2026-05-27 Nr. AB-11080-3-62-3-00089-2026-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-939-492/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00089-2026-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Koordinacinei tarybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Regionų administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos Respublikos Seimui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) atsižvelgti į pareiškėjo sveikatos būklę ir finansinę padėtį bei atleisti nuo žyminio mokesčio; 2) išreikalauti iš atsakovų visų pareiškėjo skundų, pareiškimų ir prašymų bei atsakymų į juos kopijas nuo 2012 metų iki „esamo laiko“; 3) sujungti tiesiogiai tarpusavyje susijusius teisminius procesus arba bylos nagrinėjimui panaudoti tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų medžiagą, apsvarstyti bylų sujungimo klausimą (bent jau šiuo metu nagrinėjamų Regionų administraciniame teisme); 4) sprendžiant atsakovų dalyvavimo teisminiame procese teisėtumo klausimą, vadovautis lygybės prieš įstatymą principu; 5) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2025 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-A-2025-00559 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą, atsižvelgiant į esamo interesų konflikto faktorių, faktines pareiškėjo gaunamas pajamas (kurios yra žemiau oficialios skurdo rizikos ribos) bei vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. KT62-Nl3/2025; 6) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl konkrečių išaiškinimų, ar Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) (2023 m. birželio 29 d. Nr. XIV-2103 redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 17 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 27, 28, 29, 30, 31 straipsniams; 7) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl prarasto pasitikėjimo valstybe, jos institucijomis, sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų ir jų vadovybės.

Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2026 m. vasario 5 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo pagrindą ir dalyką, išdėstyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Regionų administraciniame teisme 2026 m. vasario 4 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas suformulavo tokius reikalavimus: 1) atsižvelgti į pareiškėjo sveikatos būklę ir finansinę padėtį (gaunamos pajamos yra žemiau oficialios skurdo rizikos ribos) bei atleisti nuo žyminio mokesčio; 2) išreikalauti iš atsakovų visų pareiškėjo skundų, pareiškimų ir prašymų bei atsakymų į juos kopijas nuo 2012 metų iki „esamo laiko“; 3) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apsvarstyti galimybę sujungti tiesiogiai tarpusavyje susijusius teisminius procesus arba bylos nagrinėjimui panaudoti tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų medžiagas (bent jau šiuo metu nagrinėjamų Regionu administraciniame teisme); 4) sprendžiant atsakovų dalyvavimo teisminiame procese teisėtumo klausimą, vadovautis lygybės prieš įstatymą principo; 5) panaikinti Tarnybos Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į esamo interesų konflikto faktorių, faktines pareiškėjo gaunamas pajamas (kurios yra žemiau oficialios skurdo rizikos ribos) bei vadovautis Konstitucinio Teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. KT62-Nl3/2025; 6) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl konkrečių išaiškinimų, ar VGTPĮ (2023 m. birželio 29 d. Nr. XIV-2103 redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 17 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 27, 28, 29, 30, 31 straipsniams; 7) priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl prarasto pasitikėjimo valstybe bei jos institucijomis ir sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų ir jų vadovybės.

Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 13 d. nutartimi nutarė: 1) pašalinti iš atsakovų Koordinacinę tarybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, Nacionalinę teismų administraciją, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Tarnybos, 2) atsisakyti priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl prarasto pasitikėjimo valstybe, jos institucijomis, sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų ir jų vadovybės; 3) atsisakyti priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą Nr. 2 ta apimtimi, kuria pareiškėjas teismo prašo išreikalauti iš atsakovų Koordinacinės tarybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Regionų administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, visų pareiškėjo skundų, pareiškimų ir prašymų bei atsakymų į juos kopijas nuo 2012 metų iki dabar; 3) atsisakyti priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą Nr. 2 ta apimtimi, kuria pareiškėjas teismo prašo išreikalauti iš atsakovo Tarnybos pareiškėjo skundų, pareiškimų ir prašymų bei atsakymų į juos kopijas nuo 2012 metų iki dabar, kuriais nebuvo remtasi priimant Tarnybos Sprendimą; 4) atsisakyti priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą Nr. 3 (sujungti tiesiogiai tarpusavyje susijusius teisminius procesus arba bylos nagrinėjimui panaudoti tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų medžiagą, apsvarstyti bylų sujungimo klausimą (bent jau šiuo metu nagrinėjamų Regionų administraciniame teisme); 5) nustatyti pareiškėjui terminą iki 2026 m. vasario 27 d. pašalinti šioje nutartyje nurodytus patikslinto skundo trūkumus: raštu konkrečiai ir aiškiai nurodyti, kodėl skundžiamas Tarnybos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, sumokėti 15 Eur žyminį mokestį.

Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų, pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjo atskirasis skundas nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. AS-857-629/2026.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. skundą, patikslintą skundą ta apimtimi, kuria pareiškėjas prašo: 1) išreikalauti iš atsakovo Tarnybos medžiagą, kuria buvo remiamasi priimant Tarnybos Sprendimą; 2) panaikinti Tarnybos Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo; 3) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl konkrečių išaiškinimų, ar VGTPĮ (2023 m. birželio 29 d. Nr. XIV-2103 redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 17 punktas neprieštarauja Konstitucijos 27, 28, 29, 30, 31 straipsniams; 4) priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš Tarnybos, laikė nepaduotais ir grąžino pareiškėjui; išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus atitinkančiu skundu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2026 m. vasario 27 d. pašalinti teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartyje nurodytus patikslinto skundo trūkumus: raštu konkrečiai ir aiškiai nurodyti, kodėl skundžiamas Tarnybos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, sumokėti 15 Eur žyminį mokestį; pareiškėjui išaiškinta, kad teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartyje nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas, patikslintas skundas (išskyrus reikalavimus, kuriuos buvo atsisakyta priimti teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartimi) bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas iki teismo nustatyto termino patikslinto skundo trūkumų nepašalino, prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti nepateikė, šią pareiškėjo skundo, patikslinto skundo dalį teismas laikė nepaduota.

III. Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo:

1) dėl susiklosčiusių aplinkybių, tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų kiekio ir teismui esamo interesų konflikto šį atskirąjį skundą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai žodinio proceso tvarka, skundo nagrinėjimui panaudoti tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų medžiagas;

2) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų, ar Regionų administracinis teismas ir teisėja I. Pukanasytė-Biekšė, naudodama teisminę praktiką pagrįstą (ABTĮ 9 str. 2 d., 24 str. 2 d. 7 ir 8 p., 25, 35 str., 36 str. 4 d.) esamomis interpretacijomis (žinant kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir negali gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esamomis aplinkybėmis), nepiktnaudžiauja savo užimamomis pareigomis, nevykdo tikslinės diskriminacijos, nepersekioja už kritiką ir tokiu būdu neatima pareiškėjui teisės į nešališką teismo procesą;

3) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų, ar Regionų administracinis teismas ir teisėja I. Pukanasytė-Biekšė naudodama teisminę praktiką (ABTĮ 18 str. 2 d.) nepažeidžia lygybės prieš įstatymą principo tuo pačiu atimdami teisę į nešališką teismo procesą;

4) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų, ar Regionų administracinis teismas, paskirdamas teisėją I. Pukanasytę-Biekšę, kurios specializacija neatitinka bylos esmės, nepažeidė pareiškėjo teisių į nešališką teismo procesą;

5) panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartį ir įpareigoti Regionų administracinį teismą bylą nagrinėti iš esmės nesudarinėjant dirbtinų kliūčių;

6) Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą įsivertinti esamą interesų konflikto situaciją (teismas dėl piktnaudžiavimo užimama padėtimi, diskriminacijos ir procesinių teisių varžymo yra tarp atsakovų) bei kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų, kaip elgtis situacijoje, kurios nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, tačiau vadovaujantis lygybės prieš įstatymą principu tai turėtų būti numatyta;

7) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų, ar Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. l3P-10-(7.1.2) komisijos nuostatų 9.1 papunktis, dėl ko nebuvo nagrinėtas pareiškėjo skundas, neprieštarauja pareiškėjo teisei į nešališką teismo procesą kai byloje galbūt korumpuoti teisėjai priiminėja neskundžiamas nutartis, kurios apriboja pareiškėjo procesines teises ir galimybes bylose prieš savo pareigas neatliekančias valstybės institucijas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundo priėmimo klausimą sprendusi Regionų administracinio teismo teisėja nesilaikė ABTĮ nuostatų ir netinkamai įvertino skundo ir patikslinto skundo turinį, ignoravo pažymomis patvirtintą pareiškėjo sveikatos būklę ir turtinę padėtį. Pareiškėjo teigimu, visi įrodymai yra prašomose išreikalauti juos turinčiose institucijose ir tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų medžiagose. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, todėl mintis dėsto vadovaudamasis savo patirtimi. Ši byla yra 45-oji administracinė byla iš tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų, kur Tarnyba atsisako pareiškėjui suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, motyvuodama VGTPĮ 2 straipsnio 3 dalimi ir 11 straipsnio 7 dalies 1, 2, 8, 11, 17 punktais, tačiau pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundo (patikslinto skundo) dalis laikyta nepaduota nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagal ABTĮ 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, pažymi, kad šis prašymas nėra grindžiamas jokiais teisiniais argumentais ar motyvais. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė būtinumo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas ir atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas taip pat prašo sudaryti išplėstinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegiją. ABTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Galimybė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme perduoti bylą nagrinėti išplėstinėms teisėjų kolegijoms yra siejama su bylų sudėtingumu, ką pirmiausia nulemia teisiniai bylos aspektai, taip pat kitokio pobūdžio aplinkybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo atskirojo skundo turinį, nagrinėjamo klausimo pobūdį, sprendžia, kad byloje nėra sprendžiami jokie sudėtingi teisiniai klausimai, sudarantys pagrindą atskirąjį skundą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo netenkinamas.

Dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, buvo šališkas.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; ir kt.). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patikslintame skunde suformulavo du materialiuosius reikalavimus: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-A-2025-00559 ir įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą; 2) priteisti iš atsakovų solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti nuo žyminio mokesčio.

Minėta, kad pareiškėjo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą (tame tarpe dalyje ir iš atsakovu nurodyto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) atsisakyta priimti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartimi, dėl kurios paduotas atskirasis skundas nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. AS-857-629/2026. Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartimi taip pat buvo nustatytas terminas iki 2026 m. vasario 27 d. pašalinti patikslinto skundo trūkumus – raštu konkrečiai ir aiškiai nurodyti, kodėl skundžiamas Tarnybos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, sumokėti 15 Eur žyminį mokestį. Šia nutartimi pareiškėjo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo patenkintas iš dalies – pareiškėjas atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, jog skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (skundo pagrindas), bei pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patikslinto skundo turinį, konstatuoja, kad teismo nustatyti patikslinto skundo trūkumai (pareiškėjas turi raštu konkrečiai ir aiškiai nurodyti, kodėl skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas) netrukdė pradėti administracinės bylos teiseną, kadangi pareiškėjas patikslintame skunde pakankamai aiškiai suformulavo reikalavimą dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą, nurodė nesutikimo argumentus, juos išdėstydamas punktais (pvz., patikslinto skundo 3–4 psl.).

Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Tarnybos Sprendimą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo teisinės pagalbos prašymą nepatenka į ABTĮ nustatytą neapmokestinamų skundų kategoriją, todėl už jį turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2026 m. vasario 13 d. nutartimi pagrįstai atleido pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio už skundą sumokėjimą ir įpareigojo sumokėti pusę žyminio mokesčio (15 Eur). Pareiškėjas kartu su skundu (patikslintu skundu) nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio visiškai.

Kadangi pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio dalies ir nepateikė tai patvirtinančio žyminio mokesčio kvito, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepašalino 2026 m. vasario 13 d. nutartyje nurodyto aptariamo trūkumo – nesumokėjo žyminio mokesčio dalies už skundą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo antrinės pagalbos prašymą negali būti priimtas nagrinėti. Teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė šią skundo (patikslinto skundo) dalį laikyti nepaduota.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimus ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Apibendrindama teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė