2024-06-11 Nr. BB-3347-1-01-1-16351-2023-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Danutės Jočienės, spręsdama nuteistojo A. M. (A. M.) kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 10 d. nutarties priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2024-06-11 Nr. BB-3347-1-01-1-16351-2023-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atrankos kolegija daro išvadą, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-2140/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16351-2023-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Danutės Jočienės, spręsdama nuteistojo A. M. (A. M.) kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 10 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistasis A. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir jį išteisinti dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, galimai padarytų įvertinus ne visus įrodymus, o tik jų dalį, nepalyginus jų tarpusavyje, neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių ir dėl to nepagrįstai pripažinus jį kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį. Todėl, pasak kasatoriaus, buvo suvaržytos jo konstitucinės teisės į gynybą, teisingą teismo procesą, nešališką teismą, be to kartu pažeisti asmens nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principai. Kasatoriaus nuomone, teismai pirmenybę teikė nukentėjusiųjų I. M., parodymams, kurie nepatikimi, nes ji įvykio metu buvo neblaivi, taip pat V. J. parodymams ir nepakankamai dėmesio skyrė liudytojų parodymams. Be to, teismai nevertino nukentėjusiųjų parodymų kitų įrodymų kontekste, t. y. nevertino jų visumos, o sugretinus šiuos įrodymus, kasatoriaus nuomone, stebimi aiškūs prieštaravimai, kurie nebuvo pašalinti, nors to reikalauja įrodymų vertinimo taisyklės.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Kasaciniame skunde nesutinkama su žemesnės instancijos teismų priimtais, kasatoriui nepalankiais sprendimais, šį nesutikimą grindžiant atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika bei sava faktinių, teismų nustatytų, bylos aplinkybių interpretacija. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų ir situacijos vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kiti skundo teiginiai dėl kasatoriaus teisių į gynybą ir teisingą teisminį procesą pažeidimo, pažeistų nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principų yra deklaratyvūs ir grindžiami nesutikimu su teismų byloje padarytomis išvadomis. Be to, paminėtina ir tai, kad kasatoriaus prašymas jį išteisinti neatitinka BPK 382 straipsnyje nustatytos kasacinio teismo kompetencijos dėl priskirtų procesinių sprendimų priėmimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atrankos kolegija daro išvadą, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo A. M. (A. M.) kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Danutė Jočienė
Artūras Pažarskis