2013-04-22 Nr. AB-1340-3-64-3-00571-2011-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr. A822-685/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00571-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių tardymo izoliatorius, dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 25/04-894 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo jam paskirta nuobauda – papeikimas.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnas V. D. surašė melagingą tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu jam buvo paskirta nuobauda. Nurodė, kad 2011 m. liepos 11 d. ryte, jam rengiantis išvykti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Šiaulių apygardos administracinį teismą, budintis pareigūnas jį išvedė iš kameros, vedė koridoriumi apie 10 metrų. Koridoriuje laukiančiam pareigūnui V. D. budintysis padavė pareiškėjo suimtojo asmens kortelę, kurioje nurodytas vardas, pavardė, gimimo metai. V. D. kreipėsi į pareiškėją pavarde, klausdamas, kokia jo pavardė. Tai buvo pasityčiojimas, nes pareigūnas puikiai žinojo šiuos duomenis, pats pasakė šią informaciją, kreipdamasis į jį. Be to, pareigūnas uždavinėjo ir daugiau provokuojančių bei įžeidžiančių klausimų. G. K. pažymėjo, kad V. D. užduodami klausimai sutrikdė jo psichinę būseną, todėl jis pasakė pareigūnui savo vardą, pavardę, o paklausus, kokiais metais jis gimęs – dėl įtampos ir susijaudinimo – metų neatsiminė ir nepasakė pareigūnui. V. D. pareiga buvo jį pristatyti į konvojavimo patalpą, pareigūnas neturėjo teisės reikalauti prisistatyti, nurodyti įvairius asmens duomenis, nes visi buvo suimtojo asmens kortelėje su priklijuota nuotrauka. Kortelę V. D. laikė rankose. Joks aktas nenumato, kad suimtasis privalo prisistatyti pareigūnui teritorijoje tarp kameros ir konvojavimo patalpos. Mano, kad toks pareigūno reikalavimas buvo neteisėtas, todėl jis neprivalėjo jo vykdyti. Pažymėjo, kad jis pasakė savo vardą, pavardę, o gimimo metus prisiminti sutrukdė paties V. D. elgesys.

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 77–79) nurodė, kad šioje byloje tinkama šalimi (atsakovu) yra Šiaulių tardymo izoliatorius. Mano, kad esant netinkamam atsakovui byloje, pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas. Be to, teigė, kad priimtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą skiriamos nuobaudos. Nutarimu G. K. nuobauda – papeikimas paskirtas nepraleidus Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnyje nustatyto nuobaudos skyrimo termino ir nuobaudų skyrimo suimtiesiems tvarkos. Nuobauda pareiškėjui skirta atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, nurodytas Apsaugos ir priežiūros skyriaus 4-os pamainos prižiūrėtojo V. D. 2011 m. liepos 11 d. tarnybiniame pranešime, į 2011 m. liepos 12 d. G. K. pasiaiškinimą bei į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį (pareiškėjas turėjo 13 galiojančių nuobaudų). Teigė, kad pareiškėjui skirta švelniausia nustatyta nuobauda – papeikimas ir, atsakovo nuomone, ši nuobauda atitiko padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamu Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 25/04-894 Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančiam suimtajam G. K. paskirta nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis 2011 m. liepos 11 d. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – apie 8 val. 40 min. tapatybės patikrinimo metu prieš išvykimą etapu, nevykdė prižiūrėtojo reikalavimo pasakyti savo asmens duomenis (vardą, gimimo metus, Baudžiamojo kodekso straipsnį, pagal kurį yra kaltinamas), tai yra, pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Aplinkybę, kad G. K. 2011 m. liepos 11 d. neįvykdė pareigūno V. D. reikalavimo prisistatyti, patvirtina teismo posėdyje apklausto liudytojo V. D. parodymai. Bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, kurios leistų abejoti teismo posėdyje apklausto liudytojo parodymų teisingumu, nebuvo nustatyta. Teismas liudytojo V. D. parodymus vertino kaip išsamius, nuoseklius ir logiškus, atitinkančius jo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir paties G. K. 2011 m. liepos 12 d. pasiaiškinimas, rašytas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, kuriame jis nurodo pasakęs tik savo pavardę. Teismas kritiškai vertino G. K. paaiškinimą, kad jis pareigūnui pasakė ir savo vardą, nes toks jo paaiškinimas prieštarauja liudytojo G. D. parodymams, jo paties 2011 m. liepos 12 d. pasiaiškinime nurodytoms aplinkybėms. Be to, pažymėjo, kad G. K. pripažino, kad jis pareigūnui nepasakė savo gimimo metų, nors nurodė, kad gimimo metus prisiminti jam sutrukdė jį ištikęs šokas dėl pareigūno, jo manymu, netinkamų veiksmų. Kaip parodė teismo posėdžio metu apklaustas V. D., jis pareiškėjui nurodė pasakyti tik anketinius duomenis, tokia asmenybės patikrinimo tvarka, rengiant jį konvojavimui, yra įprasta, todėl teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentą, kad pagal pareigūno reikalavimą jis gimimo metų nenurodė dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

Teismo vertinimu, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad jis neprivalėjo vykdyti pareigūno reikalavimo, nes šis reikalavimas, jo nuomone, buvo neteisėtas. Pažymėjo, kad G. K. 2011 m. liepos 11 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo etapuojamas į teismą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr.1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 106 punktas numato, kad turi būti patikrinamos konvojuojamųjų asmenybės pagal duomenis, esančius konvojuojamų asmens bylų pažymose. Tai rodo, kad konvojuojamo asmens asmenybės patikrinimui skiriamas ypatingas dėmesys. Teismas nustatė, kad suimtojo asmens prisistatymo ir duomenų sutikrinimo procedūros tardymo izoliatoriuje, ruošiant asmenį etapavimui iki konvojavimo procedūros pradžios, teisės aktais nėra detaliai reglamentuotos. Konvojavimo taisyklės nustato pareigą Kalėjimų departamentui pavaldžių institucijų, tarp jų – ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnams tinkamai parengti konvojavimui asmenį, laikomą izoliatoriuje. Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija), nustatanti laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros tvarką, viena iš asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūros sudėtinių dalių numato patikrinimus ir skaičiuotes (Instrukcijos 7.2. p.). Atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą, teismas laikė pagrįstais Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovės ir liudytojo V. D. paaiškinimus, kad pareigūnas privalo įsitikinti, ar tinkamą asmenį pristatys etapavimui, asmens tapatybės nustatymui gali pareikalauti suimtojo prisistatyti, turėdamas tikslą patikrinti asmenybę pagal dokumentuose nurodytus asmens duomenis.

Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio ir 32 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 49 straipsnio nuostatas, suimtasis, net ir abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti, jo manymu, neteisėtus pareigūno veiksmus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnas V. D., siekdamas patikrinti rengiamo konvojuoti suimtojo G. K. asmens tapatybę, turėjo teisę reikalauti, kad pareiškėjas prisistatytų, šis jo reikalavimas nebuvo perteklinis, o pareiškėjas privalėjo vykdyti tokį pareigūno reikalavimą.

Dėl išvardintų motyvų teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas 2011 m. liepos 11, apie 8 val. 40 min. padarė jam inkriminuojamą suėmimo vykdymo režimo pažeidimą. Pareiškėjui parinkta nuobauda atitinka jo pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Nutarimu pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, naikinti nutarimą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui reikalaujant panaikinti Nutarimą, kuriuo jam paskirta nuobauda už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, atsakovu administracinėje byloje turi būti įstaiga, kurios vadovas priėmė ginčijamą individualų administracinį aktą – Nutarimą, tai yra Šiaulių tardymo izoliatorius. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas skundą padavė netinkamam atsakovui, kategoriškai nesutiko netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, ir tai sudaro savarankišką ir tuo pačiu pakankamą pagrindą skundą atmesti.

III. Pareiškėjas G. K. apeliaciniu skundu (b. l. 111–114) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidė lygybės principą, draudžiantį vienodus faktus vertinti skirtingai. Pareiškėjas ir pareigūnas V. D. nurodo skirtingus faktus. Jokie įrodymai, išskyrus jo paties žodžius ir tarnybinį pranešimą, nepatirtina V. D. parodymų. Teismas buvo šališkas, atmesdamas pareiškėjo paaiškinimus ir remdamasis niekuo nepatvirtintais pareigūno parodymais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius, skirdamas nuobaudą pareiškėjui, nesurinko visų įrodymų ir neapklausė liudytojų, nuo teismo nuslėpė filmuotą medžiagą. Pareiškėjo asmens duomenys yra gerai žinomi tardymo izoliatoriaus pareigūnams, todėl pareigūno reikalavimas, už kurio nevykdymą pareiškėjui paskirta nuobauda, negali būti laikomas teisėtu, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 120–122) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas, teigdamas, kad pareigūno V. D. parodymai neatitinka tikrovės, nepateikia jokių įrodymų ir teisinių argumentų, pagrindžiančių jo teiginių tikrumą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti teismo posėdyje apklausto pareigūno parodymų teisingumu. Teismas priėmė sprendimą visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, ištyręs visus byloje surinktus įrodymus. Atsakovas taip pat pažymi, kad skundo padavimas netinkamam atsakovui yra savarankiškas skundo atmetimo pagrindas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 118–119) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Remiasi argumentais analogiškais nurodytiems Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 25/04-894, kuriuo pareiškėjui G. K. paskirta nuobauda – papeikimas.

Byloje nustatyta, kad minėta nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2011 m. liepos 11 d. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – apie 8 val. 40 min. tapatybės patikrinimo metu prieš išvykimą etapu, nevykdė prižiūrėtojo reikalavimo pasakyti savo asmens duomenis (vardą, gimimo metus, Baudžiamojo kodekso straipsnį, pagal kurį yra kaltinamas), tai yra, pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punktą (b. l. 3). Paskirtą nuobaudą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), kuris išnagrinėjęs skundą 2011 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 2S-2907 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimą paliko galioti (b. l. 4). Pareiškėjas Nutarimą apskundė teismui. Panevėžio apygardos administracinis teismas skundžiamu 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas skunde keliamą reikalavimą panaikinti ginčijamą Nutarimą grindė argumentais, kad atsakovas nenurodė teisės aktų, pagrindžiančių, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūno V. D. reikalavimas prisistatyti buvo būtinas; 2011 m. liepos 11 d. V. D. tarnybinis pranešimas neatitinka tikrovės; be to, V. D. pareiškėjo asmens duomenys buvo žinomi. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais.

Teisėjų kolegija pažymi, jog iš Administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies nuostatų matyti, jog apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Iš šios nuostatos matyti, jog ABTĮ įtvirtina ribotą apeliaciją, t. y. apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas remiantis jau byloje esančia medžiaga. Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007).

Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Šio įstatymo 9 straipsnyje reglamentuojama, kad suėmimo vykdymo režimas – tai asmenų laikymų tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visuma. Suėmimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad suimtieji privalo vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr.1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 62.6 punkte nustatyta, kad konvojui atvykus į pasikeitimo punktą, konvojaus viršininkas privalo vizualiai identifikuoti konvojuojamąjį pagal fotonuotrauką ir jo asmens bylos pažymos duomenis; 106 punkte nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Pareiškėjas teigia, kad konvojavimas nagrinėjamu atveju dar nebuvo prasidėjęs, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija), nustatančia laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros tvarką ir kaip vieną iš asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūros sudėtinių dalių nustatančia patikrinimus ir skaičiuotes (Instrukcijos 7.2 p.), izoliatoriaus pareigūnai turi teisę tikrinti (identifikuoti) suimtuosius ir pasirengimo konvojavimui metu bei kitu metu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vadovaujantis anksčiau pacituotu teisiniu reglamentavimu, pareigūnas V. D., siekdamas patikrinti rengiamo konvojuoti suimtojo G. K. asmens tapatybę, turėjo teisę reikalauti, kad pareiškėjas prisistatytų, šis jo reikalavimas nebuvo perteklinis, o pareiškėjas privalėjo tokį pareigūno reikalavimą vykdyti. Apeliacinio skundo argumentai, kad pareigūnas V. D. pažinojo pareiškėją ir dėl šios priežasties neturėjo jo tikrinti, neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes izoliatoriaus pareigūnai privalo laikytis Instrukcijoje numatytų pareigų, nepriklausomai nuo to, ar jie pažįsta suimtuosius ar ne.

Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą gali būti skiriamos šios nuobaudos: papeikimas; pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; teisės pirkti maisto produktų atėmimas iki vieno mėnesio; uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų. Pareiškėjui parinkta nuobauda atitinka jo pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Laikytina, kad Nutarimu pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, naikinti nutarimą nėra pagrindo.

Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, motyvuotas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktu įrodymų vertinimu ir tuo remiantis padarytomis išvadomis, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnas veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Esant nagrinėjamos bylos aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisės buvo ribojamos nepagrįstai ar neproporcingai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Nors pareiškėjui pirmosios instancijos teisme buvo pasiūlyta atsakovą pakeisti į tinkamą – Šiaulių tardymo izoliatorių, jis atsisakė. Netinkamo atsakovo pasirinkimas sudaro savarankišką pagrindą pareiškėjo skundą atmesti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Skirgailė Žalimienė