2020-09-23 Nr. AB-17555-3-61-3-02472-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2881-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02472-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nutarimų ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2019 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 67-555 (toliau – ir Pravieniškių PN-AK nutarimas); 2) Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2019 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 62-256 (toliau – ir Vilniaus PN nutarimas); 3) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 25-2430 (toliau – ir Departamento sprendimas).

2. Pareiškėjas dėl Pravieniškių PN-AK nutarimo nurodė, kad 2019 m. kovo 29 d., apie 20.30 val., Pravieniškių PN-AK slaugytoja jam atnešė suvartoti paskirtus vaistus. Kadangi vaistai buvo atnešti per anksti, pareiškėjas juos įdėjo į arbatą ir pasakė, jog juos išgers vėliau. Necenzūrinių išsireiškimų slaugytojos adresu nevartojo. Dėl įvykio surašyti tarnybiniai pranešimai yra neaiškūs ir nenuoseklūs. Pareiškėjo paaiškinimuose liudytoju apklausti prašytas M. D., kuris gyvena kartu su pareiškėju, apklaustas nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių Pravieniškių PN-AK nutarimas, kuriuo pareiškėjui pareikštas papeikimas, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3. Pareiškėjas dėl Vilniaus PN nutarimo nurodė, kad 2019 m. balandžio 28 d. į jo gyvenamąją kamerą Nr. 223 įsibrovė įstaigos darbuotojai ir nepagrįstai atėmė jam priklausantį vardinį antspaudą, kurį patys ir leido turėti vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 priedo 4.2 papunkčiu (kiti smulkūs asmeniniai daiktai).

4. Pareiškėjas teigė, kad Departamentas formaliai vertino Pravieniškių PN-AK ir Vilniaus PN nutarimuose užfiksuotas aplinkybes, todėl skundžiamas Departamento sprendimas taip pat turi būti panaikintas.

5. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nutarimu pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, jog 2019 m. kovo 29 d. 20.30 val. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. uždarosios zonos patalpose, kameroje Nr. 4, vaistų išdavimo metu atsisakė gerti paskirtus vaistus, juos įmetė į puodelį su arbata. Nuteistajam nurodžius išgerti vaistus, šio nurodymo nevykdė ir ėmė reikšti nepasitenkinimą vartodamas necenzūrinius žodžius. Pareiškėjas sistemingai pažeidinėja nustatytas vidaus tvarkos taisykles, piktavališkai pažeidinėja įstaigoje nustatytą tvarką, vėliau kreipiasi į teismą, siekdamas pasipelnyti. Nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

7. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Vilniaus PN nurodė, kad 2019 m. balandžio 28 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Minėtą dieną, apie 17.38 val., įtarus, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 233 laikomas pareiškėjas gali turėti daiktų ar reikmenų, nenumatytų Taisyklių 18 priede, buvo atlikta krata. Prieš atliekant kratą pareigūnai pasiūlė pareiškėjui atiduoti neleidžiamus turėti daiktus, tačiau pastarasis teigė tokių daiktų neturintis. Kratos metu pareiškėjo gyvenamojoje kameroje tarp jo asmeninių daiktų buvo rastas antspaudas su užrašu „Teisininkas V. K.“. Dėl šio įvykio vyko drausmės komisijos posėdis, kurio metu buvo nutarta teikti Vilniaus PN direktoriui siūlymą dėl pareiškėjo nubaudimo. Vilniaus PN direktorius skundžiamu 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu paskyrė nuobaudą – papeikimą. Vertinant pareiškėjo pažeidimą, buvo remtasi galiojusiais teisės aktais, gautais darbuotojų tarnybiniai pranešimais, drausmės komisijos protokolu, paties pareiškėjo paaiškinimu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog 2019 m. balandžio 28 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą, o paskirta nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra teisėto pagrindo.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. K. skundą.

10. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas, iš bylos duomenų nustatė, kad Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus Bendros praktikos slaugytoja V. V. 2019 m. kovo 29 d. įstaigos direktoriui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad minėtą dieną, apie 20.30 val., vakarinio vaistų dalinimo metu pareiškėjas atsisakė gerti paskirtus vaistus. Pasiėmęs vaistus įmetė juos į puodelį su arbata. Nurodžius pareiškėjui išgerti vaistus, šis atsisakė tai daryti ir pradėjo reikšti nepasitenkinimą, vartodamas necenzūrinius žodžius. Tarnybinį pranešimą dėl įvykio 2019 m. kovo 29 d. taip pat surašė Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas D. S.. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės iš esmės nesiskiria. Pareiškėjas pateikė 2019 m. balandžio 1 d. pasiaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2019 m. kovo 29 d., apie 20.30 val., jam buvo išduoti medikamentai, kuriuos jis įdėjo į arbatą ir pasakė, kad juos išgers prieš miegą, kadangi tuo metu juos gerti buvo dar anksti. Necenzūrinių žodžių nevartojo. Prašė apsiriboti nuobaudos apsvarstymu arba skirti budėjimą be eilės. Pravieniškių PN-AK direktorius 2019 m. balandžio 2 d. priėmė nutarimą, kuriuo skyrė pareiškėjui papeikimą BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir Taisyklių 73.4 papunkčio pagrindu.

11. Teismas vertino teismo posėdyje apklausto liudytojo M. D. parodymus, pagal kuriuos liudytojas Pravieniškių PN-AK 2019 m. kovo 29 d. įvykio kameroje Nr. 4, kurioje buvo kartu su pareiškėju, nepamena. Pareiškėjui kiekvieną dieną liepdavo išgerti vaistus ir pareiškėjas vaistus gėrė. Pareiškėjas nėra išvadinęs slaugytojos necenzūriniais žodžiais ar kitaip įžeidęs.

12. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aptartus individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus, vadovaudamasis BVK 12 straipsnio 1 dalyje, 110 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, 142 straipsnio 1–2 dalyse, 143 straipsnio 1, 2 ir 7 dalyse, Taisyklių 73.4 papunktyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, įvertinęs pareigūnų tarnybinius pranešimus, pareiškėjo pasiaiškinimą ir skundžiamo Pravieniškių PN-AK nutarimo turinį, darė išvadą, jog, Pravieniškių PN-AK direktorius, priimdamas nutarimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes.

13. Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas atsisakė vartoti jam paskirtus vaistus, motyvuodamas tuo, jog juos suvartos prieš miegą. Pareiškėjas nei skunde teismui, nei paaiškinime įstaigos direktoriui nenurodė pagrįstų šio atsisakymo motyvų. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginį, jog jis nevartojo necenzūrinių žodžių. Teismas pažymėjo, kad tai paneigia dviejų įstaigos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. O teismo posėdžio metu pateikti liudytojo M. D. parodymai yra prieštaringi ir kritiškai vertintini, kadangi, visų pirma, liudytojas teigė, jog nepamena, kas įvyko 2019 m. kovo 29 d., vėliau teigė, kad pareiškėjas nėra slaugytojos išvadinęs necencūriniais žodžiais ar kitaip įžeidęs. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo paaiškinime prašė apsiriboti nuobaudos svarstymu ar budėjimu be eilės, o ne kategoriškai neigė nustatytus režimo pažeidimus, o tai leidžia manyti, kad pareiškėjas pats pripažino padaręs nusižengimą ir už jį prašė skirti švelnesnę nuobaudą.

14. Teismas vertino, kad skundžiamas Pravieniškių PN-AK nutarimas yra pakankamai aiškus, jame išdėstomos pažeidimo aplinkybės, pateikiamas teisinis reguliavimas. Iš šio nutarimo turinio pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti, už ką jam skirtina nuobauda, kuri yra proporcinga ir pagrįsta. Teismas sprendė, jog skundžiamo Pravieniškių PN-AK nutarimo naikinti, remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Pravieniškių PN-AK nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

15. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji specialistai A. Š., G. M. ir V. S. 2019 m. balandžio 28 d. surašė protokolą „Dėl kratos atlikimo“, kuriame nurodė, kad šių metų balandžio 28 d. įtarus, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 223 laikomas nuteistasis V. K. gali turėti daiktų ar reikmenų, nenumatytų Taisyklių 18 priede, pastarajam ir jo gyvenamojoje kameroje Nr. 223 buvo atlikta krata, kurios metu V. K. gyvenamojoje kameroje tarp jo asmeninių daiktų rastas antspaudas su užrašu „Teisininkas V.

K.“. Neleidžiamas turėti daiktas paimtas ir perduotas saugojimui į Materialinių vertybių sandėlį. Tie patys Vilniaus PN darbuotojai 2019 m. balandžio 28 d. surašė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė iš esmės analogišką informaciją kaip ir 2019 m. balandžio 28 d. protokole „Dėl kratos atlikimo“, papildomai pažymėdami, kad prieš atliekant kratą, nuteistajam buvo pasiūlyta atiduoti neleidžiamus turėti daiktus, tačiau pastarasis teigė tokių neturįs. Apie kratos rezultatus pranešta specialistui (budinčiajai pamainai).

Nuteistajam suteikta galimybė pasiaiškinti raštu, pastarasis galimybe pasinaudojo. Kratos eiga fiksuota vaizdo registratoriumi Nr.

4. Pareiškėjas Vilniaus PN direktoriui pateikė 2019 m. balandžio 29 d. rašytinį pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2019 m. balandžio 28 d. kratos metu iš jo buvo paimtas vardinis spaudas su parašu. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K 2019 m. balandžio 7 d. atgavo spaudą, kurį teisėtai įsigijo Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje. Vilniaus PN 2019 m. balandžio 30 d. vyko drausmės komisijos posėdis, kuriame vyko nuteistųjų galimai padarytų drausmės pažeidimų svarstymas ir nuobaudų nuteistiesiems paskyrimas. Šiame posėdyje nutarta Vilniaus PN direktoriui teikti siūlymą dėl nuteistojo nubaudimo, skiriant papeikimą.

Vilniaus PN direktorius 2019 m. gegužės 3 d. priėmė nutarimą 62-256, kuriame, atsižvelgęs į tai, jog 2019 m. balandžio 28 d., apie 17.38 val., įtarus, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 233 laikomas pareiškėjas gali turėti daiktų ar reikmenų, nenumatytų Taisyklių 18 priede, pareiškėjui buvo atlikta krata, kurios metu pareiškėjo gyvenamojoje kameroje tarp jo asmeninių daiktų rastas antspaudas su užrašu „Teisininkas V. K.“ ir nustatęs, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Taisyklių 18 priedo reikalavimus, pareiškėjui paskyrė nuobaudą – papeikimą.

16. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais, pabrėžė, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.

17. Teismas, įvertinęs Taisyklių 7 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, apžvelgęs Taisyklių 18 priede leidžiamų turėti daiktų sąrašą, pažymėjo, kad sąraše iš esmės yra įtvirtintos rašymo priemonės ir spauda. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė, kodėl mano, jog antspaudas yra laikytinas daiktu, kuris yra įtrauktinas į Taisyklių 18 priedą, nekonkretizavo, kodėl jis be antspaudo galimai negali atlikti jam paskirtos bausmės, taip pat nepaaiškino, kokios neigiamos pasekmės kilo dėl antspaudo paėmimo. Be to, įvertinęs patį antspaudą („Teisininkas V. K.“), teismas sprendė, jog su tokio antspaudo pagalba pareiškėjas galimai siekia klaidinti kitus asmenis.

18. Teismas konstatavo, kad iš pareiškėjo buvo teisėtai paimtas jam priklausantis antspaudas, kadangi jis nėra nurodytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše. Be to, pareiškėjas nenurodė ypatingų aplinkybių, kodėl jis turi turėti antspaudą įkalinimo įstaigoje, nepateikė leidimo turėti antspaudą, nenurodė taip pat neigiamų pasekmių, susijusių su antspaudo atėmimu.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui Vilniaus PN direktoriaus nutarimu buvo paskirta pati švelniausia nuobauda – papeikimas. Nuobauda įforminta tinkamai, skiriant nuobaudą tinkamai įvertintos pažeidimo padarymo aplinkybės. Nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, ji buvo paskirta nepažeidžiant nustatytų terminų, todėl nėra pagrindo jos naikinti. Ginčijamame nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Pravieniškių PN direktoriaus ir Vilniaus PN direktoriaus nutarimais, su 2019 m. gegužės 8 d. skundu kreipėsi į Departamentą, kuris 2019 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 25-2430 paliko pareiškėjui paskirtas nuobaudas galioti.

21. Teismas nurodė, kad Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir medžiagą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat pagrįstai konstatavo, kad drausminės nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos pagrįstai ir teisėtai. Departamento sprendimo turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK ir Vilniaus PN nutarimų išnagrinėjo išsamiai, sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.

22. Teismas, vadovaudamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad skundžiami sprendimai yra išsamūs, teisėti ir pagrįsti, jų naikinti skunde nurodytais pagrindais nėra teisinio pagrindo.

III. 23. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundo reikalavimus tenkinti, vadovaujantis ABTĮ 60 straipsniu gauti specialisto paaiškinimą dėl vardinio antspaudo prisikyrimo Taisyklių 18 priedo 4.2 ar 4.4 papunkčiuose nurodytiems leidžiamiems turėti daiktams, bylą apeliaciniame teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

24. Pareiškėjas, akcentuodamas pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo M. D. paaiškinimus, kurie užfiksuoti skundžiamame teismo sprendime, pažymi, kad jis negali būti verčiamas gerti vaistus, nes įkalinimo įstaigoje nėra gydomas priverstinai. Pravieniškių PN-AK nutarime nėra konstatuota, kad pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius, šios aplinkybės nenurodė ir slaugytoja, kuri nebuvo apklausta. Nors jos tarnybinis pranešimas yra aiškus ir nuoseklus, tačiau byloje nėra pakankamai jame nurodytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų.

25. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam skundžiamu Vilniaus PN nutarimu nepagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda už vardinio antspaudo turėjimą, kuris pagal Taisyklių 18 priedo 4.2 ir 4.4 papunkčius priskirtinas prie leidžiamų turėti kitų smulkių asmeninių daiktų. Nelogiška, kad Vilniaus PN administracija leido naudotis anspaudu, o vėliau jį atėmė, bausdama už jo laikymą.

26. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo ABTĮ 60 straipsniu ir nesiekė gauti specialisto paaiškinimų dėl vardinio antspaudo priskyrimo prie Taisyklių 18 priede leidžiamų turėti daiktų sąrašo.

27. Pareiškėjas vertina, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nebuvo objektyvus ABTĮ 56 ir 80 straipsnių kontekste, bylą išnagrinėjo neteisingai.

28. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateiktame pranešime-prašyme prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2020 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-257-520/2020, dėl vardinio antspaudo.

29. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30. Pravieniškių PN-AK vertina, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, jame nenurodyti jokie argumentai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, taip pat atliko išsamią teisės normų analizę. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nebūtų pasisakęs dėl kurių nors skunde keliamų klausimų ar argumentų. Pareiškėjas nenurodė, kad teismas būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

31. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

32. Vilniaus PN nurodo, kad, vertindamas pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, Vilniaus PN direktorius vadovavosi galiojančiais teisės aktais, gautais darbuotojų tarnybiniais pranešimais, drausmės komisijos protokolu ir pareiškėjo pasiaiškinimu, kurie sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 28 d. padarė bausmės atlikimo rėžimo pažeidimą. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį ir skirta įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai.

33. Vilniaus PN pabrėžia, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

34. Vilniaus PN teigimu, skiriant pareiškėjui nuobaudą buvo atsižvelgta į drausmės pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, į surinktą medžiagą. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

36. Departamentas nurodo, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą vadovaujantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. balandžio 2 d. nutarimo ir Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. gegužės 3 d. nutarimo, kuriais pareiškėjui V. K. skirtos nuobaudos, bei Departamento 2019 m. birželio 12 d. sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl minėtų nutarimų panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad skundžiami nutarimai ir Departamento sprendimas yra teisėti ir pagrįsti bei jų naikinti skunde nurodytais pagrindais nėra teisinio pagrindo.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo aspektu bylą išnagrinėjo neobjektyviai. Pareiškėjas, nesutikdamas su Pravieniškių PN-AK nutarimu paskirta nuobauda, pabrėžia, kad jis negali būti verčiamas gerti vaistus, taip pat nėra konstatuota, kad jis vartojo necenzūrinius žodžius. Pareiškėjas taip pat vertina, kad skundžiamu Vilniaus PN nutarimu jam nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda už vardinio antspaudo turėjimą, nes jis priskirtinas prie Taisyklėse įtvirtintų leidžiamų turėti kitų smulkių asmeninių daiktų. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju buvo būtina išreikalauti specialisto paaiškinimus dėl vardinio antspaudo priskyrimo prie Taisyklėse įtvirtintų leidžiamų turėti daiktų. Pareiškėjo nuomone, byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

40. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

42. Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė būtinumo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka: pareiškėjas, kuris iš esmės nemotyvavo tokio savo prašymo, dalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintas (ABTĮ 141 str. 1 d.).

44. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų spręstina, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Pravieniškių PN-AK veiksmų teisėtumą 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu skiriant pareiškėjui drausminę nuobaudą, minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai ir padarė teisingą išvadą, jog nurodytu nutarimu nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino su paskirta nuobauda susijusių įrodymų.

46. Nustatyta, kad skundžiamu Pravieniškių PN-AK nutarimu pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Taisyklių 73.4 papunkčio pagrindu už tai, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. vaistų išdavimo metu, vartodamas necenzūrinius žodžius, atsisakė gerti vaistus.

47. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte teigiama, jog nuteistieji taip pat privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Taisyklių 73.4 papunktyje nurodyta, jog nuteistieji privalo nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių.

48. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas gali būti verčiamas gerti vaistus, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas atsisakė gerti vaistus, yra reikšminga tik kitos pareiškėjo veikos vertinimo kontekste: pareiškėjas 2019 m. balandžio 1 d. paaiškinime iš esmės neginčijo aplinkybės, kad vaistai jam buvo skiriami ir jis juos gerdavo, tačiau konkrečiu atveju, pareiškėjo teigimu, vaistai jam buvo išduoti per anksti. Pareiškėjas, bendraudamas su slaugytoja dėl šių vaistų išgėrimo, vartojo necenzūrinius žodžius, tokiais veiksmais pažeisdamas Taisyklių 73.4 papunktyje numatytą įpareigojimą. Šią aplinkybę nurodė slaugytoja V. V. 2019 m. kovo 29 d. tarnybiniame pranešime. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti slaugytojos rašytinių paaiškinimų objektyvumu. Necenzūrinių žodžių vartojimą slaugytojos atžvilgiu patvirtina ir Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto D. S. 2019 m. kovo 29 d. tarnybinis pranešimas.

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad liudytojo M. D. parodymai dėl 2019 m. kovo 29 d. įvykio yra prieštaringi: liudytojas, teigdamas, jog įvykio aplinkybių nepamena, tuo pačiu tvirtino, kad pareiškėjas necenzūrinių žodžių nevartojo. Nurodyto liudytojo paaiškinimus pirmosios instancijos teismas taip pat vertino pareiškėjo 2019 m. balandžio 1 d. rašytinio pasiaiškinimo kontekste, kuriame pareiškėjas, prašydamas apsiriboti nuobaudos svarstymu ar budėjimu be eilės, iš esmės kategoriškai neneigė nustatyto pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamu Pravieniškių PN-AK nutarimu pareiškėjui skirtos nuobaudos nepagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jam skundžiamu Vilniaus PN nutarimu nepagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda už vardinio antspaudo turėjimą, kuris pagal Taisyklių nuostatas priskirtinas prie leidžiamų turėti kitų smulkių asmeninių daiktų.

51. Teisę įsigyti ir turėti vardinį antspaudą pareiškėjas grindžia, be kita ko, Taisyklių 18 priedo 4.2 papunkčio nuostata, pagal kurią nuteistiesiems leidžiama turėti kitų smulkių asmeninių daiktų. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio argumentu, kad Taisyklių 18 priedo 4.2 papunktyje įtvirtintas leidžiamų turėti daiktų sąrašas nėra baigtinis, kadangi šioje teisės normoje nuteistiesiems leidžiami turėti kiti smulkūs asmeniniai daiktai nėra detalizuoti. Aptariamu aspektu yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai 2020 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-257-520/2020, kurioje pažymėta, kad nuteistiesiems turi būti užtikrintos visos Konvencijoje garantuojamos teisės ir laisvės. Įkalinimo aplinkybės, ypač susijusios su saugumu ir nusikaltimų prevencija, pateisina tų teisių apribojimus, tačiau bet koks apribojimas kiekvienu atveju turi būti pagrįstas ir būtinas demokratinėje visuomenėje;

„būtinumas“ reiškia, kad teisės į privatų gyvenimą apribojimas turi kilti dėl „primygtinio socialinio poreikio“ ir turi būti proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams. Nustatant šiuos ribojimus valstybėms narėms suteikta vertinimo laisvė, tačiau jos apimtis priklauso nuo daugelio aspektų, įskaitant apribojamos veiklos prigimtį ir apribojimais siekiamų tikslų. Bet kuriuo atveju, valstybei tenka pareiga įrodyti, kad būtinybė nustatyti apribojimą atsirado dėl primygtinio socialinio poreikio (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą Kazlauskas ir Nanartonis prieš Lietuvą, pareiškimų Nr. 234/15 ir 22357/15).

EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, jog valstybės gali nustatyti tam tikrus reikalavimus, kokius daiktus nuteistieji gali turėti, tačiau pabrėžė, kad tokiais reikalavimais (tam tikrais draudimais) turi būti siekiama teisėto tikslo. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad Taisyklių 18 priedo 4.2 papunktyje įtvirtintas leidžiamų turėti daiktų sąrašas nėra baigtinis, kadangi aptariamoje teisės normoje nuteistiesiems leidžiami turėti kiti smulkūs asmeniniai daiktai nėra detalizuoti, tai pat pažymėjo, kad įkalinimo įstaigos argumentas, kad vardinis antspaudas nėra tiesiogiai nurodytas tarp nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų, negali būti laikomas pagrįstu.

Įvertinus Taisyklių 18 priede nurodytų nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, matyti, kad prašomo įsigyti vardinio antspaudo pagal jo paskirtį pareiškėjas kitais minėtame sąraše konkrečiai nurodytais analogiško ar panašaus pobūdžio daiktais pakeisti negalėjo, todėl sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo leisti įsigyti vardinį antspaudą (absoliutus draudimas) turėjo būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, nurodant priežastį (teisėtą tikslą), dėl kurios buvo būtina riboti pareiškėjo teisę įsigyti aptariamą daiktą.

52. Nagrinėjamo ginčo atveju, nesant pagrindo vertinti, jog pareiškėjas, turėdamas atspaudą su užrašu „Teisininkas V. K.“, pažeidė Taisyklių 18 priedo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką, nuostatas, Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. gegužės 3 d. nutarimas Nr. 62-256, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda už tokią veiką, taip pat Departamento sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus PN nutarimo panaikinimo, negali būti pripažinti teisėtais ir yra naikintini (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog su tokio antspaudo pagalba pareiškėjas galimai siekia klaidinti kitus asmenis, nėra reikšmingas nei nagrinėjamo ginčo dėl nuobaudos, skirtos už draudžiamo (sąraše nenumatyto daikto) turėjimą, teisėtumo kontekste, nei pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, t. y. nėra paaiškinta, ką ir kaip tokio antspaudo turėjimas ar net panaudojimas galėtų suklaidinti, be to, grindžiamas spėjimu.

53. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, panaikinant skundžiamą Vilniaus PN nutarimą ir skundžiamo Departamento sprendimo dalį dėl Vilniaus PN nutarimu pareiškėjui skirtos nuobaudos, o kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 62-256 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 25-2430 dalį dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 62-256.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė