2018-10-03 Nr. AB-17438-3-61-3-01615-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2631-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01615-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.1. Pareiškėjas paaiškino, jog nuo 2014 m. gruodžio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis sąlygomis, t. y. perpildytose kamerose, kurių plotą dar labiau mažino jose esantys baldai, dviaukštės lovos buvo be kopėtėlių, nebuvo vietos nei prieiti prie lango, langai iš abiejų pusių buvo uždėti grotomis, tarp lango ir grotų buvo šiukšlių, jų išvalyti neįmanoma, sklido kvapas, į kamerą nepateko natūrali šviesa, kameroje nuolat degė dieninė ir naktinė šviesa, kameros duryse buvo stebėjimo langelis, o unitazas prie pat durų, todėl nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat spintelė higienos reikmenims ir maistui susidėti kabo priešais tualetą, virš radiatoriaus, dėl to maistas džiūva ir genda, o kameroje, esant per daug laikomų asmenų, jie priversti maistą laikyti tualete, taip pat nėra rūbų spintos, asmeniniai daiktai laikomi krepšiuose po lovomis, tualetas atitvertas 1 m atstumu nuo stalo, nuo sanitarinio mazgo nuolat sklido smarvė, patalpos apgailėtinos, avarinės būklės, taip pat, nors kameros skirtos nuo 1 iki 3-4 asmenų, tačiau stalas skirtas tik 2 asmenims, nelieka vietos pavalgyti visiems, radijo taškas ir kabelinės televizijos kabelis yra 3 m aukštyje, neįmanoma patildyti ar pasijungti kabelį, kameros švarai palaikyti duodamos šluotos be kotų, indams plauti neduodamas skystis, duodamo vieno rulono tualetinio popieriaus per mėnesį neužtenka, be to, jis nekokybiškas, taip pat vieno skutimosi peiliuko bei 50 ml dantų pastos mėnesiui neužtenka, kameros nedezinfekuojamos, į pasivaikščiojimo kiemelį vienai valandai vedami visi kameroje esantys asmenys, o tai prieštarauja tarptautiniui reikalavimui, numatančiam 8 valandų pasivaikščiojimą, be to, kameroje nėra karšto vandens, tualete nėra ventiliacijos, o vanduo arba nenusileidžia, arba nusileidžia prastai, dušu galima naudotis tik vieną kartą per savaitę, o dušo patalpose yra nuo 1 iki 2 purkštuvų, kurių neužtenka vienu metu jais besinaudojantiems 1-4 asmenims, kamerų patalpose nesant ventiliacijos nuolat drėgna, nedžiūsta rūbai, jie pūva, pagal prašymą rūbai skalbiami tik kas du mėnesius, duodama patalynė yra sintetinė, dėl ko kyla alergija, minkštasis inventorius nedezinfekuojamas, jame yra parazitų, draudžiama turėti savo pledus, ribojama elektra, maisto energetinė vertė nepakankama, o giminės ir draugai negali perduoti maisto, pastato konstrukcijose yra asbesto, kuris sukėlė pavojų pareiškėjo sveikatai.

1.2. Nurodė, kad rinkdamas įrodymus minėtoms aplinkybėms pagrįsti, susidūrė su problema, kadangi jam buvo grasinama nuobaudomis, jei jis skųsis dėl kalinimo sąlygų, o jei ir pavykdavo gauti informaciją iš viešojo administravimo subjektų, tai pateikta informacija buvo netiksli arba melaginga.

1.3. Teigė, kad pareigūnų elgesys su juo buvo netinkamas. Pareigūnai skaitė pareiškėjo prašymus, skundus ir jų atsakymus.

1.4. Pažymėjo, kad nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios žmogaus orumą, sukėlė pareiškėjui didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo jo sveikatą.

1.5. Nurodė, kad į teismą anksčiau kreiptis negalėjo, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nutarimai, aiškinantys Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio taikymą, nėra išversti į lietuvių kalbą, o pareiškėjas iki šiol su jais susipažinęs tik iš nuogirdų, prancūzų kalbos nemoka. Taigi dėl to ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės pažeidžiamos. Be to, pareigūnai pareiškėjui grasino nuobaudomis ar sunkesnėmis kalinimo sąlygomis, jei pareiškėjas skųsis dėl kalinimo sąlygų. Konvencijos 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino, todėl ir šiuo atveju jis negali būti taikomas.

2. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 4,20 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

2.1. Atkreipė dėmesį į tai, kad laikotarpiais 2014 m. gruodžio 29 d., 2015 m. sausio 28 d. – 2015 m. sausio 29 d., 2015 m. vasario 10 d. – 2015 m. vasario 12 d., 2015 m. vasario 27 d., 2015 m. kovo 2 d., 2015 m. kovo 5 d. – 2015 m. kovo 6 d., 2015 m. kovo 10 d. – 2015 m. kovo 12 d., 2015 m. kovo 25 d., 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. balandžio 18 d., 2015 m. gegužės 8 d., 2015 m. gegužės 12 d. – 2015 m. birželio 15 d., 2015 m. birželio 17 d., 2015 m. birželio 23 d., 2015 m. liepos 1 d. – 2015 m. rugsėjo 24 d. vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

2.2. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija negali lemti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio reikalavimų. Dėl to kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

2.3. Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

2.4. Dėl kamerų remonto paaiškino, kad jis atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.

2.5. Dėl kamerų įrengimo nurodė, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m). Stalo matmenys gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų, yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m). Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m). Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti. Nei EŽTT praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato.

2.6. Dėl kamerose esančių grotų ir metalinio tinklo, pažymėjo, kad tokius numato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, III skirsnio 14.1 punktas. Tačiau nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

2.7. Teigė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Tačiau Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Šiuo metu Lukiškių TI-K užuolaidos įrengtos 1 korpuso 2, 3, 4 postų kamerose nuo Nr. 1 iki Nr. 75, 6 posto kamerose nuo Nr. 226 A iki Nr. 244, 8, 9,10, 11 postų kamerose nuo Nr. 104 iki Nr. 200, 12 posto kamerose nuo Nr. 202 iki Nr. 227; 2 korpuso 21 posto kamerose nuo Nr. 356 iki Nr. 370, 22 posto kamerose nuo Nr. 371 iki Nr. 385, 18 posto kamerose nuo Nr. 309 iki Nr. 323, 19 posto kamerose nuo Nr. 324 iki Nr. 338, 20 posto kamerose nuo Nr. 340 iki Nr. 352.

Artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Taip pat postuose Nr. 7 (gyvenamosios kameros Nr. 252 – Nr. 257), Nr. 23 (gyvenamosios kameros Nr. 386 – Nr. 395), Nr. 25 (gyvenamosios kameros Nr. 406 – Nr. 417) ir Nr. 26 (gyvenamosios kameros Nr. 418 – Nr. 426) sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.2. punktą kameros duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas.

Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Tačiau minėtose taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

2.8. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti kamerą yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

2.9. Nurodė, kad vesdami į dušą pareiškėją, nepažeidė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto ir Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymo „Dėl Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimų vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikti teisę nusiprausti duše. Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 m (0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m.

2.10. Pažymėjo, kad nepažeidė aprūpinimo higienos priemonėmis normų reikalavimų. Yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga ne rečiau kaip kartą per savaitę gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po panaudojimo yra dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose. Kiekviename Lukiškių TI-K korpuse yra įrengtos patalpos švariam minkštajam inventoriui laikyti, minkštasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose.

2.11. Atkreipė dėmesį į tai, jog gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, yra skirtas pataisos įstaigose laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti.

2.12. Nurodė, kad suimtieji / nuteistieji pasivaikščioti vedami teisės aktų nustatyta tvarka – vieną valandą per dieną, visi vienoje kameroje esantys, o pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų, nuolat valomi, esant būtinumui visada yra barstomi, taip pat nuteistieji gali būti įtraukti į jų tvarkymo, buities sąlygų gerinimo darbus, pasivaikščiojimo kontrolę vykdo prižiūrėtojai, į kuriuos pasivaikščiojimo metu gali kreiptis suimtieji bei nuteistieji.

2.13. Teigė, kad Lukiškių TI-K 1-ojo, 2-ojo, 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Šiferio lakštais yra padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai. Lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Pasivaikščiojimo kiemeliuose esančius stogelius pasiekti įmanoma tik pastačius pakylą ar kopėčias. Be to, III korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrų šiferio padengimas visiškai pakeistas cemento pjuvenų (cetrio) plokšte, taip pat šiferio padengimas baigiamas keisti ir I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose.

2.14. Dėl maitinimo pažymėjo, kad Lukiškių TI-K laikomasi Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-7, bei Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje, patvirtintoje Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-109, numatytu metu. Taip pat tiek suimtieji, tiek nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 4-98), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 98-4385: 2006, Nr. 47-1683) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 52-1923) patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (TAR, 2014-03-28, Nr. 03624), parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atlikus maisto laboratorinius tyrimus nenustatyta neatitikimų patvirtintoms normoms. Be to, kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistą patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimą išduoti pagamintą maistą duoda įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas.

2.15. Atkreipė dėmesį į tai, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Ruošdamas dokumentinę medžiagą ir formuodamas administracinę byla pagal pareiškėjo gautą skundą, Lukiškių TI-K realiai turėjo padaryti tam tikras kopijas iš esančių dokumentų, kurie laikomi įstaigoje popierine forma, todėl atsakovo atstovas Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo. Šią medžiagą, kurią Lukiškių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtą nutartį, be kita ko, sudaro iš viso 70 A4 formato lapų. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas 0,06 Eur (0,22 Lt), todėl atsakovo atstovo Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimų, materialinė išraiška yra 70 x 0,06, t. y. 4,20 Eur.

2.16. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 270 dienų, iš jų minimalus plotas pareiškėjui buvo užtikrintas 148 dienas, o 122 dienas Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 kv. m gyvenamąjį plotą. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 122 dienų neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

5. Teismo nuomone, atsakovo nurodomos aplinkybės, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei BVK 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų, dėl ko kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą, nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

6. Atsižvelgęs į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

7. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su privatumo naudojantis sanitariniu mazgu kameroje neužtikrinimu bei tualeto įrengimu kameroje, teismas, vadovaudamasis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktu, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nuostatomis, kuriose reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti, Lukiškių TI-K paaiškinimais (b. l. 40–48), pažymėjo, jog Lukiškių TI-K pripažįsta, kad kamerose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara, taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema, todėl konstatavo, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Taip pat, vadovaudamasis Europos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktu, EŽTT jurisprudencija (2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07), 2007 m. liepos 19 d. sprendimas byloje Trepashkin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36898/03), 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), 2015 m. sausio 27 d. sprendimas byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją (pareiškimų Nr. 36925/10, 21487/12, 72893/12, 73196/12, 77718/12, 9717/13) ir kt.), Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamais standartais (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas), pripažino, kad tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Konstatavęs, kad sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K kamerose neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas atskirai nebepasisakė dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo veikimu.

8. Dėl pareiškėjo teiginių, kad stalas skirtas 2 asmenims, todėl ne visiems užtenka vietos prie jo pavalgyti, spintelė maistui ir higienos reikmėms susidėti skirta 4 asmenims, todėl trūko vietos daiktams susidėti, rūbų spintų nėra, asmeninius daiktus buvo priverstas laikyti krepšyje po lova, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ (2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) nuostatomis, Lukiškių TI-K paaiškinimais, bylos duomenimis, vertino, kad tais laikotarpiais, kai pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu kamerose buvo laikoma po 3–4 asmenis (t .y. 122 dienas), jose prie stalo nebuvo įrengta pakankamai taburečių, todėl šiuo laikotarpiu konstatuotinas kamerų aprūpinimo baldais pažeidimas. Be to, konstatavęs, jog pareiškėjas 122 dienas buvo laikomas perpildytose kamerose, kurios skirtos 2 asmenims, pareiškėjo argumentą, kad jam trūko vietos daiktams susidėti, teismas vertino jo naudai.

9. Dėl pareiškėjo teiginių, kad prie lango nėra priėjimo, kadangi prie lango stovi lova, be to, iš vidaus ir išorės sumontuotos grotos, dėl to išvalyti tarp lango ir grotų esančias šiukšles nėra galimybės, nuo lango sklinda smarvė dėl šiukšlių, natūrali šviesa į kamerą nepatenka, kadangi iš lauko pusės yra uždėtas metalinis tinklas, teismas, vadovaudamasis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktu, vertino, kad langai įrengi laikantis minėtų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmus. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovo atstovo byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai nepatvirtina pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamo dieninės šviesos patekimo į kamerą ar ventiliacijos. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo Lukiškių TI-K kamerų langų įrengimo atmetė kaip nepagrįstus.

10. Pareiškėjo teiginius, kad išduodamos šluotos be kotų, čiužiniai ir kitas miegui skirtas inventorius išduodamas nedezinfekuotas, jame yra parazitų, teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi byloje esantys Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 24 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-45 (b. l. 52, 53), 2014 m. sausio 27 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-46 (b. l. 56, 57), 2014 m. vasario 5 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-71 (b. l. 61, 62) patvirtina, kad pažeidimų, susijusių su valymo ar miego inventoriaus išdavimu Lukiškių TI-K, patikrinimų metu nenustatyta.

11. Dėl pareiškėjo nusiskundimų per trumpa pasivaikščiojimo trukme, kuris, jo nuomone, turėtų būti 8 valandų per dieną, teismas, vadovaudamasis Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [ CPT/ Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose.“. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

12. Dėl pareiškėjo teiginių, kad dušu galima naudotis tik vieną kartą per savaitę, dušo patalpose yra nuo 1 iki 2 purkštuvų, nors vienu metu dušu naudojasi nuo 1 iki 4 žmonių, teismas, vadovaudamasis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktu, Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-64 patvirtintos Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkės (toliau – ir Dienotvarkė) nuostatomis, pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybės suimtiesiems ar nuteistiesiems daugiau nei kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmus. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad dušo patalpose esančių purkštuvų skaičiaus Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nenustato.

13. Dėl pareiškėjo teiginių, jog rūbai skalbiami kas du mėnesius, teismas pažymėjo, jog tiek atsiliepime į pareiškėjo skundą, tiek prie jo pridėtoje Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. pažymoje Nr. 24-3181 „Dėl S. V. skundo“ (b. l. 50) nurodyta, jog suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama mokama skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, o neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų asmenys gali teikti prašymą viršutinius drabužius išskalbti nemokamai. Apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami jau sausi. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl asmeninių drabužių skalbimo ir kad administracija būtų atsisakiusi tai daryti. Atsižvelgęs į tai, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti kokius nors Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkto reikalavimų pažeidimus.

14. Dėl pareiškėjo nusiskundimų maisto energetine verte teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punkte nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl trūkstant maisto pareiškėjas galėjo šia teise pasinaudoti. Vadovaudamasis Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinės mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 8–9 punktų nuostatomis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimais, teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo maisto kaloringumo nėra paremti jokiais įrodymais, skunde nedetalizuota, kada ir kokių maisto produktų, nustatytų valgiaraštyje, trūko. Atsižvelgęs į tai, teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertino kaip abstrakčius ir neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl suimtųjų maitinimo.

15. Dėl pareiškėjo teiginių, jog indų plovimo skystis neišduodamas, tualetinio popieriaus rulonas išduodamas vieną kartą per mėnesį, jo užtenka kelioms dienoms, išduodamas vienas skutimosi peiliukas mėnesiui, dantų pasta išduodama 50 ml, jos vos užtenka dviem savaitėms, patalynė išduodama sintetinė, išduodamos tik dvi paklodės ir užvalkaliukas pagalvei, buvo draudžiama turėti pledus, teismas, vadovaudamasis Arešto, terminuoto laivės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normomis, pažymėjo, kad pareiškėjui tualetinis popierius, dantų pasta, užvalkaliukas pagalvei ir dvi paklodės buvo išduodamos nepažeidžiant minėtų materialinio buitinio aprūpinimo normų nustatytų reikalavimų. Teismas taip pat pažymėjo, kad medžiagos sudėties, iš kurios turi būti pagaminta patalynė, minėta higienos norma nenustato. Pareiškėjo nusiskundimus dėl neišduoto indų plovimo skysčio ir skutimosi peiliuko teismas vertino kritiškai, kadangi pareiškėjas šių argumentų nedetalizavo, nenurodė, ar šios priemonės nebuvo išduodamos visą jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, nenurodė, ar dėl to jis kreipėsi su skundais į Lukiškių TI-K administraciją. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, jog trūkstamas priemones jis visada gali įsigyti Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje. Pledų išdavimo ar įsigijimo galiojantys teisės aktai nenumato.

16. Dėl pareiškėjo nusiskundimų tuo, kad kameroje nuolat dega dieninė ir naktinė šviesa, teismas pažymėjo, jog Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktas įpareigoja tardymo izoliatoriaus kameroje įrengti dieninį ir naktinį apšvietimą, todėl šie pareiškėjo nusiskundimai atmetami kaip nepagrįsti.

17. Dėl pareiškėjo teiginių, kad elektra buvo ribojama, teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis Dienotvarkės 11 punkto nuostatomis, nepertraukiamas miegas Lukiškių TI-K yra nuo 22 val. iki 6 val., prieš poilsio ir švenčių dienas – nuo 23 val. iki 7 val., todėl, teismo vertinimu, toks miego laiko reglamentavimas ir elektros išjungimas šiuo laiku yra pagrįstas, siekiant užtikrinti Lukiškių TI-K laikomų asmenų teisę į poilsį.

18. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kameros avarinės būklės, teismas pažymėjo, jog Lukiškių TI-K pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjo laikymo konkrečiose kamerose metu jų būklė būtų avarinė ir, kad neatitiktų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 keliamų reikalavimų, todėl šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

19. Dėl pareiškėjo teiginių, kad pastato konstrukcijoje yra asbesto, teismas, vadovaudamasis atsakovo atstovo paaiškinimais, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu jis nustatė, jog pastato konstrukcijoje yra asbesto, neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo teiginiu, kad pastate asbesto nėra, todėl šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Kartu teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai. Taigi, teismo vertinimu, net ir darant prielaidą, kad Lukiškių TI-K konstrukcijose yra aptartos draudžiamos medžiagos, ji negalėjo sukelti pareiškėjui sveikatos problemų.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo teiginius, jog nežmoniškos gyvenimo sąlygos sužalojo sveikatą, pagrindžiančių įrodymų teismui taip pat nepateikė. Byloje Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos 2017 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 24-3282 (b. l. 32–49) pateikta pareiškėjo sveikatos istorija nepatvirtina sveikatos pakitimų, galbūt susijusių su jo kalinimu Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, todėl pareiškėjo teiginiai dėl sužalotos sveikatos atmesti kaip nepagrįsti.

21. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 500 Eur.

22. Dėl Lukiškių TI-K prašymo atlyginti jo turėtas dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 4,20 Eur, kurias sudaro 70 A4 formato lapų kopijų parengimas, teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pateikė byloje atsiliepimą (13 lapų) bei su nagrinėjamu ginču susijusią medžiagą (70 lapų), tačiau dokumentus byloje pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatavo, kad realių dokumentų kopijų darymo išlaidų Lukiškių TI-K nepatyrė. Todėl Lukiškių TI-K prašymą priteisti iš pareiškėjo patirtų 4,20 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą atmetė.

III. 23. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

23.2. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas.

23.3. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė ir nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

24. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo išmokėti jam 3 000 Eur už netinkamas kalinimo sąlygas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kilusios pareiškėją laikant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2014 m. gruodžio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundą tenkindamas iš dalies, pripažino, kad 122 dienas Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų gyvenamąjį plotą, todėl atsakovo atstovas veikė neteisėtai tiek CK 6.271 straipsnio, tiek Konvencijos 3 straipsnio prasme, taip pat Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo, nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais kamerose, 122 dienas pažeistas tinkamo kamerų aprūpinimo baldais reikalavimas (prie stalo nebuvo įrengta pakankamai taburečių), be to, 122 dienas pareiškėjui trūko vietos daiktams susidėti, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad šiuo atveju nenustatyti tiek atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, tiek pareiškėjo galbūt patirta neturtinė žala, todėl valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

30. Pažymėtina, jog neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Spręsdamas dėl valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nustatė, kad iš 270 dienų, kuomet pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, 122 dienas kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų gyvenamąjį plotą (pažeista tiek nacionalinės teisės norma (CK 6.271 str.), tiek Konvencijos 3 str. nuostatos), taip pat nebuvo užtikrintas tinkamas sanitarinių mazgų kamerose įrengimas, pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais kamerose, minėtas 122 dienas pažeistas tinkamo kamerų aprūpinimo baldais reikalavimas (prie stalo nebuvo įrengta pakankamai taburečių), bei tuo laikotarpiu pareiškėjui trūko vietos daiktams susidėti, todėl tai jau yra pagrindas konstatuoti neteisėtus valstybės veiksmus. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kodėl, jo nuomone, šiuo atveju valstybė (jos pareigūnai) neatliko neteisėtų veiksmų, tik abstrakčiai teikia nesutikimo su šia sąlyga argumentus.

31. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2848-624/2016, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje A143-1966/2008 ir kt.).

Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika, pagal kurią ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008).

Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodinėjimo standartų laikėsi, kadangi, kaip minėta, materialiojo teisinio pobūdžio faktą – neturtinės žalos, pasireiškusios fiziniais nepatogumais, papildomu diskomfortu, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimu, pareiškėjui padarymą, grindė tokiais faktiniais duomenimis, kaip kad teisės į minimalų gyvenamąjį plotą pažeidimu, privatumo neužtikrinimu pareiškėjui naudojantis sanitariniais mazgais kamerose, tinkamo sanitarinių mazgų kamerose įrengimo neužtikrinimu, tinkamo kamerų aprūpinimo baldais neužtikrinimu, bei vietos daiktams susidėti neužtikrinimu. Taigi tai sudarė pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui galėjo kilti atitinkamos neigiamos pasekmės. Šiuo aspektu atsakovas taip pat nepagrindė, kodėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus.

33. Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (2010 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p., 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (EŽTT 2011 m. sausio 25 d. spendimas byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, jog pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą.

34. Pridurtina, jog, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013). Todėl administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad laisvės atėmimo įstaigos argumentai, jog kalinimo įstaiga negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, sprendžiant viešosios atsakomybės klausimą, yra nereikšmingi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-203-552/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3678-502/2018, 2017 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-207-822/2017, 2015 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-800-858/2015 ir kt.). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2577-556/2017, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013, 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013 ir kt.), o ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2869-438/2017, 2017 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-575/2017, 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1191-575/2015, 2013 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1459/2013 ir kt.).

35. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė