2018-03-27 Nr. AB-6464-3-61-3-00032-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-188-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00032-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. D. (G. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. D. (G. D.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Švenčionių skyriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 45SD-3088-(14.45.104); 2) panaikinti NŽT 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 1SS-2812-(7.5); 3) tenkinti pareiškėjo prašymą suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą pirkti ar nuomoti ilgalaike nuoma 0,674 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą Švenčionių r. sav., Pabradės sen., Purviniškių k.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo G. D. skundą, išaiškino pareiškėjui, kad jis dėl šio ginčo turi teisę kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, bei nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas ir suformulavo reikalavimus panaikinti NŽT Švenčionių skyriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 45SD-3088-(14.45.104) bei NŽT 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 1SS-2812-(7.5), tačiau įvertinus skundo ir prie jo pateiktų nurodytų sprendimų turinį, matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su minėtuose sprendimuose išreikštu atsisakymu tenkinti jo prašymą nuomoti ar įsigyti iš valstybės 0,674 ha miškų ūkio paskirties žemės plotą, kuris ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, suprojektuoti šį norimą pirkti ar nuomoti ilgalaike nuoma žemės plotą.

Teismas iš skundžiamų sprendimų nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-12133-86 nustatė žemės sklypo ribas ir žemės sklypo plotą (0,65 ha) bei 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 2.3-2184-86 priėmė sprendimą parduoti pareiškėjui naudojamą 0,65 ha žemės sklypą (2007 m. balandžio 5 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis). Pareiškėjas siekia įsigyti likusią žemės sklypo dalį (0,674 ha), kuri pareiškėjui neparduota ir neišnuomota, tačiau, NŽT teigimu, pareiškėjas turėjo teisę nuomoti (įsigyti) žemės plotą, reikalingą nurodytiems statiniams eksploatuoti, ir tokią teisę realizavo 2007 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, įsigydamas 0,65 ha žemės sklypą privačion nuosavybėn.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi ir 18 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad pareiškėjas siekia realizuoti savo subjektinę teisę įsigyti arba išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, todėl skunde ginčas kildinamas iš ikisutartinių teisinių santykių. Teismo vertinimu, NŽT šiame teisiniame santykyje dalyvauja ne kaip viešojo administravimo, o kaip civilinių santykių subjektas (kaip ginčo žemės savininkas), todėl keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi ginčas nepriskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl pareiškėjo skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas dėl ginčo turi teisę kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus (ABTĮ 33 str. 3 d.).

III. Pareiškėjas G. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinį teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjo G. D. patikslintą skundą.

Pareiškėjas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad NŽT vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. raštas „Dėl prašymo“ Nr. 45SD-3088-(14.45.104) buvo apskųstas NŽT vadovui, kaip tai ir išaiškinta minėtame rašte. Pastarojo sprendimas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 1 d., 18 str. 4 d.; ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo G. D. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, nes NŽT teisiniame santykyje dalyvauja ne kaip viešojo administravimo, o kaip civilinių santykių subjektas (kaip ginčo žemės savininkas), todėl pareiškėjo keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsisakymo priimti nagrinėti pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš minėtoje teisės normoje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais byloje laikytini būtent civiliniai teisiniai santykiai ir dėl to ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai sprendžia bylas, be kita ko, dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.). ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patikslintame skunde prašė panaikinti NŽT Švenčionių skyriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 45SD-3088-(14.45.104) ir NŽT 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 1SS-2812-(7.5) bei tenkinti pareiškėjo prašymą suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą pirkti ar nuomoti ilgalaike nuoma 0,674 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą Švenčionių r. sav., Pabradės sen., Purviniškių k. Šiais sprendimais netenkintas pareiškėjo prašymas, nurodant, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pareiškėjui parduoti ar išnuomoti jo nurodomą žemės sklypą, kuris yra miškų ūkio paskirties žemės plotas, įtrauktas į valstybinės reikšmės nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją. Iš pareiškėjo patikslintame skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, jog pareiškėjas siekia pirkti arba nuomoti iš valstybės žemės sklypą.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį Nr. T-125/2015; 2017 m. gegužės 17 d. nutartį Nr. T-50/2017).

Nors nagrinėjamoje byloje klausimas, ar buvo pagrindas NŽT tenkinti pareiškėjo prašymą ir suprojektuoti norimą pirkti ar nuomoti žemės sklypą, yra susijęs ir su tam tikromis administracinėmis procedūromis, tačiau iš esmės yra civilinio teisinio pobūdžio. Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų, todėl viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1014/2014).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Šiuo atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kilusio ginčo esmę, skundo dalyką ir pagrindą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog toks ginčas, kaip jo ribas apibrėžė pareiškėjas skunde, yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2018 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. D. (G. D.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė