8537dcff-ecec-4f27-aaf7-9f6191445675 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-106-768/2023

Proceso Nr. 1-01-1-34215-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Danutės Švitinienės,

sekretoriaujant JÅ«ratei Buitvydienei,

dalyvaujant:

prokurorui Giedriui Jasulaičiui,

nuteistajam O. V., jo gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo O. V. gynėjo advokato A. Å . apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo O. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu 50 parų.

Iš nuteistojo O. V. L. L. priteista 400 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Iš nuteistojo O. V. priteista 39,84 Eur ir 293,33 Eur proceso išlaidų Valstybei.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. O. V. nuteistas už tai, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. apie 18.50 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), suduodamas kumščiu L. L. vienÄ smÅ«gį į kairę veido pusę sukėlė nukentėjusiajai L. L. fizinį skausmÄ , padarė poodinę kraujosruvÄ ir minkÅ¡tųjų audinių patinimÄ kairės akies vokuose, junginės kraujosruvÄ kairėje akyje, odos nubrozdinimus nosies srityje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir dėl nuteistojo O. V. priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliaciniame skunde yra nurodomi Å¡ie esminiai argumentai:

2.1. nukentėjusiajai padaryti 3 skirtingi sužalojimai skirtingose veido vietose, t. y. kairės akies voko iÅ¡tinimas, tame pačiame voke 6 x 5,5 cm poodinė kraujosruva ir nubrozdintas nosies sparnelis. Pagal nukentėjusios parodymus O. V. vienÄ kartÄ trenkė kumščiu nukentėjusiajai į veido sritį, tačiau sužalojimai atsirado trijose veido vietose, toli vienas nuo kito ir, beje, kairė akis iki įvykio buvo patinusi ir pamėlusi. Bylos nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusioji pripažino, kad ji pati nagu nubraukė Å¡aÅ¡Ä , dėl ko bėgo kraujas, kurį matė mažametė 3 metų dukra. Pabrėžtina, kad pagal visų įvykyje dalyvavusių parodymus, po įvykio, O. V. iÅ¡karto išėjo iÅ¡ kambario, kuriame liko nukentėjusioji ir mažametė 3 metų dukra. Pabrėžtina, kad motina buvo viena su dukra nuo įvykio iki vaiko apklausos, kai motina galėjo įtikinti vaikÄ pateikti bet kokiÄ versijÄ , ypač kai vaikas matė, kad mamai tėtis netyčia sudavė alkÅ«ne. Trijų metų vaiko parodymai, automobilyje paskubomis suraÅ¡ant protokolÄ , kai motina sėdi Å¡alia vaiko, negali bÅ«ti laikomi patikimais;

2.2. visuose parodymuose nukentėjusioji kartojo, kad nori O. V. nubausti. Nukentėjusioji nori tekėti už O. V., bet Å¡is turi kitÄ moterį, dėl ko nukentėjusioji pyksta ant O. V.. Nuteistasis nebėgo ir nesislėpė, ilgÄ laikÄ neatliko jokios nusikalstomos veikos, pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ , yra dirbantis. SiÅ«lė nukentėjusiai pinigų, tačiau nukentėjusioji atsisakė, nurodydama, kad nori nuteistÄ jį nubausti;

2.3. specialisto iÅ¡vada yra prieÅ¡inga nukentėjusios parodymams ir patvirtina O. V. parodymus, kad galėjo bÅ«ti vienas netyčinis, neatsargus smÅ«gis, sukėlęs vienÄ sužalojimÄ . Nosies sparnelio nubrozdinti vienu smÅ«giu nei pagal O. V., nei pagal nukentėjusios parodymus negalėjo;

2.4. iÅ¡ karto po įvykio dėl apsvaigimo arba dėl melagingo praneÅ¡imo, nukentėjusioji neprisiminė kas įvyko, kÄ patvirtina policijos pareigÅ«no A. G. parodymai, jog nukentėjusioji negalėjo parodyti kokiomis aplinkybėmis įvyko konfliktas ir kiek jai smÅ«gių buvo suduota. Tačiau per apklausas ir teismo posėdžio metu nukentėjusioji prisiminė viskÄ iki smulkmenų, vaizdžiai pasakojo įvykio aplinkybes;

2.5. vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad O. V. sudavė nukentėjusiajai netyčia. Jame matyti, kad nuteistasis pareigÅ«nui nurodo, kad „iÅ¡ alkÅ«nės čia biÅ¡ki prakirtau ir fanaras“, rodo kas įvyko. Pabrėžtina, kad konflikto metu nuteistasis ir nukentėjusioji buvo kambaryje, prieblandoje. Nukentėjusios plaukai užkritę ant akių, dėl ko nuteistasis nematė ar ji buvo su pamėlusia akimi ar ne. Todėl nežinojo ar buvo sužalojimai ar ne. Keldamas dukrÄ juto, kad alkÅ«ne sudavė, Å«giu žemesnei vaiko motinai, kuri apsvaigusi puolė kaltinamÄ jį apkabinti iÅ¡ nugaros pusės, o Å¡is rankomis, paėmęs dukrÄ kėlė jÄ aukÅ¡tyn ir alkÅ«ne netyčia trenkė nukentėjusiai galimai į veido sritį, nes kitų sužalojimų nėra;

2.6. bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusioji teismui pateikė nuotraukÄ , kuri, kaip patvirtino nukentėjusioji, buvo padaryta įvykio dienos rytÄ . Nuotraukoje matyti, kad nukentėjusios kairė veido pusė ties akimi yra patinusi, lyginant su deÅ¡ine veido puse. Aplink kairę akį matosi kraujosruva su patinimu, tokio pat dydžio, kaip ir nurodo specialistas savo iÅ¡vados tiriamoje dalyje. Darytina iÅ¡vada, kad patinimas ties nukentėjusiosios akimi jau buvo prieÅ¡ įvykį, kÄ pirminiuose parodymuose patvirtino nuteistojo motina E. V.. ReikÅ¡mės turi įvykio vieta, nes įvykis įvyko namo dalyje, kurioje vyksta remontas, t. y. iÅ¡kilę vamzdžiai, laidai ir pan., dėl ko nukentėjusioji galėjo pati užkliÅ«ti ir susižaloti. Be to, įvykio vieta – koridorius, kuriame sienos dekoruotos iÅ¡kilusiai akmenimis, todėl po nuteistojo netyčinio pastÅ«mimo, nukentėjusioji galėjo atsitrenkti į akmenų sienÄ ir susižaloti;

2.7. priteista 400 Eurų neturtinė žala yra neprotingai didelė, pagal esamas įvykio priežastis, pasekmes, kt., kai yra netyčinis sužalojimas ir kai pati apsvaigusi nukentėjusioji puolė prie nuteistojo iÅ¡ nugaros, bandė apkabinti, nežinia kokiu tikslu, kai jis kėlė dukrÄ ant rankų, kai mergaitė pribėgo prie tėvo;

2.8. visos abejonės turi būti vertinamos nuteistojo naudai. Jo veiksmuose nėra tyčios dėl to, nėra nusikaltimo sudėties. Refleksiniai judesiai, negali būti pripažinti nusikalstamu veikimu. Veika gali būti pripažinta mažareikšme, nes nuteistasis nesiekė padaryti žalos.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo O. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu yra keliamas klausimas dėl nuteistojo O. V. kaltės, nurodant, jog jis nukentėjusiÄ jÄ L. L. netyčia pastÅ«mė alkÅ«ne, jog negalėjo vienu smÅ«giu sukelti jai visų veido srityje nustatytų sužalojimų. Taip pat, apeliaciniame skunde nurodyta, jog nuteistojo veika turėtų bÅ«ti pripažinta mažareikÅ¡me. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį Å¡iose apeliacinio skundo ribose.

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo O. V. kaltės

6. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius). Nors nusikalstamos veikos motyvas ir nėra BK 140 straipsnyje numatytos veikos bÅ«tinasis požymis, tačiau jÄ kvalifikuojant yra svarbus, aiÅ¡kinantis tyčios kryptingumÄ . Å is nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018).

7. Nuteistasis O. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad nukentėjusiÄ jÄ tik atstÅ«mė alkÅ«ne ir nors galėjo alkÅ«ne pataikyti nukentėjusiajai į veido sritį, tačiau jis nukentėjusiosios nesužalojo, nurodė, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati. Neigdamas savo kaltę nuteistais apeliaciniame skunde nurodė, kad pagal nukentėjusiosios parodymus, jog jis jai rankos kumščiu į veido sritį trenkė tik vienÄ kartÄ , nukentėjusiajai negalėjo bÅ«ti padaryti sužalojimai trijose skirtingose veido vietose.

Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nuteistojo O. V. kaltė buvo įrodyta įvertinus byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patikrintų įrodymų visumÄ . Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, įvertino ne tik paties nuteistojo duotus parodymus, tačiau ir nukentėjusiosios L. L., liudytojų A. G., A. S., E. V. duotus parodymus ir raÅ¡ytinius įrodymus (specialisto iÅ¡vadÄ , tarnybinius praneÅ¡imus, akistatos protokolÄ ir kt.).

Nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog nukentėjusiosios parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip nuoseklÅ«s, tačiau pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas įvertinus ne tik nukentėjusiosios duotus parodymus, tačiau ir kitus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu įvertintus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios duotus parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių įvertino ne atsietai, o sugretinęs juos su byloje surinktų įrodymų visuma, kuri neleidžia daryti iÅ¡vados, jog nukentėjusioji nuteistÄ jį apkalba.

Be pačios nukentėjusiosios duotų parodymų, jog jai nustatyti sužalojimai padaryti nuteistojo neteisėtais veiksmais, suduodant smÅ«gį rankos kumščiu į veido sritį, liudytoja A. S. parodė, jog po įvykio bendravo su nuteistojo ir nukentėjusiosios dukra, kuri patvirtino, jog jos tėvas (nuteistasis) trenkė jos mamai (nukentėjusiajai), jog dėl to, nukentėjusiajai bėgo kraujas. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu taip pat buvo pagarsinti ir liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog bendraujant su nukentėjusiÄ ja iÅ¡kart po įvykio, ant nukentėjusiosios veido, kairėje veido pusėje, buvo matyti kraujosruva.

PrieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, byloje esanti specialisto iÅ¡vada taip pat neprieÅ¡tarauja nukentėjusiosios duotiems parodymams, jog jai padaryti sužalojimai veido srityje buvo nuteistojo O. V. nusikalstamų veiksmų padarinys. Nors nuteistasis ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytÄ aplinkybę, kad visi nukentėjusiajai L. L. nustatyti sužalojimai (poodinė kraujosruva ir minkÅ¡tųjų audinių patinimas kairės akies vokuose, junginės kraujosruva kairėje akyje, odos nubrozdinimas nosies srityje) buvo padaryti nuteistajam suduodant vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajai alkÅ«ne, tačiau Å¡i nustatyta aplinkybė neprieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadai.

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai buvo padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar pavirÅ¡iumi, galimai suduodant kumščiu ar panaÅ¡iai, mažiausiai 1 trauminio poveikio į kairę veido pusę pasėkoje. Nukentėjusioji taip pat parodė, jog nuteistasis įvykio metu jai kumščiu sudavė tik vienÄ kartÄ . Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistasis, suduodamas vienÄ smÅ«gį, negalėjo sukelti nukentėjusiajai visų trijų jai veido srityje nustatytų sužalojimų.

Be to, specialisto iÅ¡vadoje nurodyta ir tai, kad nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų pobÅ«dis ir lokalizacija sudaro maÅ¾Ä tikimybę, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti pati griÅ«dama. Todėl atmetami kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti užkliuvusi namo dalyje, kurioje atliekami remonto darbai ar užkliuvusi už iÅ¡kilusiais akmenimis dekoruotos sienos. Objektyvių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

8. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo O. V. kaltės nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyti liudytojos E. V. duoti parodymai. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. V. parodė, jog nukentėjusiosios veide, dar prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį buvo matyti patinimas (mėlynė). Pastebėtina, jog nors liudytoja E. V. Å¡iuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino kaip teisingus pirmosios instancijos teisme, tačiau teismo posėdžio metu parodė nepamenanti ar L.

L. įvykio dienÄ buvo sužalota dar prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį. Svarbu ir tai, jog liudytoja E. V. yra nuteistojo motina, todėl negali bÅ«ti atmetama galimybė dėl jos suinteresuotumo bylos baigtimi. Liudytojos E. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos ji tvirtino teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, negali bÅ«ti vertinami atsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų, be to, jie nepatvirtina nuteistojo versijos, jog nukentėjusioji buvo susižalojusi dar iki įvykio, o kiti sužalojimai jai galėjo atsirasti jai pačiai susižalojus (nugriuvus ir kt.).

Vertinant Å¡iÄ nuteistojo pateiktÄ versijÄ svarbÅ«s ir byloje esantys policijos pareigÅ«nų „Body“ vaizdo fiksavimo kameromis daryti vaizdo įraÅ¡ai bei jų apžiÅ«rų protokolai. Užfiksuota, jog nuteistasis O. V., iÅ¡kart po įvykio, bendraudamas su policijos pareigÅ«nais patvirtino, kad trenkė nukentėjusiajai alkÅ«ne į veido sritį, dėl ko nukentėjusiosios veide buvo matomas sužalojimas – „iÅ¡ alkÅ«nės čia biÅ¡ki prakirtau ir fanaras yra“ (1 t., b. l. 80–83).

Matyti, jog pats nuteistasis, iÅ¡kart po įvykio bendraudamas su policijos pareigÅ«nais, patvirtino, jog savo veiksmais sužalojo nukentėjusiÄ jÄ , o jo apibÅ«dinti nukentėjusiajai padaryti ir iÅ¡kart po įvykio buvę matomi sužalojimai („prakirtimas“ ir „fanaras“) atitinka ir dalį minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nurodytų nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų. Nors nuteistasis tiesiogiai nepripažino, jog trenkė nukentėjusiajai į veido sritį rankos kumščiu, tačiau matyti, jog paties nuteistojo pateikta versija apie tai, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, prieÅ¡tarauja byloje esantiems objektyviems įrodymams.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados daryti neleidžia ir apeliacinio skundo argumentai, jog iÅ¡ byloje esančios nukentėjusiosios nuotraukos, darytos prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį, jos veide jau buvo matomi sužalojimai. Pastebėtina, jog Å¡iuos nuteistojo argumentus pagrįstai atmetė ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nurodęs, kad iÅ¡ nukentėjusiosios pateiktos nuotraukos, darytos įvykio dienÄ dar prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį, jos veide akivaizdžių sužalojimų nebuvo matyti.

Paties nuteistojo policijos pareigÅ«nams nurodytos įvykio aplinkybės iÅ¡ esmės patvirtina jam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes, t. y. nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų atsiradimo mechanizmÄ , jog tai nebuvo netyčinių nuteistojo veiksmų ar pačios nukentėjusiosios neatsargaus elgesio (nukritimo) padarinys. Apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistasis neturėjo tiesioginio tikslo suduoti nukentėjusiajai yra nepagrįsti. Byloje nustatyta, jog nuteistasis O. V. vienÄ kartÄ rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajai į veido sritį.

Å ias nuteistajam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiosios duoti parodymai, tačiau ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo nurodytÄ Ä¯vykio versijÄ , kad jis nukentėjusiajai sudavė to nenorėdamas, jog savo veiksmais negalėjo nukentėjusiajai sukelti visų jai nustatytų sužalojimų, nenustatyta. Todėl negalima teigti, jog nuteistasis, suduodamas smÅ«gį nukentėjusiajai, galėjo nenumatyti galinčių kilti padarinių nukentėjusiosios sveikatai.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo parodymus dėl nagrinėjamo įvykio, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios duotais parodymais, liudytojų duotais parodymais, specialisto išvada bei kitais byloje surinktais ir patikrintais įrodymais, kurie pagrįstai pripažinti kaip objektyvūs nuteistojo kaltę pagrindžiantys įrodymai.

9. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo O. V. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, jog nuteistasis tyčinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ neatliko, nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. Todėl spręstina, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra.

Dėl veikos mažareikšmiškumo

10. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalykÄ ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ , vietÄ ), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumÄ , kryptingumÄ , tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021).

11. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai, ir nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, Nr. 2K-581/2014, Nr. 2K-299-648/2015).

12. Nagrinėjamoje atveju nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiÅ¡kė poodine kraujosruva ir minkÅ¡tųjų audinių patinimu kairės akies vokuose, junginės kraujosruva kairėje akyje, odos nubrozdinimais nosies srityje. Neabejotina, jog Å¡i nukentėjusiajai padaryta žala, kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, yra reikÅ¡minga, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Be to, nukentėjusioji, dėl jai padarytos neturtinės žalos, pasireiÅ¡kusios patirtu stresu, įvairiais nepatogumais bei rÅ«pesčiais, patirtu fiziniu skausmu, pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuris buvo tenkintas iÅ¡ dalies. Nuteistojo atlikti veiksmai negali bÅ«ti laikomi nepavojingais, mažareikÅ¡miais ir nepadarę žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams. Fizinio smurto pavartojimas, sukėlęs kad ir minimalius nusikalstamus padarinius, mažareikÅ¡miu nusikaltimu gali bÅ«ti pripažįstamas tik itin retais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra ypatingų aplinkybių, be kita ko, tuomet, kai smurtinius kaltininko veiksmus sukelia provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Nagrinėjamoje byloje kokių nors ypatingų aplinkybių, mažinančių nuteistojo O. V. veiksmų pavojingumÄ , nenustatyta. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad pati nukentėjusioji, bandydama apkabinti nuteistÄ jį iÅ¡ nugaros, iÅ¡provokavo nuteistojo neteisėtus veiksmus, tačiau tai nesudaro pagrindo pateisinti fizinio smurto naudojimÄ . Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog savo veiksmais nuteistasis nesiekė sužaloti nukentėjusiÄ jÄ , ar kitos nagrinėjamo įvykio aplinkybės, nesudaro pagrindo pripažinti padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kaip mažareikÅ¡mę BK 37 straipsnio prasme ir atleisti nuteistÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl neturtinės žalos dydžio.

13. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis (400 Eur), vadovaujantis nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis, yra neproporcingai didelis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio įvertino, jog dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų ji patyrė stresÄ , turėjo įvairių nepatogumų bei rÅ«pesčių, patyrė fizinį skausmÄ . Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nusikalstama veika prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ truko trumpÄ laiko tarpÄ , nukentėjusioji veikos padarymo prieÅ¡ jÄ metu pati buvo neblaivi, sužalojimas padarytas abipusio konflikto metu, dėl ko nukentėjusiosios praÅ¡yta priteisti pinigų suma neturtinei žalai atlyginti buvo sumažinta. Pastebėtina, jog naujų aplinkybių, kurios nuteistojo manymu, sudarytų pagrindÄ sumažinti nukentėjusiajai priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį, ir kurios nebÅ«tų įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nėra nurodyta. Be to, pats nuteistasis teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, nors savo kaltės nepripažino, tačiau su nukentėjusiosios pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu 800 Eur sumai sutiko. Matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ne tik nukentėjusiosios civiliniame ieÅ¡kinyje dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo nurodytas aplinkybes, tačiau ir pačios nukentėjusiosios elgesį nagrinėjamo įvykio kontekste.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, teisingai įvertino visus neturtinei žalai apskaičiuoti reikÅ¡mingus kriterijus ir tinkamai nustatė nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį. Mažinti jau priteistos neturtinės žalos dydžio pagrindo nėra. Nagrinėjamu atveju priteistas neturtinės žalos dydis nėra neproporcingai didelis ar neadekvatus, pažeidžiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o yra realiai paremtas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl proceso išlaidų

15. Apeliacinės instancijos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, iÅ¡ kurios matyti, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos už gynėjo advokato A. L. teiktÄ teisinę pagalbÄ nuteistajam O. V. sudaro 93,33 Eur, Å¡ias iÅ¡laidas praÅ¡ant iÅ¡ieÅ¡koti valstybės naudai bei praÅ¡ymas palikti minėtÄ praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų priteisimo nenagrinėtu.

16. IÅ¡ bylos taip pat matyti, kad apeliacinį skundÄ parengė nuteistojo O. V. gynėjas advokatas A. Å . bei tai, kad O. V. buvo suteikta valstybės garantuojama ir apmokoma antrinė teisinė pagalba atleidžiant jį nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų 100 procentų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas baudžiamojoje byloje, paliktinas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo O. V. apeliacinį skundÄ atmesti.

Palikti nenagrinėtu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus praÅ¡ymÄ valstybės naudai priteisti 93,33 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teisėjai Donatas Jatužis

Jolanta Raščiuvienė

Danutė Švitinienė