85552b3b-800e-4eee-897b-87f320085542 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-6461-257/2018 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01583-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 15 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. V., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu, kuriuo buvo Å iaulių tardymo izoliatoriuje, visose kamerose lempos buvo be apsauginių gaubtų, sutreÅ¡usios, senos, lempos yra ne kartÄ iÅ¡kritusios.

Nuolat buvo kamuojamas nesaugumo jausmo, baimės, kad lempa gali nukristi ant galvos. Daromos kratos, lempos yra nuolat išardomos, išdraskomos, po to niekas tinkamai nebesumontuoja ir neremontuoja. Atvykus į ŠTI ar išvykus į teismo posėdžius, teko pabūti laikinojo sulaikymo kamerose iki 4 valandų, kol suskirsto atgal į kameras. Būnant laikinojo sulaikymo kamerose, pasinaudoti WC nėra galimybių, nėra sienelių, užuolaidėlių. Esant 4-5 asmenims kameroje, tuštintis būdavo problematiška.

Dėl nepatogumo tuštintis kitų akivaizdoje, tekdavo kentėti, kęsti skausmus. Nuolatinė baimė, kad reikės tuštintis, išaugdavo į baimę - bijojo valgyti, gerti, kad neužsinorėtum eiti į WC. Dėl tokių stresinių situacijų dingsta apetitas, nebėra noro valgyti. Kamerose daug žmonių, nėra ventiliacijos, smarvė kamerose išlieka nuolat. Oro gaiviklius turėti draudžiama. Šaltu metu vėdinti per langus nėra galimybių, nes šalta, kamerose priverstas vilkėti striukę.

Dėl tokių sÄ lygų kamerose tarp kalinčių asmenų prasideda pykčiai, bijo eiti į WC. Nuolat iÅ¡gyveno, buvo apimtas baimės, nežinios. Neturėjo galimybių laisvai judėti kamerose, kadangi kameros mažos ir apstatytos baldais. LVAT iÅ¡nagrinėtose bylose WC užimamas plotas yra iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ kameros ploto. 2017 m. iÅ¡ kai kurių kamerų kai kurios lovos buvo iÅ¡imtos, truputį padaugėjo vietos, tačiau vietos iki tol trÅ«ko, nes kamerose laikoma po 4-6 asmenis. Dėl per mažo kamerų ploto nebuvo vietos laisvai atsistoti, pajudėti, pasimankÅ¡tinti.

Dėl tokių sÄ lygų atsirado nuolatinis noras gulėti, nejudėti, nevalgyti, jausti diskomfortÄ . Labai nukrito jo svoris, Å¡iuo metu sveria 60 kg, dėl to iÅ¡gyvena. Å TI nurodo, kad kamerose nėra tarakonų, tačiau tai netiesa, nes jei daroma dezinfekcija, o tai patvirtina byloje pateikti patikrinimo aktai, vadinasi, tarakonų ir kt. kenkėjų kamerose yra. Vertindamas patirtos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi protingumo kriterijais - buvo nuolat perkėlinėjamas į įvairias kameras, kur sÄ lygos gyvenimui buvo blogos.

Nuolat jaučiau baimę, nesaugumo jausmÄ , depresijÄ . Taip pat nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo sprendime adm. byloje Nr. I-818-621/2018 jo ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies - buvo pripažinta, kad 169 dienas Å TI buvo laikomas, pažeidžiant jo teises - dėl kamerų ploto, dėl sanitarinio mazgo, dėl blogo kvapo kamerose, dėl negalėjimo iÅ¡vėdinti kamerų. Å TI veikia ne taip, kaip turėtų veikti, kaliniai laikomi nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. Nors Å«kio skyriaus pažymose nurodoma, kad kalinamiesiems yra sudarytos tinkamos sÄ lygos skalbti drabužius, tačiau sÄ lygos yra tinkamos tik tiems, kurie turi pinigų savo asmeninėje sÄ skaitoje.

Jei neturi pinigų, rÅ«bus tenka skalbti ir džiovinti kameroje. Dėl to kamerose drėgna, langų negali pradaryti ir iÅ¡vėdinti kameros, nes Å¡alta. Dėl blogų laikymo Å TI sÄ lygų nuolat susiduria su problemomis, kas blogina tarpusavio bendravimÄ . Tik po kurio laiko pradėjo suprasti, kad dėl netinkamų Å TI kalinimo sÄ lygų, jį apėmė noras nuolat gulėti, nieko neveikti, nejudėti, dingo apetitas. Atsiliepime nurodyta dėl socialinės reabilitacijos, dėl užimtumo grupių - skelbimas yra, tačiau sÄ lygos nesudarytos.

Dokumentaliai viskas sutvarkyta, tačiau realiai to nėra, neįmanoma suderinti. Dėl pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų - nurodo, kad nėra galimybių. Tačiau pareigÅ«nų kabinetuose yra apsaugos mygtukai. AiÅ¡kina, kad rekonstrukcija negalima, tačiau tai netiesa. Skunde (b. l. 2–25) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2016 m. gegužės 24 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas apie 6,31 m2–21 m2 kamerose po 5 ar daugiau asmenų, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose.

Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigÅ«nus tekdavo kviesti, beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vienÄ valandÄ per dienÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langÄ , tad nebuvo užtikrinamas Å¡varaus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa beveik nepatekdavo į kamerÄ .

Kamerose buvo žiemÄ Å¡alta, temperatÅ«ra buvo nuo 12 iki 16 °C, o vasarÄ karÅ¡ta – iki 35°C, sienos padengtos pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę. Buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu virÅ¡utinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje. Privatumas kamerose, naudojantis tualetu, užtikrinamas nebuvo, kameroje sklisdavo nemalonÅ«s kvapai. Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duÅ¡e. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo.

Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir neskanus, per maža energetinė vertė. Atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiems ir nuteistiems asmenims krata atliekama administracinės teritorijos pastato rÅ«syje, kur patalpos Å¡altos, o vonelės daiktams sudėti neÅ¡varios. Trumpalaikio sulaikymo ir paskirstymo kamerose sanitariniai mazgai neatitverti, todėl buvo pažeistas jo privatumas, patalpos dulkėtos, sienos nebuvo dezinfekuojamos. Dėl to jis patyrė psichologinius iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ .

PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 25000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 144). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 123–136) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m2 (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus.

Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.).

Ä®sakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-08-03 pažymos Nr. 60/09-27706 dėl R. V., pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015-10-12 iki 2016-05-25 buvo laikomas šiose kamerose: kameroje Nr. 32 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 10,5 iki 4,18 m2, kameroje Nr. 103 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 17,6 iki 4,4 m2, kameroje Nr. 24 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,71 iki 3,77 m2, kameroje Nr. 92 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,74 iki 3,79 m2, kameroje Nr. 86 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,93 iki 4,45 m2, kameroje Nr. 26 buvo laikomi 2–3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,48 iki 6,65 m2, kameroje Nr. 54 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko 5,99 iki 4,5 m2, kameroje Nr. 104 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,43 iki 3,77 m2, kameroje Nr. 97 buvo laikomi 5 asmenys ir vienam iš jų teko 3,8 m2, kameroje Nr. 88 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,37 iki 3,75 m2, kameroje Nr. 43 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,17 iki 3,67 m2, kameroje Nr. 65 buvo laikomi 6 asmenys ir vienam iš jų teko 3,77 m2, kameroje Nr. 99 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,11 iki 4,06 m2, kameroje Nr. 65 buvo laikomi 2–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 11,3 iki 3,77 m2.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, „jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sÄ lygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamÄ poveikį (žr.

LVAT 2017-02-20 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.). Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2 (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Ä®sakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau Å¡iame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m2 – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Nors Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta pertvara arba visiÅ¡kai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi bÅ«ti eliminuojamas iÅ¡ bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Ä®sakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m2 viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiÅ¡kėjas.

Matyti, kad pareiÅ¡kėjui tekęs plotas buvo nuo 3,67 m2 iki 17,6 m2, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas.

Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgÄ iki lubų nėra. Pažymėjo, kad san. mazgas atitvertas iÅ¡ visų pusių. Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sienelės aukÅ¡tis matomas iÅ¡ teismui pateikiamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukÅ¡tis kur kas didesnis nei 1,5 m.).

Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumÄ (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors bÅ«tų stengęsis piktybiÅ¡kai stebėti pareiÅ¡kėjÄ naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.

Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas skundžiasi baldų užimamu plotu, bet kartu teigia, kad kamerose trÅ«ksta inventoriaus. Vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-08-02 pažyma Nr. 61/04-1701, patikrinus Suimtųjų ir nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), skundų, peticijų tardymo izoliatoriaus direktoriui registracijos žurnalus laikotarpiu nuo 2015-10-09 iki 2016-05-24 duomenų kad R. V. nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, su praÅ¡ymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų.

Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areÅ¡tinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė - vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas - 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 vienetas patalpai; virÅ¡utinių drabužių pakaba - 1 vienetas patalpai;

šiukšlių dėžė - 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui;

Å¡iukÅ¡lių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (iÅ¡duodamas): Å¡epetys (Å¡luota), kibiras, Å¡iukÅ¡lių dėžė, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, valymo Å¡luostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Ä®staiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprÅ«pinimÄ inventoriumi ir baldais, pagal numatytÄ planÄ remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui Higienos normos nustatyti reikalavimai ginčo situacijoje netaikytini (žr.

LVAT 2016 m. gruodžio 22 d., nutartis administracinėje byloje Nr. A-1908-261/2016). Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.

IÅ¡ 2015-07-30 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. EP.6-328 matyti, kad kameroje Nr. 54 dirbtinė apÅ¡vieta atitiko nustatytus ribinius reikalavimus. Patikrinimo metu nustatyta, kad galimybė iÅ¡vėdinti kamerÄ Nr. 54 per langus sudaryta. Mikroklimato parametrai kamerose nebuvo vertinti (Å¡iltuoju metų laiku tardymo izoliatoriaus patalpos neÅ¡ildomos, nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos).

IÅ¡ 2015-12-21 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. EP.6-594 matyti, kad kameroje Nr. 103 degė 3 lempos iÅ¡ keturių. Oro temperatÅ«ros dydžiai ir santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 103 atitiko reikalavimus. Tikrinimo metu įvertinus kamerÄ Nr. 103, nustatyta, kad yra pelėsio ant sienų, lubų. IÅ¡ 2016-01-25 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. EP.6-20 matyti, kad ant kameros Nr. 86 sienų, lubų pavirÅ¡ių vizualiai matomo pelėsio nebuvo.

Vizualiai pelėsis ir drėgmės dėmės ant lubų matėsi kameroje Nr.

97. Kameroje Nr. 86 oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus. Patikrinimo metu kamera Nr. 97 buvo vėdinama per atidarytÄ langÄ (laikomų asmenų joje nebuvo), santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus. Atlikus dirbtinės apÅ¡vietos matavimus, kamerose Nr. 86 ir Nr. 97 atitiko reikalavimus. IÅ¡ 2016-07-21 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-232 matyti, kad ant kameros Nr. 104 sienų, lubų pavirÅ¡ių vizualiai matomas pelėsis.

Atlikus mikroklimato parametrų tyrimÄ kamerose Nr. 104 oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus. Kamera Nr. 104 vėdinama per langÄ . Atlikus dirbtinės apÅ¡vietos tyrimus, nustatyta, kad kamera Nr. 104 dirbtinė apÅ¡vieta atitiko reikalavimus. IÅ¡ 2016-11-30 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-530 matyti, kad ant kameros Nr. 43 sienų, lubų pavirÅ¡ių, vizualiai matomo pelėsio nenustatyta.

Atlikus mikroklimato parametrų tyrimÄ kameroje Nr. 43, oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus. Kitos kameros pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sÄ lygų kamerose nei į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , nei į Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti Å¡iose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas. Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Pridedama atliktų Å«kio skyriaus darbų suvestinė. Be to, įstaiga susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo elektros instaliacija, rozetes, Å¡viestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba iÅ¡montuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl, nors elektros instaliacijos ir apÅ¡vietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto.

Dėl Å¡varos ir tvarkos kamerose Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymus, po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ .

Kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra iÅ¡skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Be to, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras yra iÅ¡duodamas WC Å¡epetys, Å¡luota, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.).

Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informavo, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiÅ«ra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planais.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2015-12-21 patikrinimo akte Nr. EP-594 užfiksuota, kad įstaigoje profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas atliekamas pagal planÄ ir suimtųjų praÅ¡ymus apgyvendinimo kamerose. Deratizacija įstaigoje atliekama mechaniniu bei cheminiu bÅ«du. Bendrosios paskirties patalpose, režiminio korpuso aukÅ¡tų koridoriuose graužikai naikinami cheminėmis medžiagomis, kamerose – klijų lentelėmis. Apgyvendinimo kamerose deratizacija ir dezinfekcija cheminiu bÅ«du atliekama pagal suimtųjų praÅ¡ymus.

Atliekant patalpos nukenksminimÄ , suimtieji iÅ¡keliami į kitas apgyvendinimo patalpas. Dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbai registruojami tam skirtame žurnale. DezinfekcijÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus patalpose vykdo aptarnaujantis personalas. Operatyviosios kontrolės, vykdytos Å iaulių tardymo izoliatoriuje 2015 m. gruodžio 16 d., metu patikrintas aptarnaujančio personalo apgyvendinimo kamerose atliekamos dezinfekcijos registras. Å iaulių tardymo izoliatoriuje nustatyta tvarka, kad Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose privalo rÅ«pintis jų gyventojai.

Kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra sukomplektuotas valymo inventorius, kuris iÅ¡duodamas papraÅ¡ius kameros gyventojams, ir juo pasinaudojus, grÄ Å¾inamas atgal. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016-07-21 patikrinimo akte Nr. PA. 232 užfiksuota, kad nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Å TI Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų, tačiau jų nėra užfiksuota.

Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir pridėti patikrinimo aktai. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarkos palaikymo sÄ lygomis kamerose.

Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymėjo, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sÄ lygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iÅ¡ pareiÅ¡kėjų tikimasi gauti detalų ir neprieÅ¡taringÄ ginčijamų laikymo sÄ lygų apraÅ¡ymÄ ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliÅ«tis. Vien pareiÅ¡kėjo teiginiai, kuriems prieÅ¡tarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumÄ , todėl pareiÅ¡kėjas, siekdamas aktyviai ir efektyviai ginti savo teises, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, pateikti savo raÅ¡tus (praÅ¡ymus, skundus), patvirtinančius, kad jis apie teisės aktų pažeidimus pranešė atitinkamoms institucijoms, siekti, kad teisme bÅ«tų apklausti tokias aplinkybes galintys patvirtinti liudytojai ir pan. (žr.

EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ Erkenov prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18152/11); LVAT 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-314-442/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-150-14 yra pasisakęs, jog „nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiomis dienomis kreipėsi į įstaigos administracijÄ , kad jam nesudaromos sÄ lygos pasirÅ«pinti Å¡vara ir tvarka gyvenamosios patalpos sanitariniame mazge“.

Vadinasi, svarbu, kad poreikis bÅ«tų aiÅ¡kus, konkretus ir iÅ¡reikÅ¡tas kreipiantis į įstaigos administracijÄ . Dėl sÄ lygų priėmimo-paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpoje Suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į Å TI, atlikus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (nauja redakcija nuo 2015-09-01), 10 punkte numatytus veiksmus, bei vadovaujantis 11 punktu, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate.

Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant) (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 151, 152 p.). Pagal Instrukcijos 153.1 punktÄ , suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos.

Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Režiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, bet ne ilgiau kaip dar dvi valandas.

Po to suimtieji ir nuteistieji iÅ¡ Å¡ių kamerų paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatoriaus registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiÅ¡kėju į trumpalaikio laikymo kameras. Kartu pažymima, kad laikomasi HN 134:2015 11.2 punkto reikalavimo, pagal kurį laikinojo sulaikymo patalpose (kas apima aukščiau minėtas patalpas) asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Higienos normos įtvirtino analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ , kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Be to, atkreipė dėmesį, kad higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui (pagal HN134:2015 11.1 punktÄ , gyvenamoji patalpa – patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2. punktÄ ,  laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, taigi, LSP nėra gyvenamosios patalpos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2015-07-30 patikrinimo akte Nr. EP-328 užfiksuota, kad kratų atlikimo patalpoje naudojamos vonelės vizualiai buvo Å¡varios, sÄ lygos vonelių dezinfekcijai sudarytos. Kratų atlikimo patalpÄ , inventorių valo ir dezinfekuoja Å«kio aptarnavimo bÅ«rio nuteistieji. Pažymi ir tai, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (t. y. nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę).

Papildomai pažymėjo, kad minėtose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, kas užtikrina asmenų privatumÄ . Å iose kamerose taip pat įrengta Å¡alto vandens tiekimo/nubėgimo sistema bei čiaupai. Taip pat atsakovas pabrėžia, kad keičiantis teisiniam reglamentavimui atsirado neatitikimų tarp vartojamų sÄ vokų. Siekiant aiÅ¡kumo atsakovas nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros pažymose su duomenimis apie kamerų plotus bei kamerose talpintų asmenų skaičių nurodomos TLK (anksčiau buvusios PK) kameros yra trumpalaikio laikymo kameros, esančios režiminiame korpuse.

Duomenų, kuriose trumpalaikio laikymo kamerose, esančiose administraciniame pastate, buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nėra, kadangi įstatymų leidėjas neįpareigoja tokių duomenų fiksuoti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius – Å¡varÅ«s. Patikrinimo aktų turiniai paneigia pareiÅ¡kėjo dėstomas aplinkybes, esÄ sÄ lygos apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje antisanitarinės. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl Å¡alčio, purvo yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti.

Dėl Å¡ių priežasčių byloje negalima nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo. Vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2014-2015 m. m. higienos - dezinfekcijos planu, laikino sulaikymo kamerų Å¡varos užtikrinimu rÅ«pinasi Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio bÅ«ryje gyvenantys nuteistieji (valytojai). Minėtos patalpos valomos vienÄ kartÄ per dienÄ , esant poreikiui – dažniau. Pagrindinis valymas - vienÄ kartÄ per mėnesį, esant poreikiui – dažniau. Be to, iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-08-03 pažymos Nr. 60/09-27706 matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas PK - dvylika kartų, kas jam tikrai negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.

Dėl asbesto sienose, kanalizacijoje, dėl Å¡iferinio stogo PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, jog pastato konstrukcijoje, sienose, kanalizacijoje yra asbesto, stogas Å¡iferinis, kas sukėlė rimtÄ pavojų jo sveikatai. Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t.y. nei raÅ¡ytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos bÅ«klei, o tik nurodė asbesto tariamÄ buvimÄ pastato konstrukcijoje bei Å¡iferinio stogo, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip neteisėti pareigÅ«nų veiksmai ar jų neveikimas, be to, atsakovas mano, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje kalėjo labai neilgÄ laiko tarpÄ , kas, jo manymu, negalėjo turėti įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai taip, kaip jis nurodo – „sukėlė rimtÄ pavojų mano sveikatai, kiekvienÄ dienÄ jÄ Å¾alojo”.

Atkreipė dėmesį, jog nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus konstrukcijoje yra asbesto. Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus įrengimo PareiÅ¡kėjas savo skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukų ir dėl to buvo suvaržyta jo galimybė skubiai iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ . Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiÅ¡kėjui bÅ«tų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iÅ¡kvietimo bÅ«du, o pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiÅ¡kia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016).

Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-08-14 pažymoje Nr. 60/09-28805 nurodyta, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Pažymėtina, kad Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Taisyklių ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ patvirtinimo“ įsigaliojimo. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.

Kiti galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose. PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo. Dėl sÄ lygų asmens higienai Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos:

Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę ir kaip ir įgyvendinant pasivaikščiojimo teisę, į duÅ¡Ä vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl karÅ¡to vandens nebuvimo ir tik vieno karto maudytis į duÅ¡us nuvedimo nepagrįstos, todėl turėtų bÅ«ti atmestos. Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ įstaigoje buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ anksčiau minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios ir įstaigoje suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, įsigaliojus Bausmių vykdymo kodekso reguliavimo pasikeitimams, nuo 2016 m. balandžio 1 d. vykdoma vadovaujantis Å¡iame kodekse nustatytomis normomis. 2018-04-18 įsakymu Nr. 1/01-130, kuriuo buvo panaikintas anksčiau minėtas įsakymas, numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksÄ ).

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas - nuo 17,31 m2 iki 22,44 m2. Pažymi, kad higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, iÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai yra nepagrįsti.

Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra Å¡ios:

1) socialinis ir teisinis Å¡vietimas;

2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas;

3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas;

4) kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Socialinės reabilitacijos skyriaus pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte numatyta, kad „Suimtųjų saviÅ¡vietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi bÅ«ti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Suimtiesiems, sergantiems atvira plaučių tuberkuliozės forma, turi bÅ«ti atskira biblioteka. Suimtiesiems knygos keičiamos ne rečiau kaip kartÄ per 10 dienų. Vienu metu vienam suimtajam leidžiama duoti ne daugiau kaip 2 knygas ir ne ilgiau kaip mėnesiui.

Esant galimybėms, kiekvienÄ dienÄ Ä¯ kameras suimtiesiems duodama po vienÄ laikraÅ¡tį, įsigytÄ už tardymo izoliatoriaus lėšas“. Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ .

Be to, atsakovas pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia tvarka yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios. Vadovaujantis 2018-08-02 Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus pažyma Nr. 61/04-1701, informavo, kad patikrinus suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų, peticijų tardymo izoliatoriaus direktoriui registracijos žurnalus laikotarpiu nuo 2015-10-12 iki 2016-05-25 R.

V. į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. PareiÅ¡kėjui R. V. buvo suteikta galimybė iÅ¡eiti į treniruoklių salę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultÅ«ros renginiuose. Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas.

Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.

Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Fiziologinės mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parÄ yra 2298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2015-01-01). Bylai aktualiu laikotarpiu asmenys laisvės atėmimo vietose buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius (pakeistas 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447, įsigaliojusiu nuo 2018-01-01).

Visi Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Iš Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų, Nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus cheminių tyrimų protokolų matyti, kad esminių pažeidimų nenustatyta.

Duomenų apie tai, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėjui Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. PareiÅ¡kėjas tokių duomenų taip pat nepateikia bei įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. PareiÅ¡kėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo. Dėl pareiÅ¡kėjo aprÅ«pinimo patalyne ir patalynės atitikimo higienos normos reikalavimams PareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarkÄ ir normas nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymas Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01), kuriame nurodyta ir aprÅ«pinimo patalyne (čiužiniais) bei higienos priemonėmis tvarka. IÅ¡ R. V. Asmeninių sÄ skaitų Nr. 1676, Nr. 241, Nr. 436 ir Nr. 752 matyti, kad jis higienos priemonėmis ir patalyne bÅ«davo aprÅ«pintas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.

Taip pat pažymėjo, kad pretenzijos dėl per mažo tualetinio popieriaus kiekio yra labai individualios ir negali būti pripažintos pagrįstos. O papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigų vykdymas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-315-602/2016).  Dėl minkštojo inventoriaus - atsakovas pateikia teismui patikrinimo aktus, kurie paneigia pareiškėjo dėstomus nusiskundimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016-07-21 patikrinimo akte Nr. PA. 232 užfiksuota, kad lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje. Å varÅ«s skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių. Å TI nustatyta vidaus tvarka, iÅ¡duodamas inventorius suraÅ¡omas‚ Asmeninės sÄ skaitos kortelėje“, už kokybiÅ¡kÄ gautÄ inventorių asmenys pasiraÅ¡o (Å iuo atveju atveju, pareiÅ¡kėjas „Asmeninės sÄ skaitos kortelėje“ už gautÄ inventorių pasirašęs).

MinkÅ¡to inventoriaus bÅ«klė periodiÅ¡kai vertinama, netinkamas naudoti – nuraÅ¡omas. IÅ¡ patikrinimo aktų matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje minkÅ¡tasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iÅ¡kart bÅ«na nuraÅ¡omas, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkÅ¡tasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės, dėl ko yra atmestini. Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skalbtis ir džiovintis rÅ«bus jų gyvenamosiose kamerose.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-210 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos aprašo“, o 2012-11-20 – įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo”. Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2015-11-02 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d.

įsakymo Nr.1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia virÅ¡utinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sÄ skaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų. Atsakovas pažymi, kad apatinių ir virÅ¡utinių drabužių bei patalynės priežiÅ«ra pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos apraÅ¡ais, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaromos blogesnės sÄ lygos nei kitiems kalinamiesiems.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sÄ skaitose, naudotis asmeninių virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslaugomis. Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek virÅ¡utinius asmeninius drabužius bei patalynę (ko pats pareiÅ¡kėjas neskundžia), o papildomi asmeniniai pareiÅ¡kėjo poreikiai negali bÅ«ti vertinami kaip netinkamas Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigų vykdymas (pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-315-602/2016). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, tačiau jo teiginiai nepagrįsti, iÅ¡ AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninių sÄ skaitų Nr. 1676, Nr. 241, Nr. 436 ir Nr. 752 matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo tinkamai aprÅ«pintas visomis priemonėmis. Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M.

V. Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). PareiÅ¡kėjo R. V. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-08-3 pažyma Nr. 60/09-27706 „Dėl R. V.“ (b. l. 32–36) iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2015-10-12 iki 2016-05-25 (159 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 159 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

Ä®vertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 159 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos. EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais.

EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius ir kartu su pareiÅ¡kėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 32 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 19,44 m2) teko nuo 3,89 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,86 m2 (kameroje 4 asmenys), 6,48 m2 (kameroje 3 asmenys), 9,72 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 103 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 15,39 m2) teko nuo 3,83 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 5,13 m2 (kameroje 3 asmenys), 7,70 m2 (kameroje 2 asmenys), 15.39 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 24 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,96 m2) teko nuo 3,39 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,24 m2 (kameroje 4 asmenys), Nr. 92 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,72 m2) teko nuo 3,54 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,43 m2 (kameroje 4 asmenys), Nr. 86 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 15,96 m2) teko nuo 3,99 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 5,32 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 26 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 14,93 m2) teko nuo 4,98 m2 (kameroje 3 asmenys), iki 7,47 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 54 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,72 m2) teko nuo 4,18 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 5,57 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 104 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,83 m2) teko nuo 3,37 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 8,42 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 97 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,77 m2) teko nuo 3,55 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,44 m2 (kameroje 4 asmenys), 5,92 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 88 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,82 m2) teko nuo 3,36 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,21m2 (kameroje 4 asmenys), 5,61 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 65 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 21,86 m2) teko nuo 3,64 m2 (kameroje 6 asmenys) iki 4,37 m2 (kameroje 5 asmenys), 5,47 m2 (kameroje 4 asmenys), 7,29 m2 (kameroje 3 asmenys), 10,93 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 43 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,51 m2) teko nuo 3,30 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 5,50 m2 (kameroje 3 asmenys), 8,26 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 99 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 15,16 m2) teko nuo 3,79 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 5,05 m2 (kameroje 3 asmenys), 7,58 m2 (kameroje 2 asmenys).

Taigi, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (b. l. 57–60) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės. Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas PareiÅ¡kėjas posėdžio metu nurodė, kad kamerose buvo senos, sutreÅ¡usios lempos, o skunde nurodė, jog kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama per langÄ , natÅ«rali Å¡viesa silpnai patenka į patalpas, elektrinis naktinis apÅ¡vietimas taip pat silpnas, žiemÄ Å¡alta, o vasarÄ karÅ¡ta, kameros lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, dažai nuo sienų atsilupę, buvo drėgna, tamsu.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 30 d. patikrinimo akte Nr. EP-328 (patikrinimas atliktas 2015 m. liepos 24 d., b. l. 106–108) nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr.

54. Kameroje Nr. 54 dirbtinės apÅ¡vietos matavimų rezultatai atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Kameroje reikalingas paprastasis remontas (pažeidžiama HN 76:2010, punktas 62). Kamerų vėdinimas per langus yra galimas. Kratų atlikimo patalpoje naudojamos vonelės vizualiai buvo Å¡varios, sÄ lygos vonelių dezinfekcijai sudarytos. Kratų atlikimo patalpÄ , inventorių valo ir dezinfekuoja Å«kio aptarnavimo bÅ«rio nuteistieji. Mikroklimato parametrai kamerose nebuvo vertinti (Å¡iltuoju metų laiku tardymo izoliatoriaus patalpos neÅ¡ildomos, nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos).

Nenagrinėti skunduose minimi faktai, kurių nereglamentuoja HN 76:2010 (aprūpinimas peleninėmis, skalbinių džiovinimo įrenginiais, pakabomis drabužiams kabinti kamerose, stalų įrengimas karantino kamerose). Nebuvo nagrinėti pakartotinai minimi faktai (dušinėje slidi grindų danga, laikino sulaikymo, karantino kamerose blogas apšvietimas, sienų danga aštriabriaunė, nelygi, neatitverti sanitariniai mazgai, mikroklimatas; drausmės izoliatoriaus Nr. 2 bloga priežiūra, mikroklimatas, apšvietimas).

Taip pat nurodyta, kad nenagrinėta, kokiu atstumu nuo sanitarinio mazgo turėtų būti įrengtos miegojimo vietos, nes to HN 76:2010 nereglamentuoja. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. EP-594 (b. l. 109–112, patikrinimas atliktas 2015 m. gruodžio 16 d.) nurodyta, kad buvo patikrintos kameros Nr. 43 ir Nr. 103. Konstatuota, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 103 per maža – pažeidžiamas HN 134:2015 14 punkto reikalavimas, kad dirbtinė patalpų apšvieta turi būti ne mažiau 200 lx.

Kameroje Nr. 103 degė 3 lempos iÅ¡ keturių. Patalpos oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 103 atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Kameroje Nr. 103 yra pelėsio ant sienų, lubų – pažeidžiamas HN 134:2015 39 punkto reikalavimas. Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad įstaigoje profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas atliekamas pagal planÄ ir suimtųjų praÅ¡ymus apgyvendinimo kamerose. Deratizacija įstaigoje atliekama mechaniniu bei cheminiu bÅ«du. Bendrosios paskirties patalpose, režiminio korpuso aukÅ¡tų koridoriuose graužikai naikinami cheminėmis medžiagomis, kamerose – klijų lentelėmis.

Apgyvendinimo kamerose deratizacija ir dezinsekcija cheminiu bÅ«du atliekama pagal suimtųjų praÅ¡ymus. Atliekant patalpos nukenksminimÄ , suimtieji iÅ¡keliami į kitas apgyvendinimo patalpas. Dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbai registruojami tam skirtame žurnale. DezinfekcijÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus patalpose vykdo aptarnaujantis personalas. Operatyviosios kontrolės, vykdytos Å iaulių tardymo izoliatoriuje 2015 m. gruodžio 16 d., metu patikrintas aptarnaujančio personalo apgyvendinimo kamerose atliekamos dezinfekcijos registras.

Å io registro įrašų duomenimis, pareiÅ¡kėjo skundžiamu laikotarpiu (nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d.) kameros Nr. 43 gyventojai tualeto dezinfekcijos atsisakė. Å iaulių tardymo izoliatoriuje nustatyta tvarka, kad Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose privalo rÅ«pintis jų gyventojai. Kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra sukomplektuotas valymo inventorius, kuris iÅ¡duodamas papraÅ¡ius kameros gyventojams, ir juo pasinaudojus grÄ Å¾inamas atgal. Tikrinimo metu nevertinti skunduose nurodyti faktai dėl laikinojo sulaikymo patalpų, kiemelių, sienų dangos vientisumo, naktinio apÅ¡vietimo, aprÅ«pinimo baldais, inventoriumi ar jų bÅ«klės ir kiti nusiskundimai, kurių nereglamentuoja HN 134:2015.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2016 m. sausio 25 d. patikrinimo akte Nr. EP-20 (patikrinimas atliktas 2016 m. sausio 19 d., b. l. 113-115) nurodyta, kad buvo patikrintos kameros Nr. 86, Nr.

97. Nustatyta, kad kameroje Nr. 86 vizualiai matomo pelėsio nebuvo. Vizualiai pelėsis ir drėgmės dėmės ant lubų matėsi kameroje Nr. 97 – pažeidžiama HN 134:2015, punktas 39. Kameroje Nr. 86 oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitiko HN 134:2015 reikalavimus. Patikrinimo metu kamera Nr. 97 buvo vėdinama per atidarytÄ langÄ (laikomų asmenų joje nebuvo). Dirbtinės apÅ¡vietos matavimai kamerose Nr. 86, Nr. 97 atitiko HN 134:2015 reikalavimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-232 (19.4.1.6.12) (b. l. 116–118, patikrinimas atliktas 2016 m. liepos 15 d.) nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 104.

Nustatyta, kad kameroje Nr. 104 oro temperatūra, dirbtinė apšvieta ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, kameros vėdinamos per langus, Kameroje Nr. 104 nustatytas vizualiai matomas pelėsis – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas. Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad kirpykloje įrengta praustuvė su tekančiu vandeniu, skirta dirbančiojo rankų higienai; vanduo pašildomas elektriniu šildytuvu, šildytuvas veikiantis. Prausimosi patalpos išvalytos, švarios; paviršiams dezinfekuoti yra biocido „Mikrobac forte“.

Pagal Å TI vidaus tvarkÄ , atlikti dezinfekcijos darbai yra registruojami – prausimosi patalpos dezinfekuojamos po kiekvieno prausimosi: tirpalo ruoÅ¡imas ir ekspozicija – pagal gamintojo rekomendacijas. Lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje. Å varÅ«s skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių.

Å TI nustatyta tvarka iÅ¡duodamas inventorius suraÅ¡omas Asmeninės sÄ skaitos kortelėje, už kokybiÅ¡kÄ gautÄ inventorių asmenys pasiraÅ¡o. MinkÅ¡to inventoriaus bÅ«klė periodiÅ¡kai vertinama, netinkamas naudoti – nuraÅ¡omas. Nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Å TI Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. lapkričio 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-530 (19.4.1.6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 25 d., b. l. 119–120) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr.

43. Nustatyta, kad kameroje Nr. 43 sienų, lubų pavirÅ¡ių vizualiai matomo pelėsio nenustatyta. Kameroje Nr. 43 oro temperatÅ«ra, dirbtinė apÅ¡vieta ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpos buvo Å¡varios, iÅ¡vėdintos. Å ias patalpas, įstaigos vadovo nustatyta tvarka, valo Å«kio bÅ«rio nuteistieji. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir natÅ«ralios Å¡viesos trÅ«kumo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo normų (koeficientų). NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams.

Juo labiau, Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2016 m. vasario 25 d. patikrinimo akte Nr. EP-56 (patikrinimas atliktas 2016 m. vasario 22 d., t. 1, b. l. 100–102) nurodyta, kad tikrinimo metu nevertinti faktai dėl aprÅ«pinimo baldais, apgyvendinimo kamerų sienų dangos vientisumo, tualetų įrengimo, jų bÅ«klės, kirpyklos paslaugų, kurių nereglamentuoja higienos norma HN 134:2015. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. IÅ¡ aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, galimybė iÅ¡vėdinti kameras per langus sudaryta. Å iÄ aplinkybę pripažino ir pareiÅ¡kėjas tiek posėdžio metu, tiek ir savo skunde. Taip pat iÅ¡ aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad tikrinimų metu oro temperatÅ«ra, santykinė drėgmė ir dirbtinė apÅ¡vieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, iÅ¡skyrus kamerÄ Nr. 103, kur buvo nustatyta per maža dirbtinė apÅ¡vieta, be to, degė 3 lempos iÅ¡ keturių.

Tai atitinka iÅ¡ dalies pareiÅ¡kėjo pasisakymÄ posėdžio metu dėl nepakankamos dirbtinės apÅ¡vietos. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad žiemÄ kamerose Å¡alta, temperatÅ«ra buvo nuo 120 C iki 160 C, o vasarÄ iki 350C. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl karščio ir Å¡alčio, drėgmės yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo teiginius dėl tamsos, drėgmės, nuo sienų atsilupusių dažų, todėl nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti, to nepatvirtina ir paminėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktai.

PareiÅ¡kėjo naudai vertintina tai, kad kamerose Nr. 103, Nr. 97, Nr. 104 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktais užfiksuotas vizualiai matomas pelėsis, todėl negalima teigti, kad pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:20015 reikalavimus. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2016-01-06 pažymos Nr. 62/08-13 „2015 m. atliktų Å«kio skyriaus darbų suvestinė“ (b. l. 63–67) matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje per 2015 buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, taip pat ir kamera Nr. 92 - grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija nuo pelėsio, san. mazgo demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo sienučių gamyba ir sumontavimas, grotų lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų remontas ir gamyba;

Nr. 88, Nr. 26 – tupyklos demontavimas, naujo klozeto įrengimas, pertvaros sumontavimas. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 68–71) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, taip pat ir kamera Nr. 32 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba;

Nr. 97 - grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų remontas ir gamyba; Nr. 103 - pelėsio valymas, nuvalytų plotų dažymas, Laikino sulaikymo ir priėmimo – paskirstymo kameros – sienų lubų, grotų dažymas, san. mazgų atitvarų gamyba ir montavimas;

Pasivaikščiojimo kiemelių stogas – stogo virš pasivaikščiojimo kiemelių izoliavimas; Nr. 104 - grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, san. mazgų aptvėrimų gamyba ir montavimas, naujų vamzdžių, klozeto, kriauklės sumontavimas. Taigi, matyti, kad buvo remontuojamos ir suremontuotos 6 kameros, kuriose buvo pareiškėjas, todėl jo argumentas, kad kameros buvo neremontuotos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde itin daug dėmesio skyrė ir citavo Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus: 2015-03-13 Nr. EP-84, 2015-04-22 Nr. EP-153, 2015-05-18 Nr. EP-201, 2015-06-26 Nr. EP-289, 2015-07-30 Nr. 328. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kai Šiaulių visuomenės sveikatos centras tikrinimo Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpas ir surašė paminėtus patikrinimo aktus, pareiškėjo, pagal apibrėžtas skundo nagrinėjimo ribas, Šiaulių tardymo izoliatoriuje net nebuvo, nes iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-08-03 pažymos Nr. 60/09-27706 „Dėl R.

V.“ (b. l. 32–36) matyti, kad bylai aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių atvyko 2015-10-12. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose esantys: kėdės, lovos, kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė, lentynos – užėmė didžiÄ jÄ kameros dalį, tuo pačiu teigia, kad kamerose trÅ«ko inventoriaus. PareiÅ¡kėjo argumentas dėl asbesto yra abstraktaus pobÅ«džio, todėl atmestinas kaip nepagrįstas, nes yra deklaratyvus, įtikinamai neindividualizuota, kokia žala pareiÅ¡kėjui kilo dėl minėto faktoriaus.

Juo labiau, nei viename pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo akte nėra užfiksuota, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. PareiÅ¡kėjo iÅ¡sakytas argumentas posėdžio metu, kad jis buvo perkėlinėjamas į įvairias kameras, kur sÄ lygos gyvenimui buvo blogos, vertintinas kritiÅ¡kai, nes asmenys perkeliami iÅ¡ kameros į kamerÄ ne pagal jų pageidavimus, o pagal Å iaulių tardymo izoliatoriuje nustatytÄ tvarkÄ , laikantis įstaigos lokalinių aktų, kameros planų ir atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2014-09-22 Nr. 20/01-2341 patvirtintÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planÄ 2014-2015 m. m., Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 patvirtintÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planÄ 2016–2017 m. (t. 1, b. l. 72–89). Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl laikymo sÄ lygų skundėsi Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl netinkamų sÄ lygų gyvenamosiose kamerose, kas leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo.

Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad pareigūnų kabinetuose yra apsaugos mygtukai ir nereikia pastato rekonstrukcijos, o skunde nurodė, kad gyvenamosiose kamerose, karantino, kratos atlikimo, laikino sulaikymo kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtukais, tad pareigūnus tekdavo kviesti, daužant į duris. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-08-14 pažymoje Nr. 60/09-28905 (b. l.

37) nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso. Nurodytoje pažymoje pažymėta, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 2 punkto reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimų“ patvirtinimo“ įsigaliojimo.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. IÅ¡ administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, jog signalizacijos mygtukai suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamosiose patalpose (kamerose) Å iaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengti. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemÄ , kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu.

Atsižvelgiant į tai, kad tokios aliarmo sistemos Å iaulių TI nebuvo įrengta, pripažintina, kad tai galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti diskomfortÄ , siekiant prisiÅ¡aukti pagalbÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Kita vertus, nors pareiÅ¡kėjas ir tikino, jog dėl pagalbos mygtukų neįrengimo buvo priverstas daužyti į duris, jis įtikinamai neindividualizavo, kokia žala jam kilo dėl minėto faktoriaus.

Be to, pareiškėjas pasisako ne savo, o kalinių, kaip jis pats įvardijo skunde, vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiškėjas įgalinimų nepateikė. Dėl sanitarinio mazgo Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad kamerose daug žmonių, nėra ventiliacijos, nuilat tvyro smarvė, o skunde nurodė, kad privatumas kamerose, naudojantis tualetu, užtikrinamas nebuvo, kameroje sklisdavo nemalonūs kvapai. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie yra atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 61-62) matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas OSB (kameros Nr. 92, Nr. 54, Nr. 97, Nr. 65, kurių aukštis yra nuo 1,82 m iki 2,22 m.) arba mūrine atitvarine konstrukcija (kameros Nr. 32 Nr. 103, Nr. 24, Nr. 86, Nr. 26, Nr.104, Nr. 210, Nr. 43, Nr. 99, kurių aukštis yra nuo 2,10 m iki 2,32 m). HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , kt.). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) analogiÅ¡kose administracinėse bylose ne kartÄ yra konstatavęs, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2111-415/2017). Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi bÅ«ti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. Atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie sanitarinių mazgų izoliavimÄ (fotonuotraukų, planų ar pan.). IÅ¡ minėtos pažymos (b. l. 61-62) negalima nustatyti, ar sanitarinis mazgas tinkamai izoliuotas iÅ¡ visų pusių ir užtikrinamas pareiÅ¡kėjo privatumas, ar ne (ar įėjimas į sanitarinį mazgÄ yra durys, ar nepermatoma užuolaida).

Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Kadangi pareiÅ¡kėjas nurodė, kuo pasireiÅ¡kė jo teisių pažeidimas dėl netinkamai atitverto sanitarinio mazgo, atsakovui tenka pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų dėl tinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo, todėl teismas laiko pareiÅ¡kėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo, naudojantis sanitariniu mazgu, pagrįstais, t. y. teismas konstatuoja, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinų su atsakovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sÄ lygų bloginimui.

Dėl Å¡ių priežasčių konstatuotina, jog per visÄ bylai aktualų laikotarpį, pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Å iaulių tardymo izoliatoriuje, buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ . Taip pat atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nebuvo visiÅ¡kai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažįsta pagrįstais pareiÅ¡kėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje. Be to, atsakovo atstovas pateikė 2017-06-01 pažymÄ (b. l. 61-62), o pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2015-10-12 iki 2016-05-25.

Taigi, kokia reali padėtis buvo pareiÅ¡kėjo buvimo metu Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerų san. mazguose iki minėtos pažymos suformavimo, atsakovo atstovas informacijos nepateikė. Dėl sÄ lygų trumpalaikio laikymo ir kratų atlikimo patalpoje PareiÅ¡kėjas posėdžio metu nurodė, kad atvykus į Å TI ar iÅ¡vykus į teismo posėdžius, iki keturių valandų bÅ«davo laikinojo sulaikymo kamerose, kur negalėdavo pasinaudoti WC, nes nėra sienelių, užuolaidų. Skunde nurodė, kad atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims krata atliekama administracinės teritorijos pastato rÅ«syje, kur patalpos Å¡altos, o vonelės daiktams sudėti neÅ¡varios.

Trumpalaikio sulaikymo ir paskirstymo kamerose sanitariniai mazgai neatitverti, todėl buvo pažeistas jo privatumas. Suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, atlikus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (nauja redakcija nuo 2015-09-01), 10 punkte numatytus veiksmus, bei vadovaujantis 11 punktu, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK (kurios yra administraciniame pastate).

Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant) (Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 151, 152 p.). Pagal instrukcijos 153.1 punktÄ , suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos.

Kaip nurodė atsakovo atstovas atsiliepime, režiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1–9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiÅ«ra bei sanitarinis Å¡varinimas, bet ne ilgiau kaip dar dvi valandas. Po to suimtieji ir nuteistieji iÅ¡ Å¡ių kamerų paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras. Ä®statymų leidėjas neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatoriaus registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiÅ¡kėju į trumpalaikio laikymo kameras.

Pagal HN 134:2015 11.2 punkto reikalavimÄ , aukščiau paminėtose patalpose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimų“ 1 skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Å i higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areÅ¡tinių statinius ir patalpas bei kontroliuojančioms institucijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pagal paminėtos higienos normos III skyriaus „SÄ vokos ir jų apibrėžtys“ nuostatas, laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti. LSP nėra gyvenamosios patalpos).

IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-08-03 pažymos Nr. 60/09-27706 „Dėl R. V.“ (b. l. 32–36) matyti, kad pareiÅ¡kėjas PK-5, PK-7 buvo 13 kartų. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 30 d. patikrinimo akte Nr. EP-328 (patikrinimas atliktas 2015 m. liepos 24 d., b. l. 106–108) nurodyta, kad kratų atlikimo patalpoje naudojamos vonelės vizualiai buvo Å¡varios, sÄ lygos vonelių dezinfekcijai sudarytos. Kratų atlikimo patalpÄ , inventorių valo ir dezinfekuoja Å«kio aptarnavimo bÅ«rio nuteistieji.

Mikroklimato parametrai kamerose nebuvo vertinti (šiltuoju metų laiku tardymo izoliatoriaus patalpos nešildomos, nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos). Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 68-71) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tame tarpe ir laikino sulaikymo ir priėmimo paskirstymo kameros – sienų dažymas, lubų, grotų dažymas, san. mazgų atitvarų gamyba ir montavimas (2016 m. liepos – rugsėjo mėn.).

Taigi, iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo nurodytose patalpose nuo 2016 m. liepos–rugsėjo mėnesius buvo įrengti san. mazgų atitvarai, todėl privatumas nebebuvo pažeidžiamas, o pareiškėjo argumentas, kad laikinojo sulaikymo kamerose buvo pažeidžiamas privatumas naudojantis tualetu, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš turimų rašytinių įrodymų negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius visada laikėsi reikalavimų dėl trumpalaikio laikymo ir kratų patalpų, tuo pačiu nėra rašytinių įrodymų, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje (ar atvežimo į Šiaulių tardymo izoliatorių) metu tokie pažeidimai būtų nustatyti.

Dėl Å¡varos ir tvarkos kamerose PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad sienose buvo dulkių, sienos nebuvo dezinfekuojamos. Pagal HN 134:2015 37 punktÄ , patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. EP-594 (b. l. 109–112, patikrinimas atliktas 2015 m. gruodžio 16 d.) nurodyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje nustatyta tvarka, kad Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose privalo rÅ«pintis jų gyventojai.

Kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra sukomplektuotas valymo inventorius, kuris iÅ¡duodamas papraÅ¡ius kameros gyventojams, ir juo pasinaudojus grÄ Å¾inamas atgal. Tai patvirtina byloje esantys Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2014-09-22 Nr. 20/01-2341 patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2014-2015 m. m., Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2016–2017 m. (t. 1, b. l. 72–89).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė paminėtus planus, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, pasivaikščiojimų trukmės PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pasivaikščioti buvo galima tik vienÄ valandÄ per parÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliuko, jie nebuvo valomi ar laistomi. Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d.

įsakymu Nr. 1/01-186 tvarkÄ , suimtiesiems buvo užtikrinamas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parÄ (b. l. 90-91). Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. EP-594 (b. l. 109–112, patikrinimas atliktas 2015 m. gruodžio 16 d.) nurodyta, kad tikrinimo metu nevertinti skunduose nurodyti faktai dėl laikinojo sulaikymo patalpų, kiemelių, sienų dangos vientisumo, naktinio apÅ¡vietimo, aprÅ«pinimo baldais, inventoriumi ar jų bÅ«klės ir kiti nusiskundimai, kurių nereglamentuoja HN 134:2015.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja CPT iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ .

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tiksliniuose užsiėmimuose.

Å iuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad pasivaikščioti buvo galima tik vienÄ valandÄ per parÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliuko, kiemeliai nebuvo valomi ar laistomi, yra nepagrįsti, todėl atmesti. Dėl galimybės skalbti drabužius, tualetinio popieriaus kiekio PareiÅ¡kėjas posėdžio metu nurodė, kad pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus dokumentus, sudarytos tinkamos sÄ lygos skalbti drabužius, tačiau tinkamos sÄ lygos yra tik tiems, kurie turi savo asmeninėje sÄ skaitoje pinigų.

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje virÅ¡utinio trikotažo, apatinio, t. y. maikučių, neplaudavo. Plaudavo tik vienu atveju, jeigu suimtasis turi sÄ skaitoje pinigų. Jei sÄ skaitoje neturi asmuo pinigų, visai neplaudavo. Taip pat kameroje nebuvo pakankamai iÅ¡duodama tualetinio popieriaus, jam dviem savaitėms bÅ«davo skiriama pusė rulonėlio, kurio neužtekdavo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punktas nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymui ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-232 (19.4.1.6.12) (b. l. 116–118, patikrinimas atliktas 2016 m. liepos 15 d.) nurodyta, kad lovos skalbiniai, rankšluosčiai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje.

Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje. Å varÅ«s skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių. Å TI nustatyta tvarka iÅ¡duodamas inventorius suraÅ¡omas Asmeninės sÄ skaitos kortelėje, už kokybiÅ¡kÄ gautÄ inventorių asmenys pasiraÅ¡o. MinkÅ¡to inventoriaus bÅ«klė periodiÅ¡kai vertinama, netinkamas naudoti – nuraÅ¡omas. Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintÄ suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkÄ , virÅ¡utiniai drabužiai 1 kartÄ per mėnesį gali bÅ«ti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui į Å¡ias paslaugas teikiančias įmones už suimtųjų ir nuteistųjų lėšas, o jų neturintiems – nuteistųjų ir suimtųjų raÅ¡ytinių praÅ¡ymų pagrindu, apmokant iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus socialinės paramos fondo lėšų.

Apatiniai rÅ«bai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Å iaulių TI skalbykloje, skalbimo grafikÄ derinant su suimtųjų maudymosi duÅ¡e grafiku. Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 (b. l. 101–104) ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintÄ tvarkÄ (b. l. 98-100), asmeninė patalynė ir apatiniai rÅ«bai suimtiesiems skalbiami nemokomai, virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d.

įsakymu Nr. 1/01-243 (b. l. 105) patikslintÄ virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimo ir cheminio valymo tvarkÄ suimtiesiems, neturintiems pinigų, kartÄ per 3 mėnesius užtikrinamas nemokomas virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs naudotis nustatyta Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«bų skalbimo tvarka ar kad bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl numatytų tvarkų pakeitimo. Pastebėtina, jog pareiÅ¡kėjas nurodo, kad virÅ¡utinio trikotažo, apatinio, t. y. maikučių, neplaudavo, administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, tačiau Å¡is argumentas paneigtas į bylÄ pateiktais apatinių rÅ«bų skalbimÄ reguliuojančiais aktais.

PareiÅ¡kėjas, nurodydamas aukščiau aptartus argumentus, akcentuoja, kad virÅ¡utinio, apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, o tokių asmenų yra apie 30 procentų (apie 70 procentų neturi sÄ skaitoje pinigų). Taigi, pareiÅ¡kėjas, nurodydamas minėtus argumentus, pasisako ne savo, o kitų asmenų vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiÅ¡kėjas įgalinimų nepateikė; pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai yra bendro pobÅ«džio, abstraktÅ«s, nekonkretÅ«s, nedetalizuoti.

Atmestinas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad kameroje nebuvo pakankamai iÅ¡duodama tualetinio popieriaus, jam dviem savaitėms bÅ«davo skiriama pusė rulonėlio, kurio neužtekdavo. Tualetinis popierius iÅ¡duodamas ne kamerai, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, o konkretiems asmenims pagal nustatytas normas. PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl tualetinio popieriaus neiÅ¡davimo, neaiÅ¡ku, kaip pareiÅ¡kėjas skaičiuoja, jog jam dviem savaitėms bÅ«davo skiriama pusė rulonėlio, kurio neužtekdavo, ir kas tokiÄ tvarkÄ buvo nustatęs. Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl papildomo tualetinio kiekio ir jam nebÅ«tų skirta, nėra.

IÅ¡ pateiktų AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninių sÄ skaitų Nr. 752, 436, 241, 1676 (b. l. 49-56) matyti, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡duota kokybiÅ¡ka patalynė, higienos priemonės pagal nustatytas normas, tame tarpe ir tualetinis popierius, už kÄ pareiÅ¡kėjas ir pasirašė. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Å iaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktÄ ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Dėl naudojimosi duÅ¡u PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebÅ«na Å¡ilto (karÅ¡to) vandens ir nebÅ«na sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-232 (19.4.1.6.12) (b. l. 116–118, patikrinimas atliktas 2016 m. liepos 15 d.) nurodyta, kad prausimosi patalpos išvalytos, švarios; paviršiams dezinfekuoti yra biocido „Mikrobac forte“.

Pagal Å TI vidaus tvarkÄ , atlikti dezinfekcijos darbai yra registruojami – prausimosi patalpos dezinfekuojamos po kiekvieno prausimosi: tirpalo ruoÅ¡imas ir ekspozicija – pagal gamintojo rekomendacijas. Patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateiktas Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2014-09-22 Nr. 20/01-2341 patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2014-2015 m. m., Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2016–2017 m. (t. 1, b. l. 72–89).

Duomenų, jog Å¡ie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Å iaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytÄ pareiÅ¡kėjo teisę nusiprausti duÅ¡e ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Juo labiau, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė nieko konkretaus, nei kiek kartų, nei kada (bent apytikriai) jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e. Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos PareiÅ¡kėjas posėdžio metu nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuolat atliekama dezinfekcija, vadinasi tarakonų ir kitų kenkėjų kamerose yra.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. EP-594 (b. l. 109–112, patikrinimas atliktas 2015 m. gruodžio 16 d.) nurodyta, kad įstaigoje profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas atliekamas pagal planÄ ir suimtųjų praÅ¡ymus apgyvendinimo kamerose. Deratizacija įstaigoje atliekama mechaniniu bei cheminiu bÅ«du. Bendrosios paskirties patalpose, režiminio korpuso aukÅ¡tų koridoriuose graužikai naikinami cheminėmis medžiagomis, kamerose – klijų lentelėmis.

Apgyvendinimo kamerose deratizacija ir dezinsekcija cheminiu bÅ«du atliekama pagal suimtųjų praÅ¡ymus. Atliekant patalpos nukenksminimÄ , suimtieji iÅ¡keliami į kitas apgyvendinimo patalpas. Dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbai registruojami tam skirtame žurnale. DezinfekcijÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus patalpose vykdo aptarnaujantis personalas. Operatyviosios kontrolės, vykdytos Å iaulių tardymo izoliatoriuje 2015 m. gruodžio 16 d., metu patikrintas aptarnaujančio personalo apgyvendinimo kamerose atliekamos dezinfekcijos registras.

Å io registro įrašų duomenimis, pareiÅ¡kėjo skundžiamu laikotarpiu (nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d.) kameros Nr. 43 gyventojai tualeto dezinfekcijos atsisakė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-232 (19.4.1.6.12) (b. l. 116–118, patikrinimas atliktas 2016 m. liepos 15 d.) nurodyta, kad nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

ŠTI Sveikatos priežiūros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų. Patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-09-22 Nr. 20/01-2341 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2014-2015 m. m., Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2016–2017 m. (t. 1, b. l. 72–89).

Duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti, taip pat nėra įrodymų dėl šiukšlių konteinerių prie kamerų langų įrengimo.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo PareiÅ¡kėjas posėdžio metu nurodė, kad dėl socialinės reabilitacijos, dėl užimtumo grupių – skelbimas yra, tačiau sÄ lygos nesudarytos. Skunde nurodė, kad nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Teismui pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d.

įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (t. 1, b. l. 94–97), kurioje nurodyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ .

Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose, kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 2 d. pažymos Nr. 61/04-1701 „Dėl R. V.“ (b. l.

38) matyti, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsniu, Å iaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais. Atsižvelgiant į Å¡io straipsnio nuostatas, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje suimtieji saviÅ¡vietai gali gauti grožinės ir teisinės literatÅ«ros (neturint bibliotekoje reikiamų teisės aktų, jie randami interneto pagalba), vykdoma Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kuriÄ kas mėnesį organizuojami sporto ir kultÅ«ros renginiai.

Å iaulių tardymo izoliatorius bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie vykdo meno terapijas, moko rankdarbių, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo tenisÄ , krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei užimtumo kambarį-skaityklÄ pagal kiekvienÄ savaitę Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvirtinamÄ grafikÄ , kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Ä® krepÅ¡inio aikÅ¡telę suimtieji (nuteistieji) vedami tik esant tinkamoms oro sÄ lygoms.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ir pareiÅ¡kia norÄ juose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama kamerose. Å iaulių TI vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 137 straipsniu socialinės reabilitacijos programos vykdomos nuteistiesiems, paliktiems tardymo izoliatoriuje atlikti Å«kio darbus. Taip pat vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-19 direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-92 „Dėl darbo objektų paskirstymo socialinės reabilitacijos skyriaus specialistams ir vyriausiajam specialistui“ dviem specialistams yra pavesta reguliariai vykdyti pataisos ir elgesio korekcijos programas nuteistiesiems (pagal galimybę ir suimtiesiems), laikomiems Å iaulių TI.

Suimtieji taip pat gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių Å¡ventiku. R. V. buvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose. Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs naudotis nurodyta programa, arba bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl numatytos tvarkos pakeitimo, iÅ¡eiti į treniruoklių salę, į krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultÅ«ros renginiuose, nėra. Pažymėtina, jog iÅ¡ pateiktų Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų, į treniruoklių salę iÅ¡vedamų kamerų sÄ rašų (b. l. 39-48) matyti, jog kameros, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, buvo iÅ¡vestos arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, iÅ¡eiti į treniruoklių salę, į krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultÅ«riniuose renginiuose.

Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl maisto energetinės vertės PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad maistas nebuvo kaloringas ir skanus, maisto dienos norma nuolat buvo deficitinė, maistas bÅ«davo atÅ¡alęs. Pagal Fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parÄ yra 2298 kcal.

Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietoje, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015-01-01). Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpiu maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius bei pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius, o nuo 2018-01-01 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447„Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas. Atmestinas pareiškėjo argumentas dėl netinkamo maitinimo, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas (nuo 1300 iki 1500 kcal) yra teisingas. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl maisto skonio ir pateikiamo atšalusio maisto, todėl atmestini. Dėl sveikatos sutrikimų Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 121) nustatyta, jog atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė turėtas traumas, operacijas. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Pareiškėjas nurodė, kad jam nukrito svoris, jis šiuo metu sveria 60 kg., dėl to išgyvena. Iš Asmens sveikatos istorijos (b. l. 121) matyti, kad pareiškėjas pirminės gydytijų apžiūros metu svėrė 64 k. (2016-02-11), 61 kg. (2016-03-15), 60 kg. (2016-05-26). Tai nėra toks didelis svorio netekimas, kaip bando įtikinti pareiškėjas. Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. rugpjūčio 02 d. pažymos Nr. 61/04-1701 (b. l.

38) matyti, kad pareiÅ¡kėjas bylai aktualiu laikotarpiu į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas.

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 159 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimÄ , teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui visas 159 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto.

Pagrįstais pripažinti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo bei aukščiau nurodytose kamerose Nr. 103, Nr.97, Nr. 104 vizualiai nustatyto pelėsio, kameroje Nr. 103 nustatytos per mažos dirbtinės apÅ¡vietos. Å iaulių tardymo izoliatoriaus kalinimo sÄ lygos iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praėjus daugiau kaip dviem metams po iÅ¡vykimo iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 300 Eur.

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 28 000 Eur neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. V. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Eur (trys Å¡imtai Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Laisvutė Kartanaitė