853c9574-4775-4ce5-a7a6-7e7d00a894e3 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-795-1036/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00326-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1;2.3.6.4.6.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 14 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, nukentėjusiajai E. J., jos atstovui advokatui Edvardui Zalubai, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotam atstovui Laimonui Petreikiui, kaltinamajai R.

Å ., jos gynėjui advokatui J. J., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡tekėjusi, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) vadybininke, neteista (teistumas iÅ¡nykęs), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė :

R. Å . 2022 m. sausio 2 d., apie 15.42 val., Vilniaus rajone, VaivadiÅ¡kių kaime, Adomo Mickevičiaus gatvėje, vairuodama automobilį „Škoda Rapid“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad „vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefų, kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.“ ir KET 99 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad „eismas Lietuvos Respublikoje vyksta deÅ¡ine kelio puse.“, tai yra, vairuodama automobilį važiavo Adomo Mickevičiaus gatve link CekoniÅ¡kių pasirinktu greičiu, neatsižvelgusi į važiavimo ir meteorologines sÄ lygas (slidi ir apledėjusi kelio danga), nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, pradėjusi vairuojamÄ automobilį stabdyti iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su Adomo Mickevičiaus gatve link Pilaitės prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančiu automobiliu „BMW 1ER Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. G., gimęs (duomenys neskelbtini).

Eismo įvykio metu buvo sužalota „BMW 1ER Reihe“ automobilio keleivė E. J., gimusi (duomenys neskelbtini), kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamoji R. Å . teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad tÄ dienÄ važiavo, nes sirgo tėvai ir turėjo nuvežti vaistus. Vairavo automobilį „Škoda Rapid“, kuris priklauso sÅ«nui. Automobilis buvo apdraustas civiline atsakomybe. Kelio danga iÅ¡ pradžių nebuvo slidi, bet tuo metu, kai pasiekė ČekoniÅ¡kių ribÄ prasidėjo ledo siena ir maÅ¡ina tavo nevaldoma, slydo į prieÅ¡ingÄ pusę.

Stengėsi iÅ¡laikyti vairÄ , bet jos maÅ¡ina nespėjo sugrįžti atgal į savo pusę. Eismo įvykis įvyko VaivadiÅ¡kių kaime. Eismo įvykį lėmė ledo siena, kelio nuokrypa ir į kairę pusę pasviręs kelias. Kadangi maÅ¡ina tapo nevaldoma, bandė stabdyti, važiavo nedideliu greičiu – 50 km/h, ir maÅ¡inÄ pradėjo neÅ¡ti. Kiek galėdama stengėsi iÅ¡laviruoti ir grįžti į savo važiavimo juostÄ . Ji netinkamai įvertino metrologines sÄ lygas. Visi kaltinime nurodyti duomenys yra teisingi.

Pripažįsta abu inkriminuotus kelių eismo taisyklių pažeidimus bei kilusias pasekmes. Po eismo įvykio pribėgo žmonės, jai užsiblokavo durys, rÅ«ko visa maÅ¡ina. Ji nubėgo prie nukentėjusiosios. E. J. sėdėjo ant priekinės sėdynės, bet neprisimena ar buvo prisisegusi saugos dirÅ¾Ä . Ji nėra ekspertė ir dėl žalos atlyginimo negali pasakyti kokia žala turi bÅ«ti atlyginta. Dėl žalos dydžio turi spręsti draudimas. SiÅ«lė 1 000 eurų žalos atlyginimÄ . IÅ¡ pradžių nukentėjusioji lyg sutiko, atsivežė pinigus – 1 000 eurų vykstant tyrimui į policijÄ ir tada jau nukentėjusioji nebesutiko, paprašė didesnės sumos.

Turi neatlygintus civilinius ieÅ¡kinius, dar iÅ¡skaito už juos. Po atskaitymų jai lieka 602 eurai, kito turto neturi. Jai eismo įvykio metu buvo labai stipriai sumuÅ¡ta krÅ«tinės lÄ sta, supjaustyta ranka. Tai jos vienintelė padaryta avarija, niekada nėra bausta. Prašė jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sÅ«naus J. Å . laidavimÄ . LaidavimÄ supranta, kad už jÄ laiduoja, atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės, teistumo. Su sÅ«numi J. Å . yra labai artimas ryÅ¡ys, tarpusavio pasitikėjimas, nes jis davė jai savo maÅ¡ina disponuoti.

Nuo sÅ«naus gavo barti, jaunesnių reikia klausytis. IÅ¡ pradžių su sÅ«numi gyveno kartu, dabar atskirai, bet kiekvienÄ dienÄ su sÅ«numi skambinasi ir aplanko. Galimas laiduotojas turėtų įtakÄ atsargumui vairuojant, greičio nevirÅ¡ijimui. Ji tai supranta ir pati, bet galvoja, kad reikalinga korekcija iÅ¡ Å¡alies. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai. Be kaltinamosios R. Å . prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Nukentėjusioji E. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praÅ¡o civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos neturtinės žalos atlyginimo, nes patyrė nemažai kÅ«no sužalojimų.

Draudimo kompanija atlygino už maÅ¡inÄ ir sveikatÄ . Draudimo kompanija neturtinės žalos atlygino 4 000 eurų. Draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo 4 380 eurų. Neįskaito iÅ¡mokėtos sumos į reikalaujamÄ 10 000 eurų sumÄ . Neturtinė žala iÅ¡ viso 15 000 eurų. TokiÄ sumÄ apskaičiavo pagal skausmÄ . Norėjosi daugiau, bet kad ir kaltinamoji labai nenukentėtų. Eismo įvykio metu nieko neveikė – nedirbo, nestudijavo. Dar laukia kitas gydymas, numatoma papildoma operacija per 2 metus, yra liekamųjų reiÅ¡kinių – skausmai.

Dėl Å¡io įvykio traumatologiniame skyriuje gydėsi 10 dienų, reabilitacijoje – 22 dienas. Padaryta stuburo slankstelio operacija, dar reikės iÅ¡traukti medicinines plokÅ¡teles. Po slankstelio sutvirtinimo operacijos liko didelis randas ant nugaros, norėtų po to jį paÅ¡alinti. Kai bus paÅ¡alinti slankstelių sutvirtinimai, tvarkys randÄ . Be slankstelio lūžio, buvo dar krÅ«tinkaulio ir kojos lūžis. Buvo dar sumuÅ¡ta galva, didelė hematoma ir mėlynės. Å eimos gydytoja rekomendavo susilaikyti nuo pastojimo, nes yra tam tikras krÅ«vis ir nugarÄ gali skaudėti.

Nerekomendavo neÅ¡ioti sunkumų, konkretaus svorio nenurodė. 2022 m. birželio 15 d. suraÅ¡ytoje ir pateiktoje medicininėje pažymoje nėra užfiksuotos rekomendacijos. Gydytojų rekomendacijos nėra užfiksuotos medicininiuose dokumentuose, jai tiesiog konsultacijos metu tai paaiÅ¡kino. Medicininiais dokumentais pagrįsti rekomendacijų, kuriuos nurodė gydytojas, Å¡iuo metu negali. Dėl reprodukcinės sistemos pas gydytojÄ ginekologÄ nesikonsultavo, pas Å¡eimos gydytojÄ konsultavosi. Iki to įvykio buvo visiÅ¡kai sveika.

Yra numatyta konsultacija pas ortopedÄ , labai daug vaikščiojo į poliklinikas. Dabar dėl sÄ narių geria miltelius. Jaučiasi kaip pensininkė, pradėjo skaudėti galvÄ , kelias jaučiasi, tam tikrų judesių negali padaryti, jaučia suvaržymus dėl judesių laisvės. Kaltininkė dėl žalos atlyginimo nebandė tartis. Ji su niekuo nesiderėjo. Draudimo kompanijai medicininius dokumentus po sprendimo dėl iÅ¡mokėtinų sumų dar teikė. Sprendimai dėl papildomų iÅ¡laidų priimti – už medikamentus kompensavo, neturtinei žalai papildomai atlyginti ne.

J. Å . teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamÄ jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimÄ . PraÅ¡ymÄ dėl laidavimo palaikė ir parodė, kad laidavimas tai didelė atsakomybė, kuriÄ yra linkęs prisiimti. Jo nuomone įvykis yra emociÅ¡kai sunkus, nes tai yra nelaimingas atsitikimas. Matė, kaip mama gailisi. Mama pilnai pripažįsta kaltę. Nukentėjusiajai pagal galimybes ir suvokimÄ stengėsi padėti. IÅ¡ savo pusės mama tikrai pasitiki, davė savo automobilį.

Jie dažnai susiskambina. Norisi mama pasirÅ«pinti, skatinti ir priminti, kad reikia atsakingai elgtis kelyje. Pats vairuoja, nuo 18 m. turi vairuotojo pažymėjimÄ . Yra baustas administracine tvarka už parkavimÄ . Už greičio virÅ¡ijimÄ nėra baustas. Visas pinigines nuobaudas sumokėjęs. Liudytojas D. M. J. (D. M. J.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 2 d., apie 15.30 val., vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiavo keliu „Pilaitė-ČekoniÅ¡kės-Sudervė“ iÅ¡ Pilaitės link Sudervės. Buvo Å¡viesus paros metas.

Vairavimo sÄ lygos buvo labai blogos. Tuo metu kelio danga buvo labai slidi, nes žemė buvo paÅ¡alusi, o temperatÅ«ra buvo apie nulis laipsnių. Buvo Å¡lapdriba, lijo ir snigo vienu metu. Važiuojant buvo įjungti automobilio valytuvai. Jis važiavo apie 70 km/h greičiu. Priekyje apie 20-30 m atstumu ta pačia kryptimi važiavo „Škoda automobilis“. Jis ilgÄ laikÄ važiavo paskui „Škoda“ automobilį. Toje vietoje, kur yra vidutinio greičio matavimo zonos pabaiga, jis staiga pastebėjo, kad „Škoda“ automobilį sumėtė ir Å¡is pradėjo važiuoti link deÅ¡inės kelio pusės, link griovio, o po to staigiai iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo pusę, kur susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡ais važiavusiu „BMW“ automobiliu.

Tuo metu, kai „Škoda“ automobilis pradėjo slysti ir važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , atstumas iki prieÅ¡prieÅ¡ais važiavusio „BMW“ automobilio buvo apie 3-5 m. Ä®vyko susidÅ«rimas ir „Škoda“ automobilis priekiniu kairiu kampu atsitrenkė į „BMW“ automobilio priekinį kairįjį kampÄ . Automobiliams susidÅ«rus jis sustojo ir iÅ¡lipo. Pribėgęs pastebėjo, kad „Škoda“ automobilį vairavo moteris, kuri važiavo viena, o „BMW“ automobilį vairavo vaikinas, kuris važiavo su mergina.

Ä®vykio metu labiausiai nukentėjo „BMW“ automobilio keleivė. Automobiliai iki policijos atvykimo nebuvo judinami. Patvirtino, kad „Škoda“ automobilio vairuotojai kliūčių kelyje nebuvo, ji slidžiame kelyje pati nesuvaldė automobilio ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡ais važiavusiu „BMW“ automobiliu. „Škoda“ automobilis iki eismo įvykio važiavo apie 70 km/h greičiu. Užsidegusius „Škoda“ automobilio stabdymo žibintus pamatė, kai „Škoda“ automobilis jau buvo prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ , iki to momento užsidegusių stabdymo žibintų nematė (b. l. 35).

Liudytojas E. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 2 d., apie 15.40 val., vairavo E. J. priklausantį automobilį „BMW 118“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiavo kartu su E. J., kuri sėdėjo Å¡alia jo ant priekinės keleivio sėdynės. Abu buvo prisisegę saugos diržais. Jie važiavo keliu nuo ČekoniÅ¡kių link Pilaitės. Kelio važiuojamoji dalis buvo po vienÄ eismo juostÄ kiekviena kryptimi. Jie važiavo savo eismo juosta arčiau deÅ¡inio kraÅ¡to.

Kokios tuo metu buvo oro sÄ lygos, tiksliai neprisimena, bet automobilio stiklo valytuvai nebuvo įjungti. Vairuojant automobilį važiavo apie 50-60 km/h greičiu. Priekyje automobilių nebuvo. Matė prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį, kuris važiavo tvarkingai, bet likus apie 20 m atstumui prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančio automobilio vairuotojas staiga iÅ¡suko ratus ir tas automobilis pradėjo judėti tiesiai link jų automobilio. Jis iÅ¡ karto savo automobilį pradėjo stabdyti, o stabdymas buvo tolygus ir jo vairuojamas automobilis nečiuožė.

SusidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko. Minėtas tamsus automobilis savo priekine kaire puse atsitrenkė į jo automobilio kairę priekinę pusę. SmÅ«gio metu suveikė vairuotojo ir keleivės oro pagalvės. Po smÅ«gio norėjo iÅ¡lipti, bet vairuotojo durys buvo užspaustos, todėl iÅ¡lipo pro priekines keleivio pusės duris. E. J. sakė, kad jai labai skauda nugarÄ , kojÄ ir galvÄ . Jai pasakė bÅ«ti automobilyje, kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Jis nematė, kas vairavo automobilį, su kuriuo susidÅ«rė.

Tik vėliau viena moteris pasakė, kad ji vairavo „Škoda“ automobilį. Ä® įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai patikrino jo bei „Škoda“ automobilio vairuotojos blaivumÄ , abu buvo blaivÅ«s. Jis jautė krÅ«tinės skausmus, todėl GMP automobiliu jis ir „Škoda“ automobilio vairuotoja buvo iÅ¡vežti į Lazdynų ligoninę. Gydymo įstaigoje medikai jį apžiÅ«rėjo ir iÅ¡leido gydytis namo. Ä® kitÄ gydymo įstaigÄ jis nesikreipė, jaučiasi neblogai (b. l. 40).

IÅ¡ 2022 m. vasario 1 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas Jonas Mindaugas Paliulis, apžiÅ«rėjęs E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), RVU ligoninės medicininius dokumentus ir rentgeno nuotraukas, padarė iÅ¡vadÄ , kad E. J. nustatyti sužalojimai – kaktos kairės pusės nubrozdinimas su audinių patinimu, stuburo juosmens I-o slankstelio kÅ«no ir krÅ«tinės XII slankstelio keterinės ataugos bei kairio Å¡eivikaulio artimojo galo kraÅ¡to lūžiai ir kairio kelio odos nubrozdinimai, galėjo bÅ«ti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 69).

IÅ¡ 2022 m. sausio 2 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad nustatyta, jog patikrinus abu vairuotojus – R. Å . ir E. G., eismo įvykio metu jie buvo blaivÅ«s (b. l. 6). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad R. Å . padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ kaltinime nurodytu metu, vietoje ir aplinkybėmis, vairuodama transporto priemonę „Škoda Rapid“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 127, 99 punktų reikalavimus, t. y. vairuodama automobilį važiavo Adomo Mickevičiaus gatve link CekoniÅ¡kių pasirinktu greičiu, neatsižvelgusi į važiavimo ir meteorologines sÄ lygas (slidi ir apledėjusi kelio danga), nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, pradėjusi vairuojamÄ automobilį stabdyti iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su Adomo Mickevičiaus gatve link Pilaitės prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančiu automobiliu „BMW 1ER Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. G., dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota „BMW 1ER Reihe“ automobilio keleivė E. J., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Teismas Å¡ias iÅ¡vadas daro įvertinęs įrodymų visumÄ . R. Å . tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme pripažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡samiai ir nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios parodymai, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto iÅ¡vadoje konstatuotos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose ir tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R.

Å . objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes R. Å . veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai Å¡iame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti.

Nusikalstamas nerÅ«pestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ abiejų neatsargios kaltės rÅ«Å¡ių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais.

Padaryto KET pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali bÅ«ti laikomas tik vienu iÅ¡ neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo iÅ¡vadai dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ . Nes, sprendžiant asmens kaltės klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sÄ lygos ir temperatÅ«ra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė bÅ«sena, profesinė ir gyvenimiÅ¡ka patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Vertinant kaltininko veiksmus (neveikimÄ ) ir sprendžiant priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus bÅ«tina nustatyti momentÄ , kada kaltininkas turėjo realiÄ galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pavyzdžiui, pėsčiojo pasirodymas važiuojamojoje kelio dalyje, kliÅ«ties, apribojančios matomumÄ , atsiradimas).

Galėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia vairuotojo realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumÄ ar pavojingumÄ bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sÄ lygas bei situacijÄ , kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų iÅ¡vengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iÅ¡ vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatÅ«s kilusiam pavojui, ar jis turėjo realiÄ galimybę iÅ¡vengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017 ir kt.).

Kaltinamoji R. Å . apklausiama teisiamajame posėdyje pripažino, kad suprato ir matė, jog oro bei eismo sÄ lygos prastos, jog vairuoti yra pavojinga, kad netinkamai įvertino metrologines sÄ lygas, tačiau nesustojo ir tęsė kelionę. Kaltinamoji įvertinusi visas sÄ lygas, kaip pati parodė ir kelio nuokrypÄ bei į kairę pusę pasvirusį keliÄ , turėjo realiÄ galimybę įvertinti situacijÄ , tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi iÅ¡vengti galinčių kilti padarinių. Jau buvo minėta, kad kaltinamosios parodymai esmėje sutampa su kitais teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais, ji pripažino pažeidusi KET reikalavimus.

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad R. Å . nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis). Dėl atsakomybės individualizavimo Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bausmės individualizavimo sÄ lygų. Kaltinamosios R. Å . atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar iÅ¡ties kaltininkas yra tokia nesavarankiÅ¡ka, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡kų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. BÅ«tent tokiam nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingÄ jo tolesnio elgesio korekcijÄ , autoritetÄ turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiÅ«rÄ , teigiamos įtakos darymÄ , kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-184-697/2019).

BylÄ nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jÄ R. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos sÅ«naus J. Å . laidavimÄ . Vertindamas kaltinamosios asmenybės pavojingumÄ teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamosios antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamosios gyvenimo bÅ«do bei jos ankstesnio elgesio padarinys.

Ä®vertinama, kad R. Å . kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto, kas yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, neigiamai vertino savo veiksmus ir suprato savo elgesio pasekmes, kas taip pat atskleidžia jos psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jos asmenybės pavojingumÄ .

Vertinant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytÄ sÄ lygÄ â€“ asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatyta, kad R. Å . teistumas yra iÅ¡nykęs. Å iame kontekste pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo paprastai laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu nustatoma, kad anksčiau nėra nusikaltęs arba dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikÅ¡mės (pvz., už ankstesnę nusikalstamÄ veikÄ buvo nuteistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012).

R. Å . už ankstesnę nusikalstamÄ veikÄ bausmę yra atlikusi (nuo dalies bausmės buvo atleista), teistumo terminas, numatytas BK 97 straipsnyje, pasibaigęs, todėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme ji laikytina pirmÄ kartÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu. Kartu pažymėtina, jog nors kaltinamosios praeityje padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau nesusijusi su nusikalstamomis veikomis transporto eismo saugumui, bei itin žiauriais ar smurtiniais veiksmais pagrįstu elgesiu, nuo padarytos nusikalstamos veikos iki nagrinėjamos iki praėjęs ganėtinai ilgas laiko tarpas.

Svarbu ir tai, kad pasibaigęs teistumas baudžiamosios justicijos požiÅ«riu, negali uždėti stigmos visam likusiam asmens gyvenimui. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sÄ lyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas, be kita ko, nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobÅ«džio. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti iÅ¡vadÄ apie atsitiktinį padarytos veikos pobÅ«dį ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus.

Taip pat vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Kaltinamoji R. Å . kaip jau minėta nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, įsipareigojo laikytis įstatymų ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų. Ji penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta (b. l. 100), t. y. jos atžvilgiu už KET pažeidimus nebuvo taikytos jokios baudžiamojo ar administracinio poveikio priemonės, kas pagrindo teigti, jog asmeniui yra bÅ«dingas neteisėtas elgesys ir asmuo nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, nesudaro.

Duomenų, patvirtinančių kaltinamosios nusikalstamÄ ar neteisėtÄ elgesį po jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nenustatyta. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ vertintina ir tai, kad kaltinamoji ir iki nusikalstamos veikos padarymo, ir po jos dirba, turi neįgalumÄ , eismo įvykio metu taip pat patyrė sveikatos sužalojimų. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog nukentėjusiajam E. J. padaryta turtinė ir neturtinė žala priteista iÅ¡ draudimo bendrovės, nėra pagrindas teigti, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta privaloma laidavimo sÄ lyga, nurodyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Nagrinėjamu atveju padarytÄ Å¾alÄ atlygina ne pats kaltininkas, o draudimo bendrovė, todėl tai negali bÅ«ti traktuojama kaip BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimas ir neeliminuoja galimybės kaltinamÄ jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas laikytinas įgyvendintu, nes R. Å . Å¡iuo atveju nekilo pareigos atlyginti žalos, kuriÄ atlyginti pareiga tenka draudimo bendrovei. Jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo keliamas laiduotojo – kaltinamosios sÅ«naus, tinkamumo klausimas. Pagal minėto BK 40 straipsnio 3 dalies nuostatas laiduotoju gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs imperatyvaus laiduotojo amžiaus kada gali bÅ«ti taikomas laidavimas, įstatyme yra numatytos tik artimo ryÅ¡io ir teigiamos įtakos kaltinamajam sÄ lygos. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-84/2010).

Tiek praÅ¡yme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek teismo posėdžio metu J. Å . paaiÅ¡kino, kad jį su mama R. Å . sieja artimas ir glaudus ryÅ¡ys, jie nuolatos bendrauja, jis nori mama pasirÅ«pinti, skatinti ir priminti, kad reikia atsakingai elgtis kelyje. Teismas akcentuoja, kad kaltinamosios sÅ«nus J. Å . supranta savo kaip vaiko pareigÄ savo tėvams, nagrinėjamu atveju motinai, ja rÅ«pintis ir dėti visokeriopas pastangas padėti, patarti sulaukus vyresnio amžiaus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.162 straipsnyje.

J. Š. akivaizdžiai suprato laidavimo instituto esmę ir prasmę. Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. ir J. Š. sieja glaudūs giminystės ryšiai, jų reguliarus bei nuolatinis bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad J. Š. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad R. Š. anksčiau niekada nėra nusižengusi KET, todėl J. Š. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas R.

Š. elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdamas laiduotoju J. Š. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti R.

Å . elgesį, nei tiesiog palaikydamas nuolatinius santykius su ja. BylÄ nagrinėjantis teismas akcentuoja ir tai, kad priimdamas sprendimÄ dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sÅ«naus laidavimÄ atsižvelgia bei vadovaujasi ir aukÅ¡tesnės instancijos teismo praktika, kuomet sÅ«nus, bÅ«damas jauno amžiaus, buvo pripažintas tinkamuoju kaltinamojo laiduotoju (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-988/2022). Kartu sprendžiant J. Å . tinkamumÄ bÅ«ti laiduotoju atsižvelgtina ir į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis.

Bylos duomenys patvirtina, kad jis praeityje neteistas, vairuojantis, turintis ilgametį vairavimo staÅ¾Ä , dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, t. y. kaip profesionalus, kruopÅ¡tus, atsakingas, paslaugas suteikiantis laiku ir nepriekaiÅ¡tingai, puikiai gebantis suderintų visų komandos narių darbÄ , pasiÅ«lantis konstruktyvius sprendimus, operatyviai sprendžiantis iÅ¡kilusias problemas, patikimas. Nors J. Å . penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas keturis kartus, tačiau pažymėtina, kad jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, atsižvelgtina ir į tai, jog padaryti administraciniai nusižengimai yra neÅ¡iurkÅ¡tÅ«s, baudos sumokėtos laiku, taigi vien administracinės nuobaudos nėra pagrindas neigiamai charakterizuoti laiduotojÄ ir leisti abejoti jo tinkamumu laiduoti.

Tokios pat pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-932/2021). Nurodytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad J. Å . laikytinas vertas teismo pasitikėjimo. Kaip jau minėta teismui nekyla abejonių dėl to, kad J. Å . suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad jis iÅ¡reiÅ¡kė tvirtÄ sutikimÄ bÅ«ti laiduotoju. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie J.

Å . asmenybę, tiek jo bei R. Å . parodymus, duotus bylÄ nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad J. Å . turi galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ R. Å ., tai daro ir darys, jis yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas bÅ«ti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus. Teismas sprendimÄ atleisti kaltinamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be anksčiau įvardytų aplinkybių priima ir įvertinęs pačios nusikalstamos veikos pobÅ«dį. Nagrinėjamu atveju tiek iÅ¡ proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų, tiek iÅ¡ byloje pateiktų pažymų apie hidrometeorologines sÄ lygas galima daryti iÅ¡vadÄ , kad esant tokioms iÅ¡skirtinai sudėtingoms meteorologinėms sÄ lygoms, net ir labiausiai patyręs ir didžiausiÄ vairavimo staÅ¾Ä turintis vairuotojas, nėra apsaugotas nuo eismo įvykio kilimo.

Aptartų aplinkybių pagrindu, nors dėl eismo įvykio kalta pripažinta kaltinamoji R. Å ., darytina iÅ¡vada, jog eismo įvykio nelėmė itin didelis kaltinamosios kaip vairuotojos aplaidus pareigų vykdymas. Nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, o ne kaip jos susiformavusio nusikalstamo elgesio natÅ«ralų rezultatÄ . BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad esminę reikÅ¡mę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neiÅ¡vengiamumas, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas parodyti R.

Å . pasitikėjimÄ . Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti R. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ pagal laiduotojo J. Å . laidavimÄ . Nustatydamas laidavimo terminÄ , teismas atsižvelgia į byloje nustatytÄ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, R. Å . asmenybę, taip pat teigiamÄ laiduotojo J. Å . asmenybę ir daro iÅ¡vadÄ , jog laidavimas 2 (dviejų) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė R.

Å .. Laiduotojas per nurodytÄ laidavimo terminÄ turės galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį R. Å . elgesį bei jos asmenybę, yra pakankamas. Ä®vertinus R. Å . ir J. Å . asmenybes bei santykių pobÅ«dį, finansinę bÅ«senÄ , taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, laiduotojo ir kaltinamosios sÄ veikos skatinimas paskiriant užstatÄ nėra bÅ«tinas. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis jis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.).

Teismas spręsdamas dėl Å¡ios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajai R. Å . įvertina anksčiau paminėtas jos asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, t. y. R. Å . nebausta administracine tvarka, anksčiau niekada nėra padariusi nusikaltimų ar administracinių nusižengimų, susijusių su KET ar jai suteiktos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones pažeidimais, tiek veikos padarymo metu, tiek po jos dirba, turi neįgalumÄ . Taip pat įvertinamas kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dis – kaip jau minėta eismo įvykio nelėmė itin didelis kaltinamosios R.

Å . kaip vairuotojos aplaidus pareigų vykdymas, o didelę įtakÄ turėjo sudėtingos meteorologinės sÄ lygos, padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, nesukėlė negrįžtamų padarinių. Teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo, siekiant eliminuoti galimus KET pažeidimus, kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 68 straipsnyje. Dėl civilinio atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturinę žalÄ bei civilinio ieÅ¡kinio Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Taigi, atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veikÄ materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymÄ privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytÄ Å¾alÄ reglamentuoja specialios normos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Ä®statymas) 13 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nukentėjusiesiems reikalauti padarytos žalos atlyginimo iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens ir/ar tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės, kuri apdraudusi kaltininko civilinę atsakomybę.

BylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamosios – transporto priemonės, kuri pateko į eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, kÄ teisiamojo posėdžio metu nurodė ir kaltinamoji R. Å ., t. y. kad jos vairuotas automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas. Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra – nuo 2018 m. lapkričio 1 d.

– 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusiojo/civilinio ieÅ¡kovo patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala nevirÅ¡ija Ä®statyme apibrėžtų iÅ¡mokų sumų, todėl dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių patirtÄ Å¾alÄ privalo atlygini eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija – AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – Civilinis atsakovas). Baudžiamosios bylos duomenimis AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai E. J. apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo už gydymo iÅ¡laidas – 220, 85 eurus ir neturtinės (moralinės) žalos – 4 380 eurus (b. l. 115, 151–153).

Nukentėjusioji E. J. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad draudimo bendrovei atlyginus dalį – 4 380 eurus padarytos žalos, jai likusi neatlyginta neturtinė žala yra 10 620 eurų (b. l. 141–142). Taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir teisėtų lÅ«kesčių principų. Neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas bei jų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens gali jam tapti nepakeliama naÅ¡ta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ .

Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginė kompensacija už patirtÄ neturtinę žalÄ negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo į padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau suÅ¡velninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius iÅ¡gyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iÅ¡ viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti.

Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine iÅ¡raiÅ¡ka), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-468/2020). Sprendžiant dėl dydžio pagrįstumo atsižvelgiama ir į teisminę praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi.

IÅ¡ asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 eurų iki 3 500 eurų (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, Nr. 2K-277/2010, Nr. 2K-280/2010, Nr. 2K-17/2011, Nr. 2K-644/2012, Nr. 2K-370/2013, Nr. 2K-258/2014, Nr. 2K-471/2014, Nr. 2K-228-303/2015, Nr. 2K-232-507/2015, Nr. 2K-372-942/2015, Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-95-222/2017, Nr. 2K-204-697/2017, Nr. 2K-146-222/2017, Nr. 2K-35-895/2017 ir kt.). Paminėtoje teismų praktikoje esama ir pavyzdžių, kuomet žalÄ patiria asmenys, užsiimantys tiesiogiai fizinį kÅ«no pajėgumÄ iÅ¡naudojančia veikla.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Nukentėjusioji nurodė, kad jai padarytÄ neturtinę žalÄ ji vertina 15 000 eurų.

Å i suma daugiau negu keturis kartus virÅ¡ija teismų praktikoje susiformavusias maksimalias priteisiamas sumas, todėl nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti, ar žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas iÅ¡ tiesų pagrindžia gana ženklų nukrypimÄ nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Bylos duomenimis patvirtintina, jog Civilinis atsakovas nukentėjusiajai atlygino 4 380 eurų, kaip kompensacijÄ neturtinei žalai.

Civilinis atsakovo „Lietuvos draudimas“ gydytoja-ekspertė iÅ¡analizavusi turimÄ informacijÄ apie nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klę ir vadovaudamasi Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, 4.2.3 punktu patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino maksimalia suma, kurios dydis ne tik, kad atitinka kasacinio teismo praktikÄ priteisiant neturtinę žalÄ dėl eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdytos sveikatos, minėtų Rekomendacijų nustatytus orientacinius dydžius, tačiau ir virÅ¡ija tokio pobÅ«džio bylose priteisiamas vidutines sumas.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti papildomus 10 620 eurus nurodo, kad gydėsi ligoninėje, jai buvo atlikta chirurginė operacija, po iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ ligoninės ilgÄ laikÄ gydėsi sanatorijoje, kentėjo nuo didelio fizinio skausmo, buvo skirtas nuskausminimas analgetikais, raminamieji medikamentai. Nukentėjusioji ilgÄ laikÄ negalėjo normaliai vaikščioti, Å¡lubčiojo, privalėjo dėvėti judesius varžantį korsetÄ , ilgÄ laikÄ negalėjo dirbti, patyrė dideles moralines kančias, kurias jaučia iki dabar.

Vienas iÅ¡ lūžių yra pakankamai pavojingas bendram gebėjimui laisvai ir nevaržomai judėti, ant kÅ«no liko randų, kurių gydymui reikalingos naujos chirurginės operacijos, kurios negarantuoja visiÅ¡ko jų paÅ¡alinimo ateityje. Akivaizdu, kad nukentėjusioji E. J. tam tikrÄ laiko tarpÄ ir iki Å¡iol patiria nepatogumus, susijusius dėl gydymo ir gyvenimo kokybės, nukentėjusiajai buvo apribotos judėjimo galimybės, ji buvo priverstas keisti įprastinį gyvenimo ritmÄ , lankytis gydymosi įstaigose, kas neabejotinai neigiamai veikė nukentėjusiosios gyvenimo kokybę.

Svarbu pažymėti ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad E. J. dėl sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo bÅ«tų nustatytas mažesnis darbingumo lygis. Kartu akcentuotina, kad jau minėtoje teismų praktikoje nustačius panaÅ¡aus ar netgi sudėtingesnio pobÅ«džio sužalojimus, nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala vertinama apie 3 000 eurų suma. Tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusiosios praÅ¡ydama priteisti 15 000 eurų sumÄ neturtinei žalai, reikÅ¡mingai didesnė nei suformuota teismų praktikoje.

BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad nukentėjusioji tokio nukrypimo nepagrindė iÅ¡skirtine situacija, itin sudėtingu ar sunkiu sužalojimu ar kitomis, neturtinės žalos nustatymui svarbiomis, aplinkybėmis. Pastebima, kad 3 000 eurų siekiantis neturtinės žalos dydis paprastai nustatomas kai nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimÄ , kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji patirs ir papildomų nepatogumų dėl patirtos traumos, t. y. jai reiks Å¡alinti medicinines plokÅ¡teles, randus, kas padidins patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Todėl Civilinio atsakovo sumokėta suma, nors ir virÅ¡ijanti teismų praktikoje nusistovėjusį maksimalų priteistinos sumos dydį, yra tinkama satisfakcija patirtiems iÅ¡gyvenimams atlyginti. BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio klausimui be nusikalstamos veikos pasekmių svarbios ir pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Todėl bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad R. Å . nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdama neatsargia kaltės forma, buvo neapsvaigusi, nebausta už KET pažeidimus, kad tiesiogiai pasekmių eismo įvykio nesiekė, o tai rodo, kad Å¡i nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio.

Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas, jo taikyme suformuota teismų praktika sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai iÅ¡mokėta suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati, atitinkanti proporcingumo ir protingumo reikalavimus. Atsižvelgiant į nustatytÄ , nukentėjusiosios E. J. civilinis ieÅ¡kinys atmestinas. Kartu bylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad patyrus papildomas iÅ¡laidas gydantis traumas, nukentėjusioji ir ateityje, ieÅ¡kinio senaties ribose, turės teisę pateikti pretenzijas draudimo kompanijai dėl papildomų iÅ¡laidų, susijusių su eismo įvykio metu patirtomis traumomis, atlyginimo.

Netenkinus nukentėjusios ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nepriteistinos. Dėl atstovavimo iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad advokato atstovavimo iÅ¡laidos yra procesinio pobÅ«džio iÅ¡laidos, atlygintinos proceso įstatymų (Å¡iuo atveju BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis apeliacinėje byloje Nr. 1A-679-873/2019).

Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama, nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas proceso dalyvio praÅ¡omÄ atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-499-891/2020). Nukentėjusioji civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti.

IÅ¡ pateiktų sÄ skaitų už teisine paslaugas bei mokėjimo kvitų nustatyta, kad nukentėjusioji patyrė 800 eurų iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 2 punktÄ nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ;

Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiosios atstovas advokatas parengė civilinį ieÅ¡kinį, teikė papildomus dokumentus, dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose. Atsižvelgiama ir į tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose advokato atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti priteisiamas sumas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-452-988/2020), 400 eurų (Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-346-579/2020), 500 eurų (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71/2017), 800 eurų (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-531/2020), 750 eurų (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-45-654/2019), 1 500 eurų (Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-528-919/2020).

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, nukentėjusios praÅ¡oma priteisti 800 eurų atstovavimo iÅ¡laidų suma pripažintina teisinga ir proporcinga, todėl priteistina iÅ¡ R. Å .. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, n u s p r e n d ž i a : Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, R. Å ., padariusiÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo J.

Å . laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nustatyti 2 (dviejų) metų laiduotojo J. Å . laidavimo terminÄ be užstato. E. J. civilinį ieÅ¡kinį atmesti Priteisti iÅ¡ R. Å . E. J. naudai 800 (aÅ¡tuonis Å¡imtus) eurų proceso (atstovavimo) iÅ¡laidoms atlyginti. IÅ¡aiÅ¡kinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ R. Å . ir laiduotojui J. Å . kad: · laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. · jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas Mindaugas Povilanskas