8550447e-e642-4e20-8f31-21047a656e8a · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-935/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31137-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 1.1.6.6; 1.1.9.8 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorei Astai Poškutei, nuteistojo gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei, nuteistajam V.

G., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį 69 MGL (3450 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. G. paskirta 46 MGL (2300 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, jos terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ nuteistojo buvo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti automobilio Å koda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 6000 Eur. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. V. G. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 17.15 val., Vilniuje, Kairėnų – Česlavo Kudabos g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Å koda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais V.

G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant laiduotojo S. G. atsakomybei, taip pat sumažinti pinigų sumÄ , kuriÄ buvo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti kaip dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančiÄ sumÄ , arba apskritai neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme pilnai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, iÅ¡samiai paaiÅ¡kino visas įvykio aplinkybes, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Nuteistasis pažadėjo, kad daugiau nusikalstamų veiksmų nekartos. Jis nusikalto pirmÄ kartÄ , nėra įregistruotas Priklausomybės ligų centre, gydęsis nuo alkoholizmo.

4. Nuteistasis tvirtina, kad S. G. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kadangi jis nėra teistas, nėra padaręs administracinių nusižengimų, nėra įraÅ¡ytas į Priklausomybės ligų centro įskaitÄ , jis dirba įmonės vadovu, verslo partnerių charakterizuojamas kaip patikimas bei tvirto charakterio žmogus. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas S. G. patvirtino, kad gali daryti nuteistajam tik teigiamÄ Ä¯takÄ . Nurodė, kad jis ir nuteistasis vienas kitÄ labai gerai pažįsta, abu tiki, jog visas iÅ¡kilusias problemas įveiks kartu, jis pasitiki nuteistuoju, prieÅ¡ingu atveju nesutiktų bÅ«ti laiduotoju.

5. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo, ar yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę, nepagrįstai eliminavo galimybę jam pasitaisyti taikant atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

6. V. G. pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo jis buvo padaręs tik kelis KET pažeidimus, kurie visiÅ¡kai nebuvo susiję su vairavimu esant neblaiviam, ir nevertintini kaip itin Å¡iurkÅ¡tÅ«s. Jis nurodo, kad baudas už padarytus teisės pažeidimus yra sumokėjęs. Be to, nuteistasis nusikalto pirmÄ kartÄ , savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl nusikalstamų veiksmų, civilinis ieÅ¡kinys byloje pareikÅ¡tas nebuvo, jis tiek dabartinėje, tiek buvusioje darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai.

Aptartų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. V. G. yra įsitikinęs, kad jis negali bÅ«ti vertinamas kaip piktybinis asmuo ar teisės pažeidėjas. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės nulėmė itin griežta prokurorės, kuri reikalavimo netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės bei konfiskuoti visÄ automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , pozicija.

7. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog KET pažeidimas buvo padarytas pavojingomis aplinkybėmis, t. y. vairuojamas automobilis apvirto, čiuožė ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė žalingesnių pasekmių. Apeliantas aiÅ¡kina, kad jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Å ios veikos sunkumas nedidėja nuo jos padarymo aplinkybių. Svarbu tai, kad darydamas Å¡iÄ veikÄ nuteistasis neketino padaryti žalos nei sau, nei kitiems asmenims. Tuo atveju, jeigu dėl nusikalstamų veiksmų bÅ«tų kilusios kitokios pasekmės, nuteistojo veiksmai bÅ«tų kvalifikuoti pagal atitinkamÄ BK straipsnį.

8. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BK 40 straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės gali bÅ«ti atleidžiami net ir asmenys, kurie padarė apysunkį nusikaltimÄ . Å iuo atveju nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , o iki 2017 m. sausio 1 d. tokia veika apskritai buvo laikoma administraciniu teisės pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, privalėjo įvertinti tai, ar nėra teisei prieÅ¡ingų veikų sistemiÅ¡kumo, ar yra nustatytas neteisėto elgesio piktybiÅ¡kumas ir pan.

9. Nuteistasis aiškina, kad jis puikiai suvokia galimas padaryto teisės pažeidimo pasekmes, dėl ko labai išgyveno. Dėl neteisėtų veiksmų jam labai gėda prieš artimuosius, giminaičius, draugus ir kolegas. Jis iš šios situacijos pasimokė ir padarė labai svarbias gyvenimo išvadas. Nuteistasis yra ryžtingai pasiruošęs laikytis įstatymų nuostatų, elgtis atidžiai ir rūpestingai, nekelti pavojaus žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei, būti drausminga asmenybe.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįstai didelės pinigų sumos, kuri atitinka dalį konfiskuotino turto vertės, išieškojimas iš nuteistojo neatitiktų viešojo intereso poreikių ir nuteistojo teisių pusiausvyros, varžytų jo teises labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

11. Apeliantas aiÅ¡kina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo atveju automobilis nėra fakultatyvinis požymis, kuris palengvina nusikaltimo padarymÄ . Aptariamo nusikaltimo neįmanoma padaryti be transporto priemonės. Taigi, transporto priemonės naudojimas savaime nesunkina ir nepadaro pavojingesniu Å¡io nusikaltimo. Be to, Å¡is nusikaltimas yra nesunkus, jo sudėtis yra formali. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra iÅ¡ esmės kildinamas iÅ¡ administracinių teisės pažeidimų, kuriuos padarius galimas transporto priemonių konfiskavimas, tačiau Å¡ios priemonės taikymas yra siejamas su Å¡iurkščiais KET pažeidimais, piktybiÅ¡ku teisės aktų nuostatų nesilaikymu, nenoru keisti savo elgesio.

12. Nuteistasis pabrėžia, kad jis niekada nebuvo teistas už jokias nusikalstamas veikas, du kartus baustas administracine tvarka, vienas baustumas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo iÅ¡nykęs, jis dirba, turi Å¡eimÄ , augina naujagimį, darbe charakterizuojamas teigiamai, dėl nusikaltimo padarymo labai gailisi. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra jokio pagrindo manyti, jog jis ateityje galės padaryti tokios pat rÅ«Å¡ies nusikaltimÄ ar administracinį nusižengimÄ .

13. Apeliaciniame skunde aiÅ¡kinama, kad nuteistojo valdyta transporto priemonė buvo įsigyta iÅ¡simokėtinai, turtas pradėtas naudoti prieÅ¡ metus įmokėjus deÅ¡imtadalį visos turto vertės ir kas mėnesį darant periodines įmokas. Transporto priemonės savininkas SIA „UniCredit Leasing“ nuvilktÄ automobilį iÅ¡ policijos saugojimo aikÅ¡telės pasiėmė, o, kadangi įvykio metu automobilis buvo apgadintas, nuteistajam pateikė susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, kuriuo nutraukė automobilio lizingo (iÅ¡simokėjimo dalimis) sutartį ir pasiÅ«lė padengti lizingo davėjo nuostolius dėl sutarties nutraukimo, kurie viso sudaro 18383,02 Eur.

Å iÄ sumÄ lizingo davėjas įpareigojo nuteistÄ jį sumokėti per 36 mėnesius, t. y. kas mėnesį mokant po 510,64 Eur. Esant susidariusiai situacijai nuteistasis jau neteko iÅ¡simokėtinai paimtos transporto priemonės, tačiau liko skolingas itin didelę pinigų sumÄ . Taigi net ir dalinis konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas nuteistajam ir jo Å¡eimai sukels nepakeliamÄ naÅ¡tÄ . Apeliantas nurodo, kad jo vidutinės mėnesinės pajamos Å¡iuo metu yra apie 925 Eur, Å¡eimoje auga kÅ«dikis, sutuoktinė yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, todėl Å¡eima iÅ¡ esmės yra iÅ¡laikoma iÅ¡ jo gaunamų pajamų.

14. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmestinas.

15. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamÄ nuosprendį tik tiek, kiek to praÅ¡oma nuteistojo V. G. apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su BK 40 straipsnio nuostatų taikymu.

16. BK 40 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi aptartoje normoje yra įtvirtinta sÄ lygų visuma, kai teismas gali spręsti dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018 ir kt.). Tai reiÅ¡kia, jog teismui atsisakius atleisti ar atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir tinkamai motyvavus savo sprendimÄ aukÅ¡tesnės instancijos teismas tokio sprendimo neturėtų keisti.

17. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, reiÅ¡kia nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens atleidimÄ nuo jo pasmerkimo valstybės vardu oficialiai pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ ir priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, nuo bausmės skyrimo ir (ar) teistumo. Taigi kiekvienu atveju net ir esant baudžiamajame įstatyme numatytoms sÄ lygoms, kurios, jas vertinant formaliai, leistų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, privalu įvertinti, ar konkretaus asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra tikslingas, ar bus įgyvendinta BK paskirtis, t. y., ar bus apgintos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, visuomenės ir valstybės interesai nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, įvertinus visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, apibÅ«dinančias nuteistojo asmenybę bei jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nėra pakankamo pagrindo V. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ teisinės pasekmės, kurios apima tiek baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimÄ , tiek galimybę spręsti asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , jeigu laiduotojas atsisako laidavimo, tiek galimybę bÅ«ti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas, esant BK 40 straipsnio 7, 8 dalyse nurodytiems atvejams, V.

G. nebus pakankamos baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti.

18. Å ioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad V. G.vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio koncentracija jo kraujyje žymiai virÅ¡ijo 1,5 promilės ribÄ , nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. jo kraujyje buvo nustatyta 2,17 promilės etilo alkoholio. Čia pastebėtina, kad V. G. kraujas tyrimui buvo paimtas tik 20.00 val. (b. l. 15), t. y. po vairavimo fakto praėjus beveik trims valandoms, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tuo metu, kai automobilis buvo vairuojamas, alkoholio koncentracija nuteistojo kraujyje buvo ženkliai didesnė. TokiÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje (b. l. 4), policijos pareigÅ«no tarnybiniuose praneÅ¡imuose (b. l. 10, 11) bei neblaivumo nustatymo akte (b. l.

12) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 17.23 val. V. G. alkotesteriu buvo nustatytas 2,75 promilių neblaivumas. Be to, iš BIRT ataskaitų žiūryklėje (b. l.

4) bei policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l.

10) užfiksuotų duomenų matyti, kad 18.32 val. nuteistajam alkotesteriu buvo nustatytas 3,21 promilių neblaivumas. Fakto, kad į alkotesterį pripÅ«tė apie tris promiles, pirmosios instancijos teisme neginčijo ir pats nuteistasis (b. l. 119). Akivaizdu, kad V. G., bÅ«damas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį darbo dienÄ , tuo metu, kai eismas paprastai bÅ«na intensyvesnis, kadangi žmonės vyksta savais reikalais iÅ¡ darbų, taip pat jis važiavo ir tose vietose, kur yra gyvenamųjų namų.

Pastebėtina ir tai, kad iÅ¡ liudytojos I. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog ji nuteistojo automobilio vairavimÄ apibÅ«dino kaip agresyvų, nurodė, kad nuteistojo vairuojamas automobilis prieÅ¡ eismo įvykį buvo užvažiavęs ant Å¡alikelės, bandė liudytojos vairuojamÄ automobilį lenkti du kartus, kai lenkė trečiÄ kartÄ , ji sulėtino greitį ir pasitraukė link Å¡alikelės (b. l. 73). Å ie nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinantys faktai rodo didesnį jos pavojingumÄ .

19. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta ir tai, kad V. G. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, t. y., vairuotas automobilis bei apÅ¡vietimo stulpas. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad Å¡io eismo įvykio kilimui įtakos turėjo ir nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio, kuris nulemia asmens atidumo sumažėjimÄ , reakcijos sulėtėjimÄ bei mieguistumÄ (pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis užmigo prie vairo). Taigi nuteistasis savo neteisėtais veiksmais ne tik kėlė pavojų aplinkai (kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui) bei sau pačiam, bet ir padarė žalÄ kitiems asmenims, t. y. dėl jo veiksmų kilo realios neigiamos pasekmės. Čia bÅ«tina įvertinti ir tai, kad V.

G. anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (vienÄ kartÄ buvo baustas už tai, kad virÅ¡ijo maksimalų leistinÄ greitį 42 km/h, ir vienÄ kartÄ buvo baustas už tai, kad, vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryÅ¡io priemone (paskirta nuobauda nusikalstamos veikos padarymo metu negaliojo)), Å¡is faktas yra reikÅ¡mingas, vertinant apelianto asmenybę, ir rodo, kad jis ne visuomet laikosi KET reikalavimų, susijusių su eismo saugumu.

20. V. G. aiÅ¡kino, kad jis po to, kai pavartojo alkoholio, niekur neplanavo su automobiliu važiuoti, tačiau sutuoktinė netikėtai pasakė, jog reikia važiuoti į vaistinę ir nupirkti vaikui vaistų. Å ios aplinkybės niekaip nepateisina nuteistojo nusikalstamo elgesio, kadangi jis, siekdamas įgyvendinti savo interesus, turėjo visas galimybes pasirinkti teisėtÄ elgesio variantÄ . Susidarius nuteistojo nurodytai situacijai, jis galėjo pagalbos kreiptis į savo artimuosius (iÅ¡ policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo (b. l.

10) matyti, jog praėjus ne daug laiko po to, kai įvyko eismo įvykis, į įvykio vietÄ atvyko nuteistojo giminaičiais prisistatę asmenys), taip pat galėjo į vaistinę nuvykti pasinaudodamas vieÅ¡uoju transportu ar pėsčias (iÅ¡ vieÅ¡ai internete skelbiamų duomenų matyti, kad artimiausia vaistinė nuo nuteistojo namų yra nutolusi 1,7 km, o kita vaistinė yra už 2 km) bei pan. Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju nuteistasis neturėjo jokios rimtesnės priežasties rizikuoti aplinkinių ir savo gyvybėmis, sveikata bei turtu.

Nuteistasis aiÅ¡kino, kad, prieÅ¡ sėsdamas už automobilio vairo, jis jautėsi gerai. Vis tik toks nuteistojo paaiÅ¡kinimas, įvertinus nustatytÄ jo neblaivumo laipsnį, kelia abejonių. Taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas iÅ¡ esmės bando pateisinti savo veiksmus bei sumenkinti savo kaltę, o tai kelia abejonių dėl jo patikimumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog V. G. sėsdamas už vairo neblaivus, visiÅ¡kai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis, kas, teisėjų kolegijos manymu, rodo jo neatsakingumÄ , kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimÄ .

21. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad V. G. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, bei dėl jos padarymo gailisi. Å i aplinkybė buvo pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia. Ä® Å¡iÄ aplinkybę bei kitas teigiamai nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes (anksčiau neteistas, dirba, darbe apibÅ«dinamas teigiamai, yra vedęs, turi mažametį sÅ«nų (gimęs 2020 m. liepos 21 d.), baigė privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių medžiagų ir psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programÄ , į priklausomybės ligų įskaitÄ neįraÅ¡ytas) buvo atsižvelgta parenkant jam bausmę už padarytÄ nusikaltimÄ bei nustatant jos dydį.

V. G. teigiamai apibÅ«dinančių aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai paskirti jam pačiÄ Å¡velniausiÄ BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ (minėtos normos sankcijoje yra numatytos areÅ¡to bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės). Pažymėtina, kad nuteistajam buvo paskirta bauda, kurios dydis yra artimas minimaliam Å¡ios bausmės dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ galima skirti baudÄ nuo 50 MGL iki 2000 MGL), numatytam baudžiamajame įstatyme, Å¡i bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir tapo dar labiau artima minimaliai Å¡ios bausmės ribai.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, teigiamai V. G. apibÅ«dinančių aplinkybių visuma, įvertinus tai, kas buvo aptarta Å¡io procesinio sprendimo 18-20 pastraipose, nėra pakankamas pagrindas dar labiau lengvinti nuteistojo teisinę padėtį bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

22. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir sutiko su tuo, kad bÅ«tų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nulėmė galimybę jam taikyti BK 641 straipsnio nuostatas bei mažinti paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu. Tuo pačiu teigtina, kad nuteistojo prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ (apeliaciniame skunde ne kartÄ yra akcentuota, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ) Å¡iuo atveju negali bÅ«ti sureikÅ¡minamas, nes bylos faktinės aplinkybės ir taip buvo bei yra pakankamai aiÅ¡kios.

23. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar jam galima taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, neturėjo vertinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, sprendžiant, ar asmenį yra tikslinga atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, yra bÅ«tina vertinti ir nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kurį lemia tokios veikos padarymo bÅ«das, tikslai bei kitos aplinkybės. Bandymas sumenkinti padarytos veikos pavojingumÄ , skunde dėstomi teiginiai apie tai, kad 2017 metais tokie patys neteisėti veiksmai bÅ«tų užtraukę tik administracinę atsakomybę, rodo, jog nuteistasis iÅ¡ tikrųjų nepakankamai kritiÅ¡kai vertina savo nusikalstamus veiksmus ir iki galo nesuvokia jų keltos grėsmės aplinkai.

24. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog iÅ¡ tikrųjų kyla abejonių dėl to, kad V. G. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytÄ sÄ lygÄ . Čia bÅ«tina pabrėžti, kad minėta sÄ lyga reiÅ¡kia, jog turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, bet ir tai, jog jis laikysis įstatymų, t. y. paklus teisės aktuose nustatytoms taisyklėms. Å iuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti vienos iÅ¡ baudžiamajame įstatyme numatytų bÅ«tinų sÄ lygų, kai asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , egzistavimo, todėl nėra pagrindo vertinti ir S. G. tinkamumo bÅ«ti laiduotoju.

Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. G. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nebūtų ir tikslingas. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su BK 72 straipsnio nuostatų taikymu.

25. BK 72 straipsnyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad automobilis, kurį 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 17.15 val., bÅ«damas neblaivus, vairavo V. G., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

26. BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . V. G. vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ nuteistojo gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma tik Å¡io automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

27. BK 72 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. IÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės gali bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Tas pats pasakytina ir apie konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , esant BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytoms sÄ lygoms, t. y. Å¡i priemonė gali bÅ«ti netaikoma tik tais atvejais, kai konfiskuotino turto vertės ar jos dalies iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visos konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ V. G. bÅ«tų neproporcingas, todėl nusprendė iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti pinigų sumÄ , kuri atitinka tik dalį konfiksuotino turto vertės.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡io procesinio sprendimo 18-21 pastraipose aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad nusprendus iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo konfiskuotino automobilio Å koda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį yra pažeidžiami proporcingumo principo reikalavimai. Pažymėtina, jog sprendžiant, ar konfiskuotino turto vertės dalies iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ nuteistojo neprieÅ¡tarauja proporcingumui, atsižvelgtina į tai, ar Å¡i priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra bÅ«tina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (nuteistojo, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrÄ .

SkundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog tiek teigiamai, tiek neigiamai V. G. apibÅ«dinantys faktai, vertinant juos kartu su nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad konfiskuotino turto dalies vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ nuteistojo nėra tinkama priemonė siekiamiems tikslams (nubaudimo, prevenciniams ir kt.), numatytiems BK 41 straipsnyje, įgyvendinti, Å¡ių tikslų galima pasiekti ir Å¡velnesnėmis priemonėmis (bauda bei draudimu naudotis specialia teise), aptariamos priemonės taikymas darys daugiau žalos nuteistajam nei to reikalauja siekiami tikslai, jų pobÅ«dis.

Iš esmės apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodoma, kodėl dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš nuteistojo neatitiks proporcingumo principo. Apeliaciniame skunde labiausiai akcentuojama nuteistojo, kuris yra jauno darbingo amžiaus, turtinė padėtis, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra esminė aplinkybė sprendžiant, ar asmeniui turi būti taikoma BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

29. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos bendros taisyklės, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę (šiuo atveju vertės dalį) atitinkanti pinigų suma. Čia būtina pastebėti ir tai, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, kaltininko asmenybė ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistojo finansines galimybes, kurias, be jokių abejonių, mažina ir paskirta bauda, kurios mokėjimas buvo nustatytas dvylikai mėnesių, nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti tik dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Nuteistasis privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes dar prieÅ¡ darydamas nusikaltimÄ , todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas.

Čia pažymėtina ir tai, kad įsipareigojimai lizingo davėjui atsirado, nes V. G. nesilaikė sudarytos finansinio lizingo sutarties sÄ lygų. Å ių įsipareigojimų atsiradimas nei pats savaime, nei vertinant juos kartu su kitomis anksčiau aptartomis aplinkybėmis nėra pagrindas nuteistajam apskritai netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės ar mažinti iÅ¡ieÅ¡kotinÄ pinigų sumÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. G. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Rasa Paužaitė Ugnius Trumpulis