85465b66-3c27-421f-bc79-c8d2f3fa3751 · Kauno apylinkės teismas

?Civ. byla Nr.Baudžiamoji byla Nr. 1-572-548/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49762-2017-1 Procesinių sprendimų kategorija: 1.2.4.6.2.2.; 2.3.6.4.4; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 31 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas Ričardas Juodis, sekretoriaujant Vilmai Janonienei, dalyvaujant prokurorėms A. V., R. B., kaltinamajai V. T., jos gynėjui advokatui E. K., nukentėjusiojo T. U. atstovei pagal įstatymÄ L. M., teismo medicinos ekspertui Ą.

S., ekspertėms E. K., A. Å ., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, baigusi (duomenys neskelbtini), iÅ¡tekėjusi, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ kasininkės-pardavėjos pareigose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusi (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (5 veikos).

Teismas nustatė: V. T. kaltinama tuo, kad ji artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: 2016 m. gruodžio 28 d., tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, sudavė mažamečiui sÅ«nui T. U., gim. (duomenys neskelbtini), į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kÅ«no vietÄ ir taip nukentėjusiajam T. U. sukėlė fizinį skausmÄ . Be to ji kaltinama tuo, kad 2017 m. rugsėjo mėn. pradžioje, bet ne vėliau nei 2017 m. rugsėjo 12 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bÅ«dama namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia abejomis rankomis sugriebė mažamečiui sÅ«nui T.

U., gim. (duomenys neskelbtini), už veido ir kaklo, tuo padarydama jam odos nubrozdinimus veide ir kakle, poodinę kraujosruvÄ kakle bei sužalojimÄ virÅ¡utinės lÅ«pos kairio kampo gleivinėje, taip nukentėjusiajam T. U. sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ . Be to ji kaltinama tuo, kad 2017 m. laikotarpiu nuo rugsėjo 15 d. iki rugsėjo 17 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bÅ«dama namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, sudavė vienÄ smÅ«gį mažamečiui sÅ«nui T.

U., gim. (duomenys neskelbtini), į veidÄ , tuo padarydama poodinę kraujosruvÄ kairės akies voke, taip nukentėjusiajam T. U. sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ . Be to ji kaltinama tuo, kad 2017 m. laikotarpiu nuo rugsėjo 19 d. iki rugsėjo 21 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia abejomis rankomis sugriebė už mažamečio sÅ«naus T. U., gim. (duomenys neskelbtini), žastų ir juos spaudė, tuo padarydama jam poodines kraujosruvas abejuose žastuose, taip nukentėjusiajam T.

U. sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ . Be to ji kaltinama tuo, kad 2017 m. laikotarpiu nuo rugsėjo 21 d. iki rugsėjo 23 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bÅ«dama namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka vienÄ kartÄ sudavė mažamečiui sÅ«nui T. U., gim. (duomenys neskelbtini), į galvos sritį, tuo mažamečiui T. U. padarė nubrozdinimÄ deÅ¡iniame skruoste ir deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, taip nukentėjusiajam T. U. sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ .

Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. T. kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. PaaiÅ¡kino, kad dėl 2016 m. gruodžio 28 d. nieko negali pasisakyti, kadangi nieko nėra padariusi T. U., nežino, kodėl jÄ kaltina, nežino, kodėl T. U. taip pasakė per apklausÄ ir kodėl tokiÄ datÄ parinko. 2017 m. rugsėjo 12 d. T. U. buvo dienÄ prieÅ¡ susimušęs su klasioku. SekančiÄ dienÄ T. U., kiek jai žinoma, buvo apklaustas. Kiek jai pasakojo vaikai, muÅ¡tynių metu sužalojimus T.

U. T. T. padarė su pagaliu. Dėl 2017 m. rugsėjo 15 – 17 d. įvykio, tai T. U. padėjo perstumti skalbimo maÅ¡inÄ ir, kai nukrito skalbimo maÅ¡inos žarna ir iÅ¡sipylė vanduo, jis puolė jÄ kelti, bet paslydo ir trenkėsi su galva į skalbimo maÅ¡inos kampÄ , taip susižalodamas akies vokÄ . Dėl 2017 m. rugsėjo 19 d. sužalojimų žastų srityse nieko negali pasakyti, kadangi apie tai nieko nežino. Dėl 2017 m. rugsėjo 21 – 23 d. apraÅ¡yto įvykio gali pasakyti, kad prieÅ¡ savo vaikÄ T.

U. smurto nenaudojo. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio pabaigos dviese su T. U. gyveno (duomenys neskelbtini), augino katę. T. U. su kate žaisdavo, bet kartais per grubiai. VienÄ kartÄ katė jam į rankÄ Ä¯kando ir įdrėskė, o kitÄ kartÄ prie skruosto įdrėskė. Tuo metu, kai katė T. U. prie skruosto įdrėskė, jis jau ėjo į mokyklÄ . Mokytojoms skambindavo į mokyklÄ praneÅ¡ti apie tai, kad T. U. ateis susižalojęs, kadangi anksčiau, kai vaikas lankė Klaipėdos ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ progimnazijÄ vaikų teisių atstovė jai pasakė, kad vaikui grįžus iÅ¡ mokyklos ir jį apžiÅ«rėjus, jei kažkas yra nutikę, turėtų skambinti T.

U. mokytojai ir praneÅ¡ti. Skambindavo ir tais atvejais jeigu T. U. susižalodavo namuose. Nemanė, kad praneÅ¡imai apie T. U. sužalojimus kažkam sukels kažkokių įtarimų. Su T. U. pradinių klasių mokytoja J. Ž. apie vaikÄ bendraudavo labai daug. Visi įvykiai prasidėjo 2017 m. rugsėjo mėnesį, bet jai niekas nepranešė nei iÅ¡ mokyklos, nei iÅ¡ vaikų teisių tarnybos, kad kažkas yra ne taip. 2017 m. rugsėjo 20 d. atėjo socialinės darbuotojos ir ji su T. U. turėjo eiti T.

U. grįžus iÅ¡ mokyklos pas jas pasikalbėti. Po pokalbio su socialinėmis darbuotojomis susirado Vilniaus vaikų įvaikinimo tarnybos numerį ir paskambinusi kalbėjo su specialiste, kurios paklausė, kÄ tokiu atveju turiu daryti, nes su tokiais dalykais nebuvo susidÅ«rusi. Specialistė paaiÅ¡kino, kad ji neprivalėjo eiti pas socialines darbuotojas ir vestis ten vaiko. Pasakė, kad vaiko paprastai neapklausia trys darbuotojos. Jai pačiai buvo keista, kodėl T. U. apklausė visos trys socialinės darbuotojos, kurių jis nėra niekada matęs. 2017 m. rugsėjo 26 d. 12.00 val. paskambino iÅ¡ Jonavos policijos komisariato ir pasakė, kad T.

U. yra Jonavos policijos komisariate. 2017 m. rugsėjo 26 d. paskambino tai pačiai specialistei iÅ¡ Vilniaus vaikų įvaikinimo tarnybos ir paaiÅ¡kino, kokia yra situacija, bei, kad T. U. iÅ¡sivežė be jos žinios. Specialistė pasakė, kad be jos žinios niekas negalėjo vaiko iÅ¡sivežti ir liepė važiuoti į Jonavos policijos komisariatÄ , kur jai turėjo paaiÅ¡kinti, kas vyksta. Nuvažiavo į Jonavos policijos komisariatÄ ir laukė, kol apie 15.00 val. išėjo pareigÅ«nas, kuris paaiÅ¡kino, kad T.

U. yra apklausiamas ir jai dar Å¡iek tiek reikės palaukti. 16.40 val. išėjo dvi pareigÅ«nės ir pasakė, kad ji turi eiti į vaikų teises, kur jai viskÄ atsakys. Jai nuėjus į vaikų teises buvo pasakyta, kad jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, atlikta ekspertizė, kurioje nustatyta, kad ji prieÅ¡ savo vaikÄ T. U. naudojo fizinį smurtÄ ir jam yra su manimi pavojinga. 2017 m. spalio 4 d. jai buvo pareikÅ¡ti įtarimai. 2017 m. rugsėjo 26 d. policijoje buvo įvykdyta jos vaiko T. U. apklausa.

Apie tai, kad vykdoma T. U. apklausa jai niekas nepranešė. 2017 m. spalio 4 d. buvo paskirta kardomoji priemonė, po ko daugiau vaiko nematė iki to laiko, kol teismas panaikino kardomÄ sias priemones. Iki T. U. grįžimo į namus su juo nekalbėjo apie tai, kas vyko policijos komisariate, kai jis buvo apklausiamas. Po to, kai T. U. grįžo į namus su ja gyventi, jai ir jos mamai V. R. sakė, kad jį apklausiant jam buvo pasakyta, kad mama yra už sienos ir, kad mama prisipažino. T. U. sakė, kad jam buvo prieÅ¡ apklausÄ pasakyta, kad po to, kai pakalbės, jis galės susitikti su mama, nes jis klausė, kur yra mama.

Ji klausė T. U., ar jam buvo paaiÅ¡kinta, kad prieÅ¡ savo mamÄ jis gali neduoti parodymų, tai jis sakė, kad jam davė pasiraÅ¡yti ant lapo ir jis nieko neskaitė, kas ten raÅ¡oma. Kadangi nepadarė jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų sÅ«naus T. U. atžvilgiu, praÅ¡o jÄ iÅ¡teisinti. IÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų mažamečio nukentėjusiojo T. U. parodymų matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) su mama V. T.. Su mama gyvena gerai.

BÅ«damas mokykloje susipyko su klasioku T., kuris iÅ¡ kumščio sudavė į kaktÄ , dėl ko iÅ¡kilo guzas. Ä®brėžimai ant kaklo atsirado bežaidžiant su kate Deize, kuri bandė bėgti ir su nagučiais įbrėžė į jo kaklÄ . Daugiau žmonių klausinėja, ar jį muÅ¡a mama, bet ji nemuÅ¡a. Ant žando įbrėžimas atsirado taip pat nuo katytės, su kuria žaidė, o bÅ«damas mokykloje pasidarė dar didesnę žaizdÄ , nes jÄ pasikrapÅ¡tė. ŽandÄ apdraskė taip pat ne mama, o mokykloje pasakė, kad kaklÄ apdraskė mama, bet dėl ko taip pasakė, nežino, buvo susijaudinęs. Buvo su mama nuėjęs pas Ruklos socialines darbuotojas, kurios mamos klausė, iÅ¡ kur pas jį yra mėlynė ant akies, joms jis atsakė, kad mėlynė atsirado atsitrenkus į skalbimo maÅ¡inos kampÄ , jis buvo aÅ¡trus, kuomet padėjo mamai perstumti skalbimo maÅ¡inÄ .

Bestumdamas skalbimo maÅ¡inÄ paslydo ant grindų, nes jos buvo Å¡lapios, vanduo buvo iÅ¡bėgęs iÅ¡ senos skalbimo maÅ¡inos. Anksčiau melavo, o dabar sako teisybę, kad susižalojo atsitrenkdamas į skalbimo maÅ¡inÄ . Mama seniau skriaudė kelis kartus netyčia, nes jai daug pykčio pasakė, jos neklausė, buvo daug prie kompiuterio, kompiuteris jį veikia blogai, pradeda elgtis labai blogai. Mama supyko ir netyčia tvojo per žandÄ su ranka, kur sudavė, neprisimena, po to susitaikė, pasakė, kad daugiau to nebus ir daugiau nesipyko.

Ant žando buvo raudonumas, bet vėliau praėjo. KuriÄ dienÄ sudavė mama, neatsimena, bet jau ėjo į mokyklÄ . Tai buvo Å¡iais metais (2017 m.) rugsėjo mėnesį. KitÄ kartÄ mama sudavė, kai blogai mokėsi matematikos, ji sudavė nestipriai su delnu, neverkė, tada nusiramino ir pradėjo mokytis. TrečiÄ kartÄ mama sudavė, bet nepamena, dėl ko sudavė. Tai buvo 2016 m. gruodžio 28 d., Å¡i diena įsiminė labiausiai, bet nepamena dėl ko, kas ten nutiko. Girdėdavo, kaip mama skambindavo mokytojai dėl praskeltos lÅ«pos, ji buvo labai susijaudinusi (t. 1, b. l. 36-38).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nuotoliniu bÅ«du mažametis nukentėjusysis T. U., iÅ¡aiÅ¡kinus jam teisę atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ savo artimÄ Å¡eimos narį, atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ savo motinÄ V. T.. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. L. prašė vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes įvykio neprisimena. PaaiÅ¡kino, kad klasės vadovė G. U. atėjusi pasakė, kad greičiausiai įtaria patirtÄ smurtÄ Å¡eimoje prieÅ¡ mažametį T.

U.. Buvo kalba, kad galimai smurtavo prieÅ¡ mažametį vaikÄ mama. Kadangi pavadavo direktorių, tai pasielgė pagal tuo metu galiojusiÄ tvarkÄ . To vaiko mamos vardo, pavardės nežino. Žino tik vienÄ epizodÄ dėl T. U.. TÄ dienÄ kai klasės vadovė G. U. pasakė, kad yra sužalotas T. U., ji sakė, kad jam padaryti sužalojimai, gal galėjo bÅ«ti ir mėlynė po akimi. Paklausus T. U., kaip jis susižalojo, tai gal vaikas nekalbėjo, negali atsakyti. Jei ikiteisminio tyrimo metu davė atitinkamus parodymus, jie yra teisingi.

Kokie buvo apklausoje oficialÅ«s klausimai, į tokius ir atsakė, o kÄ kalbėjo su berniuku neoficialiai, neatsimena. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. U. paaiÅ¡kino, kad T. U. nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. tapo jos auklėtinis, todėl jo gerai nepažinojo. 2017 m. rugsėjo 17 d. vakare paskambino T. U. mama ir pasakė, kad rytoj vaikas ateis su guzu į mokyklÄ , nes padėjo perstumti skalbimo maÅ¡inÄ ir užsigavo. Apie tai žodžiu pirmadienio ryte informavo mokyklos socialinę pedagogę L.

F.. 2017 m. rugsėjo 18 d. atėjus T. U. į mokyklÄ , atrodo, kad T. U. buvo veido srityje guzas, o gal po akim, tiksliai neprisimena. Paklausė T. U., kas atsitiko, jis pasakė, kad užsigavo. Po to, 2017 m. rugsėjo 21 d. ryte paskambino mama ir pasakė, kad T. U. ateis su praskelta lÅ«pa, nes žaidė su katinu ir užsigavo į kelį. Apie šį skambutį informavo direktorės pavaduotojÄ ugdymui G. L.. T. U., kaip auklėtinį, turėjo labai trumpai, neatkreipė dėmesio į jo ypatingÄ elgesį.

To įvykio, kad susimušė T. U. su T. T., neprisimena. Neprisimena ir koks buvo padarytas sužalojimas T. U.. Neprisimena apie nukentėjusiojo T. U. sužalojimÄ kaklo srityje. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. T. U. sužaloto nepastebėjo ir pats vaikas nesiskundė, kad jį skriaudžia mama. Neatsimena, kodėl nurodė savo parodymuose, kad T. U. už kaklo sugriebė mama ir taip jį apdraskė. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. T. paaiÅ¡kino, kad 2017 m. dirbo (duomenys neskelbtini). V. T. į socialinių paslaugų centrÄ ateidavo į konsultacijas.

V. T. kalbėdavo su ja atvirai apie savo Å¡eimos problemas, kaip ji jaučiasi, kaip iÅ¡gyvena dėl vaiko. Nepamena, iÅ¡ kur centras gavo informacijÄ apie vaikÄ , kuris galimai patyrė smurtÄ . Galėjo bÅ«ti, kad raÅ¡tas gautas iÅ¡ Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Su kolegėmis lankėsi pas V. T. namuose apie du kartus. Namai atrodė tikrai tvarkingi. Buityje visko nutinka ir vaikas galėjo susižaloti ir pats. Jie į Å¡eimos namus važiavo įvertinti gyvenimo sÄ lygų ir aptarti situacijÄ dėl to gauto raÅ¡to.

Pamena, kad nuvykus į namus, V. T. pasimetė. Paprastai tėvai pamatę juos pasimeta, kai raÅ¡te yra raÅ¡oma netiesa. Pamena, kaip vaikas su savo mama V. T. atvyko į socialinių paslaugų centrÄ , jam ant veido buvo mėlynės, bet nebuvo labai ryÅ¡kios ir mama paaiÅ¡kino, kad vaikas susižalojo namuose buityje jai padėdamas. V. T. paaiÅ¡kino, kad jos vaikas jai padėjo atrodo kažkÄ daryti, gal skalbimo maÅ¡inÄ perstumti, tikrai žino, kad ji paaiÅ¡kino, jog vaikas susižeidė kažkaip buityje.

T. U. pasakojo apie skalbimo maÅ¡inÄ , apie tai, kad jis padėjo mamai perstumti skalbimo maÅ¡inÄ ir užsigavo. T. U. vis žiÅ«rėjo į savo mamÄ V. T. atsakinėdamas į klausimus. Vaikas nepasakė, kad mama prieÅ¡ jį naudoja smurtÄ . IÅ¡ mokyklos į socialinių paslaugų centrÄ skambino praneÅ¡ti darbuotoja, kad vaikui buvo įdrėskimas, gavo informacijÄ , kad iÅ¡ vakaro V. T. skambino savo vaiko T. U. auklėtojai ir pranešė, jog vaikas susižeidė, jam įdrėskė katė, atrodo į kaklÄ .

Po Å¡io įspėjimo arba važiavo pas V. T. į namus, arba V. T. atvyko pas juos ir su ja kalbėjo. Ä® policijos pareigÅ«nus kreipėsi kažkuri iÅ¡ kolegių, dėl to, kad vaikas du kartus atėjo į mokyklÄ susižeidęs arba galimai sužeistas. Jų darbas yra toks, kad geriau apsidraudžia ir pasitikrina, todėl praneÅ¡a apie įvykį policijos pareigÅ«nams ir nerizikuoja. Pas V. T. į namus buvo ne kartÄ nuėję ir pasiÅ«lė jai savo pagalbÄ . V. T. priėmė siÅ«lomÄ pagalbÄ . Kaimynai su jais visada bendrauja ir dar patys užkalbina.

Neprisimena, ar V. T. kaimynai yra skundęsi dėl V. T. elgesio su T. U.. Nepamena, ar buvo raÅ¡iusi kažkokį raÅ¡tÄ dėl T. U. vaiko teisių apsaugos tarnybai. Gali bÅ«ti, kad padėjo suraÅ¡yti atsakymÄ Ä¯ gautÄ raÅ¡tÄ iÅ¡ Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Nepamena, ar buvo gavusi informacijÄ iÅ¡ mokyklos apie tai, kad T. U. yra susižalojęs mokykloje. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. R. paaiÅ¡kino, kad jos dukra V. T. yra gera mama ir visada rÅ«pinosi savo vaiku T. U.. Vaikas yra labai sudėtingas ir nuo pat mažų dienų. 2017 m. rugpjūčio mėnesio gale buvo pas V.

T. atvažiavusi. V. T. tada sakė, kad kažkas yra skalbimo maÅ¡inai, kadangi nebeskalbia. Rugsėjo mėnesį V. T. skambino ir sakė, kad buto Å¡eimininkai atvežė skalbimo maÅ¡inÄ ir ji su T. U. perstÅ«mė senÄ skalbimo maÅ¡inÄ ir vietoj jos įstatė naujÄ skalbimo maÅ¡inÄ . Sakė, kad ji leido T. U. tuos visus vamzdžius skalbimo maÅ¡inai sujungti, kadangi jis liesesnis ir jam buvo lengviau tilpti į tÄ tarpÄ po kriaukle, tačiau, kadangi jis nežiÅ«ri, kur eina, kÄ daro, tai prasimušė akies vokÄ .

V. T. paskambino jai 2017 m. rugsėjo 26 d. ir pasakė, kad T. U. yra iÅ¡vežtas į policijÄ . Apie 16 val. paskambino V. T. ir davė telefonÄ Å¾mogui, kuris prisistatė (duomenys neskelbtini) teisių apsaugos tarnybos direktoriumi ir pasakė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ V. T. ir ar ji paims prižiÅ«rėti T. U.. Pasakė, kad T. U. paims pas save, tačiau nesuprato tuo metu net kas vyksta. Susitiko netoli (duomenys neskelbtini) autostradoje, kur vaikÄ perdavė Vaiko teisių apsaugos darbuotoja.

Vaikas buvo paimtas iÅ¡ pamokos 2017 m. rugsėjo 26 d. tik su megztuku ir perduotas jai, neturėjo nei kuprinės, nei striukės. Jam buvo perplėštas megztinis ir jo paklausė, kas nutiko, tai T. U. pasakė, kad prieÅ¡ pamokÄ susimušė su klasioku T.. Pirmi žodžiai, kuriuos T. U. pasakė buvo, kad jį apklausė ir vežė pas gydytojÄ apžiÅ«rėti. T. U. sakė, kad jį apklausė policijoje teta iÅ¡ vaikų namų, matyt, jis kitaip nemokėjo iÅ¡sireikÅ¡ti, kad tai darbuotoja iÅ¡ vaikų teisių tarnybos.

Jis sakė, kad jam buvo labai baisu ir jam ta teta iÅ¡ vaikų namų sakė, kad mama yra kitam kabinete, kuri prisipažino, kad jį mušė. 2017 m. rugsėjo 29 d. T. U. jau iÅ¡leido į mokyklÄ . Per tuos metus niekas nepaskambino ir neklausė, kaip vaikas jaučiasi, kaip jam sekasi. Pirmi trys mėnesiai buvo katastrofiÅ¡ki, kadangi jis verkdavo ir miegojo tik prie Å¡viesos, vaikui sutriko medžiagų apykaita, jis priaugo daug svorio, pasidarė dar agresyvesnis. Kreipėsi į tÄ pačiÄ gydytojÄ , kuri paskyrė vaistus, mokykloje turėjo psichologÄ , auklėtoja buvo socialinė darbuotoja.

T. U. mokykloje mokintis buvo sudėtinga, psichiatrė davė specialių grafikÄ . T. U. pas juos gyvendamas per tuos metus buvo susižalojęs lÅ«pÄ , buvo iÅ¡ mokyklos grįžęs su sužalotu žandu, mėlyne, tačiau tie įvykiai nėra niekur fiksuoti. T. U., kaip ir jo auklėtoja yra sakiusi, pats provokuoja, pats užkabina kitÄ ir iÅ¡karto kviečia aiÅ¡kintis. Dėl įvykių, kurie įvyko mokykloje buvo svarstymas, susirinkimai. Per tėvų susirinkimus, kurie yra kas pusę metų, tas T.

U. elgesys bÅ«davo aptariamas, kadangi ir kitų vaikų tėvai skųsdavosi, kad per jį yra trikdomos pamokos. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. B. paaiÅ¡kino, kad dirba socialine darbuotoja (duomenys neskelbtini). Gavo raÅ¡tÄ iÅ¡ vaiko teisių apsaugos skyriaus, kad galimai prieÅ¡ T. U. buvo panaudotas smurtas ir, kad galimai reikia teikti socialines paslaugas jo mamai V. T.. Gavo tiesioginį vadovo nurodymÄ apsilankyti Å¡eimoje ir pasiÅ«lyti savo paslaugas. Å i Å¡eima nebuvo žinoma, tai pagal tvarkÄ pasiÅ«lė tas paslaugas, kokios yra ne sÄ raÅ¡e esančioms Å¡eimoms skiriamos.

PaaiÅ¡kino V. T. savo atvykimo priežastį. V. T. atrodė pasimetusi, sakė, kad nesupranta dėl ko čia. Vaiko mama V. T. atsisakė paslaugų, nurodydama, kad nereikia. Po to V. T. dar buvo atvykusi į konsultacijas su vaiku, kadangi tuo metu, kai buvo atėję į namus, vaiko T. U. namuose nebuvo. Konsultacijos metu pabendravo su mama V. T., vaiku T. U. ir perdavė informacijÄ atgal į Vaikų teisių apsaugos skyrių, kadangi jie mÅ«sų buvo užsiklausę raÅ¡tu. Kiek pamena, V. T. paaiÅ¡kino, kad T.

U. padėjo jai perstumti skalbimo maÅ¡inÄ ir į skalbimo maÅ¡inos kampÄ užsigavo akį. T. U. buvo ant akies voko mėlynė, kurioje pusėje neprisimena. Paklausus T. U., iÅ¡ kur tas sužalojimas, jis iÅ¡ pradžių sakė, kad į automobilį užsigavo. Po to jis pasižiÅ«rėjo į mamÄ ir ji pasakė, kad ,,ne taip buvo, tu meluoji‘‘. T. U. tada papasakojo, kad padėjo stumti skalbimo maÅ¡inÄ ir į jos kampÄ užsigavo akį. Daugiau su T. U. apie sužalojimus nieko nekalbėjo.

Po to kai jis paaiÅ¡kino, kaip susižalojo akį, V. T. pati pasisiÅ«lė iÅ¡eiti iÅ¡ kabineto ir leisti pasikalbėti su jos sÅ«numi. Supranta, kad ji taip pasielgė nenorėdama kažkaip paveikti savo sÅ«naus T. U.. Išėjus V. T. su T. U. kalbėjo apie tai, kas jam patinka, kokiÄ jis muzikÄ klauso, ar turi draugų. T. U. be sužalojimo akies voko srityje matėsi kažkokie pabraižymai prie ausies ir jis sakė, kad katė jam įbrėžė. Tai jis pasakė prie mamos V. T., kai mama išėjo, daugiau apie sužalojimus neklausė.

V. T. apie įbrėžimus prie ausies nieko nesakė, T. U. geranoriškai pats papasakojo, tikrai nebuvo veikiamas mamos V. T.. T. U. pasiklausinėjo, kas yra iš artimųjų, ir jis papasakojo apie savo močiutę iš Klaipėdos, apie tai, kad mokykloje su vienu klasioku turėjo nesutarimų. Klausė bendros informacijos iš jo kasdieninio gyvenimo. T. U. pasakojo, kad jam artimiausias žmogus yra mama, jis su ja sutaria, kartu klausosi muzikos, piešia, žaidžia. Apie tai, kad jį mama skriaustų, muštų T.

U. nieko nesakė. TÄ pačiÄ dienÄ paskambino savo vadovui Jonavos rajono socialinių paslaugų centro direktoriui, kadangi tai buvo jo tiesioginis nurodymas, papasakojo apie situacijÄ , po to atrašė vaiko teisėm ir policijai raÅ¡tus. SekančiÄ dienÄ paskambino iÅ¡ J. S. mokyklos pavaduotoja, kuri pasakė, kad tos pačios dienos, kada lankėsi Å¡eimoje, vakarÄ paskambino V. T. savo sÅ«naus T. U. klasės auklėtojai ir informavo, jog T. U. susižeidė žaisdamas lÅ«pÄ ir tam, kad nekiltų jokių įtarimų pranešė, kad rytoj ateis į mokyklÄ susižeidęs. Mokyklos pavaduotoja paskambino pasiklausti, kÄ tokiu atveju daryti ir jie nurodė, kad, jeigu kyla kažkokių įtarimų, tai reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. 2019 m. rugsėjo 21 d.

V. T. paskambino ir pranešė, kad jos vaikas T. U. žaidė su kate ir su keliu užsigavo lÅ«pÄ , tam kad nekiltų jokių įtarimų, ji mums norėjo praneÅ¡ti. Po skambučio iÅ¡ mokyklos informavo savo tiesioginį vadovÄ apie esamÄ situacijÄ , kuris nurodė skambinti bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Vaikų teisių tarnybai ir policijos pareigÅ«nams paskambinusi pasakė, kad iÅ¡ mokyklos paskambino pavaduotoja, kuri pranešė, kad T. U. atėjo su praskelta lÅ«pa į mokyklÄ . TÄ dienÄ jos buvo nuėję į mokyklÄ su V.

T. ir L. D., kur pamatė policijos pareigÅ«nus ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojÄ . Iki 2017 m. rugsėjo 20 d. jokių praÅ¡ymų lankytis Å¡eimoje nebuvo gavę ir Å¡ios Å¡eimos nežinojo. Å iuo atveju buvo gautas praÅ¡ymas iÅ¡ vaiko teisių apsaugos tarnybos teikti paslaugas. Informavo V. T., kad yra tokia galimybė gauti kompleksines paslaugas nesant Å¡eimai įtrauktai į kažkokius sÄ raÅ¡us. V. T. atrodė pasimetusi dėl to, kad jie atėjo, bet ne dėl to, kad ji bÅ«tų kažkÄ blogo padariusi.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. D. paaiÅ¡kino, kad dirbo (duomenys neskelbtini). PirmÄ kartÄ su V. T. Å¡eima susidÅ«rė, kai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus gavo raÅ¡tÄ su praÅ¡ymu teikti Å¡eimai specialistų konsultacijas dėl galimai patiriamo smurto mažamečio T. U. atžvilgiu, prieÅ¡ kurį galimai smurtavo jo motina V. T.. Vadovaujantis tuo raÅ¡tu apsilankė Å¡eimoje trys socialinės darbuotojos, tai ji, R. B. ir V. T.. Nuvykus pas V. T. į namus, ji buvo blaivi, namų aplinka tvarkinga.

PaaiÅ¡kino V. T., kokiÄ informacijÄ gavo iÅ¡ Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir kokiu tikslu atėjo pas jÄ . V. T. atrodė sudirgusi, susinervinusi. Namų aplinka tvarkinga, nors ir kukli. Paklausė V. T., ar ji naudojo smurtÄ mažamečio T. U. atžvilgiu, tačiau ji paneigė naudojusi smurtÄ savo sÅ«naus atžvilgiu ir pasakė, kad tik kartais pakeltu tonu jį sudrausmina. V. T. savo sÅ«nų T. U. apibÅ«dino kaip labai aktyvų, judrų vaikÄ . Dėl atsiradusių sumuÅ¡imų pas T. U. veide V. T. paaiÅ¡kino, kad perstatinėjant skalbimo maÅ¡inÄ jis užsigavo.

Paklausus apie kitus sužalojimus V. T. teigė, kad nežino, gal vaikas susižalojo lauke. V. T. pasiÅ«lė kompleksines paslaugas – psichologo konsultacijas, socialinių darbuotojų paslaugas, tėvystės įgÅ«džių grupės lankymÄ , bet tuo metu V. T. atsisakė paslaugų. Kiek pamena, kai lankėsi pas V. T. namuose, T. U. nebuvo, kadangi jis buvo mokykloje ir jie paprašė, kad V. T. su vaiku atvyktų į (duomenys neskelbtini) padalinį. V. T. į konsultacijÄ atvyko su savo vaiku T. U.. Tuomet irgi buvo tos pačios trys darbuotojos.

Pasikalbėjo su V. T. ir T. U. bei pastebėjo, atrodo, ant kairės akies voko mėlynę. Tikriausiai iÅ¡ pradžių pas T. U. pasiteiravo, iÅ¡ kur atsirado mėlynė ir jis paaiÅ¡kino, kad užsigavo lauke. V. T. patikslino, kad T. U. užsigavo ne lauke, kad jis meluoja ir iÅ¡ tikrųjų užsigavo namuose. Kai V. T. pasakė, kad T. U. sako ne tiesÄ , tai tada jis patvirtino mamos žodžius, kad užsigavo namuose. SekančiÄ dienÄ gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ J. S. mokyklos direktoriaus pavaduotojos G. L., kad T.

U. atvyko į mokyklÄ su praskelta lÅ«pa ir teiravosi, kas dirba su ta Å¡eima. Jų darbuotojos paaiÅ¡kino, kad su V. T. Å¡eima centras nedirba ir Å¡eima nėra įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡us. Rekomendavo paskambinti bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, jei kilo kažkokių įtarimų dėl vaiko sužalojimų. Gavę tokį praneÅ¡imÄ iÅ¡ mokyklos nusprendė ir jie paskambinti bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir praneÅ¡ti apie tai, kad vaikas atėjo į mokyklÄ sužalotas.

Tiksliai neprisimena, atrodo, kad ir V. T. tÄ dienÄ skambino tarnybai ir informavo apie įvykį, kad T. U. prasiskėlė lÅ«pÄ namuose. Tuomet nuėjo į mokyklÄ visos trys darbuotojos, kur buvo jau policijos pareigÅ«nai. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. Ž. paaiÅ¡kino, jog yra (duomenys neskelbtini) daugiafunkcio centro mokytoja, ten dirba nuo 2015 m. BÅ«tent 2015 metais atėjo dirbti į tÄ mokyklÄ Ä¯ 3a klasę, kur ir susitiko su T. U., kadangi jis buvo tos klasės mokinys. Vaikas turėjo specialiųjų ugdymo poreikių, jam buvo skirta speciali Å¡vietimo pagalba mokykloje, tai yra socialinio pedagogo, logopedo ir specialiojo pedagogo.

Su T. U. mama V. T. bendraudavo beveik kiekvienÄ dienÄ , kadangi ji labai dažnai skambindavo, kaip mokytojai, ir klausdavo, kas užduota namų darbų, jei kažko nesuprasdavo, kÄ su vaiku kartu turi padaryti, tai klausdavo jos. BÅ«davo, kad vaikas ateidavo į mokyklÄ su tam tikromis traumomis, tarkim guzu kaktoje, lūžusiu nagu. V. T. visada paskambindavo iÅ¡ vakaro ir pasakydavo kas atsitiko, kad, ar vaikas griuvo ir susimušė, ar prisivėrė durimis pirÅ¡tÄ , ar apdraskė kačiukas. V. T. bent tris kartus yra skambinusi, kad T.

U. į mokyklÄ ateis sužalotas. BÅ«davo, kad V. T. paskambindavo net ir vakare tam, kad informuotų. VienÄ kartÄ T. U. kaktoje buvo iÅ¡kilęs guzas ir V. T. paaiÅ¡kino, kad vaikas kieme bėgdamas parpuolė. Buvo ir taip, kad pranešė, jog T. U. buvo su durimis prisivėręs pirÅ¡tÄ ir lyg tai lovÄ skleidė ir užsigavo. Ar kažkoks įvykis buvo, kad T. U. susižalojo į skalbimo maÅ¡inÄ neprisimena. Taip pat buvo, kad T. U. žaidė su kate ir dėl to buvo apdraskytas veidas, ausys, kaklas. Apie T.

U. sužalotÄ lÅ«pÄ V. T. nepranešė. Buvo atvejis, kad T. U. atėjo į mokyklÄ trečios klasės pabaigoje, 2015 – 2016 mokslo metais ir ji pastebėjo, kad jam buvo įdrėksta ausis. Tada T. U. pasakė, kad darė namuose namų darbus ir mama V. T. jam buvo už tos ausies paėmusi ir užsukusi lyg už tai, kad kažko neparašė, ar kažkas tokio. Ä® mokyklÄ iÅ¡sikvietė vaiko mamÄ V. T., kuri visada geranoriÅ¡kai ateidavo į mokyklÄ . Su V. T. problemų dėl bendradarbiavimo niekada nebuvo.

T. V. T. pasakė, kad ji T. U. užsuko ausį, kadangi nesusilaikė ir liko įbrėžimas nuo jos ilgo nago. Po to įvykio bendravo ir su mokyklos socialine pedagoge trise, daugiau tokių pasikartojančių atvejų nebuvo. MokyklÄ T. U. lankė gerai. Atsakinga už klasę buvo iki 2017 m. birželio 1 d. Ar 2016 m. gruodžio 28 d. vaikas buvo sužalotas, nežino, vaikas nieko nepasakojo, tuo metu turėjo bÅ«ti Kalėdinės atostogos. T. U. buvo linkęs susimuÅ¡ti su klasiokais. T. U. bÅ«davo labai aktyvus ir mokykloje.

Per savo aktyvumÄ vaikas susižalodavo. Vertina, kad T. U. ne visada sako tiesÄ , kadangi bÅ«davo, jog vaikams kartais girdavosi nebÅ«tais dalykais. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. J. paaiÅ¡kino, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. mažamečio nukentėjusiojo T. U. apklausa vyko vaiko apklausos kambaryje policijos komisariate. Apklausoje taip pat dalyvavo psichologė K. V. ir VVTAÄ®T atstovė L. K.. T. U. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės dėl galimybės atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ savo motinÄ , tačiau nepamena, kaip buvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės ir pareigos nukentėjusiam T.

U. ir kas jas iÅ¡aiÅ¡kino. Apklausas turėtų vykdyti ikiteisminio tyrimo teisėjas, bet mažamečio T. U. apklausa buvo atlikta policijos patalpose, o ne pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kadangi tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo tokia praktika, kad vaikas buvo apklausiamas policijos komisariate. Nepamena, ar apklausos metu uždavinėjo T. U. klausimus ir kas uždavinėjo nukentėjusiam T. U. klausimus. Policijos komisariate tuo momentu buvo apklausos kambarys, tačiau, kiek prisimena, nebuvo pajungta filmavimo įranga.

Mažamečio T. U. apklausa turėjo bÅ«ti filmuota planÅ¡etiniu kompiuteriu. PrieÅ¡ apklausÄ buvo kalbama su vaiku, o pati apklausa bÅ«davo filmuojama. Kodėl nebuvo filmuojamas teisių iÅ¡aiÅ¡kinimas vaikui, negali atsakyti, pati nenusprendė, nuo kada pradėti apklausÄ . Nepamena, kas atvežė vaikÄ Ä¯ policijÄ , nežino, ar vaikas į policijos komisariatÄ atvežtas iÅ¡ mokyklos. Nežino, nuo kelių metų vaikai gali patys pasiraÅ¡yti protokolÄ dėl teisių iÅ¡aiÅ¡kinimo, nežino, ar vaikas pasirašė teisių iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolÄ .

Negali atsakyti, kodėl mažamečiui T. U., kuriam tada buvo 10 metų, buvo duotas teisių iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolas pasiraÅ¡yti. Negali atsakyti, kodėl protokolas nebuvo pasiraÅ¡ytas VVTAÄ®T atstovės L. K.. Mano, kad iÅ¡aiÅ¡kinant teises mažamečiui T. U. per apklausÄ dalyvavo ir VVTAÄ®T atstovė L. K.. Negali atsakyti, kodėl apklausos protokole nėra nurodyta, kokius klausimus pateikinėjo VVTAÄ®T atstovė L. K.. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. F. paaiÅ¡kino, kad 2017 metais dirbo socialine pedagoge mokykloje apie 10 metų.

T. U. buvo penktoje klasėje, kai klasės vaikai rugsėjo mėnesį pasakė, kad jų klasės draugas T. U. primuÅ¡tas. P. T. U. ir T. T. pas save. PaaiÅ¡kėjo, kad einant namo iÅ¡ mokyklos T. U. sukonfliktavo su T. T. ir pokalbio metu T. T. pasakė, kad jis sudavė T. U. į kaktÄ . Pastebėjo, kad T. U. buvo apdraskytas kaklas ir tos žymės buvo didelės. T. T. pasakė, kad kaklo jis T. U. nesužalojo, jis trenkė vienÄ kartÄ jam į veidÄ ir nubėgo. T. U. tada ir pasakė, kad sužalojimÄ ant kaklo jam padarė mama.

Tuomet ji nuėjo pasikalbėti su mokyklos vadovu ir paprašė, kad pokalbyje dalyvautų ir psichologė bei buvusi klasės vadovė. Tuomet jie tęsė pokalbį ir T. U. vėl pakartojo, kad jam sužalojimÄ ant kaklo padarė mama, kad nieko tokio, jam užgis ir jis pats kaltas dėl to. RaÅ¡tu informavo Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ . KitÄ dienÄ pas jÄ atėjo mokyklos psichologė ir T. U. klasės vadovė G. U., pergyvendama, kad į mokyklÄ atėjo T. U. su dar didesnėmis smurto žymėmis ant veido.

TÄ dienÄ vaiko nematė. Psichologei pasakė, kad raÅ¡tas dėl galimo smurto T. U. atžvilgiu yra iÅ¡siųstas į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir policijÄ , tai institucijos sureaguos ir pastebės visa tai. S. T. U. matė tris kartus. Vienas kartas buvo, kai valgyklos vedėja atėjo ir pasakė, kad vaikas valgo nuo langelio ir jis yra su mėlynėmis tarp akių. Tada pakalbėjo su klasės vadove, kuri pasakė, jog V. T. paaiÅ¡kino, kad T. U. nukrito. Tuo metu T. U. buvo trečioje klasėje, tačiau kurie tai buvo metai negali pasakyti.

Antras sužalojimas T. U. buvo tada, kai pamatė, jog buvo jam užplėštos ausytės. Tuomet kvietėsi į mokyklÄ V. T., kuri paaiÅ¡kino, kad ji vaikui užplėšė ausytes. Tame pokalbyje dalyvavo ir T. U. klasės vadovė. Kokie tai buvo metai, neprisimena. Trečias kartas buvo 2017 m. rugsėjo mėnesį, kai pas jÄ atėjo du susimušę vaikai ir ji pamatė ant T. U. kairės pusės kaklo srityje įdrėskimus. T. U. pasakė, kad sužalojimus padarė mama, tačiau jis nesakė, už kÄ buvo sužalotas.

T. U. tada buvo jau penktokas. TÄ kartÄ su V. T. nekalbėjo apie sužalojimus ir kokiu bÅ«du jie atsirado pas T. U.. Pas T. U. buvo dar ir kaktoj guzas, kurį sakė, kad jam įstatė kitas vaikas. Tuo metu lÅ«pa jam sužeista nebuvo. Tai buvo 2017 mokslo metų pradžia, galėjo bÅ«ti rugsėjo mėnesio 16 – 17 d. Sužalojimų lÅ«pų srityje ir nubrozdinimų veide pas T. U. tada nebuvo. Apie kažkokius kitus T. U. sužalojimus nieko nežino. Tuo metu T. U. klasės vadovė buvo G. U.. Kalbėjo prieÅ¡ tai su T.

U. klasės vadove apie tai, kad T. U. gali bÅ«ti linkęs iÅ¡sigalvoti ir buvo visokių pamÄ stymų. T. U. bendraujantis, mandagus berniukas. Nežino, ar vaikas linkęs fantazuoti ar ne, bet tada ji juo patikėjo. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja L. K. paaiÅ¡kino, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį V. T. Å¡eima tapo žinoma (duomenys neskelbtini), kurioje ji dirba. Gavo iÅ¡ mokyklos praneÅ¡imÄ dėl galimai panaudoto smurto T. U. atžvilgiu. RaÅ¡tas buvo adresuotas ir Jonavos policijos komisariatui, laukė, kol bus pakviesti į apklausÄ .

Kadangi apklausos procesas nebuvo inicijuotas ir gavo dar vienÄ praneÅ¡imÄ iÅ¡ socialinių paslaugų centro apie galimai panaudotÄ smurtÄ T. U. atžvilgiu, susisiekė su Jonavos policijos pareigÅ«nais ir paklausė, ar jie yra gavę tokius dokumentus. Policija nurodė, kad tokių raÅ¡tų jie neturi ir tuomet ji nedelsiant tuos abu raÅ¡tus jiems persiuntė ir prašė skubiai imtis priemonių. Kai buvo pakviesta dalyvauti T. U. apklausoje, tai buvo pasiraÅ¡ytas skyriaus vedėjo įgaliojimas atstovauti apklausoje berniuko interesus, kÄ ji ir darė.

Apklausa vyko Jonavos rajono policijos komisariate, adresu: (duomenys neskelbtini). Apklausoje dalyvavo tyrėja, psichologė ir ji. Vaiko apklausÄ vykdė visi dalyvavę apklausoje. ApklausÄ inicijavo tyrėja. Apklausa vyko tyrėjos kabinete, bet, ar tikrai, negali patvirtinti. Neprisimena, ar vaiko apklausa vyko tyrėjos kabinete, ar tam pritaikytoje patalpoje. T. U. apklausa galimai galėjo vykti tyrėjos kabinete. Kaip buvo aiÅ¡kinamos mažamečiui nukentėjusiajam teisės, negali atsakyti, kadangi teises aiÅ¡kino tyrėja.

Neprisimena, ar tyrėja aiÅ¡kino vaikui teises, ar tiesiog iÅ¡vardino straipsnius, kuriuose yra numatytos jo teisės. Neprisimena, ar mažamečiui T. U. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė neduoti parodymų prieÅ¡ savo artimÄ Å¡eimos narį. Mano, kad teisės T. U. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos ir nepareikalavo, kad tai bÅ«tų filmuojama. Kada T. U. pasirašė dokumentus ar prieÅ¡ apklausÄ ar po jos negali atsakyti. Jai protokolas, kaip vaiko atstovei dėl teisių iÅ¡aiÅ¡kinimo, buvo pateiktas po T. U. apklausos. VaikÄ apklausinėjo ir tyrėja, ir psichologė, ji taip pat uždavė keletÄ klausimų.

Mažamečio nukentėjusiojo apklausÄ vykdant apklausiamasis turi atsakyti į užduodamus klausimus. ApklausÄ vykdant yra praÅ¡oma mažamečio nukentėjusiojo rodyti, kaip jis susižalojo arba buvo žalojamas. Neprisimena, ar sakė T. U., kad jo mama prisipažino jį skriaudusi ir kÄ jis gali į tai atsakyti. T. U. teises atstovavo tik apklausoje, tokia praktika pas juos buvo visada. Neturėjo tokių duomenų, kad galima inicijuoti vaiko apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Nežinojo, kad vaikas turi bÅ«ti apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .

Neatsimena, ar apklausos metu pakeltu tonu sakė T. U. ,,T., tu privalai sakyti tiesÄ â€˜â€˜. Neprisimena, kaip T. U. sakė, kad „kÄ tu sakytum, jei aÅ¡ pasakyčiau, kad mama prisipažino, kad tave skriaudė“. Jai V. T. nebuvo prisipažinusi, kad vartojo smurtÄ nukentėjusiojo T. U. atžvilgiu, iki tol ji V. T. nebuvo net mačiusi. Byloje buvo peržiÅ«rėtas nukentėjusiojo T. U. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu vaizdo bei garso įraÅ¡as. PeržiÅ«rėjus šį įraÅ¡Ä , nukentėjusiojo atstovė, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinio tarnybos prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių skyriaus įgaliota atstovė L.

M. paaiÅ¡kino, jog vaizdo įraÅ¡e matyti, kad klausimus daugiausiai užduoda psichologė ir Vaiko teisių tarnybos atstovė, tačiau mažamečių vaikų apklausas turi atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjas. NeiÅ¡girdo, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos teisės ir pareigos mažamečiu T. U.. Negali atsakyti, ar vaiko apklausos protokole turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡iusi psichologė K. V., tačiau, kiek yra dalyvavusi apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tai turi pasiraÅ¡yti apklausos protokole visi apklausoje dalyvavę asmenys.

Negali atsakyti, kaip buvo suraÅ¡ytas apklausos protokolas ir, ar jis buvo perskaitytas mažamečiui T. U.. Nurodė, kad apklausoje buvo užduota daug menamų klausimų ir nederėtų tokių klausimų užduoti vaikui kaip, kad L. K. paklausė per apklausÄ mažamečio T. U.: ,,kÄ tu pasakytum, jei aÅ¡ tau dabar pasakyčiau, kad už sienos yra tavo mama, kuri prisipažino tave skriaudusi‘‘. Užduodami menami klausimai mažamečiui T. U. yra negalimi. Pagal įstatymÄ tyrėjas vykdo apklausÄ , o psichologas ir specialistas jam tik padeda apklausti vaikÄ .

Å iuo atveju negirdėjo užduodamų klausimų iÅ¡ tyrėjos, negali atsakyti, ar buvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės ir pareigos mažamečiui nukentėjusiajam T. U.. Å ioje apklausoje nebuvo perskaityti mažamečio T. U. parodymai ir jam nebuvo leista papildyti apklausos arba su kažkuo sutikti – nesutikti. Apklausta teisiamojo posėdžio metu ekspertė A. Å . paaiÅ¡kino, kad visÄ ekspertizės laikÄ matėsi, kad T. U. siekiantis akcentuoti pozityvius dalykus, gerus dalykus, kad Å¡iuo metu yra viskas gerai.

Savo atsakymais ir savo elgesiu T. U. tarsi sakydavo, kad jūs manęs neklausinėkit, kad viskas jam yra gerai. Kalbant tiesiogiai apie byloje nagrinėjamus įvykius jis klausiant pradėjo jaudintis labiau ir tuomet mintis dėstė nebe sklandžiai. T. U. iškarto aiškinosi apie parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. T. U. labai tiksliai atsimena skaičius, vaikams nebūdingai ir netipiškai. Iš kalbėsenos, iš verbalikos, balso tono, iš viso to aišku, kad jis bandė nuoširdžiai įtikinti, jog jis apklausos metu melavo apie atliktus mamos veiksmus.

Å iuo atveju T. U. myli savo mamÄ , bet kokiomis sÄ lygomis. T. U. žodžius vertina kritiÅ¡kai, kadangi ekspertizės metu jis negalėjo atskleisti savo asmeninės patirties kas susiję su byloje tiriamais įvykiais. Labai svarbu, kad versijos prieÅ¡tarauja apie labai konkretų tÄ patį epizodÄ . Kalbant apie tÄ pačiÄ skalbimo maÅ¡inÄ yra pateikiami trys variantai kaip tai įvyko. Yra neatitikimai visame kame – žodžiuose, elgesyje, verbalikoje. Negali atsiminti, ar Å¡itoj byloj žiÅ«rėjo vaiko apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu.

Tai, jog T. U. yra daromas poveikis nustatė iÅ¡ bylos medžiagos ir medicininių dokumentų, kuriuose matyti, kad T. U. yra dažnai konsultuotas traumatologų, dėl traumų, įvairiausių sumuÅ¡imų. IÅ¡vadas formavo pagal visus tuo metu turėtus duomenis, tai ir medicininius ir pagal specialisto iÅ¡vadÄ ir kitus turėtus duomenis. Apie fizinių bausmių taikymÄ rodo duomenų visuma, nuo prieÅ¡taringų, tiek mažamečio, tiek mamos, tiek močiutės parodymų, kadangi jie visi pasakoja skirtingai kaip vaikas užsigavo į skalbimo maÅ¡inÄ .

Apklausta teisiamojo posėdžio metu vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė E. K. paaiÅ¡kino, kad vaiko emocijų sutrikimas yra neabejotinas, jis tikrai labai neramus, sunkiai bendraujantis. T. U. nerimastingumas labai paaÅ¡trėjo tada, kada pradėjo kalbėti apie ikiteisminiam tyrime nurodomas detales, tai rodo kad jam tie faktai kelia didelę įtampÄ ir jam sunku susitvarkyti su savo emocijomis. Faktas, kad daromas poveikis, kas jam kelia dar didesnę įtampÄ , jis pradėjo dar labiau jaudintis, sunkiai kalbėti, jam pradėjo strigti gerklėje žodžiai, pradėjo skųstis galvos skausmais.

Visa tai rodo, kad visi tie įvykiai ir byla, ir patirtos fizinės bausmės, visa visuma sutrikdė jo emocinę sveikatÄ . Vertina, kad vaikui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi remiamasi 10 dienų laikotarpiu, įvykiai nagrinėjami 2017 metų, 2018 metų ir vis tiek tas emocinis sutrikimas matomas, dėl to ir nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuo kurio konkrečiai įvykio, tai pasireiÅ¡kė, ar nuo daromo poveikio ar nuo kitų dalykų, ekspertizės metu negalėjo nustatyti. Neteigia, kad nesunkų sveikatos sutrikdymÄ padarė bÅ«tent kaltinamoji V.

T., tačiau mato sutrikimÄ , kuris įtakotas kažkokių veiksmų. Remiasi fizinio smurto faktais, kurie nustatyti ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Taip pat jau 2014 metais mokykla kėlė įtarimÄ dėl galimo smurto iÅ¡ mamos. Dėl to, faktas, kad vaikas buvo auklėjimas galimai fizinėmis bausmėmis, dėl ko jam iÅ¡sivystė minėtas sutrikimas. Medicininiuose dokumentuose matyti, kad T. U. yra dažnai konsultuotas traumatologų, dėl traumų, įvairiausių sumuÅ¡imų. Dažnos traumos yra dėl galimai taikomų fizinių bausmių, tai yra jos nuomonė.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu ekspertas Ą. S. paaiÅ¡kino, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. ambulatorijoje apžiÅ«rėjo T. U., gimusį (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros metu dalyvavo medicinos registratorė ir Vaiko teisų skyriaus vyr. specialistė L. K.. ApžiÅ«ros metu matėsi keletas pavirÅ¡inių sužalojimų, tai kairės akies voko srityje buvo besirezurbuojanti kraujosruva, senas randas kairės akies voko viduriniame trečdalyje, nubrozdinimai deÅ¡iniame skruoste ir deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, sÄ lyginai Å¡viežias randelis kairiame kampe virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje ir smulkios apie 1 cm. skersmens kraujosruvos abiejų žastų priekiniuose pavirÅ¡iuose.

Minėti sužalojimai buvo įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir konstatuota, kad jie padaryti ne vienu metu. Pateikta iÅ¡vada yra tikimybinė. Nubrozdinimai deÅ¡iniame skruoste ir deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje gali bÅ«ti padaryti ir užsikabinus einant ar bėgant už Å¡akos, tokius sužalojimus galima padaryti ir su nagu grybÅ¡telėjus arba neatsargaus judesio metu kažkur lendant susižaloti. Griuvimui tokie sužalojimai nebÅ«dingi. Tokius sužalojimus, kokie buvo rasti T. U. deÅ¡iniame skruoste ir deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje galėtų padaryti ir katė su savo nagais, jei ji vaikščiotų po žmogų ar prie jos žmogus bÅ«tų pasilenkęs ar tÄ gyvÅ«nÄ kilnojant.

Poodinė kraujosruva akies virÅ¡utiniame voke galėjo bÅ«ti padaryti nebÅ«tinai suduodant smÅ«gį, bet ir atsitrenkiant į kažkokį bukÄ daiktÄ . Å iuo atveju tokie sužalojimai tikrai galėjo atsirasti ir vaikui atsitrenkus į skalbimo maÅ¡inÄ . Randelis virÅ¡utinės lÅ«pos kairiame kampe gleivinėje galėjo atsirasti nuo nedidelės žaizdelės, kuri sugijo randu. Randas buvo dar nesenas, kadangi rausvas. Vaikas kažkokiu bÅ«du buvo tÄ lÅ«pÄ susimušęs mažiausiai prieÅ¡ kelias savaites.

LÅ«pos trauma atsirado po to kai buvo sumuÅ¡ta ta sritis, kurioje yra randelis, tai reiÅ¡kia, kad virÅ¡utinės lÅ«pos kairiame kampe buvo patirtas kažkoks smÅ«gis. KategoriÅ¡ki sprendimai negalimi, kas, kaip ir kada tai padarė. Toks sužalojimas galėtų atsirasti ir lankstantis atsitrenkiant galvai į kelį, kadangi tai ne lÅ«pos vidurys ir nosis nenukentėjo. Pas kiekvienÄ nedidelį vaikÄ galime rasti tokių sužalojimų ir ant kojų, rankų. Dėl kraujosruvų abiejų žastų srityse, dažniausiai tokios mėlynės, kraujosruvos atsiranda suspaudžiant pirÅ¡tais.

Labiausiai tikėtina, kad buvo spustelta rankomis, bet negali atmesti ir kitokių tikimybių. SmÅ«giuojant delnu per skruostÄ yra sunku padaryti įbrėžimÄ . Å iuo atveju yra matomas vienas įbrėžimas ir dėl to jis labai mažai informatyvus, nes nėra su kuo lyginti. Kitų sužalojimų kÅ«ne nematė, todėl apie kaklo nugarinėje dalyje minimÄ sužalojimÄ neaprašė. Tokio sužalojimo tada nematė, nes jo nebuvo. ApžiÅ«rėdami vaikÄ nenustatė sužalojimų, bÅ«dingų delno suduotam smÅ«giui.

Sužalojimai, matomi toje žastų dalyje, kur yra raumuo, kokie buvo rasti pas tiriamÄ jį, gali atsirasti ir atsitrenkiant į durų kampÄ , laiptų turėklÄ . Abejonių Å¡iek tiek kelia, kad sužalojimai matomi abiejuose žastuose simetriÅ¡kai, bet kadangi tokia trauma yra pas berniukÄ , kuris labiau aktyvus ir stumdosi, tai visai tikėtina, kad sužalojimai atsirado ir kažkur atsitrenkiant. IÅ¡ Valstybinės teismo tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G2789/2017(02) matyti, kad T. U. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies virÅ¡utiniame voke iÅ¡sivystė nuo vieno smÅ«gio kietu, buku daiktu apie 7-10 parų iki apžiÅ«ros.

Odos nubrozdinimai deÅ¡iniame skruoste ir deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje padaryti briaunÄ turinčiu daiktu ar pavirÅ¡iumi dviem poveikiais apie 3-5 paros iki apžiÅ«ros. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose padaryti kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu, greičiausiai suspaudžiant Å¡iÄ sritį pirÅ¡tais ir mažiausiai dviem poveikiais apie 5-7 paros iki apžiÅ«ros. Randelis virÅ¡utinės lÅ«pos kairio kampo gleivinėje susidarė sugijus pavirÅ¡inei žaizdelei apie kelios savaitės iki apžiÅ«ros.

Savigynai bÅ«dingų sužalojimų nėra. Neatmetama galimybė, kad vaikas taip galėjo susižaloti ir pats. Sužalojimai tiek visumoje, tiek vertinant atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (tomas 1, b. l. 43). IÅ¡ 2018 m. gruodžio 6 d. – 2019 m. sausio 17 d. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad:

1. nuo 2012-08-09 T. U. diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F90.0). Å is sutrikimas apsunkino T. U. adaptacijÄ ir mokymosi procesus. Be to, ekspertizės metu jam konstatuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), susiję su įtariamosios V. T. veiksmais, dar labiau trikdantys kasdienį funkcionavimÄ bei adaptacijÄ . Dėl to jam rekomenduojama sisteminga, tęstinė psichiatrinė, psichologinė pagalba.

2. Å iuo metu T. U. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8). Dabartinė jo bÅ«sena atskleidžia jam daromÄ poveikį, jis yra baimingas, nerimastingas dėl galimų byloje nagrinėjamų įvykių pasekmių – dėl Å¡ios situacijos yra daroma žala jo asmenybės formavimuisi, adaptyvumui, sudaro sÄ lygas elgesio problemoms gilėti;

3. T. U. protinis išsivystymas (tame tarpe, ir suvokimas) atitinka amžiaus normas. T. U. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų ar psichikos būklių, dėl kurių jis siektų kurti, išgalvoti byloje nagrinėjamas aplinkybes (melavimas yra bendražmogiška ypatybė, todėl ekspertizės metu nevertinama). Nustatyta, kad T. U. galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines byloje nagrinėjamas aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai), jas įsiminti ir vėliau atgaminti, tačiau parodymai duodami netolygiai – tiek remdamasis asmenine patirtimi, tiek ir dėl jam daromo motinos poveikio;

4. T. U., atsižvelgiant į jam bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo psichinę ir psichologinę bÅ«kles, jo protinį iÅ¡sivystymÄ bei turimas žinias, jo supratimas apie su juo atliekamų procesinių veiksmų pobÅ«dį yra pavirÅ¡utiniÅ¡kas, nepilnas. T. U. yra priklausomas nuo jam reikÅ¡mingų prieraiÅ¡umo asmenų (motinos);

5. Šiuo metu T. U. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų suprasti konkrečių faktinių aplinkybių.;

6. T. U., atsižvelgiant į jam bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo psichinę ir psichologinę bÅ«kles, jo protinį iÅ¡sivystymÄ bei turimas žinias, galėjo suprasti fizinio smurto pobÅ«dį (kas tai yra muÅ¡imas, betarpiÅ¡kai sukeliamas pasekmes). Tikėtinai pilnavertis fizinio smurto suvokimas formavosi prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, o kartu – ir jam pačiam aktyviai tuo domintis;

7. T. U. šiuo metu dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose nerekomenduojama dėl jam daromo poveikio;

8. Å iuo metu T. U. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F.93.8), susiję su įtariamosios V. T. veiksmais: nevienkartiniu fiziniu smurtu (remiantis medicinine dokumentacija ir ikiteisminio tyrimo medžiaga) ir daromo poveikio, stengiantis pateisinti įtariamÄ jÄ , ir dar labiau trikdantys jo kasdienį funkcionavimÄ bei adaptacijÄ . Jo psichikos bÅ«klę paveikė visų Å¡ių faktorių visuma ir tai vertinama, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat T. U. nustatyta diagnozė: aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F.90.0) (t. 3, b. l. 18-30). Byloje pateiktu 2019-09-24 Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko globos (rÅ«pybos) peržiÅ«ros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta grÄ Å¾inti vaikÄ motinai nuo 2018-10-01 gyventi nuolat (t.

3. b. l. 64). Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie SADM 2018-09-27 raÅ¡te Nr. 5SD-1348 „Dėl laikinosios globos nutraukimo“ nurodyta, kad: 2018-09-24 atlikta vaiko laikinosios globos peržiÅ«ra. V. T., norėdama susigrÄ Å¾inti sÅ«nų, pripažino pagalbos Å¡eimai bÅ«tinumÄ , sutiko priimti socialines paslaugas sÅ«nui ir Å¡eimai. Ji įsipareigojo bendradarbiauti su gyvenamosios vietos socialines paslaugas teikiančiomis įstaigomis bei specialistais, kurių reikia sÅ«naus T. ugdymui. V. T. sutuoktinis padeda jai rÅ«pintis T., jų tarpusavio santykiai geri. <...> Atsižvelgiant į tai, kad motina V. T. deda pastangas susigrÄ Å¾inti vaikÄ ir auginti jį pati, taip pat į vaiko norÄ gyventi su motina, pablogėjusiÄ globėjos sveikatÄ , nuspręsta laikinÄ jÄ globÄ nuo 2018-10-01 nutraukti ir grÄ Å¾inti vaikÄ motinai, užtikrinant socialinių paslaugų teikimÄ Å¡eimos gyvenamojoje vietoje (t. 3, b. l.

66) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-10-01 įsakymu Nr. AD1-2351 pripažintas netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. AD1-2518 „Dėl laikinosios globos (rÅ«pybos) nustatymo T. U.“ (t. 3, b. l. 67). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi bÅ«ti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi viena iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo sÄ lygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos ir įvertintos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.

Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos. Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes, ko reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K- 205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, turintis pareigÄ uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams ar keliama tokios žalos grėsmė, baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis įvardija tik tas veikas, kurios iÅ¡ tikrųjų yra pavojingos, jomis daroma didelė žala. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 1 dalies nuostata reiÅ¡kia, kad nusikalstama veika turi ne tik formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėtį, įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, bet ir bÅ«ti pavojinga.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsniu, asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ , jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ (fizinio skausmo sukėlimas muÅ¡ant ar kitaip smurtaujant) padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, dėl to mažamečiui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas.

Å ios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti.

Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji V. T. savo kaltės nusikalstamų veikų padaryme nepripažino ir teigė, kad sÅ«naus T. U. nemušė. Nukentėjusysis T. U. teisiamajame posėdyje apklausiamas nuotoliniu bÅ«du parodymus duoti atsisakė. Nukentėjusiojo T. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vertintini kritiÅ¡kai ir dėl toliau iÅ¡dėstytų priežasčių jais negali bÅ«ti vadovaujamasi priimant nuosprendį Å¡ioje byloje. Ikiteisminio tyrimo metu atliekamos apklausos, siekiant gauti įrodymų – liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų, tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 184 – 186 straipsniai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnyje nurodyta, kad nepilnametį liudytojÄ ar nepilnametį nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas Å¡io Kodekso 184 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to praÅ¡o jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba Å¡io Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir ne daugiau kaip vienÄ kartÄ .

Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu bÅ«tina pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo. Jų apklausos metu turi bÅ«ti daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as. Jeigu nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje dalyvauja įtariamasis ar jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo užtikrinti, kad tokiam liudytojui ar nukentėjusiajam nebÅ«tų daromas neleistinas poveikis. Nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamÄ jį posėdį Å¡aukiami tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Atsižvelgiant į baudžiamojo proceso žalojantį poveikį nepilnamečio psichikai, antrinio traumavimo rizikÄ , Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio 2 dalies reikalavimus, visais atvejais bÅ«tina siekti, kad nepilnametis ikiteisminio tyrimo metu bÅ«tų apklausiamas vienÄ kartÄ . ApklausÄ turėtų atlikti nepilnamečių justicijos srityje besispecializuojantis ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar prokuroras, kai vaiko interesais to praÅ¡o jo atstovas, prokuroras ar gynėjas nepilnametį liudytojÄ ar nukentėjusįjį turi apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Nepilnamečio liudytojo apklausa turi bÅ«ti atliekama komfortabilioje vaikui aplinkoje, o apklausos metu turi bÅ«ti visapusiÅ¡kai užtikrinamos nepilnamečio asmens teisės. Å ioje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugsėjo 26 d. mažametis nukentėjusysis T. U. buvo apklausiamas Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato veiklos skyriuje, (duomenys neskelbtini) grupėje. ApklausÄ vykdė tyrėja A. J., dalyvaujant Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei L.

K., kuriai pavesta atstovauti mažamečio nukentėjusiojo T. U. interesus ikiteisminio tyrimo metu, bei psichologei K. V.. Tokių duomenų, kad bÅ«tų buvę praÅ¡oma mažametį nukentėjusįjį apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad mažamečio nukentėjusiojo teisė bÅ«ti apklaustam ikiteisminio tyrimo teisėjo nebuvo užtikrinta, nors, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalimi, bei siekiant apsaugoti mažamečio nukentėjusiojo – T.

U., kuris pagal byloje esančius duomenis tuo metu turėjo padidintÄ jautrumÄ ir su psichika susijusių sveikatos sutrikimų, teises ir iÅ¡vengti pakartotinės vaiko apklausos, tam buvo pakankamas pagrindas. Pažymėtina, kad apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ bÅ«tų mažiau traumuojanti nepilnametį nukentėjusįjį, nes apklausiamas jis bÅ«tų specialiai pritaikytame nepilnamečių apklausos kambaryje, be to tokiu bÅ«du bÅ«tų įgyvendinta rekomendacija, kad nepilnametis liudytojas bÅ«tų apklausiamas tik vienÄ kartÄ , tačiau mažamečio nukentėjusiojo T.

U. atstove paskirta Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė L. K., kuri turėjo užtikrinti vaiko teisių apsaugÄ ir įgyvendinimÄ , neteikė praÅ¡ymo mažametį nukentėjusįjį T. U. apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , o apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad netgi nežinojo, kad mažametis nukentėjusysis turi bÅ«ti apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Akivaizdu, kad mažametis nukentėjusysis T.

U. buvo atstovaujamas netinkamo atstovo, kuris neužtikrino mažamečio nukentėjusiojo teisių ikiteisminio tyrimo metu. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 3 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 4 straipsnio 1 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalies nuostatas visur ir visada pirmiausia reikia atsižvelgti į vaiko teisėtus interesus.

Å ie interesai turi bÅ«ti tinkamai ginami viso baudžiamojo proceso metu. Dėl socialinės ir psichologinės brandos ypatumų bei siekiant iÅ¡vengti baudžiamojo proceso traumuojančio poveikio procesiniai veiksmai su nepilnamečiais atliekami tik tais atvejais, kai turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti nusikalstamos veikos aplinkybės negali bÅ«ti nustatomos kitais bÅ«dais arba tai reikalautų didelių procesinių sÄ naudų. IÅ¡ teisiamųjų posėdžių metu apklaustų liudytojų – ikiteisminio tyrimo tyrėjos A.

J. bei Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės L. K. parodymų, pagarsinto mažamečio nukentėjusiojo T. U. apklausos ikiteisminio tyrimo metu vaizdo ir garso įrašo galima vertinti, kad mažamečio nukentėjusiojo T. U. teisės, garantuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso bei kitų teisės aktų, ikiteisminio tyrimo metu atliktos jo apklausos metu, nebuvo užtikrintos. Remiantis teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos L.

K. parodymais, mažametis nukentėjusysis 2017 m. rugsėjo 26 d. į apklausÄ Kauno apskrities VPK Jonavos policijos komisariate buvo atvežtas Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės L. K. ir tyrėjos A. J., joms paėmus vaikÄ iÅ¡ mokyklos, pamokų metu. Vaiko motina V. T., kuri laikytina vaiko atstove pagal įstatymÄ ir kuriai įtarimai tuo metu nebuvo pareikÅ¡ti, kardomosios priemonės jos atžvilgiu nebuvo taikomos, ne tik nelydėjo sÅ«naus T. U. į apklausÄ , Å¡ioje apklausoje nedalyvavo, tačiau jai apskritai nebuvo praneÅ¡ta apie tai, kad vaikÄ ketinama iÅ¡vežti iÅ¡ mokyklos ir kokiu pagrindu.

Remiantis liudytojo apklausos protokolu, mažamečio T. U. apklausa buvo vykdoma nuo 9.30 val. iki 10.30 val., kai tuo metu vaikas turėjo bÅ«ti pamokose. Tokių duomenų, kad mažamečio T. U. apklausÄ bÅ«tų siekta atlikti ne pamokų metu, nepateikta. Taigi, mažametis vaikas Å¡iuo atveju skubos tvarka, iÅ¡ anksto nepraneÅ¡us, buvo paimtas iÅ¡ saugios jam aplinkos ir, atskirai nuo savo motinos, jam nepažįstamų asmenų buvo iÅ¡vežtas apklausai, kas galėjo padaryti neigiamÄ poveikį vaiko psichinei sveikata, sukelti vaikui didelį iÅ¡gÄ stį.

Negana to, vadovaujantis liudytojos L. K. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, mažametis T. U., buvo apklausiamas tyrėjos kabinete, o ne specialiame vaiko apklausos kambaryje, tokiu būdu neužtikrinant vaiko apsaugos nuo baudžiamojo proceso traumuojančio poveikio vaiko psichinei sveikatai. Mažamečio nukentėjusiojo T. U. apklausos vaizdo ir garso įraše neužfiksuota, kad T. U. būtų buvusios išaiškintos kaip liudytojui (nukentėjusiajam) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81 straipsnyje nustatytos teisės. Kodėl teisių išaiškinimas mažamečiui nukentėjusiajam T.

U. nebuvo nufilmuotas, nei apklausai vadovavusi tyrėja A. J., nei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė L. K., apklausiamos teisiamuose posėdžiuose, paaiÅ¡kinti negalėjo. Todėl neatmestina galimybė, jog mažamečiui nukentėjusiajam T. U. jo teisės apskritai nebuvo aiÅ¡kinamos, juolab, kad teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta mažamečio atstovė L. K. paaiÅ¡kino, kad teisių iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolas jai buvo pateiktas po mažamečio T. U. apklausos, o ne prieÅ¡ apklausÄ .

Nors mažametis T. U. pasirašė teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolÄ , tai nesudaro pakankamo pagrindo be abejonių spręsti, kad T. U. jo teisės buvo iÅ¡aiÅ¡kintos ir kad tai buvo padaryta tinkamai, jam suprantamu bÅ«du. Teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja L. K. paaiÅ¡kino, jog nepamena, kaip buvo aiÅ¡kinamos mažamečiui nukentėjusiajam T. U. teisės ir neprisimena, ar tyrėja aiÅ¡kino vaikui teises, ar tiesiog iÅ¡vardino straipsnius, kuriuose yra numatytos jo teisės. Tai leidžia pagrįstai abejoti, ar mažametis T.

U. apskritai suprato savo teises ir galėjo jomis pasinaudoti, net jeigu jo teisės formaliai jam buvo iÅ¡dėstytos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovas pagal įstatymÄ turi teisę dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja jo atstovaujamas asmuo, ir padėti Å¡iam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis. Å iuo atveju L. K., kuri buvo paskirta T. U. atstove ir kuri turėjo užtikrinti vaiko teisių apsaugÄ jo apklausos metu, sprendžiant iÅ¡ jos pačios parodymų teisiamojo posėdžio metu bei vaiko apklausos vaizdo ir garso įraÅ¡o, elgėsi pasyviai ir nepasirÅ«pino, kad vaikas savo teisėmis realiai galėtų pasinaudoti.

PrieÅ¡ingai, po gera valia duotų mažamečio nukentėjusiojo T. U. parodymų apie tai, kokiais bÅ«dais ant jo kÅ«no atsirado sužalojimai, jo atstovė (duomenys neskelbtini)Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė L. K. ir psichologė K. V. primygtinai klausinėjo mažamečio nukentėjusiojo T. U. apie tai, kokius dar sužalojimus jam ankščiau yra padariusi mama V. T.. Mažamečio T. U. atstovė L. K. ir psichologė K. V. mažamečiui nukentėjusiajam T. U. sakė, kad jis joms turi sakyti tik tiesÄ , kad visi jo duoti parodymai liks tik tarp jų, ir nepakenks jo mamai V.

T., kad kambarys, kuriame vyko mažamečio apklausa, „saugo paslaptis“, kad mažamečio nukentėjusiojo parodymais jos nori padėti jo mamai pasikeisti. Taip pat net, jeigu apklausÄ vykdanti tyrėja A. J. mažamečiui nukentėjusiajam T. U. tik perskaitė atitinkamus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso straipsnius, reglamentuojančius liudytojo teises bei pareigas, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė L. K. privalėjo iÅ¡aiÅ¡kinti T. U. jo teises taip, kad mažametis vaikas jas galėtų suprasti, arba, jei pati to padaryti negalėjo, praÅ¡yti, kad vaikui bÅ«tų paskirtas atstovas (advokatas), galintis teikti teisinę pagalbÄ , tačiau savo pareigų nevykdė.

Å ioje byloje, vertinant mažamečio nukentėjusiojo T. U. parodymų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, svarbu tai, kad ikiteisminio tyrimo metu T. U. buvo praÅ¡oma duoti parodymus prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – motinÄ V. T., įtariamÄ panaudojus fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sÅ«nų T. U., todėl T. U., be kitų jo teisių, privalėjo bÅ«ti tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ savo Å¡eimos narį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Šia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostata baudžiamajame procese yra realizuotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas reiškia, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo vadovaudamiesi teisėsaugos institucijų pareigūnai galėtų reikalauti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius, o tokio reikalavimo nevykdant – taikyti poveikio priemones.

Konstitucijoje įtvirtintas draudimas skirtas valstybės institucijų pareigÅ«nams ir savaime nereglamentuoja apklausiamų asmenų veiksmų, tačiau minėta Konstitucijos nuostata užtikrina jų teisę neduoti parodymų apie save, savo Å¡eimos narius ar artimus giminaičius. Tokia apklausiamų asmenų teisė ir yra nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalyje. Nors įtariamojo ir kaltinamojo Å¡eimos narių ir artimųjų giminaičių teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso skyriuje „Liudytojai, ekspertai ir specialistai“, tačiau, atsižvelgiant į Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ draudimÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡iÄ teisę turi ne tik liudytojai, bet ir kiti baudžiamajame procese apklausiami asmenys, nepaisant jų procesinio statuso (nukentėjusieji, įtariamieji, kaltinamieji).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 45 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Vadinasi, tuo atveju, jeigu asmuo baudžiamajame procese turi bÅ«ti apklausiamas apie savo Å¡eimos narius ar artimuosius giminaičius, jam turi bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinta teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, nepaisant to, ar tokia pareiga nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso straipsnyje, reglamentuojančiame apklausÄ tam tikroje baudžiamojo proceso stadijoje, ar nenurodyta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-689/2018).

Å iuo atveju mažamečio nukentėjusiojo T. U. apklausos vaizdo ir garso įraÅ¡e, kaip jau minėta, apskritai nėra užfiksuota, kad T. U. bÅ«tų buvusios iÅ¡aiÅ¡kintos jo, kaip liudytojo (nukentėjusiojo), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintos teisės, todėl nėra pagrindo spręsti, kad T. U. žinojo ir suprato, kad gali neduoti parodymų prieÅ¡ savo motinÄ V. T.. Net, jeigu nukentėjusiajam ir buvo perskaitomos jo teisės prieÅ¡ apklausÄ , teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) protokole įraÅ¡yta, kad liudytojui iÅ¡aiÅ¡kintos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 83 straipsnyje bei 163 straipsnyje įtvirtintos liudytojo pareigos bei atsakomybė už ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nurodymų nevykdymÄ , abejotina, ar nepilnametis nukentėjusysis galėjo suprasti, kad jam atsisakius duoti parodymus prieÅ¡ savo motinÄ , jam ar jo motinai nebus taikoma jokia atsakomybė.

Apklausiama liudytoja L. K. paaiÅ¡kino, kad vykdant mažamečio nukentėjusiojo T. U. apklausÄ , jis turi atsakyti į užduodamus klausimus, o iÅ¡ mažamečio nukentėjusiojo T. U. apklausos vaizdo ir garso įraÅ¡o galima nustatyti, kaip Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. K. paliepia nukentėjusiajam: „T., tu privalai sakyti tiesÄ â€œ, arba užduoda jam menamÄ ir akivaizdų poveikį darantį klausimÄ : „kÄ tu sakytum, jei aÅ¡ pasakyčiau, kad mama prisipažino, kad tave skriaudė“.

Visa tai leidžia spręsti, kad T. U. ne tik nebuvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta jo teisė atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ savo motinÄ V. T., bet mažametis nukentėjusysis buvo skatinamas duoti parodymus, iÅ¡ mažamečio nukentėjusiojo T. U. buvo tikimasi ir jis buvo raginamas patvirtinti, jog jo motina V. T. prieÅ¡ jį panaudojo fizinį smurtÄ , kas buvo sÄ lyga V. T. pareikÅ¡ti įtarimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje padarymo, bei pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ prieÅ¡ asmenį.

Paminėti mažamečio nukentėjusiojo T. U. apklausÄ vykdžiusių pareigÅ«nų veiksmai buvo netinkami, jais buvo pažeistos mažamečio T. U. teisės. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai apklaustas mažametis nukentėjusysis T. U., teisiamojo posėdžio metu baigiamosiose kalbose pripažino ir kaltinimÄ baudžiamojoje byloje palaikiusi prokurorė, kuri nesirėmė mažamečio nukentėjusiojo T. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant pas ikiteisminio tyrimo tyrėjÄ A.

J.. Å ios bylos kontekste svarbu ir tai, kad pačiai V. T., kuriai praneÅ¡imas apie įtarimÄ dar nebuvo įteiktas, nebuvo leista dalyvauti mažamečio nukentėjusiojo T. U. apklausoje, todėl buvo pažeistos jos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso garantuojamos teisės, neužtikrintas mažamečio nukentėjusiojo T. U. parodymų, kaip tiesioginių įrodymų, patikimumas bei teisėtumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę pats apklausti liudytojus arba praÅ¡yti, kad liudytojai bÅ«tų apklausti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 185 straipsnį nukentėjusysis Å¡aukiamas ir apklausiamas kaip liudytojas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ garantijos nėra pažeidžiamos, jei kaltinamajam suteikiama pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieÅ¡ jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimus parodymų davimo metu arba vėliau procese (žr. pavyzdžiui, Sahdi v.

France, no. 14647/89, judgment of 20 September 1993). EŽTT ne kartÄ konstatavo, kad gynybos teisės yra apribojamos su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies d. punkto reikalavimais nesuderinama apimtimi tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiama apimtimi parodymais liudytojo, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis bÅ«tų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylÄ teisme (žr. pavyzdžiui, V. M. and Others v. the Netherlands, nos. 21363/93, 21364/93, 21427/93 and 22056/93, judgment of 23 April 1997).

Å ioje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamajai V. T. galimybė apklausti savo mažametį sÅ«nų, nukentėjusįjį T. U., suteikta nebuvo. Mažametis nukentėjusysis T. U. nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , mažamečio nukentėjusiojo apklausa policijos įstaigoje, kaip jau minėta, buvo vykdoma netinkamai, neiÅ¡aiÅ¡kinant T. U. jo teisių bei jų neužtikrinant, nebuvo siekiama tinkamai nustatyti nusikalstamos veikos iÅ¡aiÅ¡kinimui svarbių aplinkybių, nesiekta paÅ¡alinti jau toje baudžiamojo proceso stadijoje egzistavusių prieÅ¡taravimų, nes įtariamoji V.

T. niekuomet nebuvo pripažinusi, kad būtų smurtavusi prieš savo sūnų, T. U. paaiškinimai, duoti mokytojoms, socialinėms darbuotojoms, buvo prieštaringi, t. y., nors T. U. vienais atvejais teigė, kad mama jam sudavė, tačiau kitais atvejais visa tai neigė. Todėl V. T. dalyvavimas T. U. apklausoje būtų leidęs užtikrinti objektyvius nukentėjusiojo parodymus ir pašalinti iškilusias abejones dėl galimų nusikalstamų veikų padarymo. Šiuo atveju nepranešimas V. T. apie jos sūnaus, nukentėjusiojo T.

U., apklausÄ ir nesuteikimas jai teisės užduoti apklausiamajam klausimus, sudaro dar vienÄ savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atsisakyti ikiteisminio tyrimo metu duotus T. U. parodymus pripažinti įrodymais. Pažymėtina, jog apkaltinamÄ jį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai Å¡ie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbÄ byloje, yra pakankamai patikimi (Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, § 147) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, 2K-276-976/2015).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Taigi, spręsdamas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus ir ar jie patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytais veiksmais.

Å iuo atveju dėl aukščiau iÅ¡vardintų priežasčių, nekyla abejonių, jog ikiteisminio tyrimo metu atliktos nepilnamečio nukentėjusiojo T. U. apklausos metu gauti parodymai negali bÅ«ti laikomi teisėtais t. y., patikimais, tinkamais ir leistinais įrodymais, kuriais remiantis galėtų bÅ«ti sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai V. T. taikymo, nes nepilnamečio vaiko parodymai gauti neužtikrinus T. U. teisės atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ savo motinÄ V. T. bei darant jam neleistinÄ poveikį, t. y., skatinant T.

U. pripažinti, kad mama V. T. naudojo prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ . Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2789/2017(02) konstatuoti ant nukentėjusiojo T. U. kÅ«no nustatyti sužalojimai nėra pakankamas įrodymas faktui, jog kaltinamoji V. T. naudojo prieÅ¡ savo sÅ«nų T. U. fizinį smurtÄ , pripažinti, nes Å¡ioje iÅ¡vadoje patvirtinama, kad susižaloti vaikas galėjo ir pats. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu ekspertas Ą. S. taip pat paaiÅ¡kino, jog negali daryti tokios iÅ¡vados, kad sužalojimai ant T.

U. kÅ«no yra prieÅ¡ jį panaudoto fizinio smurto pasekmė, nes, pasak eksperto, pas kiekvienÄ nedidelį vaikÄ galime rasti tokių sužalojimų. Ekspertas neatmetė galimybės, kad sužalojimus, kokie buvo rasti T. U. deÅ¡iniame skruoste ir deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje galėtų padaryti ir katė su savo nagais, poodinė kraujosruva akies virÅ¡utiniame voke galėjo atsirasti ir vaikui atsitrenkus į skalbimo maÅ¡inÄ , randelis virÅ¡utinės lÅ«pos kairiame kampe gleivinėje galėjo atsirasti nuo nedidelės žaizdelės, kuri sugijo randu, sužalojimas galėjo atsirasti ir lankstantis, atsitrenkiant galvai į kelį.

Be to, nors T. U. tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad mama V. T. 2017 m. rugsėjo pradžioje sudavė jam su delnu vienÄ kartÄ per deÅ¡inį skruostÄ , ekspertas apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad apžiÅ«rėdamas vaikÄ nenustatė sužalojimų, bÅ«dingų delno suduotam smÅ«giui. Atsižvelgiant į tai, specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti sužalojimai nesudaro pagrindo daryti neginčytinos iÅ¡vados, kad kaltinamoji V. T. padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. 2018 m. gruodžio 6 – 2019 m. sausio 17 d. teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) daromos iÅ¡vados, jog:

„T. U. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F.93.8), susiję su įtariamosios V. T. veiksmais: nevienkartiniu fiziniu smurtu (remiantis medicinine dokumentacija ir ikiteisminio tyrimo medžiaga) ir daromo poveikio, stengiantis pateisinti įtariamÄ jÄ , ir dar labiau trikdantys jo kasdienį funkcionavimÄ bei adaptacijÄ . Jo psichikos bÅ«klę paveikė visų Å¡ių faktorių visuma ir tai vertinama, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas“, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog kaltinamoji V.

T. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį T. U.. Ekspertizės aktÄ ar eksperto ar specialisto iÅ¡vadÄ teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Remiantis patirtimi, sukaupta teismams nagrinėjant ir vertinant specialiÄ sias žinias, baudžiamosiose bylose pagrindas nesiremti kaip įrodymu (civilinėse bylose – atmesti kaip įrodymÄ ) eksperto iÅ¡vada ar jos dalimi gali bÅ«ti ne vien tai, kad ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, kad iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kad iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

Ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai ir tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas priėjo prie iÅ¡vados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių specialių žinių panaudojimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AB-50-1). Å iuo atveju ekspertizės akte konstatuojamas faktas apie nevienkartinio fizinio smurto panaudojimÄ yra paremtas ne ekspertizės metu surinktais duomenimis, o ikiteisminio tyrimo dokumentais, tame tarpe ir įrodomosios reikÅ¡mės Å¡ioje byloje neturinčiu mažamečio nukentėjusiojo T.

U. apklausos ikiteisminiame tyrime protokolu, iÅ¡ kurių nei vienas atskirai ar kartu neįrodo, kad prieÅ¡ mažametį T. U. jo motina V. T. smurtavo. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamos ekspertės A. Å . bei E. K. teigė, jog T. U. nepripažino, kad jo motina V. T. prieÅ¡ jį smurtavo, o faktas, kad vaikas buvo auklėjimas galimai fizinėmis bausmėmis, paremtas tik ikiteisminio tyrimo dokumentais bei eksperčių nuomone. Ekspertizės akte daroma iÅ¡vada, kad mažametis T. U. turi emocijų sutrikimÄ , nekelia abejonių, nes ji paremta tiesioginiu vaiko bÅ«klės iÅ¡tyrimu, tačiau Å¡ioje byloje nėra pagrindo vertinti, jog emocijų sutrikimÄ vaikui sukėlė prieÅ¡ jį panaudotas fizinis smurtas bei nėra pakankamo pagrindo teigti, kad minėtas sutrikimas atsirado dėl vaikui daromo neleistino poveikio.

IÅ¡ byloje apklaustų liudytojų parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad T. U. ryÅ¡ys su motina V. T. buvo ir yra itin glaudus, motina jį viena pati augino bei auklėjo, iÅ¡ 2019 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko globos (rÅ«pybos) peržiÅ«ros akto Nr. (duomenys neskelbtini) galima nustatyti, kad T. U. ilgėjosi savo motinos V. T. ir norėjo grįžti pas jÄ gyventi. Juolab, kad T. U. buvo atskirtas ne tik nuo savo mamos, bet ir visos kitos jam įprastos aplinkos: turėjo persikelti gyventi į kitus namus kitoje vietovėje, pradėti lankyti kitÄ mokyklÄ ir visa Å¡i adaptacija prie pasikeitusių gyvenimo sÄ lygų objektyviai sukeltų sunkumų bet kuriam sveikam vaikui.

Å iuo atveju byloje nustatyta, kad T. U. negalima laikyti visiÅ¡kai sveiku vaiku, nes nuo ankstyvos vaikystės jam buvo diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai, dėl kurių jam buvo taikomas tęstinis gydymas, jam taip pat buvo nustatytas vidutinis specialiųjų ugdymo poreikių lygis, todėl vaikui reikalinga buvo didesnė pagalba ir Å¡iuo atveju neabejotina, kad vaiko adaptacija prie pasikeitusios aplinkos bei atsiskyrimo nuo mamos buvo apsunkinta ir galėjo padaryti neigiamÄ poveikį jo sveikatos bÅ«klei. Byloje nustatyta ir tai, kad perdavus mažametį T.

U. laikinos globėjos V. R. priežiÅ«rai, iÅ¡ atsakingų už vaiko teisių įgyvendinimÄ institucijų nebuvo sulaukta jokios pagalbos mažamečiui nukentėjusiajam T. U. ar bent pasidomėjimo jo gyvenimo sÄ lygomis, todėl toks netinkamas atsakingų valstybės tarnautojų neveikimas galėjo turėti įtakos tam, kad atsirado ekspertizės akte minimos neigiamos pasekmės mažamečio nukentėjusiojo T. U. sveikatai. Konstatuotina, jog kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojų, mokyklos darbuotojų:

G. L., G. U., J. Ž., L. F., bei liudytojų, socialinių darbuotojų: V. T., R. B., L. D. parodymai, kiek jais konstatuojama galimo fizinio smurto prieÅ¡ mažametį nukentėjusįjį T. U. panaudojimo aplinkybė, yra iÅ¡vestiniai netiesioginiai įrodymai, nes nei viena iÅ¡ apklaustų liudytojų nematė įvykių, kurių metu buvo galimai sužalotas ar susižalojo mažametis T. U., jos tik papasakojo tai, kÄ buvo sakęs ma ažmetis nukentėjusysis T. U.. Liudytojų parodymų dėl galimo fizinio smurto prieÅ¡ T.

U. nepatvirtina jokie byloje esantys tiesioginiai įrodymai. Dalis apklaustų liudytojų tik parodė faktÄ , kad, pasak T. U., mama jam sudavė, tačiau be nukentėjusiojo T. U. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie, kaip minėta, nelaikytini įrodymais, byloje daugiau nėra jokių tiesioginių kaltinamosios V. T. neteisėtus veiksmus ar kaltę pagrindžiančių įrodymų, o įvertinus nukentėjusiajam T. U. nustatytus psichikos sveikatos sutrikimus, dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios skirtingiems asmenims teiktus skirtingus paaiÅ¡kinimus dėl sužalojimų atsiradimo aplinkybių, neatmestina galimybė, jog, sakydamas, kad mama jį mušė, paskui teigdamas, kad užsigavo pats, ar atvirkščiai, vaikas iÅ¡ tiesų galėjo susižaloti ir pats, ar bÅ«ti sužalotas namie laikomo gyvÅ«no bei kito asmens, bet ne kaltinamosios V.

T.. Teisiamųjų posėdžių metu apklaustos liudytojos G. L., J. Ž. ir kaltinamoji V. T. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį pats T. U. aiškino, kad buvo susimušęs su bendraklasiu T. T. ir pastarasis jam padarė sužalojimus veide bei kaklo srityje. Pažymėtina, kad kaltinamosios V. T. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, jos nurodytos aplinkybės, kad ji sūnaus T. U. nemušė, nepaneigta kitais byloje esančiais įrodymais.

Šioje byloje kaltinimai V. T. buvo grindžiami mažamečio nukentėjusiojo T. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (tiesioginiais duomenimis), kurie negali būti pripažįstami įrodymais dėl netinkamos jo apklausos, specialisto išvada Nr. G2789/2017(02), iš kurios, remiantis eksperto Ą. S. paaiškinimais duotais teisiamojo posėdžio metu, negalima daryti neabejotinos išvados, kad ant nepilnamečio nukentėjusiojo T. U. kūno nustatyti sužalojimai atsirado prieš jį panaudoto fizinio smurto pasekoje, bei liudytojų G.

L., G. U., J. Ž., L. F., V. T., R. B., L. D. parodymais apie galimus smurto prieÅ¡ mažametį nukentėjusįjį T. U. panaudojimo faktus (netiesioginiais duomenimis), kurių, kaip minėta, nepagrindžia kiti tiesioginiai įrodymai. V. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikÅ¡ti įtarimai, kad ji keturis kartus per mėnesį naudojo smurtÄ mažamečio sÅ«naus T. U. atžvilgiu t. y. 2017 m. rugsėjo 12 d., nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 17 d., nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 21 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 23 d.

Kaip matyti iÅ¡ teisiamųjų posėdžių metu apklaustos kaltinamosios V. T., liudytojų G. U. ir J. Ž. parodymų, kaltinamoji V. T. dėl kiekvieno pas T. U. pastebėtų kÅ«no sužalojimų skambindavo klasės auklėtojai ir praneÅ¡davo, kad jos sÅ«nus į mokyklÄ atvyks susižalojęs. Teismas laiko, kad bÅ«tų nelogiÅ¡ki kaltinamosios V. T. veiksmai, jeigu ji, vos ne kas antrÄ dienÄ galimai smurtavo prieÅ¡ sÅ«nų T. U., o po to tÄ pačiÄ dienÄ ar kitos dienos ryte praneÅ¡davo klasės auklėtojai ir nurodytų sÅ«naus susižalojimo aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetÄ vertinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, bÅ«tų galima neginčijamai spręsti, kad V. T. atliko neteisėtus veiksmus mažamečio nukentėjusiojo T. U. atžvilgiu ir yra kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Nesurinkus neginčytinų kaltinamosios V. T. kaltės įrodymų, abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamosios naudai.

Todėl kaltinamoji V. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintina, kaip nepadariusi veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Iki įsiteisės teismo nuosprendis V. T. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti nepakeistÄ , o nuosprendžiui įsiteisėjus jÄ panaikinti. CD su nukentėjusiojo T.

U. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Civilinis ieškinys nepareikštas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas: nusprendžia: V. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (2016 m. gruodžio 28 d. veika) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 12 d. veika) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). V. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 15 d. – rugsėjo 17 d. veika) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 19 d. – rugsėjo 21 d. veika) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). V. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 21 d. – rugsėjo 23 d. veika) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iki įsiteisės teismo nuosprendis V. T. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti nepakeistÄ , o nuosprendžiui įsiteisėjus jÄ panaikinti. CD su nukentėjusiojo T. U. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis proceso dalyvių per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėjas Ričardas Juodis