino su ieÅ¡kovo darbo tvarkos taisyklėmis Nr. 3, nėra. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas patyrė iÅ¡laidų mobiliajam ryÅ¡iui, skelbimų internetiniuose tinklalapiuose talpinimui apmokėti, atsakovei ir kitiems darbuotojams buvo suteikiami kreditai skelbimų talpinimui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-1267-565/2016                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00607-2015-0                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.5.10.; 2.5.6.2. (S)                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Reon“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Reon“ ieÅ¡kinį atsakovei I.

S. dėl skolos priteisimo, bei atsakovės I. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB „Reon“ dėl skolos priteisimo ir įskaitymo pripažinimo neteisėtu, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Reon“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei I. S. dėl skolos priteisimo, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 645,85 Eur skolos, 6 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2014-09-17 ieÅ¡kovas su atsakove sudarė Bendradarbiavimo sutartį. Atsakovė ieÅ¡kovui 2014 m. lapkričio mėn. įteikė praneÅ¡imÄ dėl vienaÅ¡alio Bendradarbiavimo sutarties nutraukimo, kuriuo prašė sutartį laikyti nutraukta nuo praneÅ¡imo pateikimo dienos, nelaukiant sutartyje nurodyto 14 d. termino. 2014-11-21 Å¡alys pasirašė SusitarimÄ dėl vienaÅ¡alio bendradarbiavimo sutarties nutraukimo teisinių padarinių. Bendradarbiavimo sutarties XIII skyriaus 8 d. Å¡alys nustatė, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį anksčiau nei po 12 mėn. nuo jos įsigaliojimo dienos, atsakovė neatÅ¡aukiamai ir besÄ lygiÅ¡kai įsipareigoja sumokėti 3 000 Lt (868,86 Eur) be PVM kompensacijÄ už ieÅ¡kovo ar trečiųjų asmenų suteiktus mokymus, kuri yra laikoma minimaliais ieÅ¡kovo nuostoliais.

Atsakovei buvo suteiktos Bendradarbiavimo sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti reikalingos ir komercinę vertę turinčios pardavimų srities žinios. IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek atsakovė buvo skolinga ieÅ¡kovui, tiek ieÅ¡kovas nebuvo sumokėjęs atsakovei priklausančios 770 Lt (223,01 Eur) sumos, atliko vienarūšių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , ir atsakovė liko skolinga ieÅ¡kovui 2 230 Lt (645,85 Eur). Atsakovė I. S. nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl skolos priteisimo ir įskaitymo pripažinimo neteisėtu, praÅ¡ydama pripažinti ieÅ¡kovo 2014-12-01 atliktÄ Ä¯skaitymÄ neteisėtu, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 223,01 Eur skolos, 750 Eur nuostolių, 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pokalbio dėl darbo metu ieÅ¡kovo atstovai pateikė atsakovei pasiraÅ¡yti Bendradarbiavimo sutartį, kuri buvo įvardyta darbo sutartimi.

Po sutarties pasiraÅ¡ymo atsakovė iÅ¡siėmė individualios veiklos pažymėjimÄ . IeÅ¡kovas atsakovei ypatingai vertingų apmokymų, kurių metu atsakovė bÅ«tų įgijusi ypač naudingų ir ekonomiÅ¡kai vertingų žinių, nesuteikė. Pirmomis darbo dienomis atsakovė su ieÅ¡kovo atstovais tvarkė įvairius dokumentus, buvo supažindinta su atliekamu darbu, naudojimosi fotoaparatais tvarka, į atsakovės kompiuterį įdiegtos darbui reikalingos programos, parodyta, kaip apdoroti nuotraukas, suteikta informacija, kaip naudotis duomenų baze, leista skambinti klientams, važiuoti vienai fotografuoti objekto.

Daugiau atsakovei jokie apmokymai nebuvo teikti. Å alys susitarė, kad bandomuoju laikotarpiu atsakovei bus mokamas 1 100 Lt (318,58 Eur) atlyginimas. 2014-11-21 atsakovė įteikė ieÅ¡kovui praneÅ¡imÄ dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo. IeÅ¡kovo direktorius reikalavo baudos už sutarties nutraukimÄ , tačiau atsakovė atsisakė jÄ mokėti, nes jai nebuvo suteikti jokie apmokymai. Atsakovė sudarė su ieÅ¡kovu Sutartį dėl vienaÅ¡alio bendradarbiavimo sutarties (priedų) nutraukimo teisinių padarinių.

IeÅ¡kovo direktorius užtikrino, kad ieÅ¡kovei bus sumokėtas 770 Lt (223,01 Eur) darbo užmokestis. 2014-12-01 atsakovė gavo ieÅ¡kovo siųstÄ Ä¯spėjimÄ dėl kompensacijos padengimo, kuriuo buvo informuota, kad ieÅ¡kovo pareiga sumokėti atsakovei 770 Lt (223,01 Eur) atlyginimÄ yra tinkamai įvykdyta ir pasibaigusi prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių reikalavimų įskaitymo bÅ«du. Atsakovė pateikė ieÅ¡kovui motyvuotÄ paaiÅ¡kinimÄ , kuriuo nesutiko su reikalavimu sumokėti kompensacijÄ ir su ieÅ¡kovo atliktu įskaitymu.

SÄ lyga, iÅ¡ anksto nustatanti, kad ieÅ¡kovo iÅ¡laidos bus 3 000 Lt (868,86 Eur) be PVM, nors tokių iÅ¡laidų faktiÅ¡kai gali ir nebÅ«ti arba jos gali bÅ«ti mažesnės, yra klaidinanti, nesÄ Å¾ininga, bloginanti atsakovės padėtį, įtvirtinanti aiÅ¡kiÄ Å¡alių nelygybę. Å alių sudarytoje sutartyje įtvirtinta Nekonkuravimo tvarka įtvirtina esminę Å¡alių nelygybę, todėl prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes ieÅ¡kovas apribojo atsakovės laisvę rinktis darbÄ .

Atsakovė Å¡io nekonkuravimo susitarimo laikėsi, nepagrįstai apribojo save, savo galimybes įsidarbinti, dėl ko negavo darbo užmokesčio ir patyrė nuostolių, kuriuos praÅ¡o priteisti. IeÅ¡kovas su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-12 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino; pripažino atliktÄ 770 Lt (223,01 Eur) prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ neteisėtu, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 223,01 Eur skolos; pripažino 2014-09-17 Bendradarbiavimo sutartyje Nr. REON/IS-024 numatytÄ Nekonkuravimo tvarkÄ negaliojančia, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 750 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (973,01 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-01-12) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 22 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad Å¡alys 2014-09-17 sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. REON/IS-024, kurios XIII dalies 8 p. numatyta, jog pardavimų atstovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį, taip pat UAB „Reon“ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį dėl pardavimų atstovo netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar Å¡alims nutraukus Å¡iÄ sutartį bendru sutarimu anksčiau nei po 12 mėn. nuo jos įsigaliojimo dienos, pardavimų atstovas neatÅ¡aukiamai ir besÄ lygiÅ¡kai įsipareigoja sumokėti UAB „Reon“ 3 000 Lt (be PVM) kompensacijÄ už pardavimų atstovui UAB „Reon“ ar trečiųjų asmenų suteiktus mokymus, kuri yra laikoma bauda (minimaliais atsakovo nuostoliais), o Å¡ios sumos sumokėjimas pardavimų atstovo neatleidžia nuo likusių nuostolių ieÅ¡kovui, jei jie virÅ¡ija baudos sumÄ , sumokėjimo.

Å ios sutarties X skyriaus 1 p. numatyta, kad pardavimų atstovas įsipareigoja visÄ sutarties galiojimo laikotarpį, taip pat 5 m. po sutarties nutraukimo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, individualiai ar kartu su kitais asmenimis nekonkuruoti su UAB „Reon“, jos įmone ar verslu visoje Lietuvos Respublikos, Europos SÄ jungos teritorijoje ar už jos ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai UAB „Reon“ davė iÅ¡ankstinį raÅ¡ytinį sutikimÄ tokiam konkuravimui. 2014-11-21 atsakovė pateikė ieÅ¡kovui PraneÅ¡imÄ dėl vienaÅ¡alio bendradarbiavimo sutarties nutraukimo. 2014-09-19 atsakovė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ dėl jos įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrÄ .

Å alys 2014-11-21 sudarė susitarimÄ dėl vienaÅ¡alio bendradarbiavimo sutarties (priedų) nutraukimo teisinių padarinių. IeÅ¡kovas 2014-12-01 siuntė atsakovei įspėjimÄ dėl kompensacijos padengimo bei vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Atsakovė 2014-12-05 teikė ieÅ¡kovui praneÅ¡imÄ , nurodydama, kad nesutinka su reikalavimu padengti kompensacijÄ ir atliktu įskaitymu. 2014-12-18 raÅ¡tu ieÅ¡kovas informavo, kad bendrovės atsakovei 770 Lt sumos sumokėjimo prievolė yra tinkamai įvykdyta, atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių reikalavimų įskaitymÄ .

Teismas konstatavo, kad iÅ¡ į bylÄ pateikto darbo pasiÅ«lymo matyti, jog ieÅ¡kovas profesionalumo kriterijaus naujiems darbuotojams nekėlė ir nurodė, kad darbuotojai nemokamai apmokomi. Duomenų, kad atsakovė pasiraÅ¡ytinai susipažino su ieÅ¡kovo darbo tvarkos taisyklėmis Nr. 3, nėra. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas patyrė iÅ¡laidų mobiliajam ryÅ¡iui, skelbimų internetiniuose tinklalapiuose talpinimui apmokėti, atsakovei ir kitiems darbuotojams buvo suteikiami kreditai skelbimų talpinimui.

IÅ¡ 2014-09-30 sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 0002 matyti, kad E. K. ieÅ¡kovui pateikė 2014-09-01 sÄ skaitÄ už brokerių koordinavimÄ pagal priedÄ E 1 470,74 Lt sumai, už atsakovės koordinavimÄ numatyta mokėtina suma yra 0 Lt; 2014-10-31 sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 0003 nurodyta, kad už atsakovės koordinavimÄ numatyti 689,57 Lt, o pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0004 už atsakovės koordinavimÄ E. K. pateikė ieÅ¡kovui 532,15 Lt sÄ skaitÄ . IÅ¡ tarpusavio skolų užskaitymo aktų, sudarytų tarp UAB „Reon“ ir E. K., matyti, kad skolų užskaitymo bÅ«du buvo apmokėtos sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 0002, Nr. 003, Nr. 004.

Teismas nustatė, kad E. K. yra ieÅ¡kovo darbuotojas, pardavimų atstovas-koordinatorius, gaunantis atlygį už darbuotojų koordinavimÄ . IÅ¡ Mobiliojo ryÅ¡io plano ir naudojimosi juo sÄ lygų 3 p. matyti, kad bandomuoju laikotarpiu, jei toks įvardintas Bendradarbiavimo sutartyje, SIM ir planas pardavimų atstovui suteikiami nemokamai, o pardavimų atstovas įsipareigoja sumokėti tai, kas neįeina į suteikiamÄ planÄ ir buvo naudota papildomai. Avanso gavimo patvirtinimo aktuose ir kituose brokerių veikloje naudojamuose dokumentuose nurodoma, kad brokeriai veikia atstovaudami UAB „Reon“.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius informavo, kad nėra pagrindo padaryti išvados, jog šalis faktiškai siejo santykiai, turintys darbo sutarties teisiniams santykiams būdingų požymių.

7. Teismas nustatė, kad minėtus apmokymus atsakovei teikė UAB „Reon“ atstovas E. K.. Pažymėjo, kad kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytoju apklaustas E. K., jis kvalifikacijos teikti apmokymus įgijęs nėra, o pats šioje srityje veikia jau 4 m., su pardavimais dirba beveik 7 m., todėl mano esantis kvalifikuotas teikti apmokymus. Iš byloje patiekto pažymėjimo, matyti, kad jis yra išklausęs mokymus „Efektyvi personalo atranka“, tačiau šis pažymėjimas nepatvirtina ieškovo atstovo galimybės teikti kokybiškus ir kvalifikuotus apmokymus, susijusius su ieškovo vykdoma veikla.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad jai ieÅ¡kovo nurodyti mokymai suteikti nebuvo. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. N., J. B. ir K. M., kurie taip pat buvo sudarę Bendradarbiavimo sutartis su ieÅ¡kovu ir jas nutraukė, nurodė, kad ieÅ¡kovas jiems jokių mokymų ar mokymų medžiagos nesuteikė. Teismas pažymėjo, kad E. K. paaiÅ¡kino, jog UAB „Reon“ už mokymus jam nemoka, jo atlyginimas susidaro iÅ¡ procento nuo naujo žmogaus darbo. Pagal 2014-09-30 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0002 matyti, kad E. K. ieÅ¡kovui pateikė sÄ skaitÄ už brokerių koordinavimÄ , kurioje už atsakovės koordinavimÄ numatyta mokėtina suma yra 0 Lt, 2014-10-31 sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 0003 nurodyta 689,57 Lt suma, o sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 0004 – 532,15 Lt suma, taigi iÅ¡ viso E. K. pateikė ieÅ¡kovui sÄ skaitÄ 1 221,72 Lt sumai už atsakovės mokymus.

IÅ¡ tarpusavio skolų užskaitymo aktų, sudarytų tarp UAB „Reon“ ir E. K., matyti, kad skolų užskaitymo bÅ«du buvo apmokėtos sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 0002, Nr. 003, Nr. 004. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovui pateiktos sÄ skaitos už atsakovės koordinavimÄ nepagrindžia aplinkybės, jog ieÅ¡kovas patyrė bÅ«tent 3 000 Lt iÅ¡laidas atsakovės mokymams, nes iÅ¡ į bylÄ pateiktų koordinavimo sÄ lygų matyti, jog pardavimų atstovui-koordinatoriui mokamas atlygio procentas nuo ieÅ¡kovo gaunamo komisinio dalies, o ne konkreti 3 000 Lt suma, kuriÄ praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovas už atsakovės mokymus.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, jog atsakovė nemokamai naudojosi mobiliuoju ryÅ¡iu, talpino skelbimus internetiniuose portaluose, naudojosi biuru ir kita materialine baze visiÅ¡kai nemokamai, o ieÅ¡kovas dėl patyrė iÅ¡laidų ir bÅ«tent dėl to ieÅ¡kovas sutartyje nustatė mokymų kainÄ . Teismas nurodė, kad nors ieÅ¡kovas ir remiasi CK 6.974 ir 6.976 str., numatančiais iÅ¡laidų paskirstymÄ tarp jungtinės veiklos Å¡alių, tačiau tokio reikalavimo byloje nereiÅ¡kia. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovei buvo suteikti mokymai, kvalifikaciniai pažymėjimai ar sertifikatai, taip pat mokymų, suteiktų atsakovei, medžiagos (CPK 178 str.).

Todėl teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovei buvo suteikti mokymai, jos kvalifikacija buvo pagerinta ar kad ieškovas dėl šių mokymų patyrė išlaidų.

8. IeÅ¡kovas 2014-12-01 pretenzija informavo atsakovę atliko vienarūšių reikalavimų įskaitymÄ pagal Bendradarbiavimo sutarties XIII skyriaus 8 p., kadangi ieÅ¡kovui esant skolingam atsakovei 770 Lt už sutarties galiojimo metu įvykdytas tarpininkavimo paslaugas, įskaitė atsakovei nesumokėtÄ sumÄ Ä¯ sutartyje nustatytÄ reikalavimo teisę ieÅ¡kovui. Atsakovės praÅ¡yme 2014-11-21 dėl vienaÅ¡alio bendradarbiavimo sutarties (priedų) teisinių padarinių susitarimo 3 p. numatyta, kad atsakovė nesutinka mokėti XIII skyriaus 8 p. numatytos kompensacijos. 2014-12-05 raÅ¡te atsakovė taip pat pažymėjo, kad nesutinka su reikalavimu padengti kompensacijÄ ir laiko įskaitymÄ neteisėtu.

Pažymėtina, kad tarp Å¡alių ginčas dėl kompensacijos pagal Bendradarbiavimo sutarties XIII skyriaus 8 p. mokėjimo kilo atsakovei iÅ¡reiÅ¡kus nesutikimÄ mokėti kompensacijÄ , t.y. dar nutraukiant sutartį, o vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymas negalimas, kai dėl reikalavimo pagrįstumo neiÅ¡vengiamai kils ginčas. Atsakovės nesutikimas buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, įtrauktas į abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ .

Todėl teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovo atliktÄ Ä¯skaitymÄ neteisėtu yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 223,01 Eur pagal Bendradarbiavimo sutartį neiÅ¡mokėtos sumos.

9. Å alių 2014-11-21 sudaryto susitarimo dėl vienaÅ¡alio bendradarbiavimo sutarties (priedų) nutraukimo teisinių padarinių 10 p. numato, kad pardavimų atstovas patvirtina, jog tinkamai laikysis Bendradarbiavimo sutarties X skyriaus 1 p. prisiimto įsipareigojimo, t.y. 5 m., skaičiuojamus nuo Bendradarbiavimo sutarties (priedų) nutraukimo dienos, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, individualiai ar kartu su kitais asmenimis nekonkuruos su UAB „Reon“, jos įmone ar verslu visoje Lietuvos Respublikos, Europos SÄ jungos teritorijoje ar už jos ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai įmonė duos iÅ¡ankstinį raÅ¡ytinį sutikimÄ tokiam konkuravimui.

Nekonkuravimo susitarimo galiojimui pripažinti bÅ«tina konstatuoti, kad jis nepažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyros, t.y. už tam tikrus apribojimus nustatyta atitinkama kompensacija. Å iuo atveju ieÅ¡kovas, gindamasis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio, turi įrodyti, kaip atsakovei buvo tinkamai atlyginta už jos teisių suvaržymÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad bandomojo laikotarpio metu mokamas atlyginimas buvo tinkamas atlyginimas atsakovei už nekonkuravimo susitarimÄ . Teismas sprendė, kad nei Bendradarbiavimo sutartyje, nei 2014-11-21 sudarytame susitarime dėl vienaÅ¡alio bendradarbiavimo sutarties (priedų) nutraukimo teisinių padarinių atsakovei nebuvo nustatyta sÄ Å¾ininga ir teisinga kompensacija už jos teisių suvaržymÄ tokiam ilgam (5 m.) laikotarpiui.

IeÅ¡kovo įsipareigojimas 100 dienų Bendradarbiavimo sutarties galiojimo metu mokėti atsakovei 1 100 Lt atlygį nelaikytinas tinkama kompensacija. Å alių susitartas komisinis atlygis laikytinas atlyginimu už jo vykdomÄ veiklÄ ir negali bÅ«ti vertinamas kaip kompensacija už nekonkuravimÄ . Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , nekonkuravimo susitarimui pagal įstatymo analogijÄ taikytinas CK 2.164 str. IeÅ¡kovo argumentas, kad jungtinės veiklos sutartims taikomos teisės normos nereikalauja įtvirtinti konkrečios papildomos sÄ lygos dėl atlygio už nekonkuravimo susitarimo laikymÄ si mokėjimo, nagrinėjamu atveju neturi reikÅ¡mės, nes vertinamas Å¡alių sudarytos sutarties galutinis rezultatas, kuris pažeidė CK 1.5 str. nuostatas.

Teismas nurodė, kad Å¡alių sudarytoje sutartyje, nustačius atsakovės teisės dirbti analogiÅ¡kÄ ar panašų darbÄ apribojimÄ , nebuvo nustatyta įstatymo reikalavimus atitinkanti kompensacija, kuri yra bÅ«tina nekonkuravimo susitarimų, ribojančių asmens konstitucines teises, galiojimo sÄ lyga. Todėl teismas pripažino, kad Susitarimas dėl nekonkuravimo, kuriuo be teisingo atlyginimo suvaržant konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbÄ ar verslÄ , įtvirtinta esminė Å¡alių nelygybė, neatitiko teisingumo, proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 str.), prieÅ¡taravo imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra negaliojantis ab initio (CK 1.80 str.) ir niekinis (CK 1.78 str. 1 d., 1. 80 str. 1 d.). 10.

Teismas nurodė, kad asmuo, pareiÅ¡kęs reikalavimo dėl padarytos žalos atlyginimo taikant deliktinę civilinę atsakomybę, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ , dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieÅ¡kovas turi įrodyti ir žalÄ padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, nutraukusi sutartinius santykius su ieÅ¡kovu, nekonkuravimo susitarimo laikėsi, ieÅ¡kodama naujo darbo atsakovė ribojo save bei savo galimybes įsidarbinti, o nesant nekonkuravimo susitarimo atsakovės galimybė įsidarbinti bÅ«tų žymiai platesnė.

Atsakovė pateikė įrodymus, kad laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo iki 2015 m. gegužės mėn. ieÅ¡kojo darbo. Teismas spendė, kad nekonkuravimo susitarimas apribojo atsakovės galimybes įsidarbinti ir gauti pajamas, todėl atsakovė patyrė nuostolių. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ kaip nepagrįstÄ , kad atsakovė neįrodė, jog galiojant susitarimui, ji turėjo realių galimybių įsidarbinti ieÅ¡kovo veiklos srityje, nurodydamas, kad bÅ«tų nesÄ Å¾ininga to reikalauti, nes elgdamasi sÄ Å¾iningai, protingai ir laikydamasi susitarimo, atsakovė įsidarbinimo galimybių galėjo ir turėjo ieÅ¡koti tik kitose veiklos srityse.

Teismas sprendė, kad nekonkuravimo susitarimu nustatyta ropojimų apimtis ir kompensacijos dydis neatitiko proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 str.), CK 2.164 str. 8 d. nuostatų bei įtvirtino esminę Å¡alių nelygybę. Tai sudaro pagrindÄ pripažinti, kad susitarimas prieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra negaliojantis (CK 1.80 str.). Todėl teismas, byloje pripažinęs nekonkuravimo susitarimÄ negaliojančiu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, atsakovės reikalavimÄ priteisti 750 Eur nuostolių atlyginimÄ vertino kaip pagrįstÄ .

Teismas papildomu 2015-11-30 sprendimu pagal atsakovės praÅ¡ymÄ priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas „Reon“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-12 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.12.1.

IeÅ¡kovas įrodė, kad atsakovei buvo suteikti mokymai, jos kvalifikacija buvo pagerinta ir ieÅ¡kovas dėl Å¡ių mokymų patyrė iÅ¡laidų. Å alių bendradarbiavimas turėjo trukti 1 m., nors sutarties sudarymo metu buvo pabrėžtas siekis bendradarbiauti ne trumpiau kaip 3 m. Teismas visiÅ¡kai netaikė ir nepasisakė dėl ginčo Å¡alių santykiams taikytino jungtinės veiklos sutarties reglamentavimo (CK 6.974 str. ir 6.976 str.). IeÅ¡kovas į bendrÄ veiklÄ Ä¯nešė dalykinę reputacijÄ , dalykinius ryÅ¡ius, savo patirtį, finansinius iÅ¡teklius, teisę naudoti prekės ženklÄ , o atsakovė įnešė savo darbo laikÄ , asmenines žinias ir pirminę kvalifikacijÄ ; atsakovė Bendradarbiavimo sutarties V skyriaus 2.1.6. p. įsipareigojo atsižvelgti į pardavimų atstovo koordinatoriaus suteikiamÄ informacijÄ apie nekilnojamojo turto rinkÄ , pateiktus pasiÅ«lymus dėl veiklos vykdymo efektyvumo užtikrinimo, paaiÅ¡kinimus ir pastabas dėl teikiamų paslaugų tinkamo vykdymo.

Nei Bendradarbiavimo sutartis, nei joks teisės aktas ieÅ¡kovei nenumato pareigos, suteikus mokymus, iÅ¡duoti mokymų baigimo pažymėjimo, taip pat nenustato taisyklės, kad, suteikus mokymus, tačiau neiÅ¡davus sertifikato, mokymai laikomi nesuteiktais. Kadangi Å¡alys, vadovaudamosi CK 6.974 str., aptarė bendrų iÅ¡laidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymÄ , o pats Å¡alių siekis bÅ«ti saistomos bÅ«tent jungtinės veiklos sutarties nuostatų akivaizdus ne tik iÅ¡ Bendradarbiavimo sutarties teksto, bet ir iÅ¡ tolimesnių jų veiksmų (sutarties vykdymo), t.y. abi jungtinės veiklos sutarties Å¡alys, vykdydamos veiklÄ , veikė savo vardu, savo vardu rašė sÄ skaitas, mokėjo mokesčius, o, siekdamos plėtoti prekės ženklÄ ir didinti atsakovo žinomumÄ , bendroje veikloje sutarė naudoti juridinio asmens pavadinimÄ bei prekės ženklÄ , kaip civilinių teisių objektus.

Pažymi, kad ginčas kilęs dėl nematerialių paslaugų (mokymų) teikimo, todėl ieÅ¡kovas negali nematerialaus turinio mokymų įrodyti iÅ¡imtinai raÅ¡ytiniais įrodymais, be to, ieÅ¡kovas neturėjo pareigos kaupti raÅ¡ytinių įrodymų ir tik jais remdamasi teismui įrodinėti mokymų suteikimo faktÄ . Pažymi, kad skirtingi liudytojai patvirtino gavę įvairių skirtingų mokymų, tačiau liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi, o dėl jiems gresiančio kompensacijos iÅ¡ieÅ¡kojimo (nes jie sutartis nutraukė taip pat vienaÅ¡aliÅ¡kai) liudytojai stengėsi parodymus duoti iÅ¡imtinai savo naudai.

Teismas, net neturėdamas galimybių patikrinti asmens žinių, gebėjimų ir santykio tarp jų bei teikiamų mokymų turinio, ir padaręs iÅ¡vadÄ , kai E. K. negali teikti kokybiÅ¡kų mokymų, ne tik išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, bet ir padarė akivaizdžiÄ teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo klaidÄ . Pažymi, kad byloje yra visi reikalingi įrodymai (įskaitant sÄ skaitas-faktÅ«ras ir banko pavedimo dokumentus), o liudytojo E. K. iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodyta bÅ«tent atsakovės pavardė, tačiau teismas vis tiek nurodė, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra neįrodytos.

IeÅ¡kovas pateikė paaiÅ¡kinimus, kad 1 m. terminas, po kurio nutraukus Bendradarbiavimo sutartį, kompensacija nebeturi bÅ«ti mokama, yra pasirinktas dėl to, kad per tokį laikÄ pardavimų atstovai paprastai pradeda generuoti didesnes pajamas, leidžiančias po truputį kompensuoti ieÅ¡kovo Å¡iems mokymams patirtas iÅ¡laidas. Kompensacija už mokymus, į kuriuos įeina ir faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų kompensacija už atsakovės kasdienės veiklos finansavimÄ (skelbimų talpinimo, mobiliojo ryÅ¡io iÅ¡laidų ir kt.), ir nekonkuravimo įsipareigojimai yra esminės sutarties sÄ lygos, nes prieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovui bÅ«tų žalingas toks bendradarbiavimas.

Pažymi, kad 3000 Lt yra Å¡alių iÅ¡ anksto aptarti minimalÅ«s nuostoliai, kurių dydžio nereikia įrodinėti, be to, ieÅ¡kovas patyrė žymiai didesnes iÅ¡laidas, negu byloje yra įrodymų.12.2. Atsakovė įskaitymÄ pradėjo ginčyti tik ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį. Atsakovė nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti nekonkuravimo susitarimÄ negaliojančiu, todėl teismas, nagrinėdamas ir tenkindamas tokį atsakovės tinkama tvarka nepareikÅ¡tÄ ir žyminiu mokesčiu neapmokestintÄ reikalavimÄ , išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir tiesiogiai pažeidė CPK normas.

Teismo skundžiamoje nutartyje nurodytos kasacinio teismo nutartys nėra aktualios Å¡iame ginče, nes nesutampa ratio decidendi. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bet koks iÅ¡ankstinis nesutikimas su įskaitymu per se reiÅ¡kia įskaitymo negalimumÄ . Teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2012 pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad po atlikto įskaitymo kilu Å¡alių ginčui, jį nagrinėjant, atsakovė turėtų praÅ¡yti teismo sumažinti įskaitytas sumas arba ginčyti jų sumų teisėtumÄ , o ne patį įskaitymo faktÄ .

Teismas, naikindamas įskaitymÄ , nepagrįstai pripažino, kad E. K. ieÅ¡kovui iÅ¡rašė fiktyvias sÄ skaitas-faktÅ«ras, jose mokėtinÄ sumÄ nurodydamas už nesuteiktas paslaugas. Teismas pats pripažino, kad dėl ieÅ¡kovo suteiktų mokymų atsakovė įgijo aukÅ¡tesnę kvalifikacijÄ , nes iki tol dirbo kitos srities pardavimų sferoje. Teismas nepagrįstai palaiko atsakovės pasirinktÄ atskirų (pasirinktinų) Bendradarbiavimo sutarties nuostatu neprivalomumo pozicijÄ , kuri prieÅ¡tarauja sutarčių privalomumo principui (CK 6.189 str.). 12.3.

Atsakovė jokios žalos nepatyrė, nes ji jau po 2 mėn. grįžo į ankstesnę darbovietę ir vykdė tas pačias pardavimų srities darbo funkcijas. Ä®rodyti didelę žalÄ tenka atsakovei. Teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), kadangi nekonkuravimo susitarimÄ pripažino negaliojančiu dėl tariamai nenustatyto atlygio. Pati atsakovė nėra bandžiusi gauto sutikimo, tačiau vėliau reikalauja kompensacijos už tai, kad pati nesinaudojo savo teisėmis. Pateikti kandidatavimo istorijos iÅ¡raÅ¡e duomenys patvirtina, kad pirmieji atsakovės CV buvo iÅ¡siųsti tik 2015-04-26.

Bendradarbiavimo sutartyje tiesiogiai įtvirtinta, kad draudžiama konkuruoti tik ieÅ¡kovo vykdomoje veiklos sferoje, kuri neapima absoliučiai visų prekybos sričių. IÅ¡ byloje esančių duomenų net negalima nustatyti, ar atsakovė iÅ¡ tiesų laikėsi nekonkuravimo susitarimo, nes iÅ¡ jos pateiktos kandidatavimo istorijos matyti, jog jame nėra duomenų apie CV siuntimÄ nurodytu nekonkuravimo susitarimo laikymosi laikotarpiu (2014 m. lapkričio mėn. – 2015 m. balandžio mėn.).12.4. Atsakovė neįrodė ieÅ¡kovo veiksmų neteisėtumo, t.y. kad atsakovas privertė pasiraÅ¡yti Bendradarbiavimo sutartį ir kad dėl Å¡ios Bendradarbiavimo sutarties ji kas mėnesį patyrė 150 Eur žalos, nes tariamai negavo 150 Eur pajamų kas mėnesį daugiau, nei faktiÅ¡kai jai buvo sumokėti darbdavio, taip pat kad, vykdydama individualiÄ veiklÄ , bÅ«tų uždirbusi ne mažiau nei 150 Eur atskaičiavus mokesčius, ir kad jų neuždirbo tik dėl Bendradarbiavimo sutarties nuostatos galiojimo.

Pažymi, kad teismas atsakovei negautas pajamas priteisė net už 5 mėnesius (po 150 Eur už kiekvienÄ mėnesį), nors pati atsakovė patvirtino, kad jau antrÄ mėnesį po Bendradarbiavimo sutarties nutraukimo įsidarbino ankstesnėje darbovietėje ir iÅ¡ to gavo ne mažiau pajamų, nei vykdydama Bendradarbiavimo sutartį. Atsakovė, net ir sužinojusi apie nekonkuravimo susitarimo negaliojimÄ , įsidarbino personalo atrankų asistente, o Å¡ie jos veiksmai tik patvirtina, kad ji net neketino dirbti tarpininkavimo dėl nekilnojamojo turto sandorių sudarymo srityje, o tik siekia nepagrįstai praturtėti.

Atsakovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių realius darbo pasiÅ«lymus konkuruojančioje srityje, kurių ji turėjo atsisakyti vien dėl tariamai neteisėtų ieÅ¡kovo veiksmų. Be to, teismas, priteisęs atsakovei 750 Eur nuostolių, neiÅ¡skaičiavo privalomųjų mokėjimų, dėl ko atsakovė nepagrįsti praturtėtų ieÅ¡kovo sÄ skaita.12.5. Teismas privalėjo vadovautis sutartinės civilinės atsakomybės taisyklėmis, o ne deliktinės, todėl teismo sprendimas yra naikintinas kaip nemotyvuotas ir nepagrįstas (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 330 str.).

Teismas nepasisakė apie ieÅ¡kovo veiksmų neteisėtumÄ . IeÅ¡kovas nevertė atsakovės sudaryti Å¡ios sutarties ir dėl to, pačiai atsakovei savarankiÅ¡kai apsisprendus pasiraÅ¡yti Bendradarbiavimo sutartį, ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomu pažeidusiu asmens Å«kinės veiklos laisvę ir iniciatyvÄ , o atsakovė ir pati pripažįsta, kad tiesiog tikėjosi Bendradarbiavimo sutartyje numatytos atsakomybės iÅ¡vengti. Taip pat teismas visiÅ¡kai neanalizavo priežastinio ryÅ¡io, tik formaliai konstatavo, kad ieÅ¡kodama naujo darbo, atsakovė ribojo save ir savo galimybes įsidarbinti.

Nekonkuravimo laikotarpiu atsakovė vis tiek gavo didesnį atlygį, todėl jokios žalos ji nepatyrė. Dėl aplinkybės, kad ji faktiÅ¡kai dirbo analogiÅ¡koje pardavimų srityje, ginčo nėra.Atsakovė I. S. su apeliaciniu skundu nesutiko ir praÅ¡o skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais.13.1. IeÅ¡kovas nenurodo, kokio bendro tikslo ginčo Å¡alys siekė sutartimi, sutartimi nustatytas aiÅ¡kus pardavimų atstovų (ir atsakovės) subordinacinis santykis su ieÅ¡kovu. Sutartimi iÅ¡ esmės tenkinami ieÅ¡kovo interesai, t,y. turint kuo mažiau įsipareigojimų gauti kuo didesnio pelno, neprisiimant jokių įsipareigojimų, todėl Å¡iuo atveju sutartis negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis.

Byloje yra nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra gavęs 6 549,58 Lt pajamų be PVM atsakovei teikiant paslaugas ieÅ¡kovui. Atsakovei ieÅ¡kovas iÅ¡ viso yra sumokėjęs 1 430 Lt, nuo kurių atsakovė dar turėjo sumokėti mokesčius, apmokėti už degalus ir kt. iÅ¡laidas. Pagal Sutarties XIII skyriaus 5 p., ieÅ¡kovui liko visi atsakovės surasti klientų kontaktai ir nauda, kuriÄ ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ atsakovės sudarytų sutarčių su klientais. Vien tik trečiųjų asmenų sÄ skaitų ir Å¡ių sÄ skaitų apmokėjimÄ patvirtinantys duomenys nepatvirtina fakto, kad ieÅ¡kovas bÅ«tent dėl atsakovės patyrė jo nurodytas iÅ¡laidas.

Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad sutarčių pasiraÅ¡ymo metu nei vienas pardavimų atstovas nevykdė individualios veiklos, nes visi, tarp jų ir atsakovė, ieÅ¡kojo darbo, tačiau suklaidinti ieÅ¡kovo, jo nurodymu iÅ¡siėmė individualios veikios pažymėjimus, t.y. ieÅ¡kovas, elgdamasis nesÄ Å¾iningai, sukÅ«rė faktinę situacijÄ , kuria remiasi civilinėje byloje, kad sutarties Å¡alys yra lygiaverčiai subjektai.13.2. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų apmokymų atsakovei suteikimÄ .

Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu nuosekliai nepaaiÅ¡kino, kokius konkrečius apmokymus suteikė atsakovei, kada jie buvo suteikti, be to, nurodė, kad už apmokymus jis neiÅ¡raÅ¡inėjo jokių sÄ skaitų, o sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡omos už pardavimų atstovų koordinavimÄ (pardavimų atstovų kontroliavimÄ ). Pažymi, kad teismui buvo pateikta 2014-10-31 E. K. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra Serija EGIKA Nr. 0003, o 2015-10-22 buvo pateiktas 2014-11-10 tarpusavio skolų suderinimo aktas Nr. 132, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovas yra skolingas E. K. pagal 2014-10-31 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ EGIKA Nr. 0003, tačiau nurodyta suma nuo sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos sumos skiriasi 1 002,30 Lt, t.y. sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta suma yra 2 939,32 Lt, o tarpusavio skolų suderinimo akte nurodyta 1 937,02 Lt suma.

Teismo posėdžio metu E. K. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl Å¡iuose ieÅ¡kovo pateiktuose dokumentuose nurodytos sumos yra skirtingos.13.3. Jau bendradarbiavimo sutarties nutraukimo metu taip Å¡alių buvo ginčas dėl Sutarties XII skyriaus 8 p. numatytos kompensacijos, tačiau ieÅ¡kovas, elgdamasis nesÄ Å¾iningai, atliko įskaitymÄ , žinodamas, kad ateityje tarp Å¡alių kils teisminis ginčas, kadangi jokie apmokymai atsakovei nebuvo suteikti. Teismas nevertino, ar E. K. sÄ skaitos yra fiktyvios, taip pat nepaneigė ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų fakto, o atsakovė Å¡io fakto neginčijo.

Teismas tik konstatavo, kad atsakovei nebuvo suteikti apmokymai. 13.4. Nei sutartyje, nei 2014-11-21 sudarytame susitarime dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo teisinių padarinių, atsakovei nebuvo nustatyta teisinga ir sÄ Å¾ininga kompensacija už jos teisių suvaržymÄ , ieÅ¡kovas atsakovei nemokėjo jokios kompensacijos už nekonkuravimo susitarimo laikymÄ si, nors Å¡io susitarimo apribojimas iitin platus.13.5. Ginčo Å¡alių jokie sutartiniai santykiai nesiejo nuo 2014-11-21, kuomet Å¡alys sudarė susitarimÄ dėl vienaÅ¡alio bendradarbiavimo sutarties (priedų) nutraukimo teisinių padarinių, todėl teismas teisingai nustatė, kad Å¡alis siejo deliktiniai santykiai.

Teismas pagrįstai atsakovei priteisė 750 Eur nuostolių, sprendimÄ motyvavo tinkamai. Pažymi, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo iki 2015 m. gegužės mėn. ieÅ¡kojo darbo ir nė karto nekandidatavo į jokiÄ nekilnojamojo turto agentÅ«rÄ . Priteisti nuostoliai visiÅ¡kai atitinka teismų praktikoje nustatytÄ dydį, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2012-11-08 nutartyje, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginÄÄ , iÅ¡aiÅ¡kino, kad nukentėjusiai Å¡aliai priteisiant jos patirtus nuostolius dėl tokio pobÅ«džio pažeidimo, kaip pagrindas dėl patirtų nuostolių apskaičiavimo naudojamas minimalios mėnesinės algos kriterijus.

Tačiau atsakovė elgdamasi sÄ Å¾iningai, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, prašė teismo priteisti per pusę mažesnį nuostolių dydį nei yra pripažįstama teismų praktikoje. 13.6. IeÅ¡kovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus nieko, plačiau nepasisakydamas apie pateiktų įrodymų prijungimÄ . Pažymi, kad su apeliaciniu skundu pateikiant naujus įrodymus bÅ«tina nurodyti motyvus (CPK 306 str. 1 d. 4 p., 314 str.). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.). Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ginčo Å¡alys 2014-09-17 sudarė Bendradarbiavimo sutartį.

Atsakovė ieÅ¡kovui 2014 m. lapkričio mėn. įteikė praneÅ¡imÄ dėl vienaÅ¡alio Bendradarbiavimo sutarties nutraukimo. 2014-11-21 Å¡alys pasirašė SusitarimÄ dėl vienaÅ¡alio bendradarbiavimo sutarties nutraukimo teisinių padarinių. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei dėl skolos priteisimo, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 645,85 Eur skolos, 6 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl skolos priteisimo ir įskaitymo pripažinimo neteisėtu, praÅ¡ydama pripažinti ieÅ¡kovo 2014-12-01 atliktÄ Ä¯skaitymÄ neteisėtu, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 223,01 Eur skolos, 750 Eur nuostolių, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nagrinėjamos bylos atveju ginčas yra kilęs dėl abipusių prievolių vykdymo bendradarbiavimo sutarties pagrindu ir materialinių teisinių pasekmių, kilusių po Å¡ios sutarties nutraukimo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡alys 2014-09-17 buvo sudariusios Bendradarbiavimo sutartį, kuria Å¡alys įsipareigojo bendradarbiauti teikiant tretiesiems asmenims tarpininkavimo ir kitas paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir (ar) nuomos, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo, nuomos ir kitokius su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius, veikloje naudojant UAB REON pavadinimÄ ir prekės ženklÄ (I t., b.l. 26).

Å ioje sutartyje taip pat aiÅ¡kiai apibrėžta bendradarbiavimo forma, Å¡alių statusas, t.y. nurodyta, kad Å¡alys veikia lygiavertės komercinės partnerystės pagrindu, sutartis nesukuria darbo, pavaldumo ar jokių kitų subordinacijos teisinių santykių (I t., b.l. 26). Pažymėtina, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.).

Todėl nesutiktina su atsakovės argumentais, kad jÄ ieÅ¡kovas suklaidino, nurodydamas iÅ¡siimti individualios veiklos pažymėjimÄ , o sutarties Å¡alys nėra lygiateisiai subjektai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad atsakovė 2014-09-17 pasirašė Bendradarbiavimo sutartį laisva valia, o, pasiraÅ¡ydama sutartį, atsakovė patvirtino, kad susipažino su sutarties ir jos priedų sÄ lygomis, jas suprato ir pasiraÅ¡yta sutartis visiÅ¡kai atitinka Å¡alių valiÄ ir tikruosius ketinimus (I t., b.l. 31).

Taigi atsakovė, kaip bendradarbiavimo sutarties Å¡alis, prisiėmė Sutarties neįvykdymo ar Sutarties nutraukimo anksčiau laiko rizikÄ . Sutarties XIII dalies 8 p. Å¡alys susitarė, kad pardavimų atstovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį, [...], pardavimų atstovas neatÅ¡aukiamai ir besÄ lygiÅ¡kai įsipareigoja sumokėti UAB „Reon“ 3 000 Lt (be PVM) kompensacijÄ už pardavimų atstovui už UAB „Reon“ ar trečiųjų asmenų suteiktus mokymus, kuri yra laikoma bauda (minimaliais atsakovo nuostoliais).

Atsakovė po 2 mėn. ieÅ¡kovui įteikė 2014-11-21 praneÅ¡imÄ dėl vienaÅ¡alio Bendradarbiavimo sutarties nutraukimo (I t., b.l. 32). 2014-11-21 Å¡alys pasirašė SusitarimÄ dėl vienaÅ¡alio bendradarbiavimo sutarties nutraukimo teisinių padarinių (I t., b.l. 33). Å iame susitarime, be kita ko, nurodyta, kad atsakovė (pardavimų atstovė) nesutinka sumokėti kompensacijos (baudos) už suteiktus mokymus, kurių suteikimÄ ieÅ¡kovas grindžia atsakovės koordinatoriaus dirbant ieÅ¡kovo įmonėje E. K. iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis – faktÅ«romis ir iÅ¡laidomis mobiliajam ryÅ¡iui, skelbimams internetiniuose tinklalapiuose, kreditams skelbimų talpinimui (t. 1, b.l. 156, 173-178).

Tačiau atsakovės nesutikimas nereiÅ¡kia sutartimi įtvirtintos baudos nepagrįstumo, o E. K. ieÅ¡kovui už brokerių koordinavimÄ iÅ¡raÅ¡yta 2014-10-31 sÄ skaita faktÅ«ra 689,57 Lt sumai ir 2014-11-30 sÄ skaita faktÅ«ra 532,15 Lt sumai patvirtina ieÅ¡kovo patirtas 1 221,72 Lt iÅ¡laidas už atsakovės mokymÄ â€“ konsultavimÄ (I t., b.l. 140-141). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylÄ pateiktų įrodymų visumÄ , padarydamas iÅ¡vadÄ , jog atsakovei ieÅ¡kovas nesuteikė mokymų, ir kad atsakovės pateiktas darbo pasiÅ«lymas (1 t., b.l. 77-78, 148-149) patvirtina, jog ieÅ¡kovas nemokamai apmoko darbuotojus.

Pažymėtina, kad Å¡is darbo skelbimas nepaneigia Å¡alių sudarytos sutarties XIII dalies 8 p. įtvirtintos sÄ lygos, kuria Å¡alys susitarė dėl besÄ lygiÅ¡kai atlygintinų (iÅ¡ankstinio sutarties nutraukimo atveju) minimalių nuostolių, kuriuos sudaro paties ieÅ¡kovo arba jo pasitelktų trečiųjų asmenų suteikti mokymai. Taigi ir atsakovės argumentai, kad E. K. buvo ieÅ¡kovo darbuotojas, mokymų pažymėjimų ieÅ¡kovas nėra iÅ¡davęs atsakovei, dėl to nėra pagrindo daryti iÅ¡vados apie jo suteiktus mokymus atsakovei ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovei buvo suteikti mokymai, jos kvalifikacija buvo pagerinta ar kad ieÅ¡kovas dėl Å¡ių mokymų patyrė iÅ¡laidų, nėra pagrįsti.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į aplinkybes, kad atsakovė kartu su ieÅ¡kovu dirbo tik du mėnesius, ir ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės veiklos taip pat gavo pajamų, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas nepatyrė 3 000 Lt dydžio iÅ¡laidų atsakovės mokymams, tačiau sprendžia, jog Å¡iuo atveju yra teisinis pagrindas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisti dalį nurodytos baudos, t.y. 353,83 Eur (1 221,72 Lt) be PVM, kuri yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis (1 t., b.l. 140-141) už vienaÅ¡aliÅ¡kÄ bendradarbiavimo sutarties nutraukimÄ anksčiau nei po 12 mėn. (sutarties XIII dalies 8 p.).Vienas iÅ¡ įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių reikalavimų įskaitymas.

CK 6.130 str. 1 d. nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ . Ä®skaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai (CK 6.131 str. 1 d.). Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sÄ lygas.

IÅ¡ CK 6.130 str. įtvirtintų nuostatų matyti, kad tam, jog bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , turi bÅ«ti Å¡ios sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t.y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t.y. Å¡alys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, Å¡ie Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarūšiai, t.y. abiejų prievolių dalykas turi bÅ«ti toks pat (pavyzdžiui, Å¡alys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi bÅ«ti vykdytini;

Å¡eÅ¡ta, abu reikalavimai turi bÅ«ti apibrėžti. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės Å¡alies valios, apie kuriÄ turi bÅ«ti informuojama kita Å¡alis. Tai reiÅ¡kia, kad įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t.y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , tik bÅ«tina, jog kitai prievolės Å¡aliai kontrahentas praneÅ¡tų apie šį teisinį veiksmÄ . Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiÅ¡kimas apie įskaitymÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kus, suprantamas ir nedviprasmiÅ¡kas, pareiÅ¡kime turi bÅ«ti nurodyta prievolė, pagal kuriÄ atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (LietuvosAukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; kt.).

Byloje nustatyta, kad Å¡alys susitarė, jog bandomuoju laikotarpiu (3 mėn.) ieÅ¡kovas atsakovei mokės 1 100 Lt (318,58 Eur) atlyginimÄ . Byloje nekilo ginčo dėl atsakovei priklausančio 770 Lt (223,01 Eur) atlyginimo ar jo dydžio. IeÅ¡kovas 2014-12-01 pretenzija informavo atsakovę apie vienarūšių reikalavimų įskaitymÄ pagal Bendradarbiavimo sutarties XIII skyriaus 8 p., kadangi ieÅ¡kovui esant skolingam atsakovei 770 Lt (223,01 Eur) už sutarties galiojimo metu įvykdytas tarpininkavimo paslaugas, įskaitydamas atsakovei nesumokėtÄ 770 Lt (223,01 Eur) sumÄ Ä¯ ieÅ¡kovo reikalaujamÄ sumokėti baudÄ (3 000 Lt) pagal bendradarbiavimo sutartį (I t., b.l. 34).

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovo atliktÄ Ä¯skaitymÄ pripažino neteisėtu, vadovaudamasis aplinkybe, kad atsakovė aiÅ¡kiai nesutiko su Å¡iuo įskaitymo faktu. Nagrinėjamu atveju praneÅ¡imo apie įskaitymÄ dienÄ ieÅ¡kovo reikalavimas nebuvo ginčijamas teisme, todėl atsakovės nepritarimas ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamam reikalavimui sumokėti baudÄ nebuvo kliÅ«tis atlikti įskaitymÄ . Kadangi Å¡ioje byloje nustatytina, jog abi ginčo Å¡alys turi prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių reikalavimų viena kitos atžvilgiu, ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai 2014-12-01 praneÅ¡imu informavo atsakovę apie atliktÄ Ä¯skaitymÄ CK 6.131 str. pagrindu (I t., b.l. 34), atsakovo reikalavimas dėl baudos priteisimo buvo aiÅ¡kiai apibrėžtas bendradarbiavimo sutartimi, galiojantis ir vykdytinas, ginčas dėl kompensacijos pagrįstumo teisme nebuvo pradėtas iki atliekant įskaitymÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo prievolė atsakovei pasibaigė įskaitymu, nes tokiÄ valiÄ ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė 2014-12-01 praneÅ¡ime (CK 6.131 str. 1 d.).

Taigi ieÅ¡kovo prievolė atsakovei sumokėti 223,01 Eur yra pasibaigusi. Atsakovei priklausantis 223,01 Eur atlygis pagal Bendradarbiavimo sutartį, dėl kurio nėra ginčo, atlikus įskaitymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančios 353,83 Eur sumos, nepriteistinas, o ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina likusi dalis baudos, t.y. 130,82 Eur, pagal bendradarbiavimo sutarties XIII dalies 8 p.Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nei Bendradarbiavimo sutartyje, nei 2014-11-21 sudarytame susitarime dėl vienaÅ¡alio bendradarbiavimo sutarties (priedų) nutraukimo teisinių padarinių atsakovei nebuvo nustatyta kompensacija už jos teisių suvaržymÄ tokiam ilgam 5 m. laikotarpiui (sutarties X skyriaus 1 p., 2014-11-21 susitarimo dėl vienaÅ¡alio bendradarbiavimo sutarties (priedų) nutraukimo teisinių padarinių 10 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo įsipareigojimas 100 dienų Bendradarbiavimo sutarties galiojimo metu mokėti atsakovei 1 100 Lt atlygį yra ne kompensacija už nekonkuravimÄ (kaip ginasi ieÅ¡kovas), o atlygis, motyvacinė priemonė Å¡alių bendradarbiavimo pradžioje, kol atsakovė įgis reikiamų įgÅ«džių ir pradės generuoti didesnes pajamas iÅ¡ tarpininkavimo. Taigi nekonkuravimo susitarimas pagrįstai pripažintas negaliojančiu, nes jis pažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyrÄ Ä¯tvirtinant esminę Å¡alių nelygybę, nepagrįstai varžo asmens (atsakovės) konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbÄ , kadangi už itin ilgalaikį apribojimÄ atsakovei dirbti ieÅ¡kovo veiklos srityje ieÅ¡kovas nenustatė jokios protingos, teisingos ir sÄ Å¾iningos kompensacijos.

Todėl konstatuotina, kad bendradarbiavimo sutarties X skyriaus 1 p., 2014-11-21 susitarimo dėl vienaÅ¡alio bendradarbiavimo sutarties (priedų) nutraukimo teisinių padarinių 10 p. prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, yra negaliojantis ab initio ir niekinis (CK 1.78 str. 1 d., 1. 80 str. 1 d.). Nuostoliai yra atlyginami, įrodžius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, kurias reglamentuoja CK XXII skyriaus nuostatos. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti 750 Eur nuostolių už tai, kad nuo 2014-11-21 (sutarties nutraukimo) iki 2015 m. balandžio mėn. pabaigos ji ieÅ¡kodama darbo nė karto nekandidatavo į jokiÄ nekilnojamojo turto agentÅ«rÄ , todėl nepagrįstas ir neteisėtas atsakovės teisių suvaržymas truko 5 mėn. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovė, nutraukusi sutartinius santykius su ieÅ¡kovu, nekonkuravimo susitarimo laikėsi, ieÅ¡kodama naujo darbo atsakovė ribojo save bei savo galimybes įsidarbinti, o nesant nekonkuravimo susitarimo atsakovės galimybė įsidarbinti bÅ«tų žymiai platesnė.

Pažymėtina, kad nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ (CK 6.245–6.249 str.). Tačiau pati atsakovė, praÅ¡ydama priteisti nuostolius už laikotarpį nuo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimo dienos, patvirtina prieÅ¡ieÅ¡kinyje, jog apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2015 m. balandžio mėn. pabaigoje (I t., b.l. 67), kas paneigia aplinkybes, kad atsakovė realiai varžė savo teises įsidarbinti ieÅ¡kovo veiklos srityje 5 mėn., laikydamasi nekonkuravimo susitarimo.

Taigi atsakovė nuostolius praÅ¡o priteisti už laikotarpį, kurio metu, pasak jos pačios, ji nežinojo apie savo teisių suvaržymÄ . Atsakovės pateikti įrodymai, kad laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo iki 2015 m. gegužės mėn. ieÅ¡kojo darbo, nepatvirtina patirtų nuostolių (1 t., b.l. 150-153). Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nekonkuravimo susitarimas apribojo atsakovės galimybes įsidarbinti ir gauti pajamas, todėl atsakovė patyrė nuostolių. Pažymėtina, kad nekonkuravimo sÄ lygos pripažinimas negaliojančia savaime neįrodo nuostolių fakto, nes juos reikia įrodyti.

Darytina iÅ¡vada, kad atsakovė nesilaikė nekonkuravimo sÄ lygos 2014-11-21 – 2015 m. balandžio mėn. laikotarpiu, ir atsakovė neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų nuostolių priteisimui, apsiribodama tik priteistinos sumos apskaičiavimu, t.y. po 150 Eur už 1 mėn. (CPK 12, 178 str., 6.246–6.249 str.). Todėl atsakovės reikalavimas priteisti 750 Eur nuostolių atlyginimo iÅ¡ ieÅ¡kovo yra netenkintinas.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir skundžiamas sprendimas keistinas, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 30,82 Eur baudos ir 5 procentų metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (130,82 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-01-12) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir pripažįstant 2014-09-17 Bendradarbiavimo sutartyje Nr. REON/IS-024 ir 2014-11-21 susitarime numatytÄ Nekonkuravimo tvarkÄ negaliojančia, kitose dalyse ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetant; taip pat priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo ir iÅ¡ atsakovės valstybės naudai po 3,15 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų (CPK 327 str. 1 d. 3 p.).

IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme yra perskirstomos (CPK 93 str. 5 d.). Vilniaus apylinkės teismas 2015-11-30 papildomu sprendimu priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinami iÅ¡ dalies ir ginčo Å¡alys patyrė panaÅ¡aus dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme, kiekviena Å¡alis savo bylinėjimosi iÅ¡laidas turi padengti pati.

Ä® bylÄ nėra pateikta įrodymų apie Å¡alių patirtas atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 29,19 Eur (II t., b.l. 89), todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina pusę žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , t.y. 14,60 Eur (CPK 93 str. 1, 3 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡dėstyti sprendimo rezoliucinę dalį taip:„IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Reon“, į.k. 302554325, iÅ¡ atsakovės I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 130,82 Eur skolos (baudos) ir 5 procentų metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (130,82 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-01-12) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Pripažinti 2014-09-17 Bendradarbiavimo sutartyje Nr. REON/IS-024 ir 2014-11-21 susitarime numatytÄ Nekonkuravimo tvarkÄ negaliojančia.Kitose dalyse ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Reon“, į.k. 302554325, ir iÅ¡ atsakovės I.

S., a.k. (duomenys neskelbtini)valstybės naudai po 3,15 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.“.Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Reon“ iÅ¡ atsakovės I. S. 14,60 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .       Teisėjai                                                                                                     RÅ«ta Burdulienė Vilija Mikuckienė Vaclovas Paulikas                    Â