8534465d-5657-47c3-844d-6bcdffd0b60a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                              Administracinė byla Nr. I-6667-171/2015                                                                              Proceso Nr. 3-61-3-00599-2015-4                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 Eur (7 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad nuo 2014-12-18 iki 2015-01-20 buvo kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K).

LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 130 ir Nr. 177 nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas. Nurodo, kad kamerose Å¡alta, drėgna. Taip pat nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K rÅ«kantys asmenys yra laikomi su nerÅ«kančiais asmenimis.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 7–12) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti dirbti Å«kio darbus.

LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala. PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Remiantis į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2014-12-18 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, kurios plotas yra 7,45 m2, kameroje 1 asmuo. 2014-12-19 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 130, kurios plotas yra 7,94 m2, kameroje 1 asmuo; nuo 2014-12-20 iki 2014-12-24 kameroje buvo 3 asmenys; 2014-12-25 kameroje buvo 2 asmenys; nuo 2014-12-26 iki 2014-12-29 kameroje buvo 3 asmenys; 2014-12-30 kameroje buvo 2 asmenys; nuo 2014-12-31 iki 2015-01-08 kameroje buvo 3 asmenys; nuo 2015-01-09 iki 2015-01-12 kameroje buvo 2 asmenys. 2015-01-13 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 177, kurios plotas yra 7,94 m2, kameroje 3 asmenys; nuo 2015-01-14 iki 2015-01-19 kameroje taip pat buvo 3 asmenys. 2015-01-20 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.Reikalavimas atlyginti žalÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014-12-18 iki 2015-01-20 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 32 dienas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Å¡iuo laikotarpiu 24 dienas pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ , o minimalus gyvenamasis plotas buvo užtikrintas 8 dienas (nuo 2014-12-18 iki 2014-12-19, 2014-12-25, 2014-12-30, nuo 2015-01-09 iki 2015-01-12).PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl ploto trÅ«kumo jam turi bÅ«ti atlyginta neturtinė žala. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas 24 dienas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.

Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais bÅ«dais. Vadinasi, valstybė 1 dienÄ neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės.Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir fizinius nepatogumus, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui 1 dienÄ nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .Pažymėtina, kad, pagal LVAT praktikÄ , teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ ir pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (LVAT 2015-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2849-624/2015, 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015, 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015, 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, kalinimas perpildytoje kameroje bei pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ .

Kameros perpildymas pakenkė privatumui, o tai savaime laikytina traumuojančia patirtimi ir sumenkino pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir priteisti jam praÅ¡omo dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . Byloje nenustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi LukiÅ¡kių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl jo laikymo sÄ lygų. Kartu pabrėžtina, kad jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tent dėl jo kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos.Dėl kitų sÄ lygų kamerose.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose buvo Å¡alta, drėgna, o LukiÅ¡kių TI-K nerÅ«kantys asmenys yra laikomi kartu su rÅ«kančiais.Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., LVAT 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

Pagal LVAT praktikÄ , pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir k. t.).Pažymėtina, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kalinimo sÄ lygų atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakovui neturi kilti, jeigu pareiÅ¡kėjas nepakankamai konkrečiai apibÅ«dina galimai padarytÄ pažeidimÄ (LVAT 2015-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėstė tik apibendrintus paaiÅ¡kinimus, nenurodė kokiose kamerose, kada ir kokie pažeidimai pasireiÅ¡kė, nurodė tik abstrakčius teiginius.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje dalyvauti atsisakė, todėl nepasinaudojo teise aplinkybes susijusias su kitomis kalinimo sÄ lygomis detalizuoti (b. l. 54). Dėl Å¡ių priežasčių teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės dėl kamerų neatitikties higienos reikalavimams yra nepagrįstos. Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.Teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir kt.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti jo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma bÅ«tų 168 Eur.

Taigi pareiÅ¡kėjo skundas yra tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, pareiÅ¡kėjui priteistina 168 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a:pareiÅ¡kėjo T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 168 Eur ( vienas Å¡imtas Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     Irena Paulauskienė