2016-02-23 Nr. ATPB-247-4-69-3-03927-2015-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-25-139/2016

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03927-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.1;

2.14.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aurelijaus Gutausko, Rimos Ažubalytės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. K. prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu P. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnį nubaustas 86 Eur bauda už tai, kad jis 2015 m. gegužės 15 d. 00.32 val. UAB „Italita“ restorane „Milano“, Kaune, A. Mickevičiaus g. 19, užsisakė sulčių (0,76 Eur vertės) ir už jas nesumokėjo, taip padarė smulkųjį svetimo turto pagrobimą.

2. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, atmetus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. K. apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. K. prašymas priimtas ir jo administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

4. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti, jo veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.

4.1. Pareiškėjas nurodo, kad teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą – netinkamai pritaikė ATPK 9, 10, 50 straipsnių nuostatas. Pareiškėjo teigimu, kavinėje jis užsisakė stiklinę sulčių, kurias nugėrė, bet pajutęs blogą kvapą apie tai informavo padavėją ir sutiko, kad jam būtų atnešta kita stiklinė sulčių. Antroji sulčių stiklinė taip pat skleidė blogą kvapą, tad jis sulčių negėrė. Jam atneštoje sąskaitoje buvo įskaičiuota kaina už jo nugertą pusę pirmosios stiklinės sulčių, už kurias jis sumokėjo (tai patvirtina sąskaitos kvitas), bei kaina už antrąją sulčių stiklinę, kurios jis negėrė, todėl ir atsisakė apmokėti.

Pareiškėjas teigia, kad jis svetimo turto nepagrobė, be to, nė vienas iš teismų nenustatė, kad jis išgėrė atneštą antrąją stiklinę nekokybiškų sulčių. Šioje byloje, anot pareiškėjo, teismai kilusį ginčą privalėjo vertinti kaip civilinį teisinį, nes ginčas kilo dėl suteiktos paslaugos kokybės ir atsiskaitymo, bet ne kaip administracinį teisės pažeidimą, t. y. svetimo turto pagrobimą. Pasak pareiškėjo, jo veiksmuose nėra ATPK 50 straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes antrosios stiklinės sulčių jis nesuvartojo, ji liko kavinės žinioje, tad jos jis niekaip ir negalėjo pagrobti.

Priešingai, anot pareiškėjo, šioje situacijoje jis buvo nukentėjęs nuo paslaugos gavėjas, bet ne vagis. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnį ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymą, kilus įtarimams, kad patiekalas yra nesaugus ar nekokybiškas, galima reikalauti, kad patiekalas būtų pakeistas į tokį pat tinkamos kokybės kitą patiekalą; jei už patiekalą sumokėta prieš jį pateikiant, grąžinti patiekalą pardavėjui ir reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus. Šioje situacijoje jis turi būti vertinamas kaip vartotojas – silpnesnioji paslaugos sandorio pusė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-475/2001, 3K-3-536/2008).

4.2. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismai padarė esminius proceso teisės pažeidimus, pažeidė ATPK 248, 249, 272, 283 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada dėl jo kaltės padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą, įrodinėjimo policijos iškvietimo faktu, priešingai, jo manymu, policijos iškvietimo faktas parodo, kad restorano personalas elgėsi netinkamai, nes jis nei triukšmavo, nei pasišalino, tik apmokėjo sąskaitą už suvartotą maistą. Pareiškėjas taip pat nesutinka su liudytojos V. Ū. parodymų vertinimu ir teigia, kad, priešingai nei nurodė teismas, ji buvo akivaizdžiai suinteresuota įvykio tyrimo baigtimi, todėl dalis jos parodymų turi būti vertinami kritiškai. Be to, teismai nevertino ir nepasisakė dėl jos parodymų dalies, kuri yra palanki būtent jam, t. y. kad ji nepatvirtino fakto, jog jis būtų išgėręs sultis, kurių vagyste buvo apkaltintas. Pasak pareiškėjo, ši liudytoja buvo apklausta jam teismo posėdyje nedalyvaujant, todėl jis neturėjo galimybės užduoti jai klausimų, o neuždavus klausimų liko neišaiškintos ir neįvertintos kai kurios ginčo faktinės aplinkybės (jei padavėja teigė, kad jis atsisakė mokėti už sultis, tai kaip paaiškinti jo apmokėtą sąskaitą būtent už sultis; ar padavėjos rankose turima stiklinė sulčių ir buvo ginčo sultys; kodėl nebuvo kviečiami vadovaujantys darbuotojai išspręsti kilusio ginčo; kodėl, atvykus policijai, nebuvo paimti jam pateikto galbūt nekokybiško produkto pavyzdžiai). Pareiškėjo manymu, taip teismas pažeidė jo teises į gynybą, žodinio bylos nagrinėjimo principą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 22 straipsnis), jo tinkamai neišklausė, nesudarė galimybės dalyvauti įrodymų tyrime. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal ATPK 272 straipsnio 2 dalį, nagrinėjant ATPK 50 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra būtinas.

5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados viršininkas Povilas Mazur atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.

5.1. Pareigūnas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir pagrįstai pripažino, kad P. K. padarė ATPK 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pareigūnas taip pat pažymi, kad P. K. bylos nagrinėjimo metu neneigė fakto, kad 2015 m. gegužės 15 d. picerijoje užsisakė antrą stiklinę sulčių, už kurią jam buvo pateikta sąskaita, tačiau jis atsisakė ją apmokėti.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. K. prašymas tenkintinas.

Dėl ATPK 50 straipsnio taikymo

7. Pagal apylinkės ir apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes pareiškėjas P. K. picerijoje užsisakė dvi picas ir stiklinę sulčių. Pasak pareiškėjo, paragavęs sulčių jis pajuto blogą kvapą, pareiškė pretenzijas padavėjai, ši atnešė kitą sulčių stiklinę, nuo kurios irgi sklido blogas kvapas, todėl jis atsisakė už jas mokėti. Apklausta padavėja V. Ū. patvirtino, kad klientas reiškė pretenzijas dėl sulčių kokybės ir tarp jų kilo ginčas dėl atsiskaitymo, nes klientas sultis buvo nugėręs, o už pakeistas sultis nemokėjo, paprašęs trečios stiklinės ir paragavęs pareiškė, kad jos netinkamos. Ji pateikė sąskaitą už pusę stiklinės (100 mililitrų) sulčių ir dvi picas. Pagal bylos duomenis, klientas šią 6,89 Eur sąskaitą apmokėjo, tačiau neapmokėjo atskiros 0,76 Eur sąskaitos, už tai jis ir patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį.

8. ATPK 50 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Toks šios teisės normos turinys įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantį pareigūną ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį teismą administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyti, kokiu iš minėtų būdų buvo padarytas smulkusis svetimo turto pagrobimas (ATPK 260 straipsnio 1 dalis, 286 straipsnio 2 dalis). Šių reikalavimų, surašant protokolą ir priimant apylinkės teismo nutarimą bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, nesilaikyta. Protokole nurodyta, kad P. K. užsisakė 0,76 Eur vertės sulčių ir už jas nesumokėjo, taip padarė pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje. Analogiškos aplinkybės nurodytos apylinkės teismo nutarime ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas, pacitavęs ATPK 50 straipsnį, nurodė pritariantis apylinkės teismo išvadoms, kad P. K. padarė smulkųjį svetimo turto pagrobimą, nes nesumokėjo už sultis, tačiau nepateikė jokių argumentų ir nepadarė išvadų dėl to, kokiu iš šiame straipsnyje nurodytų būdų buvo padarytas pagrobimas.

9. Viešojo maitinimo įstaigoje kaip svetimo turto pagrobimas sukčiavimo būdu galėtų būti vertinamas toks atvejis, kai klientas neapmoka sąskaitos, kaip pretekstą pareikšdamas nepagrįstas pretenzijas dėl patiekalų kokybės. Tokiu atveju apgaulė pasireiškia tuo, kad užsisakydamas patiekalus klientas kartu įsipareigoja už juos sumokėti, bet neketina to daryti arba neturi pinigų ir taip suklaidina aptarnaujantį personalą. Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos, pareiškėjas P. K. reiškė pretenzijas dėl, jo manymu, nekokybiškai išplautų stiklinių sukelto blogo sulčių kvapo, tų pretenzijų pagrįstumas nepaneigtas. Pareiškėjas atsisakė apmokėti atskirą 0,76 Eur sąskaitą už sultis, sumokėdamas akivaizdžiai didesnę sumą už užsisakytą patiekalą ir nugertą sulčių stiklinę. Smulkusis svetimo turto pagrobimas yra tyčinis administracinis teisės pažeidimas. Nei apylinkės, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsisakymas apmokėti 0,76 Eur sąskaitą buvo patraukto administracinėn atsakomybėn asmens pareiškėjo P. K. tyčios padaryti smulkųjį svetimo turto pagrobimą išraiška. Konstatuotina, kad teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėto nutarimo ir nutarties priėmimui. Dėl to teismų sprendimai naikintini ir byla nutrauktina, P. K. veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir P. K. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Rima Ažubalytė

Vladislovas Ranonis