2020-03-25 Nr. AB-5973-3-63-3-00479-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-369-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00479-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. sausio 1 d. jis buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje, esančioje adresu Jūros g. 1, Klaipėdoje, (toliau – ir Areštinė) nežmoniškomis sąlygomis, kurios neatitiko sveikatos ir higienos normų reikalavimų. Areštinės kamerose jam teko mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, dėl vidinių grotų pro langą nepatekdavo dienos šviesa, dirbtinis apšvietimas taip pat buvo nepakankamas, čiužinys ir patalynė buvo nešvarūs, nedezinfekuoti, dvokiantys, juose buvo parazitų. Atvykus į Areštinę, jo asmens krata buvo daroma antisanitarinėmis sąlygomis. Jam padaryta neturtinė žala pasireiškė orumo pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą patikslino ir nurodė, jog prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį, kai jis buvo laikomas Klaipėdos AVPK Areštinėje.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą iš dalies tenkinti, t. y. pripažinti pareiškėjo teisės į tinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas pažeidimą, jo nekompensuojant pinigais.

5. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Areštinė buvo pripažinta tinkama eksploatacijai ir veikė iki 2015 m. gruodžio 27 d. Pareiškėjas Areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2015 m. spalio 13 d. Pareiškėjui mažiau Areštinės kameros ploto nei nustatyta teisės aktuose teko dvi paras. Dėl netinkamų laikymo sąlygų ar pažeistų teisių pareiškėjas su skundais ar prašymais nesikreipė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jo patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus tiesiogiai nulėmė netinkamos jo laikymo sąlygos. Pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) nustatytus reikalavimus, taip pat nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nustatytus reikalavimus. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d. atliko patikrinimus, kurių metu nustatė, jog natūrali ir dirbtinė apšvieta neatitinka HN 37:2009 reikalavimų. Po atliktų patikrinimų konstatuota, jog tam, kad būtų atlikti apšvietos sistemos pakeitimai, būtina atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl ši neatitiktis nevertinta kaip pažeidimas. Areštinėje buvo atliekami profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbai, kuriuos vykdė UAB „Kauno grūdai“, informacija buvo registruojama žurnaluose, buitinių parazitų niekada nebuvo pastebėta. Minkštas inventorius laikomas tam skirtose patalpose, čiužiniai švarūs. Asmens krata atliekama kiekvieną kartą asmeniui atvykus ir išvykstant iš Areštinės. Patalpos, kurioje atliekama asmens krata, įskaitant ir daiktų apžiūrą, higienos sąlygos yra tokios pat kaip areštinės kamerų higienos sąlygos, o tai reiškia, kad jos atitinka higienos normos HN 37:2009 reikalavimus. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo mažareikšmiškumą ir trukmę, teisės pažeidimo padarymo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. liepos 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 12 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte nustatyta, jog vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m ploto, į bendrą kameros plotą neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto. Teismas iš Klaipėdos AVPK tarnybinio pranešimo nustatė, jog pareiškėjas Areštinėje periodiškai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2015 m. spalio 13 d., iš viso 17 parų, iš kurių 2 paras – 2015 m. birželio 22–23 d. ir 2015 m. spalio 8–9 d. – pareiškėjui atitinkamai teko 3,54 kv. m ir 2,69 kv. m kameros ploto.

8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamos kamerų apšvietos, buitinių parazitų, nešvarių čiužinių ir patalynės, antisanitarinių asmens kratos patalpų.

9. Teismas atsižvelgęs į tai, jog dvi paras pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko Taisyklių 80 punkte nustatyto asmeniui turinčio tekti 5 kv. m minimalaus kameros ploto reikalavimo, vertino, jog atsakovo atstovo neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme pareiškėjui sukėlė neigiamas pasekmes (nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus), todėl ji turi būti įvertinta ir atlyginta pinigais.

III. 10. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

11. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui jo patirtos neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nustatytas minimalaus kameros ploto pažeidimas truko tik dvi paras, kurias skyrė beveik 3,5 mėnesio pertrauka, t. y. pažeidimai buvo pavieniai, atsitiktiniai, trumpalaikiai, neintensyvūs. Taip pat teismas nenustatė, jog Areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę sudaryti nepatogumų pareiškėjui ar nežmoniškai su juo elgęsi. Pareiškėjas į Areštinę buvo pristatytas aiškiu tikslu – procesinių veiksmų atlikimui, todėl kiekvieną dieną, procesinių veiksmų atlikimo metu, ne mažiau kaip 3 val. praleisdavo ne Areštinės kameroje. Be to, kiekvieną dieną po 1 val. buvo išvedamas pasivaikščioti. Teismas pareiškėjo neva patirtų „dvasinių išgyvenimų“ neapibūdino ir jų tikrumo nevertino. Pareiškėjas savo skunde nedetalizavo, kaip pasireiškė jo „orumo pažeminimas, dvasiniai išgyvenimai bei nepatogumai“. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie teisės į nustatyto dydžio gyvenamojo ploto pažeidimo įtaką jo sveikatos būklei. Pareiškėjas buvimo Areštinėje metu skundų, pasiūlymų, pareiškimų Klaipėdos AVPK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms neteikė, susirgęs nebuvo, į bendruomenės slaugytoją dėl sveikatos sutrikimų nesikreipė. Be to, svarbus ir laiko veiksnys, nes pareiškėjui delsiant pasinaudoti teismine gynyba, patirti nepatogumai menksta ir blėsta, todėl pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją reikėtų atlyginti pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos AVPK Areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 18 d. iki spalio 13 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam iš atsakovo 12 Eur neturtinei žalai atlyginti nustatęs, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui 2 paras teko mažiau kameros ploto nei nustatyta teisės aktuose.

14. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyto pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo Klaipėdos AVPK Areštinėje sąlygas pažeidimo (atitinkamai ir atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo), tačiau mano, kad pripažinimas, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos, būtų pakankama satisfakcija už jo patirtą skriaudą.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Kaip jau buvo minėta prieš tai, atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui 2 paras teko mažiau kameros ploto nei nustatyta teisės aktuose, t. y. 2015 m. birželio 22–23 d. ir 2015 m. spalio 8–9 d. pareiškėjui atitinkamai teko 3,54 kv. m ir 2,69 kv. m kameros ploto, nors jam turėjo tekti 5 kv. m kameros ploto, iš jo atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, tačiau mano, kad pareiškėjui būtų užtekę pripažinimo, jog jo teisė į minimalų Areštinės kameros plotą buvo pažeista, t. y. atsakovo atstovas iš esmės ginčija tai, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, taip pat, jog ji buvo tokio masto, kad ją reikėtų atlyginti pinigais.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui kilusi neturtinė žala akivaizdi ir laikytina pakankamai pagrįsta. Šiuo atveju aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sutrikusią sveikatą, nėra pagrindas laikyti, jog pareiškėjas nepatyrė jo nurodytos neturtinės žalos – neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, orumo pažeminimą. Atitinkamai konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų dvasinių ir fizinių nepatogumų ir atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie apeliaciniame skunde nėra ginčijami. Taigi, šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, taip pat priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

18. Pasisakant dėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdu, pažymėtina, jog iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

19. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (ginčo laikotarpiu dvi paras pareiškėjui teko mažiau kameros ploto nei nustatyta teisės aktuose, iš jų vieną parą – vos 2,69 kv. m), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu ir jų nekartodama, papildomai atkreipdama dėmesį, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ar pirmosios instancijos teismo priteista 12 Eur suma nelaikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

21. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius