2016-10-12 Nr. AB-19695-3-61-3-03147-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-839-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03147-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja E. K. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. rugpjūčio 2 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 11SP-2048 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nutraukimo E. K.“ (toliau – ir Sprendimas) ir atlyginti patirtą 3 362,58 Eur žalą. Taip pat pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo paduoti.

Pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, nurodė, kad gavusi skundžiamą Sprendimą, iš karto kreipėsi į vidaus reikalų ministrą, Migracijos departamentą dėl pilietybės suteikimo, ir tikėjosi, kad Vidaus reikalų ministerija pakeis savo sprendimą. Pareiškėja yra 90 metų amžiaus, ligota, kelis kartus po 4 mėnesius gulėjo įvairiose ligoninėse, yra vieniša ir jai niekas nepadeda, todėl praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti. Pareiškėja taip pat kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, tačiau jai buvo nurodyta kreiptis į teismą. Prašė pripažinti, kad terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi (b. l. 19–20) pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo atmetė ir šioje dalyje atsisakė priimti skundą, priėmė nagrinėti pareiškėjos skundo dalį, kurioje prašoma atlyginti patirtą 3 362,58 Eur žalą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja apskundė Sprendimą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir jai Vidaus reikalų ministerijos 2014m. liepos 11 d. sprendime Nr. 1D-5161(11) buvo aiškiai nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėja skundą teismui pateikė praėjus daugiau nei 2 metams nuo Sprendimo priėmimo, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, kitas institucijas, todėl nėra jokių aplinkybių tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo paduoti. Netenkinęs prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas skundą dalyje dėl Sprendimo panaikinimo atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalį, kurioje jos skundą atsisakyta priimti, ir skundą šioje dalyje priimti.

Pareiškėja atskirajame skunde (b. l. 40–41) nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi dalyje, kurioje jos skundą atsisakyta priimti. Pareiškėjos teigimu, terminas skundu paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių. Ji yra 90 metų amžiaus, ligota. Gavusi Vidaus reikalų ministerijos Sprendimą, pareiškėja nedelsiant kreipėsi į vidaus reikalų ministrą, Migracijos departamentą, Lietuvos Respublikos Prezidentę. Pareiškėja yra vieniša, daug laiko sirgo, kelis kartus gulėjo ligoninėse po 4 mėnesius, jai niekas nepadeda, ji visiški neturi jėgų, todėl terminą apskųsti Sprendimą ji praleido. Iš gaunamos senatvės pensijos nepragyvena, kadangi tik komunaliniai mokesčiai sudaro apie 140 Eur per mėnesį. Teismas nepakankamai atsižvelgė į šias aplinkybes ir nepagrįstai atsisakė priimti skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjos prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą Sprendimui apskųsti netenkintas ir pareiškėjos skundą šioje dalyje atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2016 m. rugpjūčio 2 d. padavė skundą, kuriame prašė panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 11SP-2048 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nutraukimo E. K.“ ir atlyginti patirtą 3 362,58 Eur žalą, taip pat atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjos E. K. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 11SP-2048, skundo dalį dėl žalos atlyginimo priėmė.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, todėl nepagrįstai atsisakė priimti skundo dalį.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Pareiškėja šiuo atveju sutinka, jog praleido skundo Sprendimui apskųsti padavimo terminą, tačiau mano, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių – senyvo amžiaus, ligų.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, terminas paduoti skundą gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos skundas dėl Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo paduotas 2016 m. rugpjūčio 2 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad ji ne kartą buvo gydyta ligoninėse, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra pateikta. Byloje esančiame Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro 2016 m. liepos 21 d. medicininiame pažymėjime Nr. 27266 nurodyti tik pareiškėjos ligų pavadinimai ir kodai (b. l. 18), tačiau jokių kitų duomenų (laikotarpis, kada pareiškėja sirgo, gulėjo ligoninėje ir pan.) nėra nurodyta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje liga paprastai pati savaime negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apribojo pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-661/2011). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėja serga įvairiomis ligomis, pati savaime negali būti pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti, juolab, kad ligos bei senyvas amžius nesutrukdė pareiškėjai, gavus skundžiamą Sprendimą, su prašymais kreiptis į vidaus reikalų ministrą, Migracijos departamentą, Lietuvos Respublikos Prezidentę bei kitas institucijas, kaip nurodo pati pareiškėja, nuvykti į priėmimą pas Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininką. Kitų priežasčių, kurios sutrukdė pareiškėjai paduoti skundą teismui per įstatymo nustatytą terminą, pareiškėja pirmosios instancijos nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjos nurodytos skundo padavimo termino praleidimo aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, pagrįstomis ir pateisinančiomis skundo padavimo termino praleidimą, kadangi jos priklausė nuo pareiškėjo valios ir atspindi pareiškėjos pasirinkto elgesio modelį.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir nenukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dalyje dėl Sprendimo panaikinimo, kadangi praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti šį terminą (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Dėl šios priežasties pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė