Legislator Case Law & Legislation
8538971e-6af4-4eba-aee8-cb20ce92cfa0 AI generated

8538971e-6af4-4eba-aee8-cb20ce92cfa0 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 8538971e-6af4-4eba-aee8-cb20ce92cfa0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-300/2012                                                    Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00601-2006-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1., (S) 2.4.7.  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 7 d.Å iauliai         Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,  teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Pauliui AndruÅ¡kevičiui,gynėjui advokatui Vytautui Juozelaičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

Legislator headnote

AI generated

8538971e-6af4-4eba-aee8-cb20ce92cfa0 · Å iaulių apygardos teismas: Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl nuteistojo M. D. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apylinkės teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡ioje byloje, nustatydamas M. D. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad nuteistasis M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-300/2012                                                    Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00601-2006-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1., (S) 2.4.7.  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 7 d.Å iauliai         Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,  teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Pauliui AndruÅ¡kevičiui,gynėjui advokatui Vytautui Juozelaičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

D. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo bÅ«du su Å iaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d., 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi subendrinta 15 (penkiolikos) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 16 (Å¡eÅ¡iolikai) metų 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.   Priteista iÅ¡ nuteistojo M.

D. 2425 Lt Valstybinei ligoniui kasai už nukentėjusiajam R. K. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.  Teisėjų kolegija n u s t a t ė: M. D. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 24 d. apie 22 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu dėl asmeninių paskatų tyčia vienÄ kartÄ durdamas peiliu R. K. į krÅ«tinę, padarė jam durtinę-pjautinę krÅ«tinės lÄ stos žaizdÄ , lydimÄ iÅ¡orinio nukraujavimo bei trečiojo laipsnio Å¡oko. Nuteistasis M.

D. apeliaciniu skundu praÅ¡o peržiÅ«rėti bylÄ ir jį iÅ¡teisinti.Skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir teigia, kad byloje yra padaryta daug pažeidimų. Nurodo, jog pagal eksperto R. R. iÅ¡vadas, nukentėjusiajam R. K. buvo padarytos krÅ«tinės ir lytinių organų durtinės žaizdos, t. y. nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris atitinka BK 138 straipsnio 1 dalį. Taip pat nurodo, jog nuo 2006 m. liepos 26 d. iki 2010 m. balandžio 12 d., Å¡ioje byloje nebuvo atliekamas joks tyrimas, niekas nebuvo apklausiamas, o per tÄ laikÄ pablogėjo nukentėjusiojo bÅ«klė.

Taigi teigia, kad 2010 m. balandžio 12 d. jam už tÄ patį nusikaltimÄ buvo pateikti kaltinimai jau pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Apelianto teigimu, 2006 m. liepos 26 d. apklausos metu jis buvo muÅ¡amas, žeminamas pareigÅ«nų, kurie jį vertė prisipažinti, liepė pasiraÅ¡yti ant tuščio protokolo lapo, kÄ jis neatlaikęs spaudimo ir padarė. Nurodo, kad ir nukentėjusysis R. K. buvo nurodęs, kad jam viskÄ surašė tyrėja, o jis tik pasirašė ant suraÅ¡yto protokolo. Dėl nukentėjusiojo sužalojimo nuteistas nurodo, kad jis įvykio dienÄ , t. y. 2006 m. liepos 24 d. bandė nusižudyti.

Taip pat nurodo, kad dar prieÅ¡ įvykį, jiems bÅ«nant prie ežero, nukentėjusysis jau save žalojo – stiklo Å¡ukėmis pjaustėsi venas. Tada jis, pasak apelianto, iÅ¡kvietė med. pagalbÄ ir jį iÅ¡vežė į ligoninę, iÅ¡ kurios jis tÄ patį vakarÄ buvo paleistas. Taigi teigia, kad jau tada R. K. buvo stipriai nukraujavęs. Toliau, plėtodamas savo argumentus apeliantas nurodo, kad R. K. papraÅ¡ytas padavė jam peiliukÄ , kuriuo R. K. nieko niekam nesakęs, dÅ«rė sau vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinės sritį.

Nurodo, jog eksperto R. R. antrÄ kartÄ duoti parodymai – melagingi. Taip pat apeliantas praÅ¡o atkreipti dėmesį į nusikaltimo vietoje padarytas nuotraukas, kadangi, nuteistojo teigimu, jis rodė ten, kur jam buvo liepiama rodyti. Taipogi nurodo, jog iÅ¡ greitosios med. pagalbos nebuvo paimti visi įraÅ¡ai, kuriuose bÅ«tų nurodyta, kad jis tÄ dienÄ iÅ¡kvietė jam med. pagalbÄ . Apelianto įsitikinimu, jo žodžius patvirtina liudytojas V. M. ir pats V. K.. Be kita nuteistasis nurodo, kad po antros ekspertizės turėjo iÅ¡ naujo bÅ«ti apklausiami bylos dalyviai, tačiau to, pasak apelianto, nebuvo.

Nurodo, kad paskutinis teismo posėdis vyko be nukentėjusiojo, kuris tuo metu jau buvo miręs ir netarė savo paskutinio žodžio, kuriuo, nuteistojo teigimu, bÅ«tų prašęs jį iÅ¡teisinti. Taigi apeliantas teigia, kad yra nuteistas už tai, ko nepadarė. Apeliacinio proceso metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir nuteistojo apeliacinį skundÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ ir paskyrė jam tinkamÄ bausmę. Nuteistasis M. D. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, o ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, apeliantas iÅ¡ esmės skundžia apylinkės teismo atliktÄ bylos įrodymų vertinimÄ ir nuteistojo teigimu, padarytus pažeidimus. M. D. teigia, kad byloje yra padaryta daug pažeidimų, kad jis buvo muÅ¡amas, žeminamas pareigÅ«nų, kurie jį vertė prisipažinti, liepė pasiraÅ¡yti ant tuščio protokolo lapo, kÄ jis neatlaikęs spaudimo ir padarė, jog eksperto R.

R. antrÄ kartÄ duoti parodymai – melagingi, kad jis nuteistas už tai, ko nepadarė. Tačiau kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad sprendžiant M. D. kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, padaryta nebuvo. M. D. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų Å¡altinis gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies norma reikalauja, kad nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Å ios normas esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimÄ , kai yra esminių prieÅ¡taravimų tarp Å¡ių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), iÅ¡tirti raÅ¡ytinius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas Å¡iuos reikalavimus įvykdė, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, vertino visus teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus (nukentėjusiojo, liudytojų parodymus), paties nuteistojo M. D. parodymus, perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus procesų dalyvių parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus, ir padarė atitinkamas iÅ¡vadas dėl jų. Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl nuteistojo M. D. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apylinkės teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡ioje byloje, nustatydamas M. D. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad nuteistasis M.

D., tyčia vienÄ kartÄ durdamas peiliu R. K. į krÅ«tinę padarė jam durtinę-pjautinę krÅ«tinės lÄ stos žaizdÄ , lydimÄ iÅ¡orinio nukraujavimo bei trečiojo laipsnio Å¡oko, ir taip padarė nukentėjusiajam R. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , patvirtina: nuteistojo M. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 94-95, 105 b. l.), apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu (1 t., 99 b. l.), kur jis pripažino savo kaltę ir patvirtino, jog smogė R. K. vienÄ kartÄ peiliu į papilvę; nukentėjusiojo R.

K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 19-20 b. l.), apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu (1 t., 25 b. l.), kur jis parodė, kad jam į krÅ«tinę dÅ«rė M. D.; liudytojos G. U.-D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 54 b. l.), kur ji parodė, jog matė, kaip R. D. kažkokiu daiktu smogė R. K., po ko R. K. atsigulė į lovÄ ; liudytojo V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 74-75, 89 b. l.), kur jis parodė, jog matė, kaip M. D. dÅ«rė peiliu R. K. į krÅ«tinės sritį, o po Å¡io M.

D. dÅ«rio R. K. atsigulė ant lovos. Be to, be Å¡ių paties nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, M. D. kaltę patvirtina ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys, o bÅ«tent – 2003-07-24 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad apžiÅ«ros metu kambaryje ant sofos-lovos rastas užtiesalas su dėmėmis panaÅ¡iomis į kraujÄ , ant spintelės rastas ir paimtas peilis, ant kurio stebimos raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ (1 t., 10-16 b. l.); įtariamojo M.

D. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad M. D. parodė įvykio vietÄ ir įvykio aplinkybes, patvirtino, jog smogė vienÄ kartÄ peiliu į papilvę R. K. (1 t., 108-110 b. l.); ekspertizės aktas Nr. EKG 70(150)/11 (01), iÅ¡ kurio turinio matyti, jog R. K. nustatyta durtinė-pjautinė nekiauryminė žaizda krÅ«tinės lÄ stoje, kuri komplikavosi sunkiu hipovoleniniu Å¡oku (III Å¡oku). Sužalojimas padarytas nuo trauminio poveikio durtinių-pjautinių savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu ir bylos aplinkybėse nurodytu laiku 2006 m. liepos 24 d.

Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, galėjo bÅ«ti padaryta ir tyrimui pateiktu peiliu. Sveikata R. K. sutrikdyta dėl iÅ¡orinio kraujavimo iÅ¡ durtinės-pjautinės žaizdos krÅ«tinės lÄ stoje bei galimai organizmo dehidratacijos, sÄ lygotos piktnaudžiavimo alkoholiu. Kitus klinikinius Å¡oko simptomus galėjo slopinti benzodiazepinų vartojimas (patvirtintas toksikologiniu tyrimu) (2 t., 112-118 b. l.). Nagrinėjamos bylos kontekste bÅ«tina pastebėti, kad nors nuteistasis M. D. (1 t., 196 b. l.), nukentėjusysis R.

K. (1 t., 196-197) bei liudytojai G. D. (1 t., 197 b. l.) ir V. M. (2 t., 12-13) pirmosios instancijos teismo posėdžių metu pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teigė, kad R. K. save susižalojo pats, tačiau kolegija remiasi pirminiais, netrukus po įvykio duotais M. D. parodymais (1 t., 94-95 b. l.), kuriuos jis patvirtino apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu (1 t., 99 b. l.), kÄ patvirtina ir pirminiai tiek nukentėjusiojo R. K. (1 t., 19-20, 25 b. l.), tiek liudytojos G. D. (1 t., 54 b. l.), tiek liudytojo V.

M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 74-75, 89 b. l.), kuriuos, be kita ko, patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės – įtariamojo M. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad M. D. parodė įvykio vietÄ ir įvykio aplinkybes, patvirtino, jog smogė vienÄ kartÄ peiliu į papilvę R. K. (1 t., 108-110 b. l.); ekspertizės aktas Nr. EKG 70(150)/11 (01), kuriame konstatuota, jog R. K. padarytas sužalojimas trauminio poveikio durtinių-pjautinių savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu ir bylos aplinkybėse nurodytu laiku 2006 m. liepos 24 d. (2 t., 112-118 b. l.).Remdamasi iÅ¡dėstytų duomenų visuma kolegija pažymi, kad nuteistojo M.

D. pirminiuose parodymuose užfiksuotos nusikaltimo aplinkybės, atitinka tiek nukentėjusiojo ir liudytojų pirminius parodymus, tiek raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , t. y. Å¡ie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningÄ medžiagÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ M. D. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieÅ¡taraujančiais vėlesniais tiek paties nuteistojo, tiek nukentėjusiojo ir liudytojų teiginiais.

Esant aptartoms aplinkybėms, kolegija vėlesnius nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, kad nukentėjusysis susižalojo save pats, vertina kaip siekį suklaidinti teismÄ , nurodant nebÅ«tas aplinkybes, tikslu padėti M. D. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad M. D. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kad tokia M. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad pagal eksperto R.

R. išvadas, nukentėjusiajam R. K. buvo padarytos krūtinės ir lytinių organų durtinės žaizdos, t. y. nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris atitinka BK 138 straipsnio 1 dalį, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų – tiek iš specialisto išvados Nr. G221/06(07) (1 t., 29-29 b. l.), tiek iš ekspertizės akto Nr. EKG 70(150)/11(01) matyti, kad R. K. nustatyti sužalojimai atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus (2 t., 112-118 b. l.) ir kad priešingai nei teigia nuteistasis skunde, nukentėjusiojo R.

K. būklė neblogėjo, kadangi sunkus sveikatos sutrikdymas R. K. jau buvo nustatytas pirminėje specialisto išvadoje (1 t., 29-29 b. l.). Kartu pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta, jog tarp nuteistojo M. D. suduoto smūgio peiliu nukentėjusiajam ir sunkaus sveikatos sutrikdymo būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos šių padarinių atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-P-247/2009).

Taip pat atmestinas apelianto skunde nurodytas teiginys, kad nuo 2006 m. liepos 26 d. iki 2010 m. balandžio 12 d., Å¡ioje byloje nebuvo atliekamas joks tyrimas, niekas nebuvo apklausiamas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad prieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, byloje buvo atliekamas tyrimas, buvo vykdomos apklausos (1 t., 25, 30), siuntinėjami paklausimai (1 t., 32, 34, 43 b. l.), o nuo 2006-11-13 iki 2008-04-15 buvo atliekama specialisto iÅ¡vada pagal tyrėjos užduotį atlikti objektų tyrimÄ (1 t., 36-38). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Å¡ioje byloje tyrimas buvo atliekamas iÅ¡ esmės visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį.

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad 2006 m. liepos 26 d. apklausos metu jis buvo muÅ¡amas, žeminamas pareigÅ«nų, kurie jį vertė prisipažinti, liepė pasiraÅ¡yti ant tuščio protokolo lapo, kÄ jis neatlaikęs spaudimo ir padarė, atmestinas kaip nepagrįstas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad per visÄ bylos nagrinėjimo laikÄ pirmosios instancijos teisme, apeliantas tik paskutinio žodžio metu parodė, kad prieÅ¡ jį buvo vartojamas smurtas (2 t., 161 b. l.), nors nei ankstesnių apklausų metu (1 t., 94-95, 105), nei apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu (1 t., 99 b. l.), nei ankstesnių teismo posėdžių metu (1 t., 196 b. l.), nei teisėjai posėdžio metu pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 196 b. l.) jis to neparodė, o teigė, kad jo parodymai suraÅ¡yti neteisingai, nes jį apklausė neblaivų.

Todėl toks jo argumentas laikytinas deklaratyviu ir prieÅ¡taraujančiu byloje esantiems įrodymams. Atsakant į nuteistojo M. D. apeliacinio skundo argumentus, jog R. K. įvykio dienÄ bandė nusižudyti, kad jau tada R. K. buvo stipriai nukraujavęs, jog eksperto R. R. antrÄ kartÄ duoti parodymai – melagingi, kad parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu jis rodė ten, kur jam buvo liepiama rodyti, pažymėtina tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų Å¡iuos nuteistojo apeliaciniame skunde nenurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais remiantis galima bÅ«tų spręsti apie pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ .

Apelianto nesutikimas su apylinkės teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimu ir atitinkamų iÅ¡vadų padarymu, negali bÅ«ti siejamos su priimto teismo nuosprendžiu pagrįstumu ar teisėtumu. Nuosprendžio neteisėtumas gali bÅ«ti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo padarytų iÅ¡vadų neatitikimÄ bylos medžiagai, ko Å¡iuo atveju nėra. Dėl to Å¡ie aukščiau iÅ¡dėstyti apelianto teiginiai, nesant tai pagrindžiančių duomenų, laikytini deklaratyviais ir visiÅ¡kai nepagrįstais.

Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismas priimdamas nuosprendį nesirėmė vien eksperto R. R. parodymais, ir kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismas rėmėsi surinktų duomenų visuma, t. y. teismas įrodymus vertino neatsietai bet jungdamas juos į loginę grandinę, gretindamas nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus su byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Taip pat nepagrįstas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad iÅ¡ greitosios med. pagalbos nebuvo paimti visi įraÅ¡ai, kuriuose bÅ«tų nurodyta, kad jis tÄ dienÄ iÅ¡kvietė nukentėjusiajam med. pagalbÄ .

IÅ¡ VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro pateiktos informacijos, GPM iÅ¡kvietimų registravimo žurnalo 2006 m. liepos 24 d. kopijos bei (duomenys neskelbtini) apskrities VPK raÅ¡to ir informacijos žurnalo kopijos matyti, kad V. K. įvykio dienÄ â€“ 2006-07-24 GPM buvo kviečiama tik vienÄ kartÄ (2 t., b. l. 58, 60, 61-63, 64, 84, 85-87) ir, kad greitÄ jÄ pagalbÄ 2006-07-24 22.00 val. iÅ¡kvietė ne apeliantas, o A. Z. (2 t., b. l. 84-87, 97, 98-99, 100). Kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad po antros ekspertizės turėjo iÅ¡ naujo bÅ«ti apklausiami bylos dalyviai, jog paskutinis teismo posėdis vyko be nukentėjusiojo, kuris tuo metu jau buvo miręs ir netarė savo paskutinio žodžio, kuriuo, nuteistojo teigimu, bÅ«tų prašęs jį iÅ¡teisinti, deklaratyvÅ«s, kurie, be kita ko, esant aukščiau aptartiems ir iÅ¡analizuotiems įrodymams, jo kaltės nepaneigia, tik, kolegijos nuomone, rodo jo siekį kaltės neigimu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, ar jÄ suÅ¡velninti.

Taip pat kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu apeliantui skirta bausme. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. D. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – įvykdė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, jo asmenybę – nusikalto bÅ«damas teistas, neiÅ¡nykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , todėl Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme yra laikomas recidyvistu, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vertinamas neigiamai.

Nuteistojo M. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tÄ aplinkybę, kad nusikaltimÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai paskyrė M. D. laisvės atėmimo bausmę.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo M. D. veikÄ pirmosios instancijos teismas kvalifikavo teisingai, jo kaltė dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta visiÅ¡kai, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nuosprendžio keisti ar naikinti nuteistojo M.

D. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:            Nuteistojo M. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                     Vidmantas Mylė                                                                           Teisėjai                                                                                                                Raimundas Jurgaitis                  Zigmas Kavaliauskas