8536a849-e217-40cc-8a11-361fc8208f60 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-486/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15923-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 50.11.4 (S)     VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 18 d.                                                           Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4-803-2012 pagal ieÅ¡kovo BUAB ,,Archidis“ ieÅ¡kinį atsakovui A. B. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų ir turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėto valdymo. Teisėjų kolegija, nustatė: Ginčo esmė ieÅ¡kovas BUAB ,,Archidis“ kreipėsi į teismÄ dėl A. B. iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu.

Nurodė, kad buvęs įmonės direktorius neteisėtai naudojasi turtu. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsakovas buvo įpareigotas perduoti įmonės bankroto administratoriui visÄ Ä¯monės turtÄ , tačiau iki Å¡iol neperdavė ir neteisėtai valdo įmonės nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ pastatÄ , esantį adresu, (duomenys neskelbtini). Taip pat ieÅ¡kovas prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo durų spynų raktus nuo patalpų, plane pažymėtų Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, distancinio valdymo pultelius nuo automatinių vartų, pro kuriuos patenkama į patalpas, esančias R-13, G-10 ir G-11 (viso 15 vienetų).

PaaiÅ¡kino, jog BUAB „Archidis“ nuosavybės teise priklausančiame pastate – daugiabutyje gyvenamajame name ((duomenys neskelbtini)) yra įrengta 11 butų, tačiau jie nėra įregistruoti kaip atskiri nekilnojo turto objektai. Bankroto administratoriui nebuvo perduoti Å¡ių butų raktai, nepavyko rasti durų bei automatinių vartų įsigijimo dokumentų.Atsakovas A. B. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad visus teismo įpareigojimus bankroto byloje yra įvykdęs, ieÅ¡kovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo teisės Å¡iuo metu yra pažeidžiamos, be to, pažymėjo, kad ieÅ¡kovas leido jam gyventi ginčo patalpose.

Atsakovas 2012 m. vasario 9 d. pateikė teismui paaiÅ¡kinus, kuriuose nurodė, kad darbuotojų akivaizdoje 2011 m. kovo 10 d. ilgalaikio turto perdavimo aktu Nr. 1 perdavė visÄ Ä¯monės nekilnojamÄ jį turtÄ , kurį pasirašė bankroto administratorius. Tuo pat metu buvo perduoti 4 raktų komplektai. Nurodo, kad bankroto administratorius gali laisvai patekti į patalpas, nes 2011 m. lapkričio 17 d. – 2011 m. lapkričio 24 d. buvo įvykdyta viso nekilnojamojo turto apžiÅ«ra ir vertinimas. Atsakovas mano, kad jis teisėtai gyvena BUAB „Archidis“ priklausančiose patalpose, kadangi tarp jo ir bankroto administratoriaus buvo susitarta, jog jis prižiÅ«rės statinį, informuos apie avarines situacijas, reikalingus atlikti eksploatacinius darbus, turto trÅ«kumus.

Toks žodinis susitarimas buvo sudarytas pagal CK 6.154, 6.477, 6.629, 6.716 straipsnius. Sudarius atlygintinos paslaugos sutartį, ieÅ¡kovas nepareikalavo jos nutraukti ir tokio reikalavimo nereiÅ¡kė teisme. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad vykdydamas sutartį, kiekviename bute atjungdavo Å¡ildymÄ , žodžiu ir raÅ¡tu informuodavo administratorių apie eksploatacinius darbus, požeminių patalpų hidroizoliacijos defektus, dalyvavo juos Å¡alinant. Mano, kad toks susitarimas buvo naudingas ieÅ¡kovui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 22 d. sprendimu nutraukė civilinę bylÄ dalyje dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo, kitoje dalyje ieÅ¡kinį tenkinti ir nusprendė iÅ¡keldinti A.

B. iÅ¡ pastate – daugiabutyje gyvenamajame name ((duomenys neskelbtini)) esančių patalpų, pažymėtų plane adresu: (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos; iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo A. B. durų spynų raktus nuo pastate – daugiabutyje gyvenamajame name, kurių (duomenys neskelbtini), esančių patalpų, plane pažymėtų numeriais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ieÅ¡kovui BUAB „Archidis“; iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo A. B. 15 distancinio valdymo pultelių nuo pastate – daugiabutyje gyvenamajame name, kurių (duomenys neskelbtini), sumontuotų automatinių vartų pro kuriuos patenkama į patalpas, plane pažymėtas R-13,G-10, G-11, ieÅ¡kovui BUAB „Archidis“ (j.a.k. 110897229). Teismas konstatavo, jog byloje kilo ginčas dėl teisės naudotis gyvenamÄ jÄ patalpa bei daiktų perdavimo bankroto administratoriui.

 Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 5 d. BUAB „Archidis“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . UAB „Archidis“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas, adresu: (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas buvusiam direktoriui A. B. 2011 m. gegužės 20 d. iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ dėl buto ir raktų perdavimo. 2011 m. liepos 11 d. papildomai pareikalavo perduoti butÄ , raktus ir garažo pultelius. Atsakovas, atsakydamas į praneÅ¡imÄ , nurodė, kad visas turtas yra perduotas, o bute gyvena teisėtai.

Ä® bylÄ pateiktame Ilgalaikio turto perdavimo akte Nr. 1 nurodyta, kad administratoriaus įgaliotas asmuo perėmė 2 063,88 kv. m. daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ su žemės sklypu, kartu buvo perduoti 4 raktų komplektai, o Dokumentų perdavimo – priėmimo aktuose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 6, Nr. 7 nurodyta, jog buvo perduoti dokumentai. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi atsakovui paskyrė baudÄ už tam tikrų įmonės dokumentų neperdavimÄ . 2009 m. liepos 21 d. Vertinamo turto apžiÅ«ros aktas patvirtina, kad statinyje adresu: (duomenys neskelbtini) yra suformuota 11 butų su garažais, kurie atidaromi distanciniu pulteliu.

UAB „SIVYSTA“ duomenimis statinyje buvo sumontuoti treji garažų vartai su automatika, įėjimo prieÅ¡gaisrinės durys ir 15 Å¡arvuotų durų. UAB „Ryterna“ PVM sÄ skaita – faktÅ«ra serija RYT Nr. 0020434 įrodo, kad UAB „Archidis“ 2008 m. sausio 4 d. buvo parduota 12 distancinio valdymo pultelių. Ä® bylÄ pateikti statinio planai, vidaus plotų eksplikacija patvirtina įrengtas patalpas, galimus į jas įėjimus. 2011 m. rugsėjo 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo akte nurodyta, kad galima patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bet nėra garažo raktų nuo Å¡ių patalpų.

Taip pat akte užfiksuota, kad statinyje adresu: (duomenys neskelbtini), galima patekti į laiptines, įeiti į pačias patalpas negalima, nes nėra raktų, į garaÅ¾Ä galima patekti tik per rÅ«sį, nes nėra garažo raktų. IÅ¡ 2011 m. lapkričio 17 d. Turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. V11/11-10-B nustatyta, kad apraÅ¡yta laiptinė, iÅ¡orinė statinio bÅ«klė, pateikta aplinkos ir privažiavimo kelių charakteristika, atlikta fotofiksacija, UAB „Liturta“ pateiktas paaiÅ¡kinimas patvirtina, kad buvo apžiÅ«rėta pastato laiptinė, rÅ«sio, garažo patalpos, o į 11 butų nebuvo galimybės patekti.

AB „Lietuvos dujos“ darbuotojai taip pat negalėjo įeiti į patalpas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog visi nurodyti įrodymai patvirtina, kad atsakovas trukdo valdyti turtÄ , jį prižiÅ«rėti.  Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo reikalavimo dėl iÅ¡keldinimo faktinis pagrindas atitinka negatorinio ieÅ¡kinio sampratÄ (CK 4.98 str.). Statinio savininkas, gali reikalauti, jog bÅ«tų paÅ¡alinti trukdymai, varžantys jo nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė turi ypatingÄ , iÅ¡imtinį pobÅ«dį (CK 4.37 str.).

Savininko teisės visada platesnės, nei bet kokio kito asmens teisės į tÄ turtÄ , jos nepriklauso nuo kitų asmenų. Tuo tarpu kitų asmenų teisės yra iÅ¡vestinės iÅ¡ savininko nuosavybės teisės, jų turinį nustato savininkas savo valia. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra ginčo, kad atsakovas yra neperdavęs patalpų, pažymėtų plane adresu: (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo pateikti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, naudodamasis turtu, apribojo ieÅ¡kovo teisę valdyti patalpas, dėl ko savininkas jomis negali naudotis savo nuožiÅ«ra.

Savininko teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad atsakovas, gyvendamas minėtose patalpose, naudojasi teikiamomis paslaugomis, tačiau nemoka komunalinių mokesčių, juose laiko daiktus, neįleidžia turto savininko į jas, taip trukdydamas patalpas valdyti, jomis naudotis. Teismas taip pat sprendė, kad byloje surinkti įrodymai, ieškovo atstovo paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas trukdo ieškovui naudotis ir kitomis patalpomis, esančiomis minėtame statinyje, bei jas prižiūrėti. Kaip matyti iš ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo dėl dujų įjungimo, 2011 m. lapkričio 17 d.

Turto vertės nustatymo ataskaitos, nekilnojamojo daikto savininko atstovas negalėjo patekti į statinį ir netrukdomai vykdyti savo pareigų. Teismas nurodė, jog byloje pareiÅ¡kus negatorinį reikalavimÄ , atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus (CK 4.37 str., 6.248 str. 1 d.). Atsakovas pateiktais į bylÄ raÅ¡tais įrodinėjo, kad atliko statinio priežiÅ«rÄ , rÅ«pinosi turto saugumu, kontroliavo bankroto administratoriaus veiksmus dėl Å¡ildymo sistemos, vykdydamas atlygintinos paslaugos sutartį, kuriÄ sudarė žodžiu su bankroto administratoriaus atstove J.

L.. Teismas, įvertinęs Å¡ių raÅ¡tų turinį, padarė iÅ¡vadÄ , kad jie labiau susiję su reiÅ¡kiama pretenzija dėl bankroto administratoriaus atliekamų organizacinių darbų, nei su atsakovo įrodinėjamu sutartinių santykių buvimu. Teismo posėdžio metu J. L. nurodė, jog nesudarinėjo sutarties, neleido gyventi atsakovui patalpose. Ä®vertinęs tai, kad atsakovas negalėjo tiksliai nurodyti, nei kokia sutartį sudarė (panaudos, nuomos ar pasaugos), paaiÅ¡kinti susitarimo sÄ lygų, įrodyti, jog gavo užmokestį, mokėjo nuomos mokestį, teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė savo elgesio teisėtumo, apsigyvenimo patalpose pagrindo.

Teismas taip pat nurodė, kad ilgalaikio turto perdavimo akte Nr. 1 nurodyta, kad perduoti 4 raktų komplektai. Kiek ir kokių raktų sudarė komplektus, juos perdavęs atsakovas negalėjo paaiškinti. Byloje nustatyta, kad statinyje adresu: (duomenys neskelbtini) yra suformuota 11 patalpų (butų). Nuotraukų kopijose matyti, kad patalpų ir kotedžų duryse yra po dvi spynas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad į raktų komplektus būtų įėję šių patalpų raktai nuo dviejų spynų.

Kaip matyti iÅ¡ 2011 m. rugsėjo 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo akto, bankroto administratorius gali pateikti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Taip pat akte užfiksuota, kad galima įeiti į lapines, statinyje adresu: (duomenys neskelbtini). UAB „Liturta“ pateiktame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad bankroto administratorė atnešė dėžę įvairių raktų, kurie butams netiko. AB „Lietuvos dujos“ darbuotoja A. D. patvirtino, kad negalėjo atlikti skaitiklių patikros, nes nepavyko patekti į patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini). 2011 m. lapkričio 22 d. atvykus pakartotinai, atsakovas įleido į visas patalpas. IÅ¡ atsakovo pateikto į bylÄ Â 2011 m. liepos 22 d.

PraneÅ¡imo turinio matyti, kad jis gali apžiÅ«rėti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Savaime suprantama, kad apžiÅ«rėti patalpas galima tik tuo atveju, jei turi raktus. Kad turi raktus, patvirtino ir pats atsakovas savo paaiÅ¡kinimuose. Liudytojos J. S. parodymus, jog ieÅ¡kovo atstovė pasiliko patalpų raktus po jų apžiÅ«rėjimo, teismas vertino kritiÅ¡kai, nes jie nėra nuoseklÅ«s. Vienu metu ji nurodė, jog nežino, ar bankroto administratoriaus atstovė paimdavo raktÄ iÅ¡kart po buto apžiÅ«ros, kitu metu nurodė, kad bankroto administratorė pati užrakindavo patalpas ir raktÄ pasilikdavo.

Be to, teismas sprendė, kad jos parodymai prieÅ¡tarauja atsakovo paaiÅ¡kinimams, neatitinka byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovas turi raktus ir patenka į patalpas minėtame statinyje. Teismas pažymėjo, kad Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ . Taigi atsakovas neįvykdė pareigos ir neperdavė raktų. Byloje nustatyta, jog jis nėra įgijęs teisės į daiktus, priklausančius ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovo pateiktos sÄ skaitos, aktas įrodo, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į raktus iki juos neteisėtai užvaldė atsakovas ir juos atsakovas turi ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu (CPK 178 str.). Atsakovui neperdavus raktų, kaip to reikalauja Ä®monių bankroto įstatymas, ieÅ¡kovas daikto valdymo teisę prarado be savo valios. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje įrodyta, kad atsakovas neperdavė raktų nuo durų spynų, todėl nusprendė iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo durų spynų raktus nuo pastate, kurių (duomenys neskelbtini), esančių patalpų, plane pažymėtų numeriais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ieÅ¡kovui (CK 4.95 str.).Teismas taip pat nusprendė, kad ieÅ¡kovas įrodė, kad UAB „Archidis“ valdė 15 distancinio valdymo pultelių nuo garažų vartų, kurių atsakovas, kaip įmonės direktorius, bÅ«damas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimÄ ir turtÄ , neperdavė bankroto administratoriui, todėl teismas sprendė, kad atsakovas valdo šį turtÄ neteisėtai ir jis iÅ¡reikalaujamas iÅ¡ atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ­â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nelaikė 2011 m. kovo 10 d. ilgalaikio turto perdavimo akto Nr. 1 tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovas yra tinkamai įvykdęs pareigÄ perduoti turtÄ ir jo priklausinius bankroto administratoriui, dėl ko pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Å iame akte nurodyta, kad bankroto administratoriui buvo perduotas visas pastatas. Akte taip pat nurodyta, kad bankroto administratoriui yra perduoti visi 4 raktų komplektai, kurie atitinka ilgalaikio turto perdavimo akte Nr. 1 nurodytas nekilnojamojo turto pozicijas. Minėtas aktas įrodo, jog buvo perduotos ne tik patalpos, bet visi Å¡io nekilnojamojo turto priklausiniai – raktai, pulteliai ir t.t. Priėmimo perdavimo akte nebuvo nurodyta jokių pastabų ar iÅ¡lygų.

2. Teismas, vertindamas kitus įrodymus ir padarydamas iÅ¡vadÄ , kad raktai ir pulteliai yra neperduoti taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo Å¡alims principus. Teismas nepagrįstai įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę suteikė 2011 m. rugsėjo 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo aktui. Å is aktas sudarytas ir pasiraÅ¡ytas suinteresuotų asmenų, o bÅ«tent, bankroto administratoriaus, didžiausio ieÅ¡kovo kreditoriaus DnB banko, todėl teismas jį turėjo vertinti kritiÅ¡kai.

UAB ,,Liturta“ parodymus teismas taip pat privalėjo vertinti kritiškai, nes šiuo paaiškinimus teikė asmuo, kurį samdė ieškovas. Be to, teiginys, kad administratorius atnešė raktų dėžę, kurioje buvę raktai durims netiko, neįrodo, kad raktai bankroto administratoriui 2011 m. kovo 10 d. nebuvo perduoti. Minėti įrodymai sudaryti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po turto perdavimo bankroto administratoriui, kurie negali patvirtinti turto perdavimo ar neperdavimo fakto, vykusio 2011 m. kovo 10 d.

Teigia, kad liudytojos A. D. parodymai byloje taip pat yra neteisingi, nes neatitinka tikrovės. Atsakovas tik lydėjo AB ,,Lietuvos dujos“ darbuotojus Å¡iems montuojant dujų skaitiklius, tačiau 45 namo durų neatidarinėjo, nes sumontuojant skaitiklius į butus patekti bėra reikalo, nes dujų skaitiklių dėžės yra arba pastato iÅ¡orėje arba pastato laiptinėje, kÄ patvirtina antstolės R. J. 2012 m. gegužės 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kita vertus, durys į visus 45 namo butus buvo atidarytos turto perdavimo bankroto administratoriui metu ir liko atidarytos iki Å¡iol.

Taigi akivaizdu, kad AB ,,Lietuvos dujos“ darbuotojus per laiptinę ir rūsį į atrakintus butus įleido pati administratorė, o ne atsakovas. Liudytojos D. L. parodymus teismas taip pat turėjo vertinti kritiškai, nes administratorę J. L. ir D. L. sieja artimi giminystės ryšiai.

3. Atsakovas teismo prašė iÅ¡kviesti liudytojÄ D. Ž., tačiau Å¡aukimo įteikti Å¡iai liudytojai nepavyko. Taigi teismas, pripažinęs, kad Å¡is asmuo gali paliudyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nutaręs iÅ¡kviesti liudytojÄ , neužtikrino liudytojo atvykimo į teismÄ . Taigi neužtikrinęs liudytojo apklausos teismas rėmėsi prieÅ¡taringais kitų liudytojų parodymais, todėl tinkamai neiÅ¡tyrė visų bylai teisingai iÅ¡spręsti reikalingų faktinių aplinkybių.4. BÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad raktai jam nebuvo perduoti, nes jis ir atsakovas yra sudarę aktÄ , kuriame nurodyta, kad daiktai yra perduoti, todėl teismas netinkamai paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ .

5. Teismas taip pat neteisingai konstatavo, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nebuvo sudarytas susitarimas, leidžiantis atsakovui naudotis patalpa, esančia adresu (duomenys neskelbtini). Perduodant nekilnojamÄ jį turtÄ ir apžiÅ«rint nurodytÄ patalpÄ , kurioje buvo asmeniniai atsakovo daiktai, su bankroto administratoriumi žodžiu buvo susitarta, kad atsakovas laikinai naudosis nurodytomis patalpomis. Dėl Å¡ios priežasties, minėto buto raktas, kuris tinka ir visoms kitoms durims rakinti (visraktis), paties administratoriaus sutikimu buvo paliktas pas atsakovÄ Å is universalus raktas yra statybinės paskirties, neįėjo ir neįeina į įmonės balansÄ ir butus perdavus naudoti butų įgijėjams, Å¡iems pasinaudojus individualiais buto raktais, tampa netinkamas atrakinti duris, taigi ir neturėjo bÅ«ti perduotas administratoriui.

Tokiu bÅ«du atsakovas teisėtai naudojasi butu, nes tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo buvo sudarytas žodinis susitarimas, pagal kurį atsakovui buvo suteikta teisė laikinai neterminuotai (iki turto realizacijos byloje) gyventi bute mainais už tai, kad atsakovas prižiÅ«rėtų turtÄ . Vadinasi tarp Å¡alių susiklostė naudojimosi santykiai, o reikalavimo Å¡iuos santykius nutraukti ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė.

6. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog turėjo būti susitarta dėl nuomos mokesčio dydžio, nes atsakovas atlygino turto priežiūros, konsultacijų, susijusiu su turtu, jo priežiūra, teikimo būdu.

7. Kadangi sudarant žodinę sutartį nebuvo apibrėžtas sutarties galiojimo terminas, jai nėra taikomas rašytinės formos privalomas reikalavimas.

8. Kad susitarimas buvo sudarytas, patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovas sumokėjo komunalinius mokesčius, susijusius su patalpos naudojimu.

9. Teismas netyrė aplinkybės, kad raktų dėžė buvo laikoma pas trečiuosius asmenis, kurie galimai pasisavino ar prarado trūkstamus raktus.

10. Kad atsakovas teisėtai naudojosi butu patvirtina UAB ,,Sivyra“ paaiÅ¡kinimai, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovas rÅ«pinosi turtu, dalyvavo jį remontuojant, o taip pat, kad administratorius tik po dviejų mėnesių nuo turto perdavimo, pateikė pretenzijÄ atsakovui dėl neva neteisėto naudojimosi butu. Administratorius pareikalavo, kad atsakovas iÅ¡sikeltų tik po to, kai Å¡is pareiÅ¡kė administratoriui pretenzijas dėl netinkamo pareigų vykdymo ir ne vienodo visų kreditorių interesų atstovavimo, sudarant nenaudingÄ taikos sutartį byloje prieÅ¡ K. V.. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB ,,Archidis“ ginčija apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir praÅ¡o jį atmesti. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

2. Apeliantas nepagrįstai iÅ¡skirtinę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nori suteikti Å¡alių 2011 m. kovo 10 d. pasiraÅ¡ytam Ilgalaikio turto perdavimo aktui Nr.

1. Šis rašytinis dokumentas vienareikšmiškai neįrodo, kad visi raktai ir distancinio valdymo pulteliai buvo perduoti administratoriui. Akte tik užfiksuota, kad administratoriui buvo perduoti 4 raktų komplektai, tačiau nėra konkrečiai išvardinta kokie tai raktai, jame nėra užfiksuota, jog administratoriui būtų perduoti distanciniai pulteliai.

3. Apelianto samprotavimai apie raÅ¡ytinių įrodymų ir liudytojų apklausos menkavertiÅ¡kumÄ yra akivaizdžiai subjektyvÅ«s ir nepagrįsti.

4. Aplinkybę, jog apeliantas nėra perdavęs reikalaujamo turto patvirtina įsiteisėję teismų sprendimai, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, kuria apeliantui paskirta   1 000 Lt bauda už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ nevykdymÄ , 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, kuria atmestas apelianto praÅ¡ymas dėl baudos panaikinimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, kuria atmestas apelianto atskirasis skundas dėl minėtos teismo nutarties. Å ioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs vadovas neperdavė administratoriui ne tik buto, kuriame gyvena, bet ir daugiabučio gyvenamojo namo vienuolikos bÅ«tų raktų ir garažų pultelių, kas tapo kliÅ«timi į Å¡ias patalpas patekti administratoriui, Å¡ildymo specialistams, ir dėl to namui pavėluotai įjungtas Å¡ildymas galėjo lemti turto sugadinimÄ ir nuostolių atsiradimÄ .

5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo nebuvo sudarytas joks susitarimas (nei žodinis, nei raÅ¡ytinis), suteikiantis jam teisę naudotis įmonei priklausančiu butu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apeliantas bute gyvena neteisėtai. Liudytojos J. S. paaiÅ¡kinimai apie neva sudarytÄ Å¾odinį susitarimÄ turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes atsakovas su Å¡ia liudytoja augina bendrÄ vaikÄ . Be to, Ä®monių bankroto įstatymas nenumato galimybės perduoti bankrutuojančios įmonės turtÄ tretiesiems asmenims naudotis neatlygintinai, juolab patiriant nuostolius (apeliantas nemokėjo ne tik už gyvenimÄ bute, bet ir už jokias komunalines paslaugas).

Už sunaudotas komunalines paslaugas nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. (virÅ¡ 7 000 Lt) apeliantas su ieÅ¡kovu atsikaitė tik daugiau nei po metų, t. y. 2012 m. gegužės 30 d., po to, kai AB ,,LESTO“ atjungė butui, kuriame gyveno apeliantas elektros energijÄ . 6. 2012 m. birželio 4 d. buvo sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, pagal kurį nustatyta, kad į dalį patalpų administratorius apskritai negali patekti, o dalis patalpų yra atviros, į jas galima pateikti iÅ¡ visuomet atidarytų rÅ«sio patalpų.

7. Tai, kad administratorius su atsakovu nesudarė jokių sutarčių patvirtina ir ta aplinkybė, kad administratorius neturi teisės sudaryti jokių susitarimų, kurie nenaudingi įmonei, Kita vertus, jei sudaromi kažkokie susitarimai jie privalo būti įforminti raštu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados              Apeliacinis skundas atmetamas.               Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).             Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino.

              CK 4.37 straipsnio 1 dalis iÅ¡skiria tris skirtingus savininko teisių įgyvendinimo bÅ«dus: tai teisė valdyti nuosavybės teisių objektÄ , teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Savininkas gali perduoti kitam asmeniui visÄ nuosavybės teisės objektÄ ar jo dalis, ar tik konkrečias Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 str. 2 d.). Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiÅ¡kai naudotis daiktu neturi bÅ«ti tapatinama su valdymo, kaip vieno iÅ¡ nuosavybės teisės elementų (CK 4.37 str.), praradimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).                 Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reiškiamus reikalavimus kvalifikavo taikydamas CK 4.98 straipsnio nuostatas, t. y. kaip negatorinį ieškinį.

                Asmuo, pareikÅ¡damas negatorinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju abi Å¡ios aplinkybės byloje yra įrodytos. IeÅ¡kovas įrodė, kad UAB „Archidis“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas, adresu: (duomenys neskelbtini), o atsakovas, neperduodamas buto, kuriame gyvena, bei dalies raktų ir garažo distancinio valdymo pultelių trukdo valdyti turtÄ , jį prižiÅ«rėti.

                Pagrindiniai apelianto dėstomi apeliacinio skundo argumentai yra susiję su įrodymų vertinimu. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai rėmėsi tik dalies liudytojų parodymais, neužtikrino liudytojos D. Ž. dalyvavimo teismo posėdyje, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .    Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).    Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teisingai nustatė, jog atsakovas trukdo valdyti turtÄ , jį prižiÅ«rėti, byloje įrodyta, kad atsakovas neperdavė raktų nuo durų spynų, esančių pastate, kurio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų numeriais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ieÅ¡kovui, o taip pat neperdavė 15 distancinio valdymo pultelių nuo garažų vartų.

Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovas, aplinkybę, jog apeliantas nėra perdavęs reikalaujamo turto patvirtina ir įsiteisėję teismų sprendimai, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, kuria apeliantui paskirta 1 000 Lt bauda už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ nevykdymÄ , 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, kuria atmestas apelianto praÅ¡ymas dėl baudos panaikinimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, kuria atmestas apelianto atskirasis skundas dėl minėtos teismo nutarties.

Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs vadovas neperdavė administratoriui ne tik buto, kuriame gyvena, bet ir daugiabučio gyvenamojo namo vienuolikos bÅ«tų raktų ir garažų pultelių, kas tapo kliÅ«timi į Å¡ias patalpas patekti administratoriui, šildymo specialistams, ir dėl to namui pavėluotai įjungtas Å¡ildymas galėjo lemti turto sugadinimÄ ir nuostolių atsiradimÄ . Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetÄ daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nebuvo sudaryti jokie susitarimai dėl naudojimosi ieÅ¡kovui priklausančiomis patalpomis bei patalpų priežiÅ«ros, taigi atsakovas patalpomis naudojasi neteisėtai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ užimamų patalpų.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Taigi teisėjų kolegija pritaria visiems pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytiems motyvams, įrodymų vertinimui, todėl plačiau dėl jų nepasisako.            Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti arba keisti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Taigi, Å¡iuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmetamas. Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.   Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkės 2012 m. birželio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                    Virginijus Kairevičius Danutė Kutrienė Vilija Mikuckienė