2020-05-20 Nr. AB-10086-3-64-3-01067-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-504-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01067-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. B. – V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. – V. skundą atsakovams Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja M. B. – V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) 2018 m. vasario 6 d. raštą Nr. 14/01-179 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. balandžio 4 d. d. raštą Nr. 2S-1107, kaip nepagrįstus, taip pat priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja nurodė, kad Šiaulių TI jos vyrui suimtajam S. V. 2017 m. gruodžio 29–30 d. buvo suteiktas leidimas ilgalaikiam pasimatymui su ja, jo žmona M. B. – V.. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 15 d. registravosi Šiaulių TI dėl leidimo susitikti su vyru S. V. 2017 m. gruodžio 29–30 d. ilgalaikiame pasimatyme. Į pasimatymą pareiškėja atvyko iš Vilniaus 2017 m. gruodžio 29 d. ir jai buvo leista 9.00 val. susitikti su vyru pasimatymų kambaryje. Šiaulių TI administracija jokių pretenzijų ir perspėjimų iki susitikimo su vyru jai dėl ilgalaikio pasimatymo neišreiškė. Ilgalaikio pasimatymo metu apie 15.00 val. pareigūnas paprašė S. V. išeiti į koridorių, o kai jis grįžo, pasakė jai, kad pasimatymas nutraukiamas. Nei pareiškėja, nei jos vyras nepažeidė jokių vidaus tvarkos taisyklių, dėl ko pareigūnai galėtų nutraukti pasimatymą. Vyras paaiškino, kad pasimatymas nutraukiamas dėl kažkokios gautos nuobaudos, tačiau tą pačią dieną, tuo pačiu laiku, kitame pasimatymų kambaryje buvo paskirtas ilgalaikis pasimatymas kitam suimtajam, kuris taip pat turėjo galiojančią nuobaudą, skirtą 2017 m. gruodžio 22 d., tačiau jo atžvilgiu pasimatymas nutrauktas nebuvo. Šiaulių TI administracija ir direktorius, uždėdamas rezoliuciją ant pateikto prašymo, suteikė ilgalaikį (1 paros) pasimatymą su sutuoktiniu ir vaiko tėvu S. V., ilgalaikis pasimatymas buvo registruotas suderinus datas ir Šiaulių TI esamų laisvų vietų (kambarių) laiką. Pareiškėja ilgalaikiam pasimatymui registravosi telefonu 2017 m. gruodžio 15 d., nurodydama savo vardą ir pavardę ir konkretų asmenį – S. V.. Dėl Šiaulių TI aplaidumo, nekompetentingumo, kaip nurodė patys pareigūnai, iki pat pasimatymo dienos nebuvo pastebėta suimtajam Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) paskirta nuobauda. Atsakingi už pasimatymus Šiaulių TI pareigūnai nustatė, kad suimtasis S. V. turi galiojančią nuobaudą, tuo metu, kai ilgalaikis pasimatymas jau vyko ir beveik buvo įpusėjęs jo laikas. Neatsižvelgdami į jokias aplinkybes, pareigūnai informavo atskirai per S. V., kad pasimatymas turi būti nedelsiant nutrauktas.

3. Su Šiaulių TI sprendimu nutraukti pasimatymą pareiškėja nesutiko ir manė, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas, nes teisės aktai nedraudžia suimtajam turėti ilgalaikį pasimatymą su savo sutuoktine, jei suimtasis nepažeidžia nustatytos pasimatymų su artimaisiais tvarkos. Nuobauda sutuoktiniui buvo paskirta 2017 m. lapkričio 24 d., t. y. prieš 35 dienas, ilgalaikis pasimatymas paskirtas 2017 m. gruodžio 29 d. Todėl buvo pakankamai daug laiko nustatyti, kad suimtasis turi galiojančių nuobaudų ir priimti atitinkamus sprendimus, informuoti suinteresuotus asmenis. Šiaulių TI administracija suteikė ir sudarė galimybes ilgalaikiam pasimatymui prasidėti ir po to, pareiškėjos nuomone, neteisėtai, dėl pačių Šiaulių TI pareigūnų kaltės, pasimatymą nutraukė.

4. Pareiškėja nurodė, kad Šiaulių TI administracijos sprendimą nedelsiant nutraukti vykstantį ilgalaikį pasimatymą apskundė Kalėjimų departamentui. Skunde nurodė, kad Šiaulių TI administracija netinkamai aiškino reglamentuojamą pasimatymų su artimaisiais tvarką, nutraukdama pasimatymą pasielgė nežmoniškai ir išskirdami pareiškėjos šeimą diskriminavo kitų asmenų atžvilgiu. Kalėjimų departamentas pareiškėjos skundą atmetė, nenustatęs neteisėtų Šiaulių TI veiksmų ir atkartodamas iš esmės tą patį motyvą, kuriuo buvo nutrauktas pasimatymas.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad šeimą gina, saugo ir globoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, prioritetas turi būti skiriamas šeimos išsaugojimui. Pasimatymas suteiktas ir vyko su Šiaulių TI personalo ir direktoriaus žinia pasirašytinai, todėl jo nutraukimas vertinamas kaip kompetencijos viršijimas, nežmoniškas elgesys ir orumo bei garbės pažeminimas, dėl ko abu sutuoktiniai patyrė psichologines ir fizines traumas, itin didelę žalą patyrė pareiškėja, nes dėl streso prarado pieną, kas be abejonės pakenkė naujagimiui, kuris nebebuvo maitinamas natūraliu motinos pienu, vaikas buvo paliktas kito asmens priežiūrai, taip pat padaryta finansinė žala – kelionė iš Vilniaus ir atgal apie 400 km, netinkamas laiko išnaudojimas. Pareiškėja atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio nuostatas dėl suimtųjų teisės pasimatyti su savo artimaisiais, šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyta, kad teisė į pasimatymą suteikiama galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam, iš konteksto ir vadovaujantis logiškumo principu išplaukia, kad pasimatymai gali būti suteikiami tiems suimtiesiems, kurie neturi galiojančių nuobaudų, paskirtų už pasimatymų tvarkos pažeidimus. Suimtajam, baustam už kitus pažeidimus, nesusijusius su pasimatymų tvarkos pažeidimais, negali būti atimta teisė matytis su savo artimaisiais. Be to, nustatyta ir diskriminacija tarp suimtųjų, nes tą pačią dieną kitas suimtasis, kuriam taip pat buvo paskirta nuobauda už tokį patį suėmimo vykdymo rėžimo pažeidimą, kaip ir S. V., laisvai išbuvo visą jam suteiktą ilgalaikį pasimatymą. Šiaulių TI administracija, netinkamai aiškindama Suėmimo vykdymo įstatyme numatytą suimtųjų teisę matytis su savo artimaisiais, pareiškėjos teigimu, sukėlė diskriminacinius požymius tarp asmenų, turinčių suimtųjų ir nuteistųjų statusus.

6. Pareiškėja nurodė, kad dėl jos teisės pasimatyti su sutuoktiniu ribojimo ji patyrė psichologinius ir moralinius sukrėtimus, nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, nervinę įtampą ir stresą, nesutarimus su mylimu žmogumi, nukentėjo pareiškėjos vaikas, nes prarado galimybę būti maitinamas natūraliu motinos pienu, atsirado nepilnavertiškumo kompleksas. Jai teko važiuoti 220 km iki Šiaulių ir atgal, kad susitikti su savo sutuoktiniu po 3,5 mėn., papasakoti įspūdžius apie gimdymą, tačiau iš jos tokia teisė buvo atimta be jokios priežasties. Patyrė labai didelį stresą, buvo emociškai išsekinta ir pažeminta, negalėjo užmigti, kankino nemiga ir baimės, po incidento dingo pienas, dėl to kreipėsi į gydytojus. Šiaulių TI administracija, atimdama suimtajam teisę į ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį „teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą“, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 ir 4 dalis.

7. Atsakovai Šiaulių TI ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, jog M. B. – V. registruojantis ilgalaikiam pasimatymui su Šiaulių TI laikomu suimtuoju S. V. buvo patikrinti suimtiesiems skirtų nuobaudų registre esantys duomenys, o neaptikus duomenų apie S. V. turimas galiojančias nuobaudas, M. B. – V. buvo užregistruota 2017 m. gruodžio 29 d. pasimatymui. 2017 m. gruodžio 29 d. apie 9.00 val. pareiškėjai atvykus į Šiaulių TI, įstaiga informacijos apie LAVL paskirtą nuobaudą jos sutuoktiniui S. V. neturėjo (nuobauda nebuvo įtraukta į elektroninių nuobaudų registrą). Kadangi kitą dieną pasimatymams buvo užsiregistravę kiti asmenys, o patalpų, skirtų ilgalaikiams pasimatymams nebuvo daug, siekiant taupyti sutuoktinių pasimatymo laiką, jie buvo įleisti į ilgalaikio pasimatymo patalpas, o pareiškėjos prašymas leisti pasimatyti perduotas Šiaulių TI direktoriui rezoliucijos užrašymui. Apie 14.00 val. prašymas leisti pasimatyti buvo grąžintas pasimatymus vykdantiems pareigūnams su rezoliucija „leisti pasimatyti iki 1 paros, jei neturi galiojančių nuobaudų“, o pasimatymus vykdantys pareigūnai papildomai informuoti, kad S. V. turi galiojančią nuobaudą. Patikrinus šią informaciją ir papildomai peržiūrėjus S. V. asmens bylą buvo nustatyta, kad LAVL direktoriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. NB-550 S. V. buvo skirta nuobauda. Atsižvelgiant į tai, M. B. – V. ir S. V. apie 14.00 val. buvo žodžiu informuoti, kad leidimas pasimatyti iki 1 paros jiems suteiktas nebus.

9. Atsakovas pažymėjo, kad į pasimatymą įleidžiami asmenys supažindinami su pasimatymų tvarka kiekvieną kartą prieš prasidedant pasimatymui. Šiuo atveju atsakovas daro prielaidą, kad suimtasis S. V., žinodamas apie jam paskirtą nuobaudą, piktnaudžiavo susidariusia situacija bei nutylėjo apie turimą nuobaudą, taip tikėjosi pasinaudoti jam nepriklausančia teise į ilgalaikius pasimatymus. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos pateikiama teisės normų interpretacija, jog ilgalaikiai pasimatymai negali būti suteikiami tik tiems suimtiesiems, kurie turi nuobaudą būtent už padarytą pasimatymų tvarkos pažeidimą.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodė realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

12. Kalėjimų departamentas nurodė, kad gavo ir išnagrinėjo pareiškėjos 2018 m. kovo 3 d. skundą, kuriame ji skundė Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. raštą Nr. 17/01-179 dėl trumpalaikių pasimatymų suteikimo tvarkos. Kalėjimų departamentas 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 2S-1107 nustatė, jog S. V. teisės dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo pažeistos nebuvo. Skundo nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad dėl galiojančios nuobaudos minėtas asmuo neturėjo teisės į ilgalaikį pasimatymą, todėl naikinti Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. raštą nebuvo pagrindo, šis raštas išsamus ir pagrįstas. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjos skundą atsakė laiku ir išsamiai, remdamasis pateikta dokumentine medžiaga, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką, paaiškino tiek teisinį, tiek faktinį atsisakymo pagrindus, šis atsakymas atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, buvo motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjai M. B. – V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjos skundo dalį dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. vasario 6 d. rašto Nr. 14/01-179 ir Kalėjimų departamento 2018 m. balandžio 4 d. rašto Nr. 2S-1107 panaikinimo teismas atmetė.

14. Teismas pažymėjo, kad ginčui yra aktualios Suėmimo vykdymo įstatymo (aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.) 22 straipsnio, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės; redakcija, galiojant nuo 2017 m. lapkričio 28 d.) ir Šiaulių TI direktorius 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1/01-310 patvirtino Asmenų, norinčių pasimatyti su Šiaulių TI laikomais suimtaisiais ir nuteistaisiais registracijos tvarkos aprašo, nuostatos.

15. Byloje esančių duomenų pagrindu teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 29 d. pareiškėja M. B. – V. Šiaulių TI direktoriui pateikė rašytinį prašymą leisti pasimatyti su vyru S. V.. Šiaulių tardymo izoliatoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojas M. A., teikdamas informaciją Kalėjimų departamentui (atsakydamas į klausimus dėl S. V. ir jo sutuoktinės pasimatymo), nurodė, kad M. B. – V. skambutį priėmė ir rezervaciją ilgalaikiam pasimatymui paskyrė Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnioji specialistė V.

V., kuri patikrino suimtiesiems skirtų nuobaudų registre esančią informaciją, tačiau registre nebuvo matyti, kad S. V. turi galiojančią nuobaudą, todėl M. B. – V. ilgalaikiam pasimatymui buvo rezervuota 2017 m. gruodžio 29 d. Pareiškėjos rašytiniame prašyme leisti pasimatyti su vyru S. V. įrašyta rezoliucija „Leisti iki 1 paros, jei neturi galiojančios nuobaudos“ bei prierašas prašymo apačioje „S. V. turi galiojančią drausminę nuobaudą“. Suimtojo S. V. pasimatymų, gautų pašto, perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų apskaitos kortelėje įrašyta, kad 2017 m. gruodžio 29 d.

įvyko ilgalaikis iki 23 val. pasimatymas su žmona M. B. – V.. Ilgalaikių pasimatymų su fiziniu kontaktu registracijos žurnale pažymėta, kad pasimatymas neįvyko, šią aplinkybę Šiaulių TI nurodė ir Kalėjimų departamentui. 2018 m. sausio 2 d. M. B. – V. Šiaulių TI direktoriui pateikė skundą dėl Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų, kuriame nurodė, jog į ilgalaikį pasimatymą registravosi 2017 m. gruodžio 15 d., 2017 m. gruodžio 29 d. atvyko iš Vilniaus ir 9.00 val. jai buvo leista susitikti su vyru, tačiau pasimatymas buvo nutrauktas dėl galiojančios jos sutuoktiniui skirtos nuobaudos.

Šiaulių TI direktorius pareiškėjai atsakė 2018 m. vasario 6 d. raštu Nr. 17/01-179 (skundžiamas aktas), kuriame pateikė pareiškėjos prašomą informaciją, taip pat nurodė, jog paaiškėjus aplinkybėms, kad S. V. turi galiojančią nuobaudą ir neatitinka Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, ilgalaikis pasimatymas iki 1 paros jam suteiktas nebuvo. Nesutikdama su šiuo Šiaulių TI direktoriaus atsakymu, pareiškėja jį apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2018 m. balandžio 4 d. sprendime Nr. 2S-1107 (skundžiamas aktas) nurodė, kad Šiaulių TI administracija, pastebėjusi, jog buvo pažeista pasimatymų suteikimo procedūra, tinkamai įvertino susidariusias aplinkybes (galiojančią S. V. nuobaudą) ir pagrįstai nutraukė ilgalaikį pasimatymą.

16. Teismas pažymėjo, kad S. V. nuobauda – teisės apsipirkti parduotuvėje atėmimas 2 savaitėms paskirta 2017 m. lapkričio 24 d. LAVL direktoriaus nutarimu Nr. NB-550 „Dėl suimtojo nubaudimo“. Iš 2018 m. sausio 17 d. Šiaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus pažymos Nr. 61/04-116 buvo matyti, kad šis nutarimas iš LAVL Šiaulių tardymo izoliatoriui buvo išsiųstas 2017 m. gruodžio 4 d., Šiaulių TI gautas 2017 m. gruodžio 7 d., S. V. su jam paskirta nuobauda buvo supažindintas 2017 m. gruodžio 11 d., ir tą pačią dieną pradėjo ją vykdyti, taigi 2017 m. gruodžio 25 d. jau turėjo būti ją atlikęs. Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu per šešis mėnesius po nuobaudos atlikimo dienos (jeigu nuobauda nebuvo vykdoma – nuo jos paskyrimo dienos) nepaskiriama nauja nuobauda, laikoma, kad asmuo nuobaudų neturi. Taigi S. V. 2017 m. gruodžio 29 d. turėjo galiojančią nuobaudą, todėl pasimatymas jam negalėjo būti suteiktas.

17. Pareiškėja prašė panaikinti kaip nepagrįstus Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. vasario 6 d. raštą Nr. 14/01-179 ir Kalėjimų departamento 2018 m. balandžio 4 d. d. raštą Nr. 2S-1107. 2018 m. vasario 6 d. raštu Nr. 14/01-179 pareiškėjai atsakyta į jos 2018 m. sausio 2 d. skundą, kuriame M. B. – V. prašė nurodyti tikslią datą ir tikslų laiką, kada ji buvo įleista į pasimatymų kambarį, kada ilgalaikis pasimatymas buvo nutrauktas, nurodyti, kiek iš viso Šiaulių TI yra ilgalaikio pasimatymo kambarių, kurio pareigūno įsakymu pasimatymas buvo nutrauktas, jeigu įsakymas raštiškas, pateikti dokumento kopiją, nurodyti išsamias aplinkybes, kodėl ji iš anksto nebuvo įspėta dėl ilgalaikio pasimatymo atšaukimo, kokiu pagrindu, kokiais teisės aktais vadovaujantis ir dėl kokios priežasties, kuo remiantis buvo nutrauktas suteiktas ir vykdomas ilgalaikis pasimatymas, kas prisiima atsakomybę už pareiškėjos patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Šiaulių TI direktorius, atsakydamas į pareiškėjos skunde prašomus atsakyti klausimus, informavo, kad į Šiaulių TI ji buvo įleista 2017 m. gruodžio 29 d. 9.00 val., o 14.00 val. ji buvo informuota, kad pasimatymas suteiktas nebus ir iš Šiaulių TI išėjo 15.42 val., Šiaulių TI yra įrengti trys ilgalaikių pasimatymų kambariai, pasimatymas nebuvo suteiktas vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi, atsisakymo suteikti pasimatymą motyvai nurodyti rašytiniame prašyme suteikti pasimatymą, jai registruojantis ilgalaikiam pasimatymui nuobaudų registre duomenų apie S. V. turimas galiojančias nuobaudas nebuvo, todėl ji buvo užregistruota pasimatymui 2017 m. gruodžio 29 d., paaiškintos Suėmimo vykdymo įstatyme reglamentuotos pasimatymų suteikimo sąlygos ir tvarka bei pareigūnų atsakomybė už priimtus sprendimus.

Kalėjimų departamentas, atsakydamas į pareiškėjos skundą dėl Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. atsakymo, išsamiai išanalizavo Suėmimo vykdymo įstatymo normas, reglamentuojančias suimtųjų teisę pasimatyti, pasimatymų nutraukimo tvarką, taip pat nurodė, kad dėl įsivėlusios klaidos, t. y, laiku nepasiekus aktualiai informacijai, buvo leista užsiregistruoti į ilgalaikį pasimatymą, turint galiojančią nuobaudą, pastebėjus šią klaidą buvo nedelsiant sureaguota ir ilgalaikis pasimatymas pagrįstai nutrauktas, Šiaulių TI direktoriui atskiru raštu nurodyta imtis priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama pasimatymų suteikimo kontrolė, o S. V. teisės pažeistos nebuvo, nes dėl galiojančios nuobaudos jis teisės į ilgalaikį pasimatymą neturėjo.

Teismo vertinimu, tiek Šiaulių TI direktorius, tiek Kalėjimų departamentas pakankamai išsamiai atsakė į pareiškėjos skunde keliamus klausimus, raštų turinys iš esmės atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jie pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nurodyta jų apskundimo tvarka, be to, jų panaikinimas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl naikinti juos nebuvo teisinio pagrindo.

18. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Asmenų, norinčių pasimatyti su Šiaulių TI laikomais suimtaisiais ir nuteistaisiais registracijos tvarkos aprašo 8 punktu, nustatyti, ar suimtasis turi teisę gauti prašomos rūšies pasimatymą (tuo pačiu, ar neturi galiojančių nuobaudų), privalo biuro darbuotojas, gavęs lankytojo prašymą dėl pasimatymo suteikimo, be to, apie priimtą sprendimą jis privalo informuoti lankytoją arba suimtąjį, turintį galimybę pranešti jį aplankyti norinčiam asmeniui. Iš Šiaulių TI pažymos, pateiktos Kalėjimų departamentui, buvo matyti, kad M.

B. – V. skambutį priėmė ir ilgalaikio pasimatymo datą suderino Šiaulių TI apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnioji specialistė V. V., taigi būtent ji privalėjo patikrinti, ar S. V. neturi galiojančių nuobaudų. Šiaulių TI Kalėjimų departamentui nurodė, kad „šiai pareigūnei patikrinus suimtiesiems skirtų nuobaudų registre esančią informaciją nebuvo matyti, kad S. V. turi galiojančią nuobaudą“, tačiau Šiaulių tardymo izoliatorius jau 2017 m. gruodžio 7 d. gavo nutarimą dėl nuobaudos S. V. skyrimo ir žinojo, kad pastarasis turi galiojančią nuobaudą, tačiau nepasitikrino, ar ši nuobauda įrašyta į nuobaudų registrą, ir nepagrįstai rezervavo pasimatymo laiką, iki pat pasimatymo dienos nepranešė pareiškėjai, kad jos sutuoktinis neturi teisės į pasimatymą dėl galiojančios nuobaudos.

Atsiliepime teismui atsakovas nurodė, kad pareiškėjai 2017 m. gruodžio 29 d. 9.00 val. atvykus į Šiaulių TI pasimatyti su vyru ir užpildžius rašytinį prašymą, ji iš karto kartu su sutuoktiniu buvo įleista į ilgalaikio pasimatymo patalpas, kuriose išbuvo iki 14.00 val., nors nei Šiaulių TI direktorius, nei kitas atsakingas pareigūnas dar nebuvo priėmę sprendimo dėl pasimatymo suteikimo. Teismas įvertino, kad nors Šiaulių TI tiek rašte Kalėjimų departamentui, tiek atsakyme į pareiškėjos skundą bei atsiliepime teismui nurodė, kad ilgalaikis pasimatymas pareiškėjai nebuvo suteiktas dėl galiojančios S. V. nuobaudos, tačiau faktiškai pasimatymas įvyko, nes nuo 9.00 iki 14.00 val., t. y. net 5 valandas, sutuoktiniai praleido kartu ilgalaikių pasimatymų kambaryje, tik nebuvo tinkamai įformintas nei kaip trumpalaikis, nei kaip ilgalaikis pasimatymas dėl Šiaulių TI pareigūnų kaltės, o 14.00 val. jis buvo nutrauktas.

Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 7 dalimi, pasimatymas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, jeigu jo metu asmenys pažeidžia pasimatymų tvarką, t. y., nesilaiko nustatytų reikalavimų ir draudimų, kurie išvardinti prašymo leisti pasimatyti formoje, galimybės nutraukti pasimatymą dėl kitų priežasčių teisės aktai nereglamentuoja. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju faktiškai vykstantis pareiškėjos ir jos sutuoktinio pasimatymas buvo nutrauktas be įstatyminio pagrindo. Išdėstytų aplinkybių visuma leido teigti, kad Šiaulių TI pareigūnai tiek suteikdami pareiškėjai ilgalaikį pasimatymą, tiek jį nutraukdami pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių suimtųjų teisę pasimatyti, reikalavimus, o tai sudarė pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.

19. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju dėl neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų visumos pareiškėja patyrė neturtinę žalą. Pareiškėja tikėjosi ilgalaikio pasimatymo su vyru, dėl pasimatymo atvyko į Šiaulius iš Vilniaus, palikusi (duomenys neskelbtini) gimusį krūtimi maitinamą kūdikį, tačiau pasimatymas buvo nepagrįstai nutrauktas, dėl ko pareiškėja patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, stresą, iš Vilniaus gimdymo namų pateiktų dokumentų matosi, kad jai 2017 m. gruodžio 30 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad dėl patirto streso ją kankina tokie sveikatos sutrikimai, kaip nemiga, baimės, nors įrodymus privalo pateikti proceso šalys (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 4 d.). Be to, pareiškėja privalėjo įrodyti ir priežastinį ryšį tarp jos patirtos neturtinės žalos bei atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y., kad nemiga ir kiti negalavimai atsirado dėl patirto streso nutraukus pasimatymą su vyru.

20. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos patirtus nepatogumus, kurie sukėlė dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kuri negalėjo būti kompensuojama vien tik pareiškėjos teisių pažeidimo pripažinimu, o dėl nustatytų neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų pareiškėja patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjos skundą bei priteisti jai visą jos reikalaujamą sumą. Šiuo aspektu teismas pabrėžė, jog pareiškėja nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių jos išdėstytas aplinkybes dėl sveikatos būklės, nenurodė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, be to, 2017 m. gruodžio 29 d. atvykusi į Šiaulių TI su vyru ji pasimatė, ilgalaikių pasimatymų kambaryje su juo išbuvo 5 valandas, taigi galimybę pabendrauti ir pasikalbėti turėjo. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjos orumą ar netinkamai su ja elgtis.

21. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjos patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjos patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur. Todėl pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 22. Pareiškėja M. B. – V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, panaikinti skundžiamus raštus ir priteisti pareiškėjui 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

23. Pareiškėja pirmiausiai nurodo, kad jai nebuvo laiku ir tinkamai išsiųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl turėdama informacijos, kad skundas yra tenkintas tik iš dalies (kitos informacijos neturėdama dėl ne nuo jos priklausančios valios), teikia apeliacinį skundą ir prašo apeliacinio teismo leidimo, į bylą teikti ateityje naujus įrodymus arba patikslintą apeliacinį skundą.

24. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė teisės akto reikalavimų pažeidimo ir neatsižvelgė į aplinkybes, kurios visuomenėje visiems yra žinomos, į šeimos teisę. Taip pat pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje 6 dalyje suformuotą įrodymų vertinimo taisyklę. Dėl to, pirmosios instancijos teismas ne visa apimtimi išnagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes. Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nepakankamai aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime ir nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė (ABTĮ 80 str. 1 d.). Šiame kontekste pažymi, kad aktyvaus teismo principas turi būti taikomas kartu su visais kitais administracinio proceso principais.

25. Pareiškėja akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos yra neatsiejamos nuo Suėmimo vykdymo įstatymo vykdomos funkcijos, todėl mano, kad teismas nepakankamai išnagrinėjo aplinkybes ir nustatė, kad ginčo aplinkybės, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų asmenų pasimatymų su artimaisiais tvarką, turi būti vertinamos atskirai, t. y. suimtiesiems – taikant Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas, o nuteistiesiems – taikant Bausmių vykdymo kodekso nuostatas. Pareiškėja nurodo, kad skirtingas tuo pačiu pagrindu (dėl pasimatymų tvarkos) minėtų įstatymų (Suėmimo vykdymo įstatymo ir Bausmių vykdymo kodekso) normų reglamentavimas sukelia diskriminacinius požymius tarp suimtojo ir nuteistojo, be to, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pažeidžia asmens teises. Konstitucija nustato, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas (38 str. 1 d.) ir ją gina, saugo bei globoja (38 str. 2 d.). Taigi prioritetas turi būti skiriamas šeimos išsaugojimui.

26. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo Suėmimo vykdymo įstatyme reglamentuotos pasimatymų tvarkos, ir tai, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio nuostatos apibrėžia suimtųjų teises pasimatyti su savo artimaisiais, o minėto straipsnio 6 ir 7 dalyse aptariama aplinkybė, kam gali būti suteikiama teisė į pasimatymą. Pareiškėjo nuomone, tai yra specialioji teisės norma apibrėžianti tik pasimatymų tvarką, todėl suimtajam baustam už kitus pažeidimus, kurie nesusiję su pasimatymų tvarkos pažeidimais, negali būti atimama teisė matytis su savo artimaisiais. Pareiškėjos įsitikinimu, teismas nepagrįstai atsisakė vertinti jos pateiktus įrodymus, kad ilgalaikis pasimatymas buvo suteiktas kitam suimtajam, turinčiam nuobaudą, kuri nesusijusi su pasimatymo tvarkos pažeidimu ir, kad suimtiesiems tuo pačiu metu, taikomos skirtingos įstatymo aiškinimo normos, todėl priešingai negu teismas nurodė, pateikti įrodymai, pareiškėjos nuomone, yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, pareiškėjos teigimu, skirta nuobauda suimtajam (tabako turėjimas LAVL) negali pagal savo pobūdį ir sunkumą daryti įtakos jo pasimatymams su savo artimaisiais, nes šeimos teises gina Konstitucija.

27. Pareiškėjos nuomone, pagal Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas, nuteistiesiems, kurie yra pripažinti teisės pažeidėjais yra sudaromos geresnės kalinimo sąlygos, leidžiant matytis su savo artimaisiais, nei tai numatyta suimtiesiems, kurių kaltė dar nepripažinta. Dėl tokio skirtingo įstatymų aiškinimo, suimtasis, o šiuo atveju ir pareiškėja, patyrė diskriminaciją atžvilgiu nuteistųjų asmenų ir jų artimųjų, suteikiant jiems pasimatymus.

28. Pareiškėjas pažymi, kad apribojus jos teisę palaikyti glaudžius ryšius su sutuoktiniu, pareiškėja patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą, kurių nebūtų patyrusi, jei būtų užtikrinta jos teisė į ilgalaikį pasimatymą su sutuoktiniu.

29. Atsakovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo negavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nežinanti jo turinio, tačiau iš kitos pastraipos sakinio aišku, kad pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu susipažinusi.

31. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad nepagrįstai suimtiesiems ir nuteistiesiems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, Šiaulių TI atkreipia dėmesį, kad pareiškėja šioje dalyje skundžia ne Šiaulių TI pareigūnų veiksmus, bet patį teisinį reguliavimą. Atsakovas pabrėžia, kad Šiaulių TI veikia teisės aktų nustatyta tvarka ir neviršija savo kompetencijos, todėl jis negali būti atsakingas dėl taikomo skirtingo teisinio reguliavimo skirtingą teisinę padėtį turintiems asmenims.

32. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjos pateikiama teisės normų interpretacija, jog ilgalaikiai pasimatymai negali būti suteikiami tik tiems suimtiesiems, kurie turi nuobaudą būtent už padarytą pasimatymų tvarkos pažeidimą. Atsakovas pažymi, kad oficialiai aiškinti teisės aktų nuostatas turi ribotas ratas subjektų: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ir Valstybinė mokesčių inspekcija, be to, formuojant vienodą teismų praktiką, aiškinti teisės aktus turi teisę aukštesnieji bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai. Todėl pareiškėjos interpretacija nei atsakovui, nei juo labiau teismui, nėra privaloma.

33. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjos orumą ar nežmoniškai su ja elgtis. Vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kuriuos pareiškėja išdėstė savo skunde teismui, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytini pakankamu pagrindu. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja iš esmės nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų. Pareiškėja nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jos nurodytų pažeidimų ir jai padarytos neturtinės žalos.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Kalėjimų departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Taip pat mano, kad pareiškėjai priteista 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra adekvati jos patirtiems dvasiniams išgyvenimams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjos M. B. – V. skundas tenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovo Lietuvos Valstybės 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri atsirado pareigūnams nutraukus pareiškėjos ir jos sutuoktinio S. V. ilgalaikį pasimatymą Šiaulių TI, taip pat dėl Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. rašto Nr. 17/01-179, kuriuo pareiškėjai atsakyta į jos skundą dėl Šiaulių TI administracijos veiksmų, bei Kalėjimo departamento 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 2S-1107, kuriuo Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. raštas nebuvo panaikintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą nustatė kad Šiaulių TI pareigūnai, tiek suteikdami pareiškėjai ilgalaikį pasimatymą, tiek jį nutraukdami pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių suimtųjų teisę pasimatyti, reikalavimus, o tai sudarė pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus, bei nustatė, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjos patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur.

39. Pareiškėja nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti bei priteisti jai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinį skundą pareiškėja iš esmės grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje 6 dalyje įrodymų suformuluotą vertinimo taisyklę, todėl ne visa apimtimi išnagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, be to, teismas nagrinėdamas bylą nepakankamai aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime. Pareiškėjos nuomone, ilgalaikiai pasimatymai negali būti suteikti tik tiems suimtiesiems, kurie turi nuobaudą būtent už padarytą pasimatymų tvarkos pažeidimą. Pareiškėjos įsitikinimu, pagal teisės aktus reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų asmenų pasimatymų su artimaisiais tvarką nepagrįstai taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, t. y. suimtiesiems taikomos Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, o nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso nuostatos.

40. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginių, susijusių su įrodymų ir aplinkybių vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

42. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad priešingai, nei tvirtina pareiškėja, teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjos nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Aplinkybė, kad pareiškėjos netenkina teismo atliktas įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai ar atsakovo naudai, o pareiškėja apeliaciniame skunde savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

43. Administracinių ginčų teisenoje teismui numatytas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 12 str., 56 str. 4 d., 80 str. 1 d.). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog, siekiant nustatyti visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, į bylą turi būti pateikti papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai, iškviesti liudytojai (ABTĮ 56 str. 4 d., 67 str. 1 d., 79 str. 1 d., 80 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies nuostatos nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo, jų išreikalavimo ar kt. Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi apsvarstyti proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo ar išreikalavimo ir juos atitinkamai išspręsti (motyvuotai patenkinti arba atmesti) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje A-21-146/2015, 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-796-146/2016).

44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisakys tik dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl teisės aktų reglamentuojančių suimtųjų ir nuteistųjų asmenų pasimatymų su artimaisiais tvarką, akcentuoja, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjos sutuoktinis turėjo suimtojo statusą, todėl ginčui aktualus Suėmimo vykdymo įstatymas.

46. Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad suimtojo pasimatymas su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo suimtasis turi bendrą vaiką, jei nei suimtasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras suimtojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas, gali vykti be tardymo izoliatoriaus atstovo. Šį pasimatymą tardymo izoliatoriaus direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali suteikti galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo suimtojo uždarymo į tardymo izoliatorių dienos, vėliau toks pasimatymas gali būti suteikiamas ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Šioje dalyje nurodyti pasimatymai vyksta specialiai įrengtose uždarose patalpose ne ilgiau kaip vieną parą.

47. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjos sutuoktiniui S. V. 2017 m. lapkričio 24 d. LAVL direktorius nutarimu Nr. NB-550 „Dėl suimtojo nubaudimo“ paskyrė nuobaudą – teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą 2 savaitėms (b. l. 12). Šiaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. sausio 17 d. pažymoje Nr. 61/04-116 (70 b. l.) nurodyta, kad šis nutarimas iš LAVL Šiaulių tardymo izoliatoriui buvo išsiųstas 2017 m. gruodžio 4 d., Šiaulių TI gautas 2017 m. gruodžio 7 d., pareiškėjas su jam paskirta nuobauda buvo supažindintas 2017 m. gruodžio 11 d., ir tą pačią dieną pradėjo ją vykdyti.

48. Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu per šešis mėnesius, o nepilnamečiui – per tris mėnesius po nuobaudos atlikimo dienos (jeigu nuobauda nebuvo vykdoma – nuo jos paskyrimo dienos) nepaskiriama nauja nuobauda, laikoma, kad asmuo neturi nuobaudų.

49. Taigi, pareiškėjos sutuoktinis S. V. 2017 m. gruodžio 29 d. turėjo galiojančių nuobaudą, todėl jam pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatas negalėjo būti suteiktas ilgalaikis pasimatymas.

50. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-01-310 „Dėl asmenų, norinčių pasimatyti su Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomais suimtaisiais ir nuteistaisiais registracijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Asmenų, norinčių pasimatyti su Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomais suimtaisiais ir nuteistaisiais registracijos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo) 18 punkte numatyta, kad pareigūnai ir darbuotojai, pažeidę šio Aprašo nuostatas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstai suteikto ilgalaikio pasimatymo pareigūnui, netinkamai atlikusiam savo pareigas, gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė, tačiau pareiškėja ir jos sutuoktinis dėl šios priežasties negali įgyti teisės į ilgalaikį pasimatymą.

51. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad faktiškai pasimatymas įvyko, nes nuo 9.00 iki 14.00 val., t. y. net 5 valandas, sutuoktiniai praleido kartu ilgalaikių pasimatymų kambaryje, tik nebuvo tinkamai įformintas nei kaip trumpalaikis, nei kaip ilgalaikis pasimatymas dėl Šiaulių TI pareigūnų kaltės, o 14.00 val. jis buvo nutrauktas.

52. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 7 dalimi, pasimatymas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, jeigu jo metu asmenys pažeidžia pasimatymų tvarką, t. y., nesilaiko nustatytų reikalavimų ir draudimų, kurie išvardinti prašymo leisti pasimatyti formoje, galimybės nutraukti pasimatymą dėl kitų priežasčių teisės aktai nereglamentuoja.

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog faktiškai vykstantis pareiškėjos ir jos sutuoktinio pasimatymas buvo nutrauktas be įstatyminio pagrindo. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad Šiaulių TI pareigūnai tiek suteikdami pareiškėjai ilgalaikį pasimatymą, tiek jį nutraukdami pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių suimtųjų teisę pasimatyti, reikalavimus, o tai sudarė pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.

54. Dėl ginčijamų raštų teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, išnagrinėjusi šių raštų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek Šiaulių TI direktorius 2018 m. vasario 6 d. rašte Nr. 17/01-179, tiek Kalėjimų departamentas 2018 m. balandžio 4 d. d. rašte Nr. 2S-1107 pakankamai išsamiai atsakė į pareiškėjos keliamus klausimus, raštų turinys iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jie pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pabrėžtina, kad minėtų raštų panaikinimas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl juos naikinti nėra teisinio pagrindo.

55. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013).

56. Pareiškėja nurodo, kad dėl neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų nutraukiant ilgalaikį pasimatymą ji patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą, nervinę įtampą ir stresą, važiavimo išlaidas, nukentėjo pareiškėjos vaikas, nes prarado galimybę būti maitinamas natūraliu motinos pienu dėl streso.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į teisės aktuose įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuotus pažeidimus ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjos nurodytus išgyvenimus, į pažeidimo trukmę (vienkartinis), kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti prašoma 3 000 Eur suma, o pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjai atlygintinos neturtinės žalos dydis – 100 Eur – yra adekvatus atsakovo padarytam teisės pažeidimui.

58. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. B. – V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė