2025-02-19 Nr. AB-3085-3-61-3-00692-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-107-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00692-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.6; 55.1.7; 55.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. N.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2021 m. sausio 19 d. raštą Nr. 1IGP-193 „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ (toliau – ir Raštas) ir Tarnybos 2021 m. sausio 21 d. raštą Nr. 1VSV-122 „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ (toliau – ir Anketa).

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. N. atsiliepime į skundą nurodė, kad palaiko skundą ir jame keliamus prašymus.

Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja J. N. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja 2024 m. liepos 15 d. pateikė teismui pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo (toliau – ir Pareiškimas).

Nurodė, kad teismo posėdžio metu davė paaiškinimus ir teikė įrodymus, tačiau dėl jų sprendime nepasisakyta. Teismas sprendime taip pat nepasisakė dėl atsakovo raštų, kuriais Tarnyba, anot pareiškėjos, neteisėtai rinko informaciją iš įvairių įstaigų ir bendrovių apie mažametį vaiką, neturėdama tam teisinio pagrindo (tyrimas dėl mažamečio M. N. pradėtas nesant pranešimo apie galimą M. N. teisių pažeidimą). Pareiškime pažymima, jog pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio metu 2021 m. rugpjūčio 23 d. prašymu dėl dokumentų į bylą priėmimo teismo prašė papildomai priimti atsakovo tarpinius devynis dokumentus / raštus: 1) 2020 m. rugsėjo 4 d. raštą Nr. 1SD-6429, adresuotą Valstybinei ligonių kasai; 2) 2020 m. rugsėjo 7 d. ar 2020 m. rugsėjo 8 d. (atsakovas nurodo skirtingai) raštą Nr. 1SD- 6495, adresuotą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai; 3) 2020 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 1SD-6541, adresuotą viešajai įstaigai Šeškinės poliklinikai; 4) 2020 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 1SD-7041, adresuotą Vilniaus miesto pedagoginei psichologinei tarnybai; 5) 2020 m. spalio 5 d. raštą Nr. 1SD-7425, adresuotą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“; 6) 2020 m. spalio 10 d. raštą Nr. 1SD-7672, adresuotą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai; 7) 2020 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. 1SD-9094, adresuotą (duomenys neskelbtini) gimnazijos Vilniaus filialui; 8) 2020 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. 1SD-9154, adresuotą Vilniaus miesto pedagoginei psichologinei tarnybai; 9) 2020 m. lapkričio 24 d. raštą Nr. 1SD-9344 adresuotą J. ir R. N., juos nagrinėti kartu su byla ir panaikinti kartu su skundžiamais sprendimais. Teismas pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 23 d. prašymą tenkino.

Pareiškėja teigė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsiliepime į skundą prašė tenkinti pareiškėjos 2021 m. kovo 2 d. skundą bei panaikinti atsakovo 2021 m. lapkričio 24 d. raštą Nr. 1SD-9344. Atsiliepimas į skundą teisme priimtas.

Pareiškėja Pareiškime nurodė, kad ji 2024 m. birželio 16 d. teismo posėdžio metu prašė / reikalavo atsakovo atstovo nurodyti teisės aktą, įgalinusį nesant pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą pradėti tyrimą dėl M. N.. Teismo posėdžio metu tokio teisės akto atsakovo atstovė negalėjo nurodyti. Teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendime šis reikalavimas neišnagrinėtas, nors teismas posėdžio metu garantavo šį klausimą išspręsti sprendime.

Pareiškėja Pareiškime teigė, kad 2024 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu teikė prašymą teismui kviesti liudytojus: A. K.-G., S. K. K., N. Š., S. M., L. S., V. T. (V. T.), G. B., G. P. B., A. Š., E. M.. Teismas nei 2024 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu, nei vėliau neišsprendė pareiškėjos prašymo šaukti liudyti S. K. K., 2024 m. birželio 26 d. teismo sprendime šis prašymas / reikalavimas neišnagrinėtas. Pareiškėja pateikė išsamius įrodymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamos veikos požymių ir institucinio susitarimo ir prašė teismo duomenis perduoti teisėsaugos institucijoms. Teismas šių klausimų sprendime nenagrinėjo, tik šabloniškai 2 sakiniais pasisakė sprendime. Pareiškėja taip pat nurodė, kad ji pateikė įrodymus dėl ugdymo organizavimo karantino metu, tačiau teismas sprendime dėl to nepasisakė. Todėl pareiškėja Pareiškime prašė priimti papildomą sprendimą nurodytais klausimais.

Pareiškėja 2024 m. liepos 23 d. prašyme (toliau – ir Prašymas) prašė ištaisyti klaidas ir išaiškinti teismo sprendimą.

Pareiškėja Prašyme nurodė, kad teismas 2024 m. birželio 26 d. sprendimą priėmė iš esmės perrašydamas 2022 m. spalio 26 d. sprendimą su jame buvusiomis klaidomis, kurių neištaisė. Neteisingai nurodyti byloje įrodyti faktai, vaiko pavardė, bylos tomai, dokumento numeris, teisės akto pavadinimas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, kurių ji prašė apeliacinės instancijos teisme, todėl pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 2 dalimi, prašė ištaisyti Prašyme nurodytas klaidas.

Pareiškėja Prašyme, remdamasi ABTĮ 96 straipsnio 3 dalimi, taip pat prašė išaiškinti teismo sprendimą. Nurodė, kad sprendime būtina išaiškinti konkrečiai „paaiškėjo / išaiškėjo“ reikšmę: kada, kas, kur, kam „paaiškėjo / išaiškėjo“, kas perdavė informaciją iš kokių šaltinių, kas ją gavo, nes yra požymių, kad toks informacijos rinkimas susijęs su neteisėtu ir nusikalstamu informacijos rinkimu. Sprendime turėjo būti konstatuoti atsakovo pažeidimai dėl M. N. tyrimo pradėjimo, tačiau to nėra konstatuota. Pareiškėjai taip pat neaišku, kokiu tikslu plačiai cituojami Mokymo organizavimo tvarkos aprašo 11.1 ir 11.2 papunkčiai ir kaip jie susiję su 2021 m. kovo 2 d. skundo dalyku ir pagrindu. Taip pat teismo sprendime nepasisakyta ir dėl kitų aplinkybių, kurias pareiškėja išdėstė teismo posėdžio metu, liko neaiškumu, todėl būtinas teismo sprendimo išaiškinimas.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjos J. N. prašymus dėl papildomo sprendimo priėmimo, klaidų ištaisymo ir sprendimo išaiškinimo atmetė.

Teismas nurodė, kad iš esmės išnagrinėjęs bylą, 2024 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą, kuris neįsiteisėjęs, nes pareiškėja padavė apeliacinį skundą. Pareiškėja tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu išdėstė daug argumentų dėl ginčijamų administracinių aktų nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeitė šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas sprendime nepasisakė.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant ABTĮ 87, 96 straipsnių nuostatas, pažymėjo, kad šiuo atveju teismas 2024 m. birželio 26 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodė, jog pareiškėjos skundas atmestas bei išaiškino sprendimo apskundimo tvarką.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjos J. N. prašymas ištaisyti bei išaiškinti sprendimą neatitinka ABTĮ 96 straipsnio nuostatų, kadangi teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra visiškai aiški, nedviprasmiška, todėl aiškinti sprendimo rezoliucinę dalį nėra pagrindo.

III. Pareiškėja J. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismo nutartis yra be motyvų, jos prašymas visiškai neišnagrinėtas, nutartyje remiamasi klaidingomis ABTĮ normomis. Nutarties priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas neprotingam terminui. Teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

Pareiškėja teigia, kad teismas rėmėsi ABTĮ 40, 41 straipsniais, 97 straipsnio 5 dalimi, tačiau ABTĮ 40 ir 41 straipsniai visiškai nesusiję su 2024 m. rugsėjo 16 d. nagrinėta byla, nes bylinėjimosi išlaidų pareiškėja neprašė priteisti, bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo sprendžiamas. Teismas nenurodė teisės normos, kuria remiantis jos Prašymas nenagrinėtas.

Pareiškėja nurodo, kad Prašymo 3 punkte nurodė vienuolika teismo sprendimo klaidų, pvz. sprendime yra klaida pavardėje – M. S., nurodomas 40 bylos tomas (kai tiek tomų byla neturi), klaidingai nurodytas 2020 m. rugpjūčio 27 d. dokumento numeris „II-GP-2619“, byloje nustatyta, kad mokyklos pranešimą atsakovas gavo 2020 m. gegužės 8 d. ir jį užregistravo numeriu 1VTP-1191, o sprendime nurodyta kita data ir numeris ir pan. Nutartyje net nepaminėta, kad Prašyme nurodyta 11 klaidų, dėl jų teismas nutartyje nepasisakė, todėl nutartis be motyvų, neteisėta ir nepagrįsta.

Pareiškėja teigia, kad iš nutarties matyti, jog aptartas tik Pareiškimo turinys, Prašymo turinys neapžvelgtas. Pareiškėja prašė teismo ištaisyti rašymo klaidas, išaiškinti sprendimą, kadangi jis yra nemotyvuotas, jame tik perrašytas 2022 m. sprendimo tekstas, tačiau teismas netgi rašymo klaidų neištaisė. Teismas nutartyje nepasisakė dėl Pareiškimo 6 motyvų, nenurodė, kodėl juos atmeta ir nepriima papildomo sprendimo.

Pareiškėja sutinka, kad teismas negali aiškinti to, ko jis administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo, nes nieko naujo ir netyrė, tik perrašė 2022 m. sprendimo tekstą, o pareiškėjos pasisakymai teismo posėdžio metu liko neišgirsti ir sprendime neįrašyti, taigi, teismas netiesiogiai pripažino esant sprendimą be motyvų.

Teigia, kad nutartyje perrašomas Pareiškimas ir iškraipoma pavardė. Pareiškėja prašė kviesti liudyti S. K. K., dėl kurios teismas sprendime nepasisakė, todėl šiuo klausimu buvo prašoma priimti papildomą sprendimą, tačiau teismas nutartyje nurodo S. K. K. (du kartus).

Pareiškėja akcentuoja, kad teismo posėdis vyko 2024 m. rugsėjo 16 d., o nutartis paskelbta tik 2024 m. spalio 15 d. Neaišku, kokiais motyvais remiantis teismas atidėjo nutarties priėmimą ir paskelbimą net 21 darbo dienai, ir tokiu būdu pažeidė ABTĮ 107 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pareiškėja duomenų neturi ir šį proceso pažeidimo klausimą prašo išspręsti apeliacijos metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimo išaiškinimo, klaidų ištaisymo ir papildomo sprendimo priėmimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagal ABTĮ 96 straipsnio, nustatančio teisę teismui ištaisyti sprendimo klaidas ir išaiškinti teismo sprendimą, 1 dalyje nustatyta, kad paskelbus byloje sprendimą, priėmęs sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Kol sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar proceso šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. <...> (ABTĮ 96 str. 2 d.). Kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio (ABTĮ 96 str. 3 d.).

Taigi, savo priimto sprendimo, kuris jau yra paskelbtas, teismas pats nebegali nei panaikinti, nei pakeisti (jeigu įstatyme nėra įtvirtintos išimtys). Esmines teismo sprendime padarytas klaidas, jo neteisėtumą ar nepagrįstumą galima pašalinti tik apeliacine tvarka arba atnaujinus procesą. Kai priimant ir rašant sprendimą padaroma neesminių klaidų, ateityje trukdysiančių jį įvykdyti, ABTĮ įtvirtina teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus: sąlygiškai formalių teismo sprendimo netikslumų ištaisymą, papildomo sprendimo priėmimą ir sprendimo išaiškinimą.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, susijusių su teismo sprendimo klaidų ištaisymu ir teismo sprendimo išaiškinimu, pažymi, kad teisės teorijoje akcentuojama, jog teismo sprendimai kartu su pozityviosios teisės normomis garantuoja tam tikrą visuomenės gyvenimo stabilumą, visuomeninių santykių apibrėžtumą ir aiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-54/2012). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant šį procesinį institutą, nurodoma, kad šios teisės normos paskirtis yra ta, kad teismas gali išaiškinti savo galutinį sprendimą, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės, tačiau teismo sprendime esantys neaiškumai trukdo jį tinkamai vykdyti ar suprasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-511-552/2019).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog, aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-63-1047/2023).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pažymėtina, kad teismo sprendimo išaiškinimo poreikis paprastai yra siejamas su tokio sprendimo vykdymo procesu. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundas yra atmestas, todėl teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje 2024 m. spalio 15 d. nutartyje nurodytais argumentais, jog sprendimo rezoliucinė dalis tiesioginių teisinių padarinių prasme yra visiškai aiški ir nedviprasmiška, todėl nėra jokio pagrindo aiškinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Iš pareiškėjo Prašymo turinio matyti, jog pareiškėja nesiekia, kad jai būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus (ir todėl nesuprantamas) teismo sprendimas (jo rezoliucinė dalis), kiek tai susiję su teismo sprendimo vykdymu, bet siekia papildomų sprendimo motyvų pateikimo, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos Prašymas išaiškinti teismo sprendimą neatitinka tokio prašymo tikslų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Prašymo netenkino.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos Prašyme nurodytos teismo sprendime padarytos klaidos nėra esminės ir nedaro įtakos nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei jų teisiniam įvertinimui.

Pareiškėja taip pat Pareiškimu prašė priimti papildomą sprendimą.

ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant ABTĮ 97 straipsnio nuostatas, nurodoma, jog papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011; 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-371/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-35/2012). Dėl naujų reikalavimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimu dalyku, papildomas sprendimas negali būti priimamas, be to, papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti, o tai gali būti padaryta tik skundžiant atitinkamą teismo sprendimą apeliacine tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-785/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-405/2011).

Nustatyta, kad pareiškėja skunde teismui prašė panaikinti Tarnybos 2021 m. sausio 19 d. raštą Nr. 1IGP-193 „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ bei Tarnybos 2021 m. sausio 21 d. raštą Nr. 1VSV-122 „Vaiko situacijos vertinimo anketa“. Jokių kitų materialinių reikalavimų pareiškėja skunde nereiškė. Iš pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimo turinio matyti, kad dėl pareiškėjos materialinių teisinių reikalavimų sprendime yra pasisakyta, o procesinio pobūdžio reikalavimų pareiškėja nereiškė. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimo, 2025 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-934-815/2025 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino taikytinų teisės aktų nuostatų kontekste, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, jokių kitų pirmosios instancijos sprendimo trūkumų ar klaidų nenustatė, apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas bei pirmosios instancijos teismo sprendimas yra įsiteisėję.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. spalio 15 d. nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjos Prašymo ir Pareiškimo dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimo išaiškinimo, klaidų ištaisymo bei papildomo sprendimo priėmimo. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan