8555426e-637d-4ac5-bb24-efbb928bf606 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja A                                                                                                        Byla Nr. 1A-290-1020/2018                                                                                                 Proceso Nr. 1-01-1-30028-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.9.1.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.19.3.; 1.2.25.4.2.6.

             (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Pakalnytės – TamoÅ¡iÅ«naitės, Ernesto RimÅ¡elio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės, sekretoriaujant Daivai KokÅ¡taitei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai, nuteistajam J. T. ir jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei - Butvilienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J.

T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal:- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 80 MGL (3 012,80 Eur) dydžio bauda;- BK 227 straipsnio 2 dalį – 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir J. T. paskirta subendrinta 180 MGL (6 778,80 Eur) dydžio baudos bausmė.Remiantis BK 641 straipsnio nuostatomis, J.

T. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 120 MGL (4 519,20 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaičiuotas J. T. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. birželio 16 d. 22.05 val. iki 2017 m. birželio 17 d.,15.39 val., vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir nustatyta galutinė bausmė - 118 MGL (4443,88 Eur) dydžio bauda. Remiantis BK 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuota transporto priemonė - automobilis „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai priklausiusi J.

T.. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – 1 (vienerius) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius uždraudžiant vairuoti transporto priemones.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės J. T. nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 16 d., apie 21.44 val., Vakariniame aplinkkelyje ties nuvažiavimu link Pilaitės prospekto, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 206“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,41 promilės etilo alkoholio). Å iais savo J. T. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje. J. T. nuteistas ir už tai, kad tiesiogiai pasiÅ«lė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamÄ neteisėtÄ neveikimÄ , vykdant įgaliojimus, o bÅ«tent: jis, 2017 m. birželio 16 d., apie 21.48 val., Vakariniame aplinkkelyje ties nuvažiavimu link Pilaitės prospekto, Vilniuje, siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, žodžiu pasiÅ«lė savo įgaliojimus vykdančiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-ojo bÅ«rio vyriausiajam patruliui R.

T. ir savo įgaliojimus vykdančiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-ojo bÅ«rio vyriausiajam patruliui A. T. jam priklausantį automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant jo vertę, t. y. 500 Eur, tokiu bÅ«du pasiÅ«lė 500 Eur vertės kyšį už neteisėtÄ Å¡ių neveikimÄ , t. y. praÅ¡ydamas neregistruoti įvykio, kad nebÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad jis 2017 m. birželio 16 d., apie 21.44 val., Vakariniame aplinkkelyje ties nuvažiavimu link Pilaitės prospekto, Vilniuje, vairavo automobilį „Peugeot 206“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,41 promilės etilo alkoholio. Å iais veiksmais J. T. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai J. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį ir dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, jį iÅ¡teisinti; taikyti laidavimÄ jo atžvilgiu ir atleisti jį nuo atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant jį laiduotojų K.

T. ir H. L. atsakomybei be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Å¡ioje dalyje jo atžvilgiu nutraukti; netaikyti jam nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimo; sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ iki 9 mėnesių; skirti minimalaus dydžio – 12 MGL – baudÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. T. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pilnai pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi padaryto, pažadėjo daugiau taip nesielgti, jog yra pirmÄ kart teisiamas.

Pabrėžia, jog vairavo neblaivus neturėdamas tyčios – sprendimas vairuoti buvo neapgalvotas, namo važiavo dėl vandentiekio avarijos, nes buvo bÅ«tina užkirsti keliÄ pavojui pakenkti kitiems asmenims. Dėl papirkimo J. T. pabrėžia, kad bÅ«damas neblaivus jis negalėjo suvokti savo veiksmų (iÅ¡sakytų žodžių) pobÅ«džio, ir jo veikoje nebuvo tyčios papirkti pareigÅ«nus – net ir remiantis pareigÅ«nų parodymais, jis nesiÅ«lė perleisti nuosavybės teisės į automobilį pareigÅ«nams, t. y. perregistruoti VÄ® „Regitra“, taigi tai buvo vien tik neblaivaus asmens žodžiai.

J. T. teigimu, apylinkės teismas jo atžvilgiu nepagrįstai netaikė ir BK 40 straipsnio nuostatų, jo neatleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Už jį laiduotų ne tik jo žmona, su kuria jis gyvena 30 metų, tačiau ir darbdavys, su kuriuo dirba daugiau nei 20 metų. Teistumas ne tik turės neigiamų pasekmių jo reputacijai, darbui, tačiau ir jo vaikams, kurie studijuoja politikos ir teisės mokslus. Jo manymu, vien pats baudžiamasis procesas jam turi auklėjamÄ jį poveikį, o ir jo situacija atitinka BK 40 straipsnio taikymo sÄ lygas.

Apeliantas nesutiko su teismo iÅ¡vada, kad dėl to, jog jo veikos buvo padarytos neva esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, jis negali bÅ«ti laikomas pirmÄ kart teisiamu asmeniu ir jam negalima taikyti atleidimo pagal laidavimÄ . Jis mano, kad kai padarė veikas, jos dar nebuvo pripažintos nusikalstamomis, todėl konstatuoti, kad jis padarė 2 nusikaltimus, nėra pagrindo – abi veikos sutapo laike, o ir kyla klausimas ar jis padarė BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ (kaltę jis pripažino dėl to, kad bÅ«tų kuo Å¡velniau nubaustas, nors pasiÅ«lymo paimti automobilį jis nelaiko kyÅ¡iu).

Jis nurodo nesÄ s piktybinis pažeidėjas, o laiduotojai yra patikimi žmonės, jo atžvilgiu galintys daryti teigiamÄ Ä¯takÄ . Apelianto įsitikinimu, atsižvelgus į tai, kad jo veika nebuvo tyčinė, automobilio konfiskavimÄ , remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – LRKT) praktika, galima traktuoti kaip labai griežtÄ sankcijÄ . Automobilis jam bÅ«tinas sunkiai sergantiems jo tėvams (sunkiai vaikščioja, dažni vizitai į gydymo įstaigas) ir žmonos motinai lankyti, suteikti jiems pagalbÄ , namo reikalų tvarkymo darbuose.

Teismas neįvertino ir to, kad vien už priverstinį automobilio nugabenimÄ jis sumokėjo daugiau nei 100 eurų, todėl konfiskavus ir 940 eurų vertės jo automobilį, tai taptų nepakeliama naÅ¡ta jo Å¡eimai. J. T. taip pat praÅ¡o sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminÄ iki 9 mėnesių, nes jo darbinėje ir visuomeninėje veikloje yra bÅ«tinas vairuotojo pažymėjimas. Be to, apeliantas pažymi, kad jis yra iÅ¡klausęs 4 ak. valandų kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos.

Pasak J. T., atsižvelgus į jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kad jis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi – jam paskirtos baudos dydis yra labai didelis ir neproporcingas. Remdamasis LRKT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, apeliantas teigia, kad teismas, skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į tai, kad abu jo vaikai studijuoja, sÅ«nus yra tėvų pilnai iÅ¡laikomas, jie gyvena nuo algos iki algos.

Atsižvelgus į tai, kad jo darbo užmokestis pastaruoju laiku kiek sumažėjo, net ir baudos sumokėjimÄ iÅ¡dėsčius 1 metams, Å¡i suma jo Å¡eimai bÅ«tų nepakeliama. J. T. manymu, teismas galimai skirdamas bausmę buvo Å¡aliÅ¡kas, nes skyrė identiÅ¡kÄ bausmės dydį prokuroro praÅ¡ytam. Atsižvelgdamas į savo Å¡eimos sunkiÄ turtinę padėtį, J. T. mano, kad 12 MGL bauda jo atžvilgiu yra teisinga ir proporcinga bausmė, tačiau dėl jo sunkios materialinės padėties, šį baudos dydį jis visgi praÅ¡o pakeisti į vieÅ¡uosius darbus.

Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdyje nuteistasis J. T. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė jį atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados     Nuteistojo J. T. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ â€“ pagrįstai pripažino J.

T. kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir BK 281 straipsnio 7 dalį; netaikė BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleido J. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ; nuteistÄ jį teisingai nubaudė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskyrė ne per griežtas poveikio priemones. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį J. T. paskirta bausmė yra per griežta, nes Å¡i veika nagrinėjamoje byloje nebuvo pavojingesnė nei veika, kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkÄ pasiÅ«lė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. Apelianto teigimu, jo veikoje nebuvo minėtam nusikaltimui bÅ«dingo veikimo tiesiogine tyčia požymio – bÅ«damas neblaivus, jis negalėjo suvokti savo veiksmų ir žodžių reikÅ¡mės, tai buvo tik neblaivaus žmogaus žodžiai.

Visgi minėtÄ apelianto pozicijÄ visiÅ¡kai paneigia policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai bei jų apklausų metu nurodytos aplinkybės (Å¡ie duomenys buvo iÅ¡tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pirmosios instancijos teisme), kad įvykio dienÄ sustabdžius J. T., jis dar prieÅ¡ jo patikrÄ alkotesteriu ir atitinkamų procesinių veiksmų atlikimÄ , prašė pareigÅ«nų galimybės gražiuoju susitarti, jog eismo įvykis nebÅ«tų registruotas, o jis nebÅ«tų patikrintas alkotesteriu.

Po ko, net įspėjus J. T. dėl gresiančios atsakomybės už papirkimÄ , Å¡is atsakė, kad apie tokiÄ atsakomybę žino, tačiau jam labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, todėl dar keliskart siÅ«lė susitarti, o galiausiai pasiÅ«lė savo 500 eurų vertės automobilį. PraÅ¡ymÄ susitarti J. T. iÅ¡reiÅ¡kė ir komisariato patalpose, klausdamas kokios piniginės sumos pakaktų, kad jie iÅ¡siskirstytų (b. l. 8-9, 12, 14, 16). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys, kurių patikimumu neįžvelgiama pagrindo abejoti, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad J.

T., nors ir būdamas neblaivus, puikiai suvokė, kokios teisinės pasekmės jam gresia (jam tai buvo išaiškinta pareigūnų), tačiau nepaisydamas to siūlė materialinį atlygį, kad pareigūnai neregistruotų eismo įvykio bei jo neblaivumo fakto bei jis savo ruožtu neprarastų teisės vairuoti. Vien J. T. įvykio metu nurodytas teiginys, kad jis nenori prarasti teisės vairuoti, kuri jam labai reikalinga, rodo, kad pastarasis tikslingai veikė siekdamas išvengti atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Tokių aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad J. T. siÅ«lė kyšį policijos pareigÅ«nams, kad pastarieji veiktų neteisėtai, net ir suvokdamas tokio pasiÅ«lymo galimas teisines pasekmes, todėl neabejotinai veikė tiesiogine tyčia siekdamas minėtus pareigÅ«nus papirkti bei padarė BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo BK 40 straipsnyje numatytos formaliosios sÄ lygos, kurias nustačius, asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Viena iÅ¡ esminių Å¡io instituto taikymo sÄ lygų yra tai, kad asmuo bÅ«tų pirmÄ kart padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija, net ir atsižvelgdama į tai, kad iki Å¡ios bylos J. T. nebuvo teisiamas už nusikalstamų veikų padarymÄ ir, jog jį charakterizuojanti medžiaga nerodo jo polinkio veikti neteisėtai, konstatuoja, kad remiantis nusistovėjusia LAT praktika, J. T. Å¡ioje byloje padarytas nusikalstamų veikų daugėtas neleidžia jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, LAT laikosi nuoseklios praktikos, kad asmuo laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu pripažįstama, jog jis, nebÅ«damas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vienÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiÄ sutaptį.

Tai reiÅ¡kia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas paÅ¡alina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmÄ kartÄ , kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealiÄ sutaptį. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-52-648/2017). Tokia LAT praktika nėra pasikeitusi, ji atsispindi ir naujausiuose kasacinio teismo sprendimuose (pvz.

LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ja nesivadovauti ir laikosi pozicijos, kad konstatavus realiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį, BK 40 straipsnio nuostatos nebegali bÅ«ti taikomos. Sprendžiant kokios rÅ«Å¡ies sutaptį – realiÄ jÄ ar idealiÄ jÄ - sudaro J. T. padaryti nusikaltimai, pažymėtina, jog pagal LAT praktikÄ ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011, 2A-7-4-699/2015).

Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡samus vieningÄ veikÄ sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neiÅ¡vengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vienÄ , t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iÅ¡ kurių kiekviena turi skirtingÄ , savarankiÅ¡kÄ raiÅ¡kÄ baudžiamojo įstatymo tekste. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpÄ laiko tarpÄ , įgyvendinant vieningÄ sumanymÄ (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2A-7-4-699/2015).

Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus jungia vieningas kaltininko sumanymas, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau jie kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nors J. T. padarytos veikos laiko atžvilgiu išties sekė viena po kitos, ir jos yra neabejotinai susijusios – tuo atveju, jei J. T. nebūtų buvęs sustabdytas padaręs KET taisyklių pažeidimus, jam apskritai nebūtų kilęs poreikis pareigūnams siūlyti kyšio siekiant išvengti atsakomybės. Visgi šiuo atveju J.

T. nusikalstamų veiksmų nejungė vieningas kaltininko sumanymas – pirmuoju nusikaltimu J. T., siekdamas grįžti namo, nepaisydamas neblaivumo, vairavo transporto priemonę ir pažeidė KET bei kėlė pavojų eismo ir jo dalyvių saugumui, o antruoju – jau bÅ«damas sulaikytas kaip galimai padaręs nusikaltimÄ , ėmėsi neteisėtų veiksmų siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės už pirmuosius veiksmus. Taigi pirminiai neteisėti nuteistojo veiksmai buvo priežastimi lėmusia bei suformavusia iki tol objektyviai neegzistavusį nuteistojo tikslÄ padaryti tolesnius neteisėtus veiksmus – taigi Å¡ių veiksmų nejungė vieninga tyčia ir jų padarymo tikslas buvo visiÅ¡kai skirtingas, todėl jie nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties.

Å ių argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad esant konstatuotai realiajai nusikaltimų sutapčiai, J. T. negali bÅ«ti laikomas asmeniu, pirmÄ kart teisiamu už nusikalstamos veikos padarymÄ ir tuo pačiu bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Dėl nuteistajam skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių Pabrėžtina, kad skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones.

J. T. padarė vienÄ nesunkų ir vienÄ apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia. Apylinkės teismas pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi dėl jų padarymo, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė ir tai įvertino pastarajam skirdamas bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rÅ«Å¡is už padarytas nusikalstamas veikas, tinkamai vertino bylos aplinkybes, J.

T. asmenybę, padarytų veikų pavojingumÄ bei Å¡ioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad Å¡velniausia jam inkriminuojamų nusikaltimų sankcijose numatyta bausmės rÅ«Å¡is – bauda, yra pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. IÅ¡ J. T. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje neteistas ir nors yra baustas administracine tvarka (ėjo pėsčiomis neblaivus magistrale, kelkraÅ¡tyje griuvinėjo, taip pat buvo pastatęs automobilį ant vejos (b. l. 65-66)), tačiau neturi galiojančių administracinių nuobaudų.

Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, jog iÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad alkoholio vartojimas tam tikrais atvejais, kaip ir Å¡ioje byloje, lemia J. T. neteisėtÄ veikimÄ , kuriuo keliamas pavojus kelių eismo ir jo dalyvių saugumui. Visgi J. T. yra teigiamai charakterizuojamas ir vertinamas darbovietėje bei kitose įstaigose, dirba inžinieriumi, yra aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo. Nagrinėjamų skundo argumentų kontekste apygardos teismas pastebi, jog J. T. apylinkės teismo nuosprendžiu už BK 281 straipsnio 7 dalyje ir BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrė labai skirtingas bausmes.

Už vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio (2,41 promilės) paskirta bauda (80 MGL) yra beveik dvigubai mažesnė, nei paskirta bauda (150 MGL) už tai, jog siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, pasiÅ«lė kyšį (automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant jo vertę, t. y. 500 Eur) policijos pareigÅ«nams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nustatant baudos dydį už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymÄ , nes tokia bauda ne tik tinkamai individualizuota, bet ir atitinka teismų praktikoje skiriamas bausmes už tokio pobÅ«džio veikas.

Visgi teisėjų kolegija negali sutikti su teismo sprendimu dėl baudos dydžio už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymÄ . Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra aiÅ¡kių argumentų, kodėl teismas parinko tokį baudos dydį. IÅ¡ teismo nuosprendžio galima tik spėti, jog tokį baudos dydį lėmė BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos priskyrimas sunkesnei nusikaltimų kategorijai (Å¡is nusikaltimas pagal baudžiamojo įstatymo numatytÄ maksimaliÄ sankcijÄ yra apysunkis, o BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta veika - nesunkus nusikaltimas).

Visgi, nustatydamas bausmės dydį kiekvienoje individualioje situacijoje, teismas privalo įvertinti konkrečioje byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir bÅ«tent nagrinėtoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumÄ . Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio (2,41 promilės) Å¡iuo atveju nebuvo ir nėra mažiau pavojingas, nei neblaivaus vairuotojo pasiÅ«lytas ir nepaimtas kyÅ¡is policijos pareigÅ«nams, todėl sprendimas paskirti aiÅ¡kiai griežtesnę bausmę už tokiÄ veikÄ nėra teisingas ir, siekiant iÅ¡taisyti tokiÄ klaidÄ nagrinėjamoje byloje bei iÅ¡vengti panaÅ¡ių klaidų ateityje, turi bÅ«ti pakeistas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl skirtinos baudos dydžio pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, atkreipia dėmesį ir į tai, kad remiantis BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu (straipsnio redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), už apysunkio nusikaltimo padarymÄ nuteistojo veikos padarymo metu buvo galima skirti baudÄ nuo 1 iki 1000 MGL (37 660 Eur). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu, minėtos BK 47 straipsnio nuostatos buvo sugriežtintos, bet iÅ¡ teismo nuosprendžio neaiÅ¡ku, kuria baudžiamojo įstatymo redakcija teismas rėmėsi nustatydamas baudos dydį (150 MGL bauda buvo artima sugriežtintai minimaliai baudos ribai – 100 MGL, nors pateko ir į ankstesnes baudos ribas nuo 1 iki 1000 MGL).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į jau minėtus argumentus, tokias abejones Å¡alina ir vadovaudamasis iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusia BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakcija, taip pat Å¡ioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų pavojingumu, įvertinęs nuteistojo asmenybę, taip pat tai, kad už BK 281 straipsnyje padarytÄ veikÄ J. T. yra paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės, mano esant teisinga skirti tokio pat dydžio, t. y. 80 MGL, baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtosios bausmės už nustatytas nusikalstamas veikas subendrintinos iÅ¡ dalies jas sudedant, nes veikos padarytos esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, be to, nėra kitų įstatyme numatytų pagrindų taikyti bausmių apėmimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad antroji veika buvo padaryta netrukus po pirmosios nusikalstamos veikos, kad antrÄ ja nusikalstama veika buvo siekiama iÅ¡vengti galimų teisinių padarinių dėl pirmosios veikos, skirtina subendrinta bausmė – 120 MGL bauda. Sutinkant su teismo iÅ¡vadomis dėl BK 641 straipsnio taikymo ir laikino sulaikymo įskaitymo, minėta bauda mažintina trečdaliu ir dar 2 MGL dydžiu dėl laikino sulaikymo įskaitymo, nustatant galutinę – 78 MGL dydžio baudÄ . Tenkinti nuteistojo praÅ¡ymo ir paskirtÄ baudÄ pakeisti vieÅ¡aisiais darbais teismas neturi pagrindo, nes tokia iÅ¡vada bÅ«tų skubota.

Ä®vertinus apelianto pozicijÄ dėl viešųjų darbų ir su tuo susijusius argumentus apie sunkiÄ J. T. ir jo Å¡eimos turtinę padėtį, apygardos teismas nustato Å¡iek tiek ilgesnį – 2 metų terminÄ paskirtai baudai sumokėti. Kita vertus, jei nuosprendžio vykdymo stadijoje nebÅ«tų sumokėta bauda, priklausomai nuo to ar baudos mokėjimo buvo vengiama, ar jos sumokėti nebÅ«tų objektyvių galimybių, bauda atitinkamai gali bÅ«ti pakeičiama areÅ¡tu arba nuteistojo praÅ¡omais vieÅ¡aisiais darbais.

Baudžiamajame įstatyme kaip viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių yra numatytas uždraudimas naudotis specialia teise (Å¡ios bylos kontekste – teise vairuoti transporto priemones), kai asmuo naudodamasis Å¡ia teise padaro nusikalstamÄ veikÄ . BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas naudotis specialiÄ ja teise uždraudžia nuo 1 iki 3 metų. Å iuo atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu J. T. 1 metams ir 6 mėnesiams uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones, kas, pasak apelianto, yra per griežta poveikio priemonė, nes jo darbui bÅ«tinas transporto priemonės vairavimas, o ir jis pats yra iÅ¡klausęs kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos.

Teisėjų kolegija, nekartodama Å¡iame sprendime jau aptartų nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų, pažymi, jog J. T. teisė vairuoti skundžiamu nuosprendžiu yra atimta beveik minimaliam terminui. Toks teisių atėmimo terminas teismų praktikoje dažnai taikomas asmenims baudžiant juos už aiÅ¡kiai mažiau pavojingus, bet panaÅ¡aus pobÅ«džio nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekse (pvz. už transporto priemonių vairavimÄ nustačius lengvÄ neblaivumÄ (nuo 0,4 iki 1,5 promilių).

Be to, Lietuvos teismų praktika administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose, susijusiose su KET pažeidimais, kai transporto priemones vairuoja neblaivÅ«s asmenys, yra nusistovėjusi – vien tokio asmens darbiniai ir asmeniniai interesai negali bÅ«ti pagrindu netaikyti neigiamų teisinių padarinių jo atžvilgiu, nes asmuo jau sėsdamas prie vairo bÅ«damas neblaivus, prisiima savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes. Å ioje byloje nustatyta, kad apeliantas ir toliau dirba ankstesnį darbÄ ; kad vairavo neblaivus esant 2,41 promilių neblaivumui; be to, jis ir anksčiau baustas už tai, kad bÅ«damas neblaivus ėjo pėsčiomis magistrale, kelkraÅ¡tyje griuvinėjo, nesiorientavo aplinkoje – o tai vertinant alkoholio vartojimo rizikÄ yra itin svarbu sprendžiant dėl draudimo vairuoti trukmės. Tokių argumentų kontekste, pirmosios instancijos teismo nustatytas draudimo vairuoti transporto priemones terminas ne tik ne per griežtas, bet vertintinas kaip itin trumpas, todėl apelianto reikalavimas jį dar labiau sutrumpinti atmestinas.

Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apelianto argumentais, kad BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimas turi bÅ«ti vertinamas skiriant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, visgi negali sutikti su pozicija, kad Å¡ios priemonės taikymas nagrinėtoje byloje nepagrįstas. Teismui nekyla abejonių, kad netekus automobilio jo veikla, susisiekimo galimybės su giminaičiais ar pagalba jiems bÅ«tų apsunkinta, tačiau minėti argumentai nerodo, kad be automobilio jo ir jo Å¡eimos interesai bÅ«tų pažeidžiami labiau nei to reikalauja vieÅ¡asis interesas – siekis apsaugoti visuomenę nuo neblaivių vairuotojų sukeliamų padarinių.

Kaip jau minėta, byloje yra duomenys, apie tai, kad apeliantas vartodamas alkoholį kelia rizikÄ eismui (ne tik Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės, bet ir baustumas už tai, jog bÅ«damas neblaivus ėjo magistrale ir griuvinėjo kelkraÅ¡tyje). Taigi transporto priemonės, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas, yra visiÅ¡kai pagrįstas. Be to, apie Å¡ios priemonės konfiskavimo proporcingumÄ liudija ir paties nuteistojo siekis atiduoti jį policijos pareigÅ«nams kaip kyšį, taigi ir Å¡ioje dalyje apelianto reikalavimas atmestinas.

Atsižvelgdama į visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendis keistinas tik dėl neteisingai paskirtos bausmės – už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ skirtos ir subendrintos galutinės – skirtinos bausmės – baudos dydžio. Todėl, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendį pakeisti:Nuteistajam J.

T. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirtÄ baudÄ sumažinti iki 80 MGL (3 012,80 Eur) dydžio baudos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę (už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymÄ ) dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme (už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymÄ ) ir J. T. paskirti subendrintÄ 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio baudos bausmę.Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, J.

T. paskirtÄ subendrintÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 80 MGL (3 012,80 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į Å¡iÄ bausmę įskaičiuoti J. T. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2017 m. birželio 16 d., 22.05 val., iki 2017 m. birželio 17 d., 15.39 val., vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 78 MGL (2 937,48 Eur) dydžio baudÄ , kuri turi bÅ«ti sumokėta per 2 (dvejus) metus nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai                                                                                                                      Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė                                                                                                                                   Ernestas Rimšelis                                                                                                                                   Aiva Survilienė