8557b852-5cee-4800-a5ff-76d605fa4cd1 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-123-875/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55945-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.3; 1.2.14.4.1; 2.4.6.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R TI S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 20 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Keriui, nuteistajam T.

B., jo gynėjui advokatui A. J., nukentėjusiajam R. M., nukentėjusiajai A. M., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį ir paskirta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinus su 2019 m. birželio 18 d. Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. gruodžio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iÅ¡ dalies sudedant, prie ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 13 (trylika) metų 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai laisvės atėmimo. Ä® bausmės laikÄ nutarta įskaityti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. T. B. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas prieÅ¡ nukentėjusį panaudoti fizinį smurtÄ , atvirai savo naudai vertė kitÄ asmenį perduoti turtÄ , o bÅ«tent: 2018 m. spalio 31 d. R. M. įsidarbinus į T. B. vadovaujamÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. B. tarpininkaujant R. M. kreipėsi į R. M. mamos draugÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį direktorių V.

E. dėl 50 000 Eur paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikimo; V. E. atsisakius tenkinti šį T. B. praÅ¡ymÄ ir apie tai po kurio laiko praneÅ¡us R. M., Å¡is 2018 m. lapkričio 13 d. tiksliai nenustatytu laiku, automobilyje M. B. 320s, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie V. E. atsisakymÄ skolinti pinigus pranešė T. B., kuris iÅ¡ karto po Å¡ios informacijos jam praneÅ¡imo, neturėdamas teisėto pagrindo, savo naudai, panaudodamas psichinę prievartÄ , t. y. grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ tiesioginio pokalbio su R.

M. metu atvirai reikalavo jam perduoti turtÄ â€“ 7 000 Eur, nurodydamas, jog turi kelias dienas Å¡iuos pinigus surinkti, o neperdavus reikalaujamo turto, grasino panaudoti fizinį smurtÄ , t. y., nurodydamas „kad į užpakalį lituokliai pradės lysti, kad pinigus atneÅ¡ įsikandęs į dantis, arba su vežimėliu, arba su ramentais“. Tęsdamas savo nusikalstamÄ sumanymÄ , 2018 m. lapkričio 19 d. laikotarpyje nuo 13.03 val. iki 14.01 val., degalinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pokalbio su R.

M. bei jo mama A. M. metu, prisidengdamas tariamu R. M. finansinės žalos jam padarymu, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai toliau reikalavo iÅ¡ R. M. perduoti jam turtÄ â€“ 7 000 Eur, o neperdavus reikalaujamo turto, grasino panaudoti fizinį smurtÄ R. M. atžvilgiu, t. y., grasino parduoti jo inkstÄ , grasino, kad atvažiuos vyrai iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kurie pririÅ¡ R. M. prie medžio bei nuplėšys jam nagus. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. 2.1.

Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas grubiai pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies reikalavimus. Apeliantas laikosi nuomonės, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nuteistojo kaltė grindžiama duomenimis, kurie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, be to, nuteistojo kaltė yra paneigiama pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų visetu. 2.2.

Skunde teigiama, jog T. B. tyrimo metu parodė, kad iÅ¡ R. M. nereikalavo perduoti turto savo asmeninei naudai, juos su nukentėjusiuoju siejo tik darbiniai santykiai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbais. Nukentėjusysis R. M., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, neatsakingai elgdamasis, netinkamai paskirstydamas įmonės lėšas, nepasiekė pažadėto tikslo. BÅ«tent nukentėjusysis sukÅ«rė planÄ , kuris turėjo padėti finansiÅ¡kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ padidinti darbo naÅ¡umÄ .

Minėti 7000 Eur buvo skolinti, skirti iÅ¡laidoms rasti tinkamÄ finansavimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡plėsti darbinę veiklÄ ir įgyvendinti verslo užsibrėžtus tikslus. Skolintiems pinigams pasibaigus, atsirado pareiga juos gražinti, tai T. B. ir kalbėjo apie jų gražinimÄ , nesislėpė, atvirai susitikinėjo su nukentėjusiojo mama, paaiÅ¡kino susidariusiÄ situacijÄ ir atsiradusiÄ skolÄ , kuri kaip prievolė tarp kreditorių ir skolininkų turi bÅ«ti vykdoma, todėl ir kalbėjo su nukentėjusiuoju apie skolos gražinimÄ dėl ko gali atsirasti nepageidaujamų padarinių.

Nukentėjusysis R. M., suvokdamas, kad reikia atiduoti jo paties pasiÅ«lyto verslo plano įgyvendinimui patirtas iÅ¡laidas, siekė bet kokia kaina atsikratyti atsakomybės ir veikdamas sÄ moninga tyčia, vengė kaip nors prisidėti prie verslo projekto patirtų iÅ¡laidų gražinimo, kurdamas visokias neteisėtas machinacijas kaip anksčiau buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta. 2.3. Apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismas neįvertino byloje aplinkybių, kurios byloje pagrindžia, kad turtinės pretenzijos, kurias kaltininkas reikalauja kitÄ asmenį (nukentėjusįjį) patenkinti, yra kilusios iÅ¡ civilinės teisės reguliuojamų santykių.

IÅ¡ byloje surinktų duomenų nustatyta, jog T. B. vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nukentėjusysis buvo oficialiai įdarbintas minėtoje įmonėje. IÅ¡ to seka, kad abu, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo suinteresuoti įmonės darbuotojai. Abu pasidalino vaidmenimis ir sukÅ«rė verslo planÄ , siekdami padidinti įmonės naÅ¡umÄ , iÅ¡plėsti ir padidinti jos veiklÄ . Taigi, R. M. pasiÅ«lė praÅ¡yti ir gauti iÅ¡ savo patėvio V. E. finansinę paramÄ . Nukentėjusiojo patėvis V.

E. savo parodymais net patvirtino, kad sumanymas yra geras ir galimai turintis perspektyvÄ . Taigi, visi minėti veiksmai parodo, kad buvo verslo planas, kad visi suinteresuoti asmenys jame realiai dalyvavo ir siekė jį įgyvendinti, bendrai tarėsi dėl jo įgyvendinimo, dėl ko net buvo pasiskolintos lėšos iÅ¡laidoms. IÅ¡ ko seka, kad visi veiksmai buvo sutartiniai ir aptariami bendrai, asmenų įgyvendinusių verslo plano tikslus, t. y., tos pačios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, nukentėjusiojo ir kaltinamojo.

Apeliantas pažymi, kad nukentėjusiajam negalėjo bÅ«ti nežinoma apie bÅ«tinas reikalingas iÅ¡laidas savo nustatytiems tikslams pasiekti ir paskolintų lėšų minėtoms iÅ¡laidoms padengti. Be to, apeliantas pažymi, jog ir pats nukentėjusysis patvirtina, kad visur dalyvavo kartu, tiek automobilių nuoma, tiek restoranų lankymÄ , tiek kelionėse - kuro iÅ¡laidos, visada važiuodavo kartu. Byloje nėra duomenų, kad R. M. dalyvavo prieÅ¡ savo valiÄ ir negalėjo atsisakyti, kas reiÅ¡kia, kad visi veiksmai buvo suderinami bendrai.

Visos nurodytos aplinkybės buvo siekiamos abipusiu laisvu susitarimu, tai patvirtina ir byloje surinkti duomenys. Pirmos instancijos teismas nurodytų aplinkybių neanalizavo ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis T. B. savo naudai reikalavo turto 7 000 Eur iÅ¡ nukentėjusiojo R. M. be jokio pagrindo. 2.4. Skunde argumentuojama, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog nukentėjusiojo R. M. duoti parodymai neprieÅ¡tarauja kitiems teisme iÅ¡tirtiems įrodymams, o bÅ«tent, jog vien tik iÅ¡ R.

M. parodymų yra nustatytas tariamas į jį nukreiptas T. B. grasinimas. Nei liudininkas V. E. nepatvirtino grasinimų, nei nukentėjusioji A. M., todėl lieka neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ji yra nukentėjusioji, jeigu jai nebuvo reikÅ¡tos jokios turtinės pretenzijos, o pats nukentėjusysis buvo pilnametis. T. B. žinojo ir suprato, kad susitinka su nukentėjusiojo mama ir nebijojo susitikti vieÅ¡ojoje vietoje, žinodamas, kad yra filmuojamas kamerų, todėl yra nelogiÅ¡ka teigti, jog T. B., neturėdamas tam jokio pagrindo reiÅ¡kė turtinę pretenzijÄ , be to, dar ir pačiai motinai.

Pirmos instancijos teismo padarytoms išvadoms prieštarauja liudininkų parodymai, G. K. parodė, kad girdėjo telefonu kalbant T. B. apie skolas, N. T. ir A. S. parodė, jog kartu su T. B. visada būdavo R. M., kuris taip pat atliko mokėjimo operacijas. Be to, liudininkas A. S. parodė, jog jo darbas buvo ieškoti žmonių įdarbinimui užsienyje prie statybos darbų, kas parodo, kad buvo tiesiogiai susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla ir girdėjo, kaip R. M. sakė T. B., kad gali gauti pinigų iš patėvio, ar iš kažkur kitur pasiskolinti pinigų įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai plėtoti.

Patvirtinančios aplinkybės apie bendrai sukurtÄ verslo planÄ ir aktyvų R. M. dalyvavimÄ jame, ieÅ¡kant finansavimo veiklai plėtoti. Be to, liudininkas parodymais patvirtino aplinkybes apie fiktyviÄ suklastotÄ R. M. pateiktÄ pinigų perlaidÄ apie tariamÄ paskolÄ verslui vystyti. Minėtos aplinkybės patvirtina neteisėtus R. M. veiksmus ir nesÄ Å¾iningÄ nusikalstamÄ (sukčiavimas) elgesį T. B. atžvilgiu, dokumentų klastojimÄ . Be to, A. S. patvirtino, jog nėra girdėjęs, kad T. B. grasintų ar kitaip kaip nors neteisėtai veiktų nei R.

M., nei jo mamÄ A. M.. 2.5. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog T. B. pokalbio metu grasino, kaip tai nurodo R. M., kuris bandė ir bando iÅ¡vengti turtinės prievolės, tiek A. M. perpasakotos įvykių aplinkybės. Antra, apeliantas nurodo, kad turėjo pagrindo R. M. reikÅ¡ti turtinę pretenzijÄ kaip savo kompanionui, kuris neįvykdė sutarties sÄ lygos, nepavykus pasiekti tikslų, pasiskolintų pinigų atidavimas teko abiejų atsakomybei. Trečia, pasakojamojo pobÅ«džio istorijos, kurias perteikė A.

M. ir R. M. nėra grasinamojo pobÅ«džio, iÅ¡ filmų paimti epizodai ir kitokie iÅ¡galvoti scenarijai, neturėjo jokio pagrindo manyti, kad gali bÅ«ti įvykdyti, tačiau turėjo veikti kaip skatinamoji priemonė, nes R. M. atvirai ignoravo atsiradusiÄ finansinę atsakomybę ir atsisakė pripažinti finansinius įsipareigojimus. Minėtų pasakojimų netikrumÄ atspindi ir tas faktas, jog parodymuose yra užfiksuota, jog vyrai (kreditoriai), anot T. B., atvyks tai iÅ¡ (duomenys neskelbtini), tai iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

Be to, apeliantas pažymi, jog visi pokalbiai vyko vieÅ¡ai, nesislapstant, dalyvaujant liudininkams, telefonu ir net filmuojant vaizdo kameroms susitikimo vietas. IÅ¡ ko apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas galimai bÅ«damas Å¡aliÅ¡kas ir įtakotas Å¡alutinių aplinkybių, nesusijusių su minėta byla, nepagrįstai ir netinkami iÅ¡analizavo bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus bei skelbė neteisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį apelianto T. B. atžvilgiu. 2.6. Teismas, parinkdamas vienintelę pačiÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį (laisvės atėmimÄ ) ir nespręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimo, nesilaikė teisingumo principo, nesivadovavo BK 54 straipsnio nuostatomis, neatsižvelgė, jog kaltinamajam nėra reiÅ¡kiama jokių turtinių pretenzijų.

Be to, apeliantas laiko, kad bausmės skyrimo ir bendrinimo dalyje pirmos instancijos teismas laikėsi klaidingai susidariusios nuomonės apie apeliantÄ ir taikė netinkamas bausmių sudėjimo įstatymo nuostatas, tokiu bÅ«du nepagrįstai pablogindamas T. B. padėtį. Apeliantas mano, kad teismas turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 1, 5 d. 3 p. ir 9 dalimis, taikyti bausmių apėmimÄ , kai už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis T. B. ir nuteistojo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti ir panaikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti nuosprendį nepakeistÄ . Ä®rodymų tyrimo atnaujinimas.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, išklausius proceso dalyvius, protokoline 2021 m. kovo 31 d. nutartimi buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, siekiant apklausti nukentėjusįjį R. M., liudytojus A. S. ir R. R. (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

5. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis R. M. parodė, kad žino, apie kokį prokurorui jo vardu siųstÄ raÅ¡tÄ kalbama, yra su juo susipažinęs, supažindino mama, jai perdavė prokuroras. Tikrai tokio raÅ¡to nerašė, raÅ¡to nuotraukoje beveik nesimato kas paraÅ¡yta. Teismas pagarsina R. M. raÅ¡tÄ (7 t. b. l. 68). Nesutinka, kad nuteistajam buvo skolingas 3000 eurų. Nesutinka, jei vykdė verslÄ trys asmenys, taip negali bÅ«ti, kad jis lieka skolingas T. B., nes visur kartu viskÄ darė.

Yra įbaugintas. T. B. pinigų neturėjo, įmonės pinigais nedisponavo, tik pildavo kurÄ Ä¯ jo automobilį, atsiskaitydavo įmonės kortele. Visi pinigai buvo pas T. B.. Sprendimus dėl pinigų naudojimo, iÅ¡laidų priimdavo T. B., kartais ir jie visi, bet dažniausiai T. B.. A. J. pažįsta, žino jį, jis kelis kartus buvo susitikęs su T. B., o jis su juo tik pasisveikino, nieko jam nepasakojo, nesitarė, nieko neprašė. Nebuvo tokio pokalbio, kad A. J. su juo važiuotų į (duomenys neskelbtini).

Nebuvo kalbos apie „pinigų davimÄ Ä¯ priekį už teisybės pasakymÄ â€œ. Buvo pas R. R. garaže, prašė popieriaus lapo ir raÅ¡iklio, bet rašė apie kitÄ bylÄ , nes yra kita byla, norėjo paklausti, ar galima prisijungti per ZOOM programÄ . PraÅ¡ymo, kurio yra nuotrauka byloje, raÅ¡ysena ne jo, raÅ¡ysena skiriasi. Kitoje byloje yra liudytojas. Rašė teismui, klausė, ar galima prisijungti prie teismo posėdžio per ZOOM programÄ , po to gavo teismo Å¡aukimÄ , buvo atvykęs į teismÄ , kur sutiko prokurorÄ .

Girdėjo, kaip R. R. sakė, kad sakė, jog reikia padėti T. B.. Nebuvo tokių kalbų, kad kažkÄ ne taip pasakė, pakalbėjo apie situacijÄ kaip draugai. PaaiÅ¡kino aplinkybes, kad sumokėjo už paskutinio automobilio nuomÄ , papasakojo bendrÄ vaizdÄ , kaip supranta, R. R. ir T. B. yra draugai iÅ¡ seniau. Susitiko mieste, R. R. dirbo, o jis parašė praÅ¡ymÄ . R. R. jo draugas, daug metų pažįstamas, padeda vienas kitam, kai reikia. R. R. sako, kad nematė kÄ rašė, tik nufotografavo, nežino, gal jie susitarė.

Kol T. B. nebuvo įkalintas, jis su R. R. buvo draugai, matė juos kartu mieste. T. B. nesiuntė jokių laiškų, neturėjo T. B. tėvo numerio. R. R. neprašė nieko dėl T. B.. Nežino iš kur R. R. žino aplinkybes apie prie šios bylos pridėtus priedus, negali atsakyti.

6. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. S. parodė, kad pažįsta T. B., R. M., A. M.. Apie Å¡iÄ bylÄ Å¾ino, viskas vyko prieÅ¡ du metus. Tuo metu dirbo Lietuvos Respublikoje ir Å . K.. Dirbo T. B. įmonėje, įmonės pavadinimo nepamena, joje dirbo ir R. M.. Ä® darbÄ priėmė T. B.. Supažindino T. B. su R. M.. R. M. pasiÅ«lė pasiskolinti pinigų iÅ¡ jo patėvio, tuos pinigus turėjo investuoti į įmonę. Kartu vykdavo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieÅ¡koti biurų, nuomodavosi automobilius, įrankius.

Vakarais R. M. naudodavosi automobiliais, kurie buvo iÅ¡nuomoti už T. B. pinigus. Negirdėjo kalbų, kad kažkas pasiskolino pinigų, negirdėjo, kad kažkas kažkam grasintų, kad kažkas nutiks. Žinojo, kad R. M. skolingas T. B. pinigų. B. C. K degalinėje, kai kilo konfliktas tarp T. B. ir R. M., negirdėjo, kad T. B. grasintų, anksčiau jo grasinimų negirdėjo. Kai vyko susitikimas (duomenys neskelbtini) degalinėje, buvo netoliese, už vieno suoliuko, girdėjo viskÄ . Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad degalinėje daugumÄ laiko sėdėjo netoliese, nes netoliese buvo beveik visÄ laikÄ .

Toje degalinėje yra trys sėdimos vietos, kai nebuvo Å¡alia, pasitraukė, buvo išėjęs, nes paskambino. Dirbdamas T. B. įmonėje gal ieÅ¡kojo žmonių, kurie norėtų dirbti. Negali atsakyti, kiek žmonių surado, buvo susidomėjusių, nežino, ar jie iÅ¡vyko (dirbti). Nepamena, bet tikriausiai gavo pajamų už tÄ darbÄ . Negali nurodyti R. M. pareigų, jų neprisimena. Visi trys ieÅ¡kodavo biurų, objektų, kad žmonės galėtų dirbti. Žino, kad R. M. buvo skolingas T. B., skolos sumos nežino, girdėdavo, kai R.

M. sakydavo, kad yra skolingas T. B., sakydavo, kad patėvis gražins pinigus. Žinojo, kad už paskutinį nuomotÄ automobilį mokėjo T. B.. Buvo atvejų, kai R. M. melavo, kad gavo didelę sumÄ pinigų, kartu važiavo pasiimti pinigų, girdėjo kalbas, kad R. M. grÄ Å¾ins pinigus T. B.. T. B. giminaičiai pervedė pinigų, kad juos perduotų T. B., o iÅ¡ T. B. įmonės nebuvo pervesta pinigų. T. B. giminaičių pervestus pinigus perdavė T. B.. Nežino, ar R. M. davė pinigų T. B.. T.

B. klausė, ar galėtų pervesti pinigų, sutiko, nes nesunku, juk draugas paprašė. T. B. neprašė R. M. grÄ Å¾inti pinigus. Nebuvo kalbos, kad grÄ Å¾intų pinigus. T. B. klausdavo R. M. – kada turėsi pinigų ir grÄ Å¾insi? T. B. dėl jo ir R. M. turėjo iÅ¡laidų, nes tuo metu neturėjo vairuotojo pažymėjimo, T. B. vežiodavo su nuomotais automobiliais, mokėjo už kurÄ ir kavinių sÄ skaitas. Kai važinėdavo, tai buvo kaip darbinė veikla, nes jie vykdavo apžiÅ«rėti objektų į kitus miestus, nuomojo automobilius ir pylė kurÄ , tai buvo jų iÅ¡laidos, bet kaip supranta, T.

B. R. M. dar skolino pinigų. Nematė, kaip R. M. išsigrynino pinigus ir juos davė T. B.. Yra matęs, kaip R. M. iš T. B. skolinosi 100 ar 200 eurų.

7. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas R. R. parodė, kad pažįsta T. B., R. M. yra jų bendras draugas, A. M. žino iÅ¡ matymo. KartÄ pažįstamas R. M. užsuko į jo garaÅ¾Ä , kur dirba, sakė, kad turi problemų su T. B., kuris už jo žodžius yra kelis metus teisiamas, R. M. prašė padėti, sakė, kad mama ir patėvis pyks, minėjo apie reketavimÄ . Atėjęs į garaÅ¾Ä R. M. sakė, kad bandys iÅ¡taisyti problemÄ , paprašė duoti lapÄ , internetiniame puslapyje www.prokuratÅ«ros.lt pasižiÅ«rėjo koks prokuroro elektroninio paÅ¡to adresas ir iÅ¡siuntė laiÅ¡kÄ .

Po to, skambino T. B. tėvas, pranešė, kad bus kviečiamas liudytojas R. M.. Nežino, kodėl R. M. atėjo ir kodėl nusprendė ateiti pasipasakoti, yra jo raÅ¡tas, jo paraÅ¡ai, nėra jo gynėjas, jam raÅ¡yti nepadėjo. PraÅ¡ymas buvo suraÅ¡ytas, davė R. M. lapÄ ir raÅ¡iklį, jis pats rašė, galvojo. Nematė suraÅ¡yto teksto, nežino, ar jis kÄ nors parašė. LaiÅ¡kÄ siuntė prokuratÅ«rai. R. M. pasakojo apie situacijÄ , kad yra „prisidirbęs“, nenori pasiųsti draugo į kalėjimÄ , norėjo jam padėti.

R. M. kalbėjo apie skolas, skolos dydžio nesakė, sakė, kad yra skoloje, paprašė pinigų, jo mama ir jis parašė pareiÅ¡kimÄ . R. M. prašė tekstÄ , kurį parašė, nufotografuoti, nurodė kur siųsti. Netikrino, ar praÅ¡ymas buvo gerai suraÅ¡ytas, nes jo prašė praÅ¡ymÄ nufotografuoti. PraÅ¡ymÄ R. M. nusiuntė, jo prašė nufotografuoti, nesuprato, ar jis norėjo praÅ¡ymÄ nusiųsti T. B., bet nebesiuntė, R. M. iÅ¡siuntė. Neįtakojo Å¡io praÅ¡ymo atsiradimo prokuratÅ«roje.

TÄ dienÄ neturėjo iÅ¡ankstinio susitarimo susitikti, R. M. pasakė, kad atvyks, nes „nori nuimti baudžiamÄ jį procesÄ T.“. R. M. praÅ¡ymas el. paÅ¡tu iÅ¡siųstas iÅ¡ R. M. telefono. R. M. norėjo padėti T. B., norėjo pakeisti melagingus parodymus, jis „ėjo už tėvus“, nes jų bijojo, tačiau viskÄ pergalvojęs nusprendė taip pada(duomenys neskelbtini). Nežino, kokias melagingas aplinkybes nurodė R. M., nesigilino. T. B. iki tol pažinojo, žino, kad anksčiau jis kalėjo, po to nutrÅ«ko jų santykiai, niekas nesiejo, iki T.

B. suėmimo santykiai buvo draugiÅ¡ki. Jei R. M. teismui teigė nerašęs praÅ¡ymo, jis keičia nuomonę, kiek žino, R. M. apgaudinėja žmones, „(duomenys neskelbtini)“ puslapyje matė įraÅ¡Ä , be to, jis neturi savo nuomonės, dėl to gali nukentėti aplinkiniai žmonės. Nusiuntė raÅ¡tÄ T. B. į el. paÅ¡tÄ ar (duomenys neskelbtini) programėlę. Nežino, kaip įkalinimo įstaigoje T. B. naudojasi el. paÅ¡tu, atsakymo į jo laiÅ¡kÄ negavo.

8. Nukentėjusioji A. M. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad davė pinigų, kad R. M. sumokėtų už automobilį. Apeliacinis skundas atmestinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties apraÅ¡omosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

10. Nuteistasis T. B. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 1 dalyje, mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tiriamos visos bylos aplinkybės, paÅ¡alinami prieÅ¡taravimai ir abejonės, iÅ¡aiÅ¡kinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamÄ jį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Ä®rodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, da(duomenys neskelbtini)nų vertinant įrodymus.

Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ ar prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės. Dėl nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį 12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi proceso dalyvių pasisakymus teisme, skundžiamo nuosprendžio turinį, ir siekdama iÅ¡samiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , iÅ¡naudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytÄ procesinę galimybę ir atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, buvo iÅ¡samiai iÅ¡tirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, kurių visuma pagrindžia nuteistojo T.

B. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Byloje esantys duomenys nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų, nesuteikiant prioriteto nė vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡analizuoti ir įvertinti visų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių kontekste. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, nėra jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų, abejoti teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir su jomis sutiktina.

Nuteistojo T. B. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu padarytų iÅ¡vadų dėl nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

13. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitÄ asmenį perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti, grasindamas prieÅ¡ nukentėjusį ar kitÄ asmenį panaudoti fizinį smurtÄ , sunaikinti ar sugadinti jo turtÄ , paskelbti kompromituojančiÄ ar kitokiÄ informacijÄ , kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokiÄ psichinę prievartÄ .

Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitÄ asmenį vykdyti pareikÅ¡tÄ neteisėtÄ turtinę pretenzijÄ , panaudodamas psichinę prievartÄ (grasindamas), ir nori taip veikti. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiÅ¡kiamos neteisėtos turtinės pretenzijos. Pagal turto prievartavimo teisinį apibrėžimÄ Å¡iuo nusikaltimu gali bÅ«ti pripažinti tik be teisėto pagrindo reiÅ¡kiami reikalavimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009 ir kt.).

Turto prievartavimo pagrindinis objektas – nuosavybė, turtinės teisės ar turtiniai interesai, dalykas – turtinė nauda, kurios kaltininkas siekia (sau ar kitiems asmenims) versdamas kitÄ asmenį perduoti turtÄ (pvz., pinigus), suteikti turtinę teisę ar atlikti kitokius turtinio pobÅ«džio veiksmus. BK 181 straipsnio taikymo prasme vertimas perduoti turtÄ neturi teisėto pagrindo, tai reiÅ¡kia, kad turtinės pretenzijos, kurias kaltininkas reikalauja (verčia) kitÄ asmenį patenkinti, nėra kilusios iÅ¡ teisės reguliuojamų santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136 straipsnyje nurodyti civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai), pvz., iÅ¡ paskolos sandorių, kitokių prievolių, kurių pagrindu asmuo įgyvendina atitinkamÄ savo ar kitų teisę.

14. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties taikymui aplinkybes, nustatė, kad nuteistasis T. B. neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas prieÅ¡ nukentėjusį R. M. panaudoti fizinį smurtÄ , atvirai savo naudai vertė perduoti turtÄ , o bÅ«tent: R. M. įsidarbinus į T. B. vadovaujamÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. B. kreipėsi į R. M. mamos draugÄ V. E. dėl 50 000 Eur paskolos, o Å¡iam atsisakius, T.

B. grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ tiesioginio pokalbio su R. M. metu atvirai reikalavo jam perduoti 7 000 Eur, nurodydamas, jog turi kelias dienas Å¡iuos pinigus surinkti, o neperdavus reikalaujamo turto, grasino panaudoti fizinį smurtÄ , t. y., nurodydamas „kad į užpakalį lituokliai pradės lysti, kad pinigus atneÅ¡ įsikandęs į dantis, arba su vežimėliu, arba su ramentais“. Tęsdamas savo nusikalstamÄ sumanymÄ , pokalbio su R. M. bei jo mama A. M. metu, prisidengdamas tariamu R. M. finansinės žalos jam padarymu, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai toliau reikalavo iÅ¡ R.

M. perduoti jam 7 000 Eur. PrieÅ¡ingu atveju, grasino panaudoti fizinį smurtÄ R. M. atžvilgiu, t. y., grasino parduoti jo inkstÄ , grasino, kad atvažiuos vyrai iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kurie pririÅ¡ R. M. prie medžio bei nuplėšys jam nagus.

15. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytoms apylinkės teismo iÅ¡vadoms, pakartotinai jų nedetalizuoja, tačiau atkreipia dėmesį į pagrindinius įrodymus, nulėmusius tokį nuteistajam T. B. (nepripažįstančiam kaltės) nepalankų pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nukentėjusiojo R. M. parodymai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kurie dalyje dėl patirto T. B. spaudimo-grasinimo, buvo nuoseklÅ«s, t. y., R.

M. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad T. B. sakė, kad jei jis negrÄ Å¾ins 7000 Eur, nuplėšys jam nagus. Po susitikimo „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, jo tėvo bute, kuriame gyveno, buvo iÅ¡sukta durų akutė. Pamanęs, kad tai galėjo pada(duomenys neskelbtini) T. B., iÅ¡sigandęs persikraustė gyventi pas mamos draugÄ V. E., o po pusės mėnesio iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), nes bijojo T. B. ir jo draugų, kurie manė, kad vis tiek nepaliks jo ramybėje ir reikalaus atiduoti pinigus.

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė tÄ patį, kad T. B. pasakius, kad patėvis V. E. neinvestuos, T. B. pradėjo iÅ¡ jo reikalauti atiduoti 7000 Eur. Pasakius, kad tokių pinigų neturi, T. B. pradėjo grasinti, sakydamas: „pradės tau lysti į subinę lituokliai“, „atneÅ¡i pinigus įsikandęs į dantis, arba su vežimėliu, arba su ramentais“. 7 000 Eur sumos iÅ¡ jo reikalavo dėl to, kad T. B. teigė tiek iÅ¡leidęs kartu važinėjantis, valgant, automobilių nuomai.

Po Å¡itų grasinimų iÅ¡sigando ir grįžęs namo, sukÅ«rė netikrÄ bankinio mokėjimo pavedimo kopijÄ dėl 70 000 Eur sumos. Susitikimo „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje metu, T. B. grasino sakydamas: „atveÅ¡i pinigus su vežimėliu, atvažiuos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kažkokie žmonės“. Po grasinimų ilgÄ laikÄ buvo iÅ¡sigandęs, dėl to iÅ¡sikėlė gyventi pas patėvį, nes bijojo gyventi ankstesnėje vietoje, kadangi ten, kur gyveno buvo iÅ¡suktos durų akutės, prikiÅ¡ta į spynÄ adatų, iÅ¡jungta elektros skydinė, saugikliai.

Visa tai įvyko po susitikimo „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje. Pas patėvį gyventi iÅ¡sikėlė, nes bijojo, kad T. B. gali atvažiuoti pas jį į namus, įsilaužti arba pasigauti einant mieste naktį ir kur nors iÅ¡sivežti ir kÄ nors jam pada(duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 77-87).

16. Nukentėjusiosios A. M. parodymai pirmosios instancijos teisme, kur parodė, jog sulaukė skambučio iÅ¡ T. B., kuris sakė, kad turi reikalų su jos sÅ«numi R. M. ir norėtų apie tai susitikęs pasikalbėti. Nepavykus susitikti, kitÄ dienÄ T. B. kartu su A. S. atvažiavo pas jÄ Ä¯ darbÄ ir pasakė, kad sÅ«nus jį apgavo, iÅ¡viliojo pinigus, nuomojo maÅ¡inas, suklastojo dokumentus. IÅ¡vykęs iÅ¡ jos darbo, T. B. pasiėmė jos sÅ«nų ir visi susitiko „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje.

Ä®vyko nemalonus pokalbis, kurio metu T. B. papasakojo tÄ patį, kÄ jai buvo sakęs telefonu – kad R. M. apgavo, kad yra skoloje 7000 Eur. Po to pradėjo grasinti sÅ«nui, sakydamas: „žinok, (duomenys neskelbtini), tu jaunas, negeriantis, tavo inkstai sveiki, atrasim kam parduoti, atvažiuos vyriÅ¡kiai iÅ¡ (duomenys neskelbtini), pririÅ¡ grandinėm prie medžio, nagus nuplėš, į užpakalį lituoklį sukiš“; „(duomenys neskelbtini), jei tu man jų negrÄ Å¾insi, tai priversiu ir tu man vis tiek atneÅ¡i į dantis įsikandęs“.

Po pusvalandžio pas jÄ verkdamas atvyko sÅ«nus ir prašė gelbėti, sakė, kad reikia į (duomenys neskelbtini) nuva(duomenys neskelbtini) maÅ¡inÄ ir sumokėti apie 400 Eur. T. B. jai vis skambinėjo ir klausinėjo, kur R. M., nes sÅ«nus nebekėlė ragelio, todėl sÅ«naus ieÅ¡kojo per jÄ . Be to, T. B. netinkamai elgėsi ir atvykęs pas jÄ Ä¯ darbÄ klientų akivaizdoje. Kai paklausė už kÄ tie pinigai, T. B. jai paaiÅ¡kino, kad nuomojosi maÅ¡inÄ , kurios reikėjo R. M., kad jis jį maitino.

SÅ«nus sakė, kad dokumentÄ suklastojo, nes T. B. iÅ¡ jo reikalavo 7000 Eur už automobilių nuomÄ , maistÄ , kurÄ . Po pokalbio degalinėje sÅ«nus pasiprašė gyventi pas jÄ ir jos draugÄ V. E.. Paskambinęs vėlai vakare pasakė, kad jo bute nebėra durų akutės, į spynas lyg tai kažko prikiÅ¡ta. Pas jÄ ir jos draugÄ V. E. sÅ«nus gyveno kokias tris savaites, o po to laikinai iÅ¡važiavo darbuotis į (duomenys neskelbtini), kur gyvena vyresnysis brolis. Baimę po T. B. grasinimų ir apsilankymo jos darbe juto ir ji, ir sÅ«nus R.

M.. Pastebėtina tai, kad nukentėjusiosios A. M. parodymai buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios – protokolo-pareiškimo pateikimo, apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

17. A. M. protokolas – pareiÅ¡kimas, kuriame nurodyta, kad T. B., paskambinęs pasakė, kad sÅ«nus R. M. yra prisidirbęs ir, kad tai ne telefoninis pokalbis, sutarė susitikti, tačiau nepavyko. KitÄ kartÄ T. B. paskambino ir pasakojo, kad su sÅ«numi yra didelių nesklandumų, kad neva sÅ«nus suklastojo kažkokius dokumentus, iÅ¡leido visus pinigus, kuriuos buvo susitaupęs, kad mokėjo už pramogas, kur pramogavo kartu su sÅ«numi, nuomojosi automobilius. Dar kitÄ dienÄ atėjo į darbo vietÄ ir pasakė, kadangi salone buvo klientų ir darbuotojų, ar nori, kad kalbėtų prie visų, dėl ko pasiÅ«lė užeiti į tarnybinę patalpÄ .

Netrukus paskambino sÅ«nus ir pasakė, kad T. B. ir A. S. pasiėmė jį bei paklausė kur ji yra, pasakė, kad važiuoja iÅ¡ darbo link namų, tada sÅ«nus pasakė, kad privažiuotų prie (duomenys neskelbtini) degalinės. T. B. pasiÅ«lė eiti į degalinės vidų, kur visi susėdo prie staliuko. Paklausus ar visi kartu pramogavo, važinėjo po kavines ir dabar viskÄ R. M. turi sumokėti, T. B. atsakė, kad R. M. prižadėjo gauti pinigų, kad jie visi iÅ¡leido apie 7000 eurų ir kuriuos kažkodėl R.

M. turi jam sumokėti. Pasakius, kad R. M. neturi pinigų, T. B. pasakė cituoja „esu palikęs geras, visų pirmiausia kalbu ir po to darau, anksčiau padarydavau ir paskui kalbėdavau“, toliau tęsė, cituoja „(duomenys neskelbtini), žinau, kad negeri ir parduosim tavo vienÄ inkstÄ , o jeigu ne, tada atvažiuos vyrai iÅ¡ (duomenys neskelbtini), bÅ«na, kad pririÅ¡a prie medžio su lenciÅ«gais, nagus nuplėšys ir vistiek man atneÅ¡i pinigus į dantis įsikandęs“. T. B. pasakė, kas R.

M. suklastojo sutartį už jį pasiraÅ¡ydamas, o R. M. pasakė, kad T. B. pats liepęs pasiraÅ¡yti, tada T. B. pasakė R. M. „imk automobilį, pripilk pilnÄ bakÄ kuro ir varyk maÅ¡inÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini)“. Pasakė, kad R. M. neturės už kÄ sumokėti, o ji taip pat neturi už kÄ sumokėti ir išėjo iÅ¡ degalinės, o jie liko. Praėjus pusvalandžiui paskambino sÅ«nus R. M. ir pasakė, kad „mama gelbėk, aÅ¡ pasiraÅ¡iau tÄ sutartį dėl automobilio nuomos, dienos eina“, sÅ«nus prašė pinigų, įdavė sÅ«nui 400 eurų ir jis iÅ¡varė automobilį BMW markės į (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti, pasakė, kad sÅ«nus pasiimtų kvitÄ .

Mano, kad supratęs T. B., kad gali pasinaudoti ja per sÅ«nų ir reikalauja toliau pinigų iÅ¡ jos, kurių neturi nei teisės nei pagrindo reikalauti naudodamas psichologinį smurtÄ . 2018 m. lapkričio 21 d. skambino T. B., pasakė, kad neranda R. M.. T. B. parašė sms žinutes, kurių turinys „aÅ¡ nereikalauju o klausiu, galit į policijÄ kreiptis, jis apgavo, padirbinėjo dokumentus ir aÅ¡ pilnÄ teisę turiu paklausti“, antros žinutės turinys „ aÅ¡ JÅ«sų nepraÅ¡au klausiu jei JÅ«s galvojate, kad policija padės, galim ryt kartu nuvažiuoti, aÅ¡ neraÅ¡ysiu pareiÅ¡kimo“, trečios žinutės turinys taip pat panaÅ¡us. (1 t. 9-11).

18. Liudytojo V. E. parodymai pirmosios instancijos teisme, kuris patvirtino aplinkybę, kad R. M. buvo atvykęs pas jį į kontorÄ su T. B., kuris siÅ«lė prisijungti į verslÄ , padėti jį pradėti su 40 000 – 50 000 Eur. IÅ¡ pradžių T. B. kalbėjo savo ir R. M. vardu, tačiau jam pasakė, kad Å¡neka su įmonės vadovu, o su R. M. apie tai į kalbas neis. Pasidomėjo, kas tai per įmonė ir supratęs, kad ten nieko nėra, po dienos ar dviejų R. M. pasakė, kad pinigų neskolins, nes nemato jokių perspektyvų verslui. Susitikus „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, kur buvo ir R. M. ir A. M., T. B. paklausė, ar tikrai negalės paskolinti pinigų, kad ir mažiau. Jam pasakė, kad tikrai neskolins. Po susitikimo „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje R. M. jo paprašė leisti kartu pas jį kurį laikÄ pagyventi. Jam sutikus, R. M. kartu gyveno apie dvi – tris savaites.

19. Sprendžiant dėl nuteistojo T. B. kaltės įvertinti ir 2018 m. lapkričio 23 d. apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios A. M. mobiliojo ryÅ¡io telefone likę susiraÅ¡inėjimai su T. B.: „AÅ¡ nereikalauju, o klausiu galit jus į policijÄ kreiptis aÅ¡ neklausiu ko nėra jis apgavo padirbinėjo dokumentus aÅ¡ pilnÄ teisę turiu paklausti“; „AÅ¡ jÅ«sų nepraÅ¡au, o klausiu, jei jÅ«s galvojat, kad policija padės, galim ryt kartu nuvažiuot, aÅ¡ neraÅ¡ysiu pareiÅ¡kimo“;

„JÅ«s jei manot, kad policija padės, aÅ¡ mielai paaiÅ¡kinsiu, kas kaip, jei jis ar jÅ«s paraÅ¡ysite pareiÅ¡kimÄ , aÅ¡ tikrai dažnai ateisiu ir klausiu dėl savo pinigų, nes pykčių nenoriu ir todėl klausinėju ir klausinėsiu“; „Laba diena, gal kalbėjote su (duomenys neskelbtini) ir gal žinote, kÄ jis galvoja da(duomenys neskelbtini)?“ (1 t. b. l. 50-52); 2018 m. lapkričio 23 d. apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios A. M. ir T. B. pokalbis, kurio metu T.

B. kalba apie nuomojamus automobilius ir maistÄ restoranuose, kad jis už visus mokėjęs. T. B. sako A. M., kad „čia geruoju, patys suprantat, čia geruoju nesibaigs, aÅ¡ tiesiai Å¡viesiai sakau, nieks taip nepaliks tikrai, aÅ¡ nenoriu, sakau, kad kažkas kažkur bÅ«tų blogo, nes nenoriu pyktis nė su kuo, sakau tikrai, įsivaizduokit čia man tos įmonės kažkoks tai piemuo tikrai negriaus“ (1 t. b. l. 54–58); 2018 m. lapkričio 28 d. apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota R. M. susiraÅ¡inėjimo bei skambučių iÅ¡raÅ¡as „F.

M.“ programoje: T. B. laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. R. M. skambino 12 kartų, taip pat rašė žinutes, klausdamas, kada grÄ Å¾ins skolÄ , kodėl slepiasi, klausė įmonės kortelės PIN kodo. R. M. pateikto telefono įeinančių, iÅ¡einančių bei praleistų skambučių registre laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. fiksuoti 5 praleisti įeinantys bei 1 atmestas skambutis T. B. (1 t. b. l. 112-114); 2018 m. lapkričio 29 d. apžiÅ«ros protokolas, kuriame, užfiksuota R.

M. pateikto kvito dėl 70000 Eur ir 2018 m. lapkričio 19 d. pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ra“ (1 b. l. 115-119); 2018 m. gruodžio 3 d. apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuotas R. M. susiraÅ¡inėjimas su T. B.. T. B. klausia R. M. „Kada grÄ Å¾insi skolÄ â€œ; R. M. paklausus „Apie kokiÄ , (duomenys neskelbtini), skolÄ kalbi?“, T. B. atsako: „Kur tau siuntė“, „Kur maÅ¡inas nuomavaisi“, „Valgei iÅ¡ mano kiÅ¡enės“, „Važinėjaisi“, R.

M. paklausus T. B., kiek ir už kÄ jis jam skoloj, T. B. atsako „Ant maÅ¡inų“, „Ant kelionių“, „IÅ¡ kur maÅ¡inos nuomotos“, „Po visÄ lt iÅ¡ kur važinėta“, „Po restoranus lankeisi“, „Kiek pervedė užmirÅ¡ai“, „Kiek iÅ¡leidai maÅ¡inom“, „Kelionėm“. SusiraÅ¡inėjimo metu R. M. T. B. nurodo, jog pinigų iÅ¡ jo nesiskolino ir neprašė, teiraujasi, už kÄ jis skolingas, praÅ¡o nurodyti tiksliÄ sumÄ . T. B. paraÅ¡o „3800“, „Atsiuntė“, „Ir apie 3000 iÅ¡taÅ¡kei iÅ¡ manęs“, „kurai, maÅ¡inos, maistas“.

R. M. T. B. atraÅ¡o: „Tai taip iÅ¡eina kad tu iÅ¡ manęs reketuoji 6800“. Taip pat susiraÅ¡inėjimo metu R. M. T. B. klausia, kam reikėjo iÅ¡jungti elektrÄ ir iÅ¡sukti akutes, tačiau T. B. į tai nieko neatsako (1 t. b. l. 132–143); 2019 m. sausio 15 d. apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuotas A. S., T. B., R. M. ir A. M. susitikimas degalinėje (2 t. b. l. 75-87).

20. Svarbu paminėti, kad nuteistojo T. B. nurodytų aplinkybių, jog degalinėje R. M. ir A. M. negrasino, nepatvirtino ir A. S. parodymai. Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir apeliacinės instancijos teisme parodė, jog (duomenys neskelbtini) B. R. M. negrasino, tačiau teigia, kad bendravimo degalinėje metu buvo trumpam išėjęs. Pažymėtina, jog A. S. išėjęs išsakytų T. B. grasinimų R. M. ir A. M. galėjo ir negirdėti, o jeigu ir girdėjo, gali nutylėti dėl draugiškų liudytojo ir kaltinamojo tarpusavio santykių. Jo išėjimas ir grįžimas matyti vaizdo įraše (2019 m. sausio 15 d. apžiūros protokolas), kuriame užfiksuotas A. S., T. B., R. M. ir A. M. susitikimas degalinėje (2 t. b. l. 75-87). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojo ir kaltinamojo tarpusavio santykius, pagrįstai A. S. parodymus įvertino, kaip jo siekį padėti T. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir juos atmetė.

21. Pastebėtina aplinkybė, kad 2021 m. vasario 9 d. teisme gautas nuteistojo praÅ¡ymas dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ prokuratÅ«ros dėl R. M. kreipimosi į prokurorÄ E. K. dėl melagingų parodymų davimo (pridėtas R. M. praÅ¡ymas prokurorui), kuris nepasitvirtino, kadangi 2021 m. vasario 18 d. prokuroras E. K. teismui pateikė raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad nei asmeniÅ¡kai prokuroras, nei prokuratÅ«ra jokių R. M. praÅ¡ymų nėra gavusi. Pats nukentėjusysis R. M. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, jog minėto praÅ¡ymo nerašė ir prokurorui nesiuntė, praÅ¡ymas suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas ne jo ranka.

Nurodė, jog buvo pas R. R. ir kalbėjo apie bylÄ , tačiau neiÅ¡sakė liudytojo apklausos metu nurodymų frazių apie skolÄ T. B. ir melagingų parodymų davimÄ , o praÅ¡ymÄ teismui rašė kitoje byloje. L. R. R. teigia, jog R. M. kalbėjo apie skolÄ T. B., nenorÄ pasiųsti draugo į kalėjimÄ ir jo apkalbėjimÄ , tačiau jo suraÅ¡yto praÅ¡ymo nematė, nors teigia jį nufotografavęs ir telefonu persiuntęs įkalinimo įstaigoje esančiam T. B.. Å ių duomenų analizė vėl gi apeliacinės instancijos teismui leidžia abejoti liudytojo R.

R. parodymais ir, įvertinus liudytojo ir kaltinamojo tarpusavio draugiškus santykius, vertinti, kaip jo siekį padėti T. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jie taip pat atmestini.

22. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad tokie T. B. veiksmai – atkaklus elgesys (skambinėjimas ir raÅ¡inėjimas ne tik pačiam R. M., bet ir jo mamai, persekiojimas su tuo nesusijusio žmogaus – R. M. mamos jos darbovietėje), reikalaujant nukentėjusįjį perduoti turtÄ (pinigus) už tariamÄ R. M. įsiskolinimÄ , naudojant psichinę prievartÄ , grasinant tiek pačiam R. M. tiek ir esant kartu jo mamai A. M. – rodo akivaizdų T. B. pareikÅ¡to reikalavimo neteisėtumÄ , kurį nuteistasis suvokė, o jo turtinės pretenzijos nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. AukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamo įvykio aplinkybių ir da(duomenys neskelbtini) prieÅ¡ingų iÅ¡vadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

23. Pabrėžtina, kad inkriminuojant BK 181 straipsnį visais atvejais turi bÅ«ti reikalaujama kaltininkui svetimo turto. Reikalavimas turto prievartavimo atveju visada yra neteisėtas. Svarbi aplinkybė ta, kad nuteistasis T. B., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme negalėjo tiksliai įvardinti už kÄ susidarė tokia R. M. skola, nurodydamas, kad pasiskolintus pinigus iÅ¡leido kelionėms, maÅ¡inų nuomai, beveik du mėnesius iÅ¡ tų pinigų jis pats, R. M. ir A. S. valgė, pildavo kurÄ , be to, R.

M. papildomai davė pinigų ir 100 Eur, ir 300 Eur, kai pas panas važiuodavo. Todėl akivaizdu, kad 7000 Eur reikalavimas buvo nepagrįstas ne tik, kad teisiÅ¡kai, nes nėra jokių sutarčių ar kvitų, patvirtinančių R. M. įsiskolinimÄ nuteistajam, tačiau nelogiÅ¡ka ir pati reikalaujama 7000 Eur suma, kadangi kaip ir nurodė pats nuteistasis, pasiskolintus pinigus iÅ¡leido ne vienas pats R. M., o jie visi. Be to, kaip matyti ir iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo tarp T. B. ir R. M., T. B. taip ir negalėjo pagrįsti reikalaujamų 7000 Eur pagrįstumo.

24. Pasak nuteistojo, teismas turėjo įvertinti, kad buvo kalbama apie bendrÄ verslÄ . AukÅ¡tesnysis teismas neginčija nuteistojo nurodomų argumentų, kad R. M. galimai galėjo žadėti T. B. prisidėti prie jo kuriamo verslo, praÅ¡ant mamos draugo pagalbos, kadangi tÄ patvirtina 2018 m. spalio 31 d. darbo sutartis, kuria R. M. įdarbintas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus pareigas (2 t, b. l. 60-65), liudytojo N. T. parodymai, kad R. M. buvo ne kartÄ atvykęs dėl automobilių nuomos, taip pat jo asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas, kurio metu N. T. atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį „storoliukÄ â€œ, kuris atvažiuodavo kartu su T.

B. pasiimti iÅ¡nuomotų automobilių (2 t. b. l. 15-17). FaktÄ , kad T. B. skolinosi pinigus, juos pervedant į R. M. sÄ skaitÄ patvirtina pinigų perlaidos apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. M. atsiėmė 3500 Eur pinigų perlaidÄ (2 t. b. l. 68). Tačiau tai niekaip nesusiję su 7000 Eur reikalavimu iÅ¡ nukentėjusiojo. Sutinkamai su apylinkės teismo nurodytu argumentu, aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad T. B., prisiimdamas R. M. į komercijos direktoriaus pareigas be jokios ne tik kad darbinės, tačiau ir gyvenimiÅ¡kos patirties, suvokė, kad R.

M. nesugebės tinkamai atlikti pareigų, o juo labiau, kaip ir teigė pats nuteistasis, jis žinojo, kad R. M. mamos draugas turėjo degalinių tinklÄ ir galimai tokiu bÅ«du siekė pasinaudodamas R. M. iÅ¡ V. E. gauti naudos, pasiskolinti pinigų. Svarbi ir liudytojo V. E. nurodyta aplinkybė, kad kalbėdamas su T. B., jis aiÅ¡kiai nurodė, kad kalbės su įmonės vadovu, t. y., T. B., o ne su R. M.. Tokių aplinkybių visuma neginčijamai paneigia nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad jis pagrįstai tikėjo R.

M., kad Å¡is gaus pinigų jo kuriamam verslui, nes nei pats R. M. neturėjo tokių pinigų, nei V. E. pažadėjo prisidėsiÄ s prie jo kuriamo verslo.

25. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jie buvo nusprendę investuoti į bendrÄ verslÄ , neÅ¡alina jo atsakomybės pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusiojo ir nukentėjusiojo mamos susitikimo su T. B. tikslas buvo ne verslo reikalai, abipusiai naudingų naujų projektų svarstymas, o sÄ lygų, padėsiančių iÅ¡vengti fizinio smurto ar kitų neigiamų pasekmių ateityje, aptarimas. Kad nuteistojo susitikimų su nukentėjusiuoju tikslas buvo ne bendro verslo vystymas, o neteisėtas reikalavimas perduoti turtÄ mainais už ramų gyvenimÄ , rodo tai, kad nuteistasis jokių pinigų į bendrÄ verslÄ neinvestavo, susitikimų metu nukentėjusysis buvo nuolat raginamas duoti pinigų, jam buvo priekaiÅ¡taujama ir grasinama.

Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kad susitikimai iš pradžių vyko draugiškai, tačiau vėliau susikirtus interesams, T. B. reikalavimas, susietas su grasinimais, išsakytas kad ir mandagiu tonu, netampa teisėtas. Kaip ir nurodė pats nuteistasis, gal pasakė, kad blogai baigsis, nes buvo išleisti ne jo pinigai, tačiau negrasino, kad gali būti sužalotas. Sakė, kad pasakys tiems žmonėms, kuriems yra skolingi ir R. M. pats galės kalbėtis su tais žmonėmis. Sakė, kad geruoju nesibaigs, nes jį spaus skolintojai.

Sakė, kad pinigų prašys iš jo, todėl jis turės ir jį (R. M.) prirodyti, kad bus bloga pati situacija. Pastebėtina aplinkybė, kad pirmosios instancijos 2020 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu nuteistasis T. B. parodė, kad iš R. M. nereikalauja skolos, nes žino, kad jis neturi iš ko jos atiduoti. Nekaltina jo, kad jis taip sugalvojo. Jis pats kaltas, kad prasidėjo su jaunu (R. M.). Pirma, jei R. M. T. B. būtų tikrai skolingas 7000 Eur, tai net ir verslininkui tokie pinigai būtų dideli ir jų neatsisakytų taip paprastai, antra, jei jau T.

B. suvokė, kad prasideda su jaunu žmogumi, iÅ¡ kurio nelabai ko galima tikėtis, tai jis prisiėmė atsakomybę sau už galimai R. M. mokėtas iÅ¡laidas (maistÄ ar kurÄ ), trečia, skolų iÅ¡siieÅ¡kojimas galimas teisėtu bÅ«du, susitariant su asmeniu gražiuoju arba kreipiantis civilinio proceso kodekse numatyta tvarka. Akivaizdu, T. B. ėmėsi neteisėtų tyčinių aktyvių veiksmų.

26. AukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ kaip turto prievartavimÄ pagal BK 181 straipsnį, neturi reikÅ¡mės, ar kaltininko nukentėjusiajam iÅ¡sakytas neteisėtas reikalavimas galės bÅ«ti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. BÅ«tent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011).

Grasinimas ar kitokia psichinė prievarta nukentėjusiajam gali pasireikÅ¡ti ne tik tiesioginiais grasinimais panaudoti pavojingÄ smurtÄ prieÅ¡ jį, Å¡eimos narius ir artimuosius, sunaikinti turtÄ bei atlikti kitus BK 181 straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus. Grasinimo formos gali bÅ«ti įvairios ir jis yra realus, kai daro poveikį nukentėjusiojo valiai. Kiekvienu atveju grasinimo realumas nustatomas atsižvelgiant į situacijos grėsmingumÄ , kuri įvertinama pagal nusikaltime dalyvaujančių asmenų skaičių, jų elgesį, nebÅ«tinai tiesioginius grasinimus, bet ir dviprasmiÅ¡kas užuominas, kaip buvo nustatyta ir Å¡ioje byloje.

Nuolat skambinėdamas, iÅ¡sakydamas dviprasmiÅ¡kas užuominas, lankydamasis pas A. M. darbe, nuteistasis palaikė įtampÄ ir baimę, siekdamas kontroliuoti nukentėjusiojo elgesį, priimant sprendimus dėl turto perdavimo. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis pažinojo nuteistÄ jį ir Å¡i aplinkybė anaiptol neÅ¡velnino situacijos, nes jis turėjo žinių apie nuteistojo kriminalinę patirtį. Visos Å¡ios aplinkybės darė stiprų psichologinį poveikį nukentėjusiojo valiniams sprendimams (skambučių ir žinučių ignoravimas, persikėlimas į kitus namus, naujų netikrų dokumentų gaminimas, iÅ¡važiavimas į užsienį) ir tai, kaip pagrįstai pripažino apylinkės teismas, privertė jį realiai bijoti nuteistojo.

27. Visais Å¡iais duomenimis buvo nustatyti tarpiniai, vienas kitÄ papildantys faktai, kurie sudaro nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ grandinę pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms patvirtinti. Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, faktines aplinkybes nustatė pagal byloje esančių įrodymų visumÄ . Dėl bausmės 28. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-481/2014).

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir jos dydį, paminėtų reikalavimų nepažeidė.

30. BK 181 straipsnio 1 dalies sankcija numato areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki Å¡eÅ¡erių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. B. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , kaltės formÄ ir rūšį – veikė tiesiogine tyčia; nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių; nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu; į nuteistojo asmenybę – anksčiau du kartus teistas, nusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ .

Svarbu tai, kad ankstesniais teistumais T. B. pripažintas kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (savavaldžiavimÄ panaudojant psichinę ar fizinę prievartÄ ), BK 181 straipsnio 2 dalį (turto prievartavimÄ panaudojant fizinį smurtÄ ), 260 straipsnio 3 dalį (disponavimÄ labai didelio kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis). Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatydamas artimÄ straipsnio sankcijoje nurodytam Å¡ios bausmės termino vidurkiui.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo su šia apylinkės teismo išvada nesutikti.

31. Dėl bausmės bendrinimo. Kaip matyti, apylinkės teismas paskirtÄ 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrino su 2019 m. birželio 18 d. Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. gruodžio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta 12 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 1 metus 3 mėnesius ir galutinę subendrintÄ bausmę paskyrė 13 metų 6 mėnesius laisvės atėmimo.

32. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas taikė netinkamas bausmių sudėjimo įstatymo nuostatas, kadangi teismas turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 3 punktu ir 9 dalimi, bei taikyti bausmių apėmimÄ . Su tokiomis gynėjo iÅ¡vadomis nesutiktina. BK 63 straipsnis numato bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarkÄ . Å io straipsnio 1 dalis nurodo, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę, skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme (BK 63 straipsnio 5 dalis) yra aiÅ¡kiai iÅ¡skirti atvejai, kai taikomas paskirtų bausmių apėmimas:

1) nustatyta nusikalstamų veikų idealioji sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms;

3) už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ yra paskirta dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

33. Sprendžiant dėl bausmių bendrinimo bÅ«do yra vertinamas padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, kai padarytos nusikalstamos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vienÄ ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, taikomas bausmių apėmimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo bÅ«du (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011).

Tačiau sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik nurodytu formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal BK 10, 11 straipsnius, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formÄ , vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumÄ , nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ , vietÄ , panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastÄ , bendrininkavimo formÄ , nusikaltimo tikslus ir motyvus.

Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobÅ«dis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumÄ (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-511/2018, 2A-7-3-489/2019, 2K-7-71-458/2020).

34. Nors remiantis BK 11 straipsnio nuostatomis, T. B. padarytos nusikalstamos veikos priklauso skirtingoms kategorijoms - pagal šį nuosprendį nuteistas už apysunkį nusikaltimÄ , pagal 2019 m. birželio 18 d. Å iaulių apygardos teismo nuosprendį, pakeistÄ 2019 m. gruodžio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį nuteistas už labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, vis dėlto, sprendžiant dėl bausmių bendrinimo, esminę reikÅ¡mę turi ne tik baudžiamajame įstatyme nustatytos kategorijos, o padarytų veikų pavojingumas.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad visos T. B. padarytos nusikalstamos veikos savo pavojingumu nesiskiria tiek, kad už jas paskirtos bausmės galėtų būti bendrinamos apėmimo būdu, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės pagal BK 181 straipsnio 1 dalį yra tapačios aplinkybėms pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, nustatytoms 2019 m. birželio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje, todėl bausmių bendrinimui teisingai pasirinktas dalinis bausmių sudėjimo būdas.

35. Apibendrinant visas bausmės skyrimui ir jos trukmės nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, jog T. B. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, vertinant ir nustatytus jos vykdymo ypatumus, nėra aiÅ¡kiai per griežta. Ji proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota. JÄ Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.

36. Nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamÄ nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir iÅ¡samiu bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo T.

B. kaltės jam atlikus inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, kÄ patvirtina ir visų pirmiau nurodytų aplinkybių bei skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, todėl nuteistojo kaltė įvykdžius BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas T. B. atžvilgiu priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , nuteistajam skirta bausmė nepažeidžia proporcingumo principo, dėl ko, TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Dėl proceso iÅ¡laidų 37. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso iÅ¡laidos, gali bÅ«ti atlyginamos jas priteisiant iÅ¡ nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 36814/06);

Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieÅ¡ VokietijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

38. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylÄ nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

39. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Å iaulių apygardos teismo ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­2021 m. vasario 8 d. nutartimi nuteistajam T. B. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas A. J.. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. vasario 25 d. gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, 2021 m. balandžio 15 d. ir 2021 m. gegužės 4 d. gautos patikslintos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kuriose nurodyta, kad už nuteistajam T. B. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 470,68 Eur iÅ¡laidų.

40. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundÄ , kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos iÅ¡laidos pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir praÅ¡oma priteisti už nuteistajam T.

B. suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodyta iÅ¡laidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl ji iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : nuteistojo T. B. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo T. B. valstybės naudai 470,68 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Nerijus Masiulis Laisvydas Zederštremas Virginija Žindulienė