855be000-9f15-4caf-8dcb-8f86d6477c2d · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-607-796/2019 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00281-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.2.4.4; 3.2.4.8.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Gilroma“ apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodeliai“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gilroma“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 11 602,47 EUR skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2015 m. kovo 16 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo pasiraÅ¡yta paslaugų sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovė įsipareigojo pateikti atsakovei medienÄ džiovinimui, o atsakovė įsipareigojo Å¡iÄ medienÄ priimti, perpakuoti, jÄ iÅ¡džiovinti, supakuoti, sandėliuoti iki jos iÅ¡gabenimo bei pakrauti į ieÅ¡kovės transporto priemonę.

Užbaigus sutartinius santykius, ieÅ¡kovė atliko atsakovei atvežtos bei iÅ¡ jos iÅ¡vežtos medienos kiekių sutikrinimÄ pagal pirminius apskaitos dokumentus ir nustatė, kad atsakovės žinioje yra likę 71,02827 m3 ieÅ¡kovės atvežtos medienos. Nurodo, kad kreipėsi į atsakovę dėl medienos likučio grÄ Å¾inimo arba apmokėjimo, tačiau atsakovė į praÅ¡ymÄ nereagavo. Sutartyje Å¡alys susitarė, jog medienos praradimo ar sugadinimo atveju atsakovė privalės atlyginti medienos vertę, kuri lygi 135 Eur už kubinį metrÄ .

Atsakovei negrÄ Å¾inus 71,02827 m3 medienos, buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. JLT024923 11 602,47 EUR su PVM suma.

2. Plungės apylinkės teismas 2018 m. kovo 12 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 11 602,47 EUR skolos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018 m. kovo 12 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 169 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.

3. Atsakovė dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo pareiškė prieštaravimus, nurodė, jog ieškovės nurodyti teiginiai apie tai, kad pas atsakovę liko 71,02827 m3 medienos, neatitinka tikrovės. Pažymi, jog visi medienos likučių, skolų derinimai vykdavo ieškovės iniciatyva, tokių dokumentų projektus ruošdavo ieškovės darbuotojai, nuolat keisdavo inventorizacijos, skolų suderinimo aktus, juos perrašinėdami teisinosi, kad įsivėlė klaida jos buhalterinėje apskaitoje, ir tai buvo daroma sistemingai. 2017 m. sausio 3 d. ieškovės iniciatyva, jos darbuotojų buvo atlikta inventorizacija, po šios inventorizacijos daugiau medienos džiovinimui neteikė, tai ieškovė pripažįsta ieškinyje, ir pretenzijų neturėjo.

4. IeÅ¡kovė atsiliepime į pateiktus prieÅ¡taravimus nurodė, jog ieÅ¡kovė savo reikalavimus grindžia krovinio važtaraščiais, kurie įrodo perduotos medienos kiekį, taip pat CMR važtaraščiais, kurie įrodo, koks medienos kiekis buvo iÅ¡ atsakovės iÅ¡vežtas. Apie likučių sutikrinimo rezultatus atsakovė informuota 2017 m. gruodžio 6 d. elektroniniu laiÅ¡ku, nurodant, kad pas atsakovę pagal ieÅ¡kovės duomenis liko 71,02827 m3 medienos, ir papraÅ¡yta, kad pati atsakovė atliktų patikrinimÄ , bet į praÅ¡ymus atsakovė nereagavo.

Pažymi, jog atsakovės pateikti 2017 m. sausio 23 d. ir 2017 m. vasario 3 d. tarpusavio skolų suderinimo aktai, kuriais remdamasi atsakovė teigia, jog nėra skolinga, yra suderintas ieÅ¡kovės skolos likutis už suteiktas paslaugas pagal atsakovės iÅ¡raÅ¡ytas ir ieÅ¡kovei pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras. Atsakovė taip pat pateikė 2017 m. sausio 31 d. skolų užskaitos aktus, kuriais buvo atlikta tarpusavio piniginių prievolių įskaitymas pagal konkrečias sÄ skaitas, tai yra minėtas dokumentas įrodo piniginių prievolių pagal konkrečias sÄ skaitas tarpusavio sudengimus ir neturi ryÅ¡io su ginčo dalyku bei nepaneigia fakto, jog atsakovo žinioje liko 71,02827 m3 medienos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 5. Plungės apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu preliminarų sprendimÄ pakeitė, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 11602,47 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018 m. kovo 12 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 169 EUR žyminio mokesčio iÅ¡laidų, 1500 EUR advokato atstovavimo iÅ¡laidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai: 5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo nurodė, kad 2015 m. kovo 16 d.

Å¡alys buvo sudariusios paslaugų sutartį, kurios pagrindu atsakovė priimdavo ieÅ¡kovės medienÄ iÅ¡džiovinti, sandėliuoti ir pakrauti į transporto priemones, o ieÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas. Nustatė, kad Å¡alys medienos perdavimo–priėmimo aktų nesudarinėjo, mediena buvo priimama ir iÅ¡vežama pagal važtaraščius. Remdamasis byloje pateiktais važtaraščiais teismas nustatė, kad atsakovei laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. buvo atvežta medienos 1737,09885 m3 ir iÅ¡vežta 1679,62058 m3 medienos.

Ä®vertinus 2016 m. sausio 31 d. atsakovės sandėlyje buvusį 13,55 m3 likutį, yra susidaręs 71,02827 m3 skirtumas tarp atvežtos ir iÅ¡vežtos medienos. Nors atsakovė teigia, jog su ieÅ¡kove yra visiÅ¡kai atsiskaityta, tačiau Å¡ių teiginių nepagrindė, tokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė į pateiktÄ suvestinę neįtraukė iÅ¡vežimÄ Ä¯rodančių važtaraščių, važtaraščiuose nurodyti neteisingi atvežtos ar iÅ¡vežtos medienos kiekiai, nepateikė. 5.2. Pirmosios instancijos teismas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pas atsakovę liko 71,02827 m3 medienos, kurios atsakovė negrÄ Å¾ino.

Å alių pasiraÅ¡ytos sutarties VIII dalies 10 punkte numatyta, jog tuo atveju, jeigu mediena bus prarasta ar sugadinta, vykdytojas privalės sumokėti užsakovui tiesioginius nuostolius, sudarančius 135 EUR/m3 medienos. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad įstatymu draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti negrÄ Å¾intos medienos vertę sutartyje numatytomis sÄ lygomis ir kaina, yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė „Gilroma“ praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliaciniame procese. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 6.1. Apeliantė dėl įrodymų vertinimo pažeidimų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiomis aplinkybėmis Å¡alims nutraukus sutartinius santykius ir atlikus skolų suderinimÄ vėliau galima reikÅ¡ti reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

Pažymi, kad ieÅ¡kovė nepateikė apeliantės praÅ¡ytų tarpusavio sandėlių inventorizacijos formų, tačiau pirmosios instancijos teismas į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė ir, apeliantės vertinimu, buvo apribota ir pažeista įrodinėjimo naÅ¡ta. Nurodo, kad ieÅ¡kovei vengiant pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas turėjo laikyti, kad jie bÅ«tų patvirtinę egzistuojant ieÅ¡kovei pačius nepalankiausius faktus. 6.2. Apeliantė dėl tarpusavio skolų suderinimo akto nurodo, kad Å¡alys, baigdamos sutartinius santykius, buvo suderinusios tarpusavio skolos likučius ir tik vėliau ieÅ¡kovė pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas atsakovei dėl galbÅ«t pas apeliantę likusios medienos.

Teigia, kad apeliantė ne kartÄ reikalavo nurodyti, kokia yra padaryta buhalterinė klaida dokumentuose, tačiau ieÅ¡kovė negalėjo nurodyti, kada ir kokia klaida buvo padaryta. Teigia, kad tai esminė bylos aplinkybė, kuri privalėjo bÅ«ti iki galo iÅ¡tirta ir įvertinta, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių veiksmų neatliko. 6.3. Apeliantė dėl žalos dydžio nurodo, kad ieÅ¡kovės pateikti važtaraščiai yra ne nuo Å¡alių sutartinių santykių pradžios, o nuo 2016 m. kovo 25 d., tai yra vertinimui nagrinėjamu atveju imami važtaraščiai nuo sutartinių santykių tam tikro tarpo, o ne nuo pradžios.

Apeliantės vertinimu, neturint pradžios atskaitos taÅ¡ko nėra galimybės nustatyti tikslius medienos kiekius ir vertinti žalos dydį. Pažymi, kad ieÅ¡kovės pateiktuose dokumentuose yra neatitikimų, todėl esant abejonėms nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė patyrė žalÄ .

7. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Juodeliai“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 7.1. IeÅ¡kovė dėl įrodymų vertinimo pažeidimų nurodo, kad byloje pateikė visus krovinio važtaraščius, pagal kuriuos apeliantė pakrovė ir pagal juos buvo iÅ¡gabenta mediena. Nustatyta, kad iÅ¡gabentas kiekis 1679,62058 m3 medienos, dėl to pas apeliantę liko 71,02827 m3 medienos likutis.

Nurodo, kad apeliantė turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad ji jai patikėtu medienos likučiu nedisponuoja ir Å¡iÄ aplinkybę turi pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais. 7.2. IeÅ¡kovė dėl tarpusavio skolų suderinimo akto nurodo, jog vien ta aplinkybė, kad Å¡alys buvo sudarę skolų suderinimo aktÄ nereiÅ¡kia, kad apeliantės žinioje medienos likučio nėra ir nesudaro pagrindo atleisti apeliantę nuo atsakomybės. Nurodo, kad atsiskaitymo suderinimo aktas nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, tai iÅ¡vestinis aktas, suraÅ¡omas pirminių dokumentų pagrindu.

Todėl tiek faktinis skolos dydis, tiek kitos faktinės aplinkybės yra įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, o bÅ«tent pirminiais apskaitos dokumentais. 7.3. IeÅ¡kovė dėl žalos dydžio nurodo, kad remiantis Sutarties 8 skyriaus 10 punktu Å¡alys susitarė, jog medienos praradimo ar sugadinimo atveju apeliantė privalės atlyginti medienos vertę, kuri lygi 135 EUR už kubinį metrÄ . Atlikus sutikrinimus pagal pirminius apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad apeliantės žinioje yra likę 71,02827 m3 medienos.

Nurodo, kad apeliantės argumentas dėl atskaitos taško yra neapgrįstas, nes pati apeliantė pripažino aplinkybę, kad 2016 m. sausio 31 d. apeliantės žinioje buvo likęs 13,55 m3 medienos likutis. Tad esant tokiai aplinkybei jokio ginčo tarp šalių dėl atvežto bei išvežto medienos kiekio iki 2016 m. sausio 31 d. nebuvo ir abi šalys sutiko, kad minėtas likutis (13,55 m3) 2016 m. sausio 31 d. buvo teisingas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkinamas IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 8.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl įrodymų vertinimo pažeidimų ir tarpusavio skolų suderinimo akto teisinės reikÅ¡mės 10. Apeliantė nurodo, kad neaiÅ¡ku, kokiomis aplinkybėmis Å¡alims nutraukus sutartinius santykius ir atlikus skolų suderinimÄ vėliau galima reikÅ¡ti reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Pažymi, kad ieÅ¡kovė nepateikė sandėlių inventorizacijos formų ir apeliantės vertinimu buvo pažeista įrodinėjimo naÅ¡ta.

Nurodo, kad ieÅ¡kovei vengiant pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas turėjo laikyti, kad jie bÅ«tų patvirtinę egzistuojant tai Å¡aliai pačius nepalankiausius faktus. IeÅ¡kovė nurodo, kad byloje pateikė visus krovinio važtaraščius, pagal kuriuos apeliantė pakrovė ir pagal juos buvo iÅ¡gabenta mediena. Teigia, kad apeliantė turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad ji jai patikėtu medienos likučiu nedisponuoja, ir Å¡ias aplinkybes turėjo pagrįsti ir įrodyti.

11. Atsižvelgiant į Å¡alių nurodytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo tinkamai įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, nepadarė įrodymų vertinimo pažeidimų ir ar tinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius.

12. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Å¡alys 2015 m. kovo 16 d. sudarė paslaugų sutartį, kurios pagrindu apeliantė įsipareigojo suteikti medienos džiovinimo, sandėliavimo ir pakrovimo darbus, o ieÅ¡kovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti (e. tomas I, e. b. l . 21–26). Sutarties vykdymo metu Å¡alys 2017 m. sausio 31 d. sudarė tarpusavio skolų užskaitymo aktÄ , kuriame konstatuota, kad apeliantė yra neskolinga ieÅ¡kovei. Aktas pasiraÅ¡ytas apeliantės ir ieÅ¡kovės atstovų (e. tomas I, e. b. l.136).

Su apeliantės argumentu, kad Å¡alims sudarius tarpusavio užskaitymo aktÄ , kita jos Å¡alis, tai yra Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė, negali reikÅ¡ti pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo, nesutinkama. Pirmiausia pažymėtina tai, kad ginčo dalykas – ne skolų suderinimo aktas, bet 2015 m. kovo 16 d. (e. tomas I, e. b. l. 21–26) paslaugų sutarties netinkamas vykdymas. Antra, dėl tarpusavio atsiskaitymo (užskaitos) aktų teisinės reikÅ¡mės kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokie aktai yra įrodymai, patvirtinantys, jog Å¡alys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio ir Å¡alis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu bÅ«du ginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1326/2000; 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1321/2000).

Sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008).

13. Todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , nesutinkama su apeliantės argumentais, kad esant sudarytam tarpusavio skolų užskaitymo aktui ieÅ¡kovė po Å¡ių aktų sudarymo neteko galimybės reikÅ¡ti pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo ir sutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad dėl 2015 m. kovo 16 d. (e. tomas I, e. b. l. 21–26) paslaugų sutarties pagrindu tarp Å¡alių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai.

14. IeÅ¡kovė nurodo, kad atlikus patikrinimÄ buvo nustatyta, kad nesutampa medienos kiekai pagal nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurių pagrindu buvo sudarytas tarpusavio užskaitymo aktas, ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kovė apeliantei reiÅ¡kia pretenzijas. Su apeliantės argumentu, kad ieÅ¡kovė yra netekusi teisės reikalauti jai padarytos žalos atlyginimo, nesutinkama ir tuo aspektu, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismÄ reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, jog bÅ«tų apginta asmens subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Suinteresuotumas – tai savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismÄ reiÅ¡kia, kad asmuo gali reikalauti ginti jo subjektinę teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Atsižvelgiant į tai daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju žala yra kildinama iÅ¡ Å¡alių sutartinių teisinių santykių pagal 2015 m. kovo 16 d. sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį (e. tomas I, e. b. l. 21–26) ir nagrinėjamu atveju apeliantės nurodyti argumentai, kad ieÅ¡kovė yra netekusi teisės reikÅ¡ti pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo, atmetami kaip nepagrįsti.

15. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad Å¡iuo atveju apeliantės praÅ¡yti ir ieÅ¡kovės nepateikti duomenys, t.y. tarpiniai tarpusavio sandėlių vertinimai, turi bÅ«ti vertinami kaip prielaida patvirtinti ieÅ¡kovei nepalankius faktus. Nurodė, jog prašė, kad ieÅ¡kovė į bylÄ pateiktų visas „sandėlių inventorizacijos formas, pagal, kurias galėtų įrodinėti medienos sandėlio likučius, tačiau ieÅ¡kovė to nepadarė ir praÅ¡omų dokumentų nepateikė. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, jog teismui buvo paaiÅ¡kinusi, kad ji negali pateikti to ko nėra ir ko neturi. Aktus, kurie buvo pateikė pati atsakovė į bylÄ . Pažymėtina, jog atsakovė nepateikė įrodymų leidžiančių teismui manyti, kad buvo suraÅ¡yta daugiau tarpinių tarpusavio sandėlio vertinimų, negu yra pateikta byloje.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo procesinis sprendimas negali bÅ«ti paremtas prielaidomis, spėjimais bei nepatikrintais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004). Kita vertus tam, kad viena ar kita prielaida bÅ«tų motyvuota ir vertintina, ji turi bÅ«ti patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai bÅ«tų pagrįsta, jog prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).

Nagrinėjamu atveju apeliantė iÅ¡ esmės jokių objektyvių argumentų ir (ar) raÅ¡ytinių įrodymų teismui nepateikė vertinti, jog ieÅ¡kovės nepateikti duomenys patvirtins jai nepalankius faktus, todėl laikoma, kad toks apeliantės praÅ¡ymas nėra objektyvus bei prieÅ¡tarauja įrodymų pakankamumo taisyklei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju apeliantės argumentas dėl galimo įrodymų vertinimo pažeidimo, pirmosios instancijos teismui atsisakius daryti prielaidÄ dėl ieÅ¡kovei galbÅ«t nepalankių faktų laikoma nepagrįsta.

17. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta Å¡ios nutarties 11–15 punktuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo tinkamai vertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir nepadarė įrodymų vertinimo pažeidimų, todėl apeliantės nurodyti argumentai dėl galimo įrodymų vertinimo pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl žalos dydžio 18. Apeliantė dėl žalos dydžio nurodo, kad ieÅ¡kovės pateikti važtaraščiai yra ne nuo Å¡alių sutartinių santykių pradžios, o nuo 2016 m. kovo 25 d., tai yra vertinimui nagrinėjamu atveju imami važtaraščiai nuo sutartinių santykių tam tikro tarpo (vidurio), o ne nuo pradžios.

Apeliantės vertinimu, neturint pradžios atskaitos taško ir tarpinių inventorizacijų negalima nustatyti tikslių medienos kiekių tam tikrais laikotarpiais ir vertinti žalos dydį. Ieškovė nurodo, kad apeliantės argumentas dėl atskaitos taško yra nepagrįstas, nes pati apeliantė pripažino aplinkybę, kad 2016 m. sausio 31 d. apeliantės žinioje buvo likęs 13,55 m3 medienos likutis.

19. Atsižvelgiant į Å¡alių nurodytus argumentus, byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl žalos dydžio nustatymo, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir teisingai nustatė žalos dydį. Kadangi apeliantė kelia žalos dydžio faktinio nustatymo klausimÄ , apeliacinės instancijos teismas pirmiausia įvertins byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , kuriais siekiama nustatyti apeliantei atvežtos ir ieÅ¡kovei grÄ Å¾intos medienos skirtumus, ir nustačius skirtumÄ , įvertinti Å¡alių sudarytos paslaugų sutarties sÄ lygas, kuriomis remdamasi ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ .

20. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju skaičiavimai negali bÅ«ti atlikti teisingai, kadangi vertinimui nagrinėjamu atveju imami važtaraščiai nuo sutartinių santykių tam tikro tarpo (vidurio), o ne nuo sutartinių santykių pradžios, todėl negalima tinkamai nustatyti žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo apeliantės argumentu nesutinka. Pirmiausia Å¡alys nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame procese nekėlė ginčo dėl fakto, kad 2016 m. sausio 31 d. buvo likęs 13,55 m3 likutis (e. tomas I, e. b. l. 154–156), antra, aktualu tai, kad byloje kilęs ginčas iÅ¡ sutartinių santykių laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m. pagal pateiktus važtaraščius, kurių pradžia yra nuo 2016 m. kovo 10 d. (e. tomas I, e. b. l.10–19, 11–71,85–115) ir PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (e. tomas I, e. b. l. 2–36), todėl nuo Å¡io momento, turint pradinį atskaitos taÅ¡kÄ 2016 m. sausio 31 d. 13,55 m3 likutį (e. tomas I, e. b. l.154–156) ir Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus dėl vėliau, tai yra nuo 2016 m. kovo 10 d. vykdytus sutartinius įsipareigojimus, tai yra ieÅ¡kovės perduotos ir apeliantės grÄ Å¾intos medienos skirtumus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galima nustatyti susidariusį medienos trÅ«kumÄ .

Teismas taip pat pažymi, kad tiek ieškovei, tiek apeliantei pirmosios instancijos teisme buvo pasiūlyta atlikti apskaitos ir finansų ekspertizę (e. tomas II, e. b. l. 93), tačiau šalys teismo siūlomos ekspertizės atsisakė (e. tomas II, e. b. l. 95–97), todėl laikoma, kad byloje nėra abejonių dėl šalių pateiktų duomenų tikrumo ir šalys dokumentuose nustatytų skaičiavimų neginčija.

21. Atsižvelgdama į Å¡iuos argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės argumentas, jog nagrinėjamu atveju reikalingi visi įrodymai nuo Å¡alių sutartinių santykių pradžios, tai yra 2015 m. kovo 16 d. (e. tomas I, e. b. l. 21–26) dėl apeliantei pateiktos ir ieÅ¡kovei grÄ Å¾intos medienos kiekių, neturi objektyvaus pagrindo, yra perteklinis, neturintis sÄ sajumo su ginčo dalyku (CPK 180 straipsnis, 183 straipsnio 3 dalis), todėl laikomas nepagrįstu.

22. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal byloje pateiktus važtaraščius (e. tomas I, e. b. l.10–19, 11– 71, 85–115) ir apeliantei atvežto medienos kiekio apskaitÄ (e. tomas I, e. b. l. 154–156) apeliantei buvo pristatyta 1737,09885 m3 medienos. Å alys neginčija fakto, kad Å¡is kiekis yra nustatytas be 2016 m. sausio 31 d. likusio 13,55 m3 likučio, todėl Å¡is faktas laikomas nustatytu (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Svarbia aplinkybe laikytina tai, kad apeliantė ginčydama ieÅ¡kovės teiginius dėl medienos likučio trÅ«kumo pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurias apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ir atlikęs medienos džiovinimo ir pakavimo kiekio apimtis nustatė, kad iÅ¡ viso apeliantės paslaugos buvo suteiktos 1738,88 m3 ieÅ¡kovės pateiktai medienai (e. tomas I, e. b. l. 2–36).

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad apeliantei buvo atgabenta 1737,09885 m3 medienos ir apeliantė atliko jai priskirtus darbus pagal sutartį, tai yra minėtÄ medienÄ džiovino ir supakavo. Tačiau pažymėtina, kad pateiktose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose yra nurodytos tik džiovinimo ir pakavimo paslaugos, fakto, kuriais bÅ«tų galima konstatuoti, kad toks medienos kiekis ir buvo perduotas apeliantei, koks yra nurodytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, nėra (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

23. Siekdamas nustatyti ieÅ¡kovei grÄ Å¾intos medienos kiekį, teismas remiasi raÅ¡ytiniu įrodymu – iÅ¡vežimo kortelės duomenimis, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovei buvo pervežta 1679,62058 m3 medienos (e. tomas II, e. b. l. 157–163). Vertinant, ar apeliantė tokį medienos kiekį perdavė ir vairuotojui vežančiam krovinį pažymėtina, kad bÅ«tent apeliantė paslaugų sutarties pagrindu prisiėmė įsipareigojimÄ tinkamai pakrauti medienÄ ir prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę iki medienos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei (paslaugų sutarties IV skyriaus 2 dalies 2.3 ir 2.6 punktai).

Atlikus byloje esančių važtaraščių analizę nustatyta, kad ieÅ¡kovės nurodytas trÅ«kumas iÅ¡ esmės sutampa su važtaraščių duomenimis (e. tomas I, e. b. l.10–19, 11–71, 85–115), tai yra Å¡iek tiek didesnis nei nurodo ieÅ¡kovė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kas nustatyta Å¡ios nutarties 20 punkte, tai yra, kad apeliantei buvo perduota 1737,09885 m3 medienos ir buvo likęs 13,55 m3 likutis, matyti, ir Å¡alys remiasi grÄ Å¾intu medienos kiekiu pagal iÅ¡vežimo korteles duomenis, laikoma, kad susidaro akivaizdus 71,02827 m3 ieÅ¡kovei priklausančios medienos trÅ«kumas.

24. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas 71,02827 m3 ieškovei priklausančios medienos trūkumas, ir ieškovė kildina apeliantės atsakomybę dėl žalos ir jos masto pagal 2015 m. kovo 16 d. paslaugų sutartį (e. tomas I, e. b. l . 21–26), būtina įvertinti, ar prašomas priteisti žalos atlyginimas sutarties pagrindu atitinka apeliantės prisiimtus įsipareigojimus (nutarties 20 punktas).

25. Remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir apeliantė 2015 m. kovo 16 d. sudarė paslaugų sutartį (e. tomas I, e. b. l. 21–26), kurios pagrindu apeliantė įsipareigojo iÅ¡džiovinti medienÄ , perpakuoti bei grÄ Å¾inti medienÄ ieÅ¡kovei (paslaugų sutarties IV skyriaus 2 dalis), o ieÅ¡kovė įpareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas (paslaugų sutarties II skyriaus 1 dalis). Vertinant Å¡alių sutartinius įsipareigojimus ir kildinamÄ Å¾alÄ , bÅ«tina atsižvelgti, kad Å¡alys susitarė, kad vykdytoja (apeliantė) įsipareigoja prisiimti atsakomybę už tinkamÄ medienos iÅ¡krovimÄ ir pakrovimÄ , bei atlyginti dėl to užsakovo patirtÄ Å¾alÄ (paslaugų sutarties II skyriaus 2 dalies 3 punktas).

Å ioje nutartyje nustatyta, kad apeliantė prisiimtos pareigos tinkamai neįvykdė, tai yra negrÄ Å¾ino 71,02827 m3 ieÅ¡kovei priklausančios medienos, kuri, kaip nustatyta, tiek pagal ieÅ¡kovės pateiktus važtaraščius (e. tomas I, e. b. l. 10–19, 11–71,85–115) ir tiek pagal pačios apeliantės pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (e. tomas I, e. b. l. 2–36) buvo apeliantes žinioje.

26. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, iÅ¡aiÅ¡kinama, kad įstatymas numato, jog prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia klausimÄ dėl ieÅ¡kovės patirtos žalos dydžio (nutarties 19 punktas). Paslaugų sutarties VIII skyriaus 10 dalyje nustatyta, kad vykdytojas (apeliantė) pareiÅ¡kia, kad jai yra žinoma, kad medienos, kuri bus pateikta džiovinimui, vieno kubinio metro kaina yra 135 EUR, todėl tuo atveju, jeigu mediena bus prarasta ar sugadinta, vykdytojas (apeliantė) privalė sumokėti užsakovui (ieÅ¡kovei) tiesioginius nuostolius, sudarančius 135 EUR/m3 medienos.

27. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, sutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė tinkamai įrodė žalos dydį, kuris yra 11 602,47 EUR ((135x71,0827) 9558,82 EUR žala + 2013,65 EUR 21 procentas PVM) pagal 2018 m. sausio 24 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (e. tomas I, e. b. l.

31) ir apeliantės nurodyti argumentai dėl netinkamų įrodymų vertinimo nustatant žalos dydį atmetami kaip nepagrįsti. Dėl procesinės bylos baigties 28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

29. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 30. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismui nepateikė, atsiliepimu jų priteisti neprašė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė