854c00f0-dc1c-4480-b2f9-e22b1ff6f361 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                               Administracinė byla Nr.I-1783-414/2013                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01117-213-0                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 16.8; 74 (S)                                                                                KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                      SPRENDIMAS                                    Lietuvos Respublikos vardu                                                    2013 m. lapkričio 25 d.                                                            Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjos A.

B. atstovei adv. Agnei PaÅ¡kevičiÅ«tei, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Dalei Viskontienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal A. B. skundÄ atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės kompensacijos dalies ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo,              nustatė: PareiÅ¡kėjos atstovė prašė priteisti ti iÅ¡ atsakovo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareiÅ¡kėjos A.

B. naudai 1165,59 Lt neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalį, 6623,99 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 27 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. ir 108,59 Lt vidutinį darbo užmokestį už kiekvienÄ darbo dienÄ laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 21 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atstovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja dirbo Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Raudondvario policijos nuovadoje tyrėjo pareigose.

Kadangi pareiÅ¡kėja buvo pripažinta netinkama tolesnei vidaus tarnybai, 2013-06-27 ji buvo atleista iÅ¡ vidaus tarnybos ir buvo iÅ¡mokėta 4288,68 Lt dydžio iÅ¡eitinė kompensacija. Pažymėjo, jog atsakovas neiÅ¡mokėjo viso priklausančio darbo užmokesčio ir dalies iÅ¡eitinė kompensacijos. Dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , kuris 2013-08-06 sprendimu priteisė pareiÅ¡kėjos naudai 7270,88 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio. Atsakovas minėtÄ sprendimÄ Ä¯vykdė 2013-09-05.

Liko neišmokėta 1165,59 Lt išeitinės išmokos dalis, nes neteisingai buvo paskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis. Pažymėjo, jog vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 6.9. p., vidutinis darbo užmokestis buvo skaičiuotas iš nustatytos pareiginės algos: už 2013 m. kovo mėnesį (20 darbo dienų) - 1.890 Lt, už 2013 m. balandžio mėnesį (21 darbo diena) - 1.890 Lt, už 2013 m. gegužės mėnesį (22 darbo dienos) - 890 Lt, viso 5670 Lt, todėl išeitinė kompensacija už tris mėnesius yra 90 Lt x 20,9 darbo dienos = 5.643 Lt neatskaičius socialinio draudimo ir pajamų mokesčių.

Mano, jog vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis apskaičiuotas netinkama, nes pagal ApraÅ¡o 3 p. į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma ne tik pagrindinis užmokestis už atliktÄ darbÄ , bet ir priedai, priemokos, premijos bei kita (ApraÅ¡o 3.2. p. - 3.5. p.), o pareiÅ¡kėjos darbo užmokestis susidėjo iÅ¡ tokių dedamųjų: pareiginės algos, darbo užmokesčio už pareiginį laipsnį, darbo užmokesčio už iÅ¡tarnautus metus. Visos Å¡ios dalys turėjo bÅ«ti įvertintos apskaičiuojant priklausančiÄ iÅ¡eitinę kompensacijÄ .

Be to, pagal ApraÅ¡o 6.1. p. skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kai reikia apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį ir nėra duomenų apie prieÅ¡ vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį einančio mėnesio darbuotojo darbo užmokestį, darbo užmokesčiui apskaičiuoti imami 3 kalendoriniai lesiai, einantys prieÅ¡ šį mėnesį. Pabrėžė, kad 2013 m. kovo mėnesį - birželio mėnesį pareiÅ¡kėja nedirbo dėl ligos, todėl skaičiuojamasis laikotarpis jos vidutiniam vienos darbo dienos bei vidutiniam vieno mėnesio darbo užmokesčiui apskaičiuoti turėtų bÅ«ti prieÅ¡ 2013 m. kovo mėnesį - 2013 m. birželio mėnesį buvęs laikotarpis, t.y. 2012 m. gruodžio mėnesis - 2013 m. vasario mėnesis. 2012 m. gruodžio mėnesį pareiÅ¡kėja dirbo 18 darbo dienų ir gavau 2.171,70 Lt darbo užmokestį. 2013 m. sausio mėnesį dirbo 22 darbo dienas ir gavo 2171,70 Lt darbo užmokestį. 2013 m. vasario mėnesį dirbo 11 darbo dienų ir gavo 1194,44 Lt darbo užmokestį.

Remiantis Å¡iais duomenimis, vidutinis vienos dienos užmokestis sudaro: 5.537,84 Lt/51 darbo diena = 108,59 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad 2013 metais vidutinis darbo dienų skaičius yra 20,9 darbo dienos, kompensacija už 3 mėnesius yra (108,59 Lt x 20,9) x 3 = 6.808,59 Lt neatskaičius socialinio draudimo ir pajamų mokesčių. Skirtumas tarp pareiÅ¡kėjos apskaičiuotos iÅ¡eitinės kompensacijos ir atsakovo apskaičiuotos iÅ¡eitinės kompensacijos sudaro 1165,59 Lt (6808,59-5643). Mano, kad atsakovas atleidimo iÅ¡ tarnybos dienÄ su pareiÅ¡kėja neatsiskaitė ne dėl jos kaltės, todėl privalo sumokėti ne tik neiÅ¡mokėtos pinigų sumas, bet ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė prašė skundÄ atmesti. Ji paaiÅ¡kino, kad Apskaičiuojant A. B. vidutinį darbo užmokestį iÅ¡eitinei kompensacijai buvo vadovaujamasi ApraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650. Pasirenkant skaičiuojamÄ jį laikotarpį bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad per šį laikotarpį A. B. nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 3 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2013 m. birželio 26 d. sirgo ir laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. birželio 26 d. nedirbo nė vienos dienos, todėl apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį iÅ¡eitinei kompensacijai buvo taikytas ApraÅ¡o 6.9 punktas.

Mano, jog skaičiuojant vidutinį darbo ApraÅ¡o 6.1. punktu vadovautis negalima, nes 6.1 punktÄ naudotų, jeigu bÅ«tų pasiraÅ¡yta kolektyvinė sutartis arba įstaigos vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose bÅ«tų nurodytos profesijos ar darbai, kur gali bÅ«ti nustatomas toks skaičiuojamasis laikotarpis. Vadovautis ApraÅ¡o 6.10 punkto nuostatomis bÅ«tų galima tik tuo atveju, jeigu skaičiuojamu laikotarpiu A. B. bÅ«tų nedirbusi tik dėl Å¡iame punkte nurodytų priežasčių.

Kadangi A. B. apskaitiniu laikotarpiu 2013 m. kovo mėnesį vienÄ darbo dienÄ atostogavo, likusiomis dienomis sirgo, buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-06-13 Nr.(l 1.10-53) SD-4068 raÅ¡tu dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Raudondvario policijos nuovados tyrėja A.

B. buvo atleista iÅ¡ vidaus tarnybos 2013-06-26 Kauno apskr. VPK virÅ¡ininko 2013 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 20-TE-573 pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ („Kai negali tarnauti dėl sveikatos bÅ«klės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos iÅ¡vadai") (b.l. 13-14). A. B. buvo iÅ¡mokėta trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, t. y. 4288,68 lt (b.l. 14-15). Tokia iÅ¡moka buvo apskaičiuota vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo" patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o (toliau - ApraÅ¡as) 6.9. punktu.

Ginčas Å¡ioje byloje kilęs dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo, nes pareiÅ¡kėjos įsitikinu, vidutinis darbo užmokestis turėjo bÅ«ti paskaičiuotas vadovaujantis ApraÅ¡o 6.10 punktu. Skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį ApraÅ¡o 6.10 punkto pagrindu, pareiÅ¡kėja galėtų pretenduoti į didesnę iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . ApraÅ¡o 6.1 punktas nustato, jog vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjos atveju, skaičiuojamasis laikotarpis bÅ«tų 2013 metų kovo, balandžio ir gegužės mėnesiai, tačiau neginčijamai nustatyta, kad A. B. nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 3 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2013 m. birželio 26 d. ji sirgo, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. birželio 26 d. ji nedirbo nė vienos dienos. ApraÅ¡o 6.9 punktas reglamentuoja, jog tuo atveju, jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties neturėjo įmonėje darbo užmokesčio, iÅ¡ kurio pagal šį ApraÅ¡Ä turi bÅ«ti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iÅ¡ skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos (dalijant iÅ¡ darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafikÄ ) arba valandinio (dienos) tarifinio atlygio, o kai darbuotojui nenustatyti Å¡ie dydžiai – kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra – darbo sutartyje ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose) nustatyta tvarka (pavyzdžiui, iÅ¡ panaÅ¡ių profesijų, pareigybių ar padalinio darbuotojų vidutinio tarifinio ar viso darbo užmokesčio) ir atsižvelgiant į kitas Å¡iame ApraÅ¡e numatytas sÄ lygas.

IÅ¡ pacituotos nuostatos matyti, jog, vadovaujantis Å¡iÄ nuostatÄ , darbuotojo vidutinis darbo užmokestis yra skaičiuojamas taikant darbuotojui nustatytÄ â€žmėnesinę algÄ â€œ. Pastaroji sÄ voka teisėkÅ«ros subjekto yra apibrėžta Tvarkos apraÅ¡o 3.1 punkte ir Å¡iame teisės akte inter alia Tvarkos apraÅ¡o 6.9 punkte vartojama žymint pagrindinį darbo užmokestį už atliktÄ darbÄ , apskaičiuotÄ pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines (pareigines) algas.

Taikant apraÅ¡o 6.9 punktÄ pareiÅ¡kėjai paskaičiuotas 90 Lt vidutinis darbo dienos užmokestis. Tuo tarpu ApraÅ¡o 6.10 punkte nurodyta, jog jeigu darbuotojas dėl priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiÅ«rėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, dirbanti moteris – dėl nėštumo bei gimdymo atostogų skaičiuojamuoju laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iÅ¡ uždarbio, gauto paskutinius 3 mėnesius, (statutinio valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui ir vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiui apmokėti – 6 mėnesius) einančius prieÅ¡ priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiÅ«rėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžiÄ .

Å i nuostata taikoma, kai minėtuoju laikotarpiu darbuotojo uždarbis buvo didesnis už darbo apmokėjimo dydžius, nurodytus Å¡io ApraÅ¡o 6.9 punkte. Taikant ApraÅ¡o 6.10 punktÄ pareiÅ¡kėjai bÅ«tų paskaičiuotas 108,59 Lt vidutinis darbo dienos užmokestis. Kadangi taikant 6.10 punkte nustatytÄ vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkÄ , pareiÅ¡kėjai bÅ«tų paskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis didesnis, nei buvo paskaičiuotas taikant ApraÅ¡o 6.9 punkte nustatytÄ tvarkÄ , nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog atsakovas nepagrįstai pareiÅ¡kėjos vidutinį darbo užmokestį apskaičiavo taikydamas Tvarkos apraÅ¡o 6.9 punktÄ .

Teismas sprendžia, jog nors pareiÅ¡kėja 2013 m. kovo mėnesį vienÄ darbo dienÄ atostogavo, o likusiomis dienomis sirgo, tokia situacija atitinka ApraÅ¡o 6.10 punkto taikymo galimybes, todėl pagal ApraÅ¡o 6.10 punkto nuostatas, skaičiuojamasis laikotarpis jos vidutiniam vienos darbo dienos bei vidutiniam vieno mėnesio darbo užmokesčiui apskaičiuoti turėtų bÅ«ti prieÅ¡ 2013 m. kovo mėnesį - 2013 m. birželio mėnesį buvęs laikotarpis, t.y. 2012 m. gruodžio mėnesis - 2013 m. vasario mėnesis, nes 2012 m. gruodžio mėnesį pareiÅ¡kėja dirbo 18 darbo dienų ir gavo 2.171,70 Lt darbo užmokestį. 2013 m. sausio mėnesį dirbo 22 darbo dienas ir gavo 2171,70 Lt darbo užmokestį. 2013 m. vasario mėnesį dirbo 11 darbo dienų ir gavo 1194,44 Lt darbo užmokestį (b.l. 18-21).

Remiantis Å¡iais duomenimis, skirtumas tarp pareiÅ¡kėjos apskaičiuotos iÅ¡eitinės kompensacijos ir atsakovo apskaičiuotos iÅ¡eitinės kompensacijos sudaro 1165,59 Lt (6808,59-5643). Ginčo dėl Å¡ios sumos nėra, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina pareiÅ¡kėjos A. B. naudai 1165,59 Lt neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalis neatskaičius socialinio draudimo ir pajamų mokesčio. Vidaus tarnybos Statuto 58 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobÅ«džio taisyklė, kad su atleidžiamu iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«nu turi bÅ«ti visiÅ¡kai atsiskaityta jo atleidimo dienÄ .

Statute nėra nuostatų, kurios numatytų garantijas statutiniams valstybės tarnautojams ir sankcijas vidaus reikalų statutinėms įstaigoms, kurios neįvykdo, ar netinkamai įvykdo Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnyje įtvirtintÄ pareigÄ su atleidžiamu iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«nu visiÅ¡kai atsiskaityti jo atleidimo dienÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs ir suformavęs praktikÄ , jog statutinio valstybės tarnautojo teisė gauti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimÄ visiÅ¡kai atsiskaityti atleidimo iÅ¡ tarnybos dienÄ yra ginama taikant Darbo kodekso (toliau – DK) 141 straipsnio 3 dalį (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2007 m. birželio 7 d. Nr. N3-583/2007; 2009 m. rugpjūčio 31 d. Nr. A438-1021/2009; 2009 m. spalio 8 d. Nr. A662-1078/2009; 2009 m. gruodžio 28 d. Nr. A146-1296/2009;2009 m. gruodžio 28 d. Nr. A822-1534/2009; 2010 m. birželio 21 d. Nr. A662-877/2010 ir kt.).DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ .IÅ¡ nurodytų DK 141 straipsnio nuostatų matyti, kad straipsnio 3 dalyje nurodyta (darbdavio) pareiga sumokėti (jau atleistam) darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį pirmiausia yra siejama su uždelsimu (iÅ¡ dalies arba visiÅ¡kai) atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dienÄ , antra vertus, tokia darbdavio pareiga atsiranda tik tuo atveju, kai dėl paminėto uždelsimo nėra darbuotojo kaltės. Å ios aplinkybės DK 141 straipsnio taikymo prasme yra bÅ«tinos sÄ lygos Å¡io straipsnio 3 dalyje numatyto vidutinio darbo užmokesčio priteisimui.

Todėl, taikant DK 141 straipsnio 3 dalį, yra bÅ«tina nustatyti (aptarti) kiekvienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų buvimÄ , tuo pačiu pateikti Å¡ių sÄ lygų sampratÄ ir tik tai padarius aiÅ¡kinti konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes.“ <...> „terminas (žodis) „uždelsimas“ pagal jo panaudojimo prasmę reiÅ¡kia užvilkinimÄ (Lietuvių kalbos instituto Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 877 psl.), t. y. suponuoja situacijÄ , kai tai darantis asmuo (Å¡iuo atveju darbdavys) žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis nustatytu laiku (Å¡iuo atveju atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju dienÄ ) neįvykdė tam tikros pareigos ir tai tęsia toliau.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 2000/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009).             Tokiu bÅ«du teismų praktikoje akcentuojama, kad pagal DK 141 straipsnio 3 dalies normos hipotezę, Å¡ioje normoje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu, vertinant, ar pareiÅ¡kėjas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir apdairiai tam, kad tokios situacijos nebÅ«tų.AiÅ¡kinant DK 141 straipsnio 3 dalies normos turinį, tokio fakto nustatymas byloje laikytinas pakankamu darbdavio pareigai sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ laikÄ atsirasti.

Tačiau nustatant pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėtinos sumos dydį, bÅ«tina atsižvelgti į teismų praktikoje pateikiamÄ DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ ir pažymėjo, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais kai darbdavys uždelsia atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės, įstatyme darbuotojui nustatyta tam tikra garantija – įpareigojimas darbdaviui sumokėti darbuotojui jo vidutinį atlyginimÄ už visÄ uždelsimo laikÄ (DK 141 straipsnio 3 dalis.

Kita vertus, aiÅ¡kinant DK 141 straipsnio 3 dalį, pažymėta, kad Å¡ios normos paskirtis yra daugiaplanė: tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė ir nubaudimo (darbdaviui). Nurodyti Å¡ios normos tikslai gali bÅ«ti pasiekti bei efektyvÅ«s tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumas (disproporcija) ir kad taip nebÅ«tų pažeisti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų reikalavimai.

Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiÅ¡kai, tai vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visÄ uždelsimo laikÄ atitiks teisės normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neiÅ¡mokama tik dalis jam priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, tada DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu mokėtinos iÅ¡mokos dydžio nustatymas naudojant vien gramatinį Å¡ios normos aiÅ¡kinimÄ prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams bei reikÅ¡tų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymÄ .Kasacinio teismo teisėjų kolegija paaiÅ¡kina, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visÄ uždelsimo atsiskaityti laikÄ â€“ mokėtina (iÅ¡ieÅ¡kotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iÅ¡ darbo darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis.

Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos iÅ¡mokos dydį sudaro neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis, iÅ¡ieÅ¡koma už uždelsimo laikÄ . Toks Å¡ios normos aiÅ¡kinimas formuojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, 2008 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008, 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamose bylose taip pat vadovaujasi minėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateikiamais DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimais (2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1318/2011, 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1321/2012, 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1988/2012).Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, pareiÅ¡kėjai už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ galėtų bÅ«ti priteistina suma, paskaičiuota proporcingai neiÅ¡mokėtai vidutinio darbo užmokesčio daliai.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai buvo uždelsta iÅ¡mokėti 1165,59 Lt, o remiantis atsakovo byloje pateikiamu paskaičiavimu dėl iÅ¡eitinės kompensacijos už 3 mėnesius, kuris neginčijamas (b.l. 24), tai sudaro51,22 procentus jos vidutinio darbo užmokesčio.

Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje, susijusioje su DK 141 straipsnio 3 dalies aiÅ¡kinimu bei taikymu, yra pripažįstama, kad taikant Å¡iÄ teisės normÄ visuomet privalu atsižvelgti ir DK 2 straipsnyje bei 35 straipsnyje įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieÅ¡kovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ teismo gali bÅ«ti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su DK 2 straipsnyje ir 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012, 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3- 365/2010).

Toks DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo principas buvo nustatytas atsižvelgiant į minėtos teisės normos paskirtį, t.y. joje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaitė atleidimo dienÄ . Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga ir adekvati teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.

Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik proporcingumo, teisingumo, protingumo principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų ir atsakovės kreditorių interesams. Dėl Å¡ių priežasčių teismas sprendžia, kad patenkinus pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2013 m. birželio 27 d. iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos, bÅ«tų neadekvati sankcija ir pažeistų paminėtus principus, o taip pat kitų atsakovo darbuotojų interesus.

Teismas sprendžia, jog yra pagrindas mažinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ priteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ sumÄ , remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012, 2010-09-28 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3- 365/2010). Å iuo konkrečiu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėja pateikdama skundÄ ir jame nurodydama praÅ¡omas priteisti sumas be socialinio draudimo ir pajamų mokesčių, pati nebuvo pakankamai rÅ«pestinga ir atidi, tikslindamas skundÄ neprisidėjo prie operatyvaus bylos iÅ¡nagrinėjimo (b.l. 40), kad atsakovo veiksmuose atsiskaitant su pareiÅ¡kėju, nenustatytas piktybiÅ¡kumas ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti pareiÅ¡kėjai priteistÄ vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį iki 6623,99 Lt, t. y. iki skundo padavimo teismui dienos.

Å ios kompensacijos nesumažinimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ tarp pareiÅ¡kėjai priklausančių darbo pajamų už jos iÅ¡dirbtÄ laikotarpį ir daugelį kartų jos darbo pajamas virÅ¡ijančios kompensacijos. Tokia situacija inter alia bÅ«tų nesuderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012, 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010).

Pažymėtina, kad dėl teismų precedentų reikÅ¡mės ir santykio Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad kai egzistuoja objektyvi bÅ«tinybė, precedentai gali bÅ«ti keičiami ar pildomi. Esant precedentų konkurencijai, t. y. keliems analogiÅ¡kose bylose priimtiems teismų sprendimams, atsižvelgtina taip pat ir į jų priėmimo laikÄ , galimus reikÅ¡mingus ekonominius, socialinius pokyčius, įvykusius nuo precedento priėmimo, ir kt.    Vadovaudamasi LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1d. 2 p., n u s p r e n d ė :

SkundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. B. iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1165,59 Lt iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalį.Priteisti  A. B. iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 6623,99 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                             Rimantas Giedraitis