2018-09-18 Nr. AB-16133-3-61-3-00292-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-643-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00292-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 53.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir Inspekcija) ištirti ir atsakyti į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 12 d. skundą.

Pareiškėjas pateikė teismui prašymą, kuriame atsisakė nuo skundo nurodydamas, kad atsakovas geruoju patenkino jo skundo reikalavimą, ir prašė priteisti 70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas Inspekcija nurodė, jog neprieštarauja skundo atsisakymui, tačiau nesutiko su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi nutraukė bylą ir vadovaudamasis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsniu, ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 70 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, ir, nenustatęs ABTĮ 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų kliūčių, priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo.

Teismas konstatavo, kad Inspekcija geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą padavus skundą teismui, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o motyvai, dėl ko atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą, neturi esminės reikšmės. Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų didžiausių priteistinų sumų, todėl priteisė pareiškėjui visas jo patirtas ir prašytas atlyginti bylinėjimosi išlaidas (70 Eur).

III. Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atskiruoju skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priimti naują nutarties dalį – pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Inspekcija nurodo, kad pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 12 d. skundą Inspekcija priėmė nagrinėti 2017 m. rugsėjo 19 d., kai buvo gauta pareiškėjo pateikta papildoma informacija. Inspekcija 2018 m. sausio 19 d. raštu Nr. 2R-424(2.13) informavo pareiškėją, kad dėl objektyvių, nuo Inspekcijos nepriklausančių priežasčių (t. y. turėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas) sprendimo surašymas atidedamas, nes atsakingam asmeniui turi būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pareiškėjas buvo informuotas, kada bus surašomas protokolas, ir kad apie Inspekcijos priimtą sprendimą pareiškėjas bus informuotas nedelsiant. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, teikdamas teismui skundą, žinojo, kad Inspekcijos sprendimas dėl jo 2017 m. rugsėjo 12 d. skundo bus priimtas surašius administracinio pažeidimo protokolą, tačiau vis tiek nedelsdamas kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau atsiėmė. Inspekcijos nuomone, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir bylinėjimosi išlaidas patyrė piktnaudžiaudamas savo teise kreiptis į teismą. Inspekcija nurodo, kad nors ji ir nepriėmė sprendimo teisės aktuose nustatytais terminais, tačiau taip įvyko dėl objektyvių aplinkybių, o Inspekcija elgėsi rūpestingai ir sąžiningai.

Pareiškėjas G. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad jis nepiktnaudžiavo savo teisėmis, kreipėsi į teismą turėdamas tam teisę, kadangi atsakovas per teisės aktų nustatytą terminą neišnagrinėjo pareiškėjo skundo. Pareiškėjas teigia, kad teisės aktai nenustato pareigos atsakovui sprendimą priimti tik po to, kai bus surašytas administracinio pažeidimo protokolas. Be to, Inspekcija 2018 m. sausio 19 d. raštu Nr. 2R-424(2.13) neinformavo pareiškėjo, kada bus priimtas sprendimas dėl jo skundo. Tyrimo pagal pareiškėjos skundą organizavimas priklausė nuo atsakovo valios, todėl atsakovui nepasinaudojus teisės aktuose įtvirtintomis jo teisėmis operatyviai gauti informaciją, nėra pagrindo konstatuoti, jog skundo tyrimo terminų pažeidimą lėmė vien tik objektyvios priežastys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. nutarties dalis, kuria teismas pareiškėjui priteisė 70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu 2018 m. liepos 20 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė įpareigoti atsakovą ištirti ir atsakyti į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 12 d. skundą. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl 70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodydamas, kad jis skundo atsisakė atsakovui geruoju patenkinus jo skundo reikalavimą.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje. Administracinių teismų praktikoje, aiškinant ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai; iš tikrųjų) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto (faktiškai; iš tikrųjų) įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas tuo metu, kai pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą dėl atsakovo įpareigojimo išnagrinėti ir atsakyti į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 12 d. skundą, sprendimo dėl šio skundo nebuvo priėmęs ir jį priėmė praleidęs teisės aktuose nustatytą terminą, po to, kai pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą. Atsakovas atskirajame skunde prašydamas netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iš esmės pabrėžia priežastis, kurios lėmė sprendimo priėmimą praleidus teisės aktuose nustatytą terminą, ir teigia, kad egzistavo objektyvios, nuo atsakovo nepriklausiusios aplinkybės, bei kad sprendimas vėliau buvo priimtas ne dėl to, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, o dėl to, kad išnyko aplinkybės, trukdžiusios atsakovui priimti sprendimą. Be to, atsakovas pabrėžia, jog pareiškėjas žinojo, kada išnyks pareiškėjo nurodytos aplinkybės, neleidusios jam priimti sprendimo, tačiau vis tiek kreipėsi į teismą, todėl tai laikytina pareiškėjo piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą nuoseklią administracinių teismų praktiką, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl priežasčių, lėmusių sprendimo priėmimą praleidus teisės aktuose nustatytus terminus, nesudaro pagrindo pareiškėjui nepriteisti jo prašomų išlaidų atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą ir, iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad jis šia savo teise piktnaudžiavo. Pažymėtina, kad įvertinus atskirajame skunde akcentuojamo Inspekcijos 2018 m. sausio 19 d. rašto Nr. 2R-424(2.13) turinį matyti, kad šiame rašte nebuvo nurodyta, kada atsakovas priims sprendimą dėl jo skundo, todėl atmestini atsakovo argumentai, jog pareiškėjas, žinodamas, kada bus priimtas Inspekcijos sprendimas, operatyviai kreipėsi į teismą piktnaudžiaudamas šia savo teise.

Atsakovas atskirajame skunde neginčija priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, jų nekartoja ir plačiau šiuo aspektu nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2018 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo 70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė