2018-05-09 Nr. AB-9176-3-61-3-00913-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-973-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00913-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 2S-687 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės; 2) įpareigoti Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN) ateityje tinkamai ir išsamiai sprendimuose nurodyti apskundimo tvarką ir pripažinti, kad Vilniaus PN direktorius netinkamai vykdė savo pareigas bei nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ); 3) įpareigoti Departamentą atlikti Vilniaus PN direktoriaus tarnybinį patikrinimą ir skirti jam nuobaudą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog Kalėjimų departamentas, susipažinęs su pareiškėjo 2016 m. sausio 20 d. skundu dėl Vilniaus PN jam paskirtų nuobaudų (uždarymo į baudos izoliatorių 15 parų ir perkėlimo į kamerų tipo patalpas dviem mėnesiam), Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, ir skundo iš esmės nenagrinėjo.

3. Pareiškėjas su Sprendimu nesutiko, kadangi Vilniaus PN nutarimuose, kuriais jam buvo paskirtos nuobaudos, nebuvo aiškiai nurodyta jų apskundimo tvarka (procedūra, institucija, kuriai juo reikia skųsti). Kalėjimų departamentas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, būdamas sužalotas (jam buvo supjaustyta ranka), netekęs daug kraujo, operuotas, depresijos būsenoje, 2015 m. lapkričio 13 d. buvo patalpintas į baudos izoliatorių, kur jis neturėjo nei priemonių, nei lėšų pašto išlaidoms, kad galėtų apskųsti Vilniaus PN nutarimus. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, apskundimo terminas turėtų būti vienas mėnuo, o Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatos, reglamentuojančios apskundimo terminą, buvo klaidinančios ir neaiškios. Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 13 d. ir 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimuose buvo nurodyta tik tai, kad skundas turėjo būti paduotas per 5 dienas, o dėl apskundimo tvarkos pateikta nuoroda į BVK 143 ir 183 straipsnius. Pareiškėjo vertinimu, toks apskundimo tvarkos išaiškinimas yra nekonkretus ir nepakankamas.

4. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 18–19) į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad BVK 143 straipsnio 8 dalyje ir 183 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta privaloma bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų išankstinio nagrinėjimo tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) nustatyta pataisos įstaigų direktoriaus nutarimų „Dėl nuteistojo nubaudimo“ forma, kurioje yra nurodyta apskundimo tvarka. Vilniaus PN 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 28-1761(1) (toliau – ir nutarimas Nr. 28-1761(1)) ir 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 28-1478(1) (toliau – ir nutarimas Nr. 28-1478(1)) atitinka minėtą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintą formą. Be to, pareiškėjas ne kartą yra skundęs Vilniaus PN direktoriaus nutarimus Kalėjimų departamento direktoriui ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir jam nekilo jokių klausimų dėl apskundimo tvarkos.

6. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 20–22) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui Vilniaus PN nutarimu Nr. 28-1761(1) paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių, buvo pradėta vykdyti nutarimo priėmimo dieną (2015 m. lapkričio 13 d.), todėl jam buvo žinoma apie nuobaudos paskyrimą. Su nutarimu Nr. 28-1478(1) jis susipažino bei nutarimo kopijos gavimo faktą patvirtino pasirašydamas nutarime. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai delsė pateikti skundą Kalėjimų departamentui. BVK 143 straipsnio 8 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis, o BVK nenumato galimybės atnaujinti praleistus terminus.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Kalėjimų departamento Sprendimą ir įpareigojo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 20 d. skundą iš esmės.

9. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Vilniaus PN nutarimuose Nr. 28-1761(1) ir Nr. 28-1478(1) pateiktas apskundimo tvarkos išaiškinimas buvo nekonkretus. Šiuose administraciniuose aktuose iš esmės buvo nurodyta tik tai, kad skundas turėjo būti paduotas per 5 dienas, o dėl pačios apskundimo tvarkos buvo apibendrintai nukreipiama į BVK 143 ir 183 straipsnius. Tuo tarpu pagal BVK 143 straipsnio 8 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą nuobaudos apskundimo tvarka, priklausomai nuo to, ar nuobaudą paskyrė įstaigos direktorius, ar žemesnis pagal pareigas pareigūnas, skiriasi. BVK 143 straipsnio 8 dalis nustato palyginti trumpą kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą nuobaudos apskundimo terminą, todėl apskundimo tvarkos išaiškinimas buvo itin reikšmingas.

10. Teismas nurodė, kad, būdamas nuteistuoju bei atlikdamas bausmę, pareiškėjas patyrė tam tikrus suvaržymus, susijusius su jo teisių apribojimais, ir tai apsunkino pareiškėjo teisę į interesų gynybą. Šiuo atveju reikšmingos ir pareiškėjo skunde Kalėjimų departamentui papildomai nurodytos aplinkybės, jog nuobaudos, kuri buvo paskirta nutarimu Nr. 28-1761(1), skyrimo metu jis buvo gydomas ligoninėje, o minėto nutarimo kopija jam buvo įteikta tik 2016 m. sausio 11 d. Byloje duomenų apie minėto nutarimo įteikimą pareiškėjui nėra, o pačiame nutarime Nr. 28-1761(1) pažymėta, kad pareiškėjas jį priimti atsisakė, tačiau Kalėjimų departamentas šių aplinkybių nesiaiškino ir šių pareiškėjo iškeltų abejonių, tiesiogiai susijusių su jam paskirtų nuobaudų apskundimo terminais, nepašalino.

11. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Kalėjimų departamento Sprendimas priimtas neįvertinus visų reikšmingų su pareiškėjo 2016 m. sausio 20 d. skundu (toliau – ir Skundas) bei Vilniaus PN nutarimų Nr. 28-1761(1) ir Nr. 28-1478(1) priėmimu susijusių aplinkybių, todėl Sprendimą panaikino, kaip neteisėtą iš esmės, taip pat teismas konstatavo kad terminą Kalėjimų departamentui apskųsti nutarimais Nr. 28-1761(1) ir Nr. 28-1478(1) paskirtas nuobaudas pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl Kalėjimų departamentas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vilniaus PN kituose savo sprendimuose tinkamai nurodyti jų apskundimo tvarką buvo nukreiptas į ateitį, t. y. buvo susijęs ne su tuo metu pažeidžiamomis konkrečiomis pareiškėjo teisėmis, o su galimais jo teisių pažeidimais ateityje, jeigu tarp pareiškėjo ir Vilniaus PN susiklostys teisiniai santykiai. Atsižvelgęs į tai, jog toks reikalavimas iš esmės jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels, šią skundo dalį teismas atmetė.

13. Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas teismo taip pat prašė įpareigoti Kalėjimų departamentą atlikti Vilniaus PN direktoriaus tarnybinį patikrinimą ir skirti jam nuobaudą, tačiau jis tokiu prašymu į Kalėjimų departamentą kreipęsis nebuvo, todėl jam nebuvo pareigos tokį pareiškėjo prašymą nagrinėti ir dėl to priimti kokį nors sprendimą. Kadangi, administraciniai teismai gali nagrinėti tik tokias bylas, kai tarp pareiškėjo ir viešojo administravimo subjekto jau yra kilęs konkretus teisinis ginčas, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčas dėl Vilniaus PN direktoriaus tarnybinės veiklos patikrinimo ir (ar) jos rezultatų tarp pareiškėjo ir Kalėjimų departamento nėra kilęs ir negali būti nagrinėjamas teisme. Atsižvelgęs į tai, teismas išaiškino pareiškėjui jo teisę prašymą ir (ar) pasiūlymus dėl Vilniaus PN direktoriaus tarnybinio patikrinimo Kalėjimų departamentui teikti teisės aktų nustatyta tvarka.

III. 14. Atsakovas Kalėjimų departamentas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

15. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymi, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas.

16. Teigia, kad Vidaus tvarkos taisyklėse yra nurodyta nustatyta apskundimo tvarka. Vilniaus PN nutarimas Nr. 28-1761(1) ir nutarimas Nr. 28-1478(1) atitinka minėtą Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta formą, todėl nėra pagrindo pripažinti šiuos nutarimus neteisėtais. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas padavė skundą dėl nuobaudos panaikinimo akivaizdžiai pažeidęs procedūrą, nes pasibaigęs terminas paduoti skundą ir BVK nenumato galimybės atnaujinti praleistus terminus.

17. Be to, apeliantas nurodo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis ir bando suklaidinti teismą, nes jis jau ne kartą yra skundęs nutarimus dėl nuobaudų, todėl tvarka jam yra aiški ir suprantama.

18. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į atsakovo Kalėjimų departamento apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

19. Atsakovas Vilniaus PN sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 2S-687, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės praleidus skundo padavimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui T. M. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 28-1261(1) paskirta nuobauda – uždarymas 15 parų į baudos izoliatorių (BVK 142 str. 1 d. 4 p.), taip pat 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 28-1478(1) paskirta nuobauda – nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams (BVK 142 str. 1 d. 6 p.). Dėl paskirtų nuobaudų T. M. kreipėsi su 2016 m. sausio 20 d. skundu į Kalėjimų departamentą, prašydamas panaikinti minėtus nutarimus. Kalėjimų departamentas atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi jis buvo paduotas praleidus apskundimo terminą.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šio įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

23. Bausmių vykdymo kodeksas – numato privalomą bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų išankstinio nagrinėjimo tvarką. Bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) 143 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalis yra specialioji norma, kuri nustato privalomą ikiteisminę nuobaudų, skiriamų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, apskundimo tvarką, pagal kurią bausmės vykdymo įstaigos vadovo sprendimas paskirti nuteistajam nuobaudą per penkias dienas ikiteismine tvarka skundžiamas aukštesniam pagal pareigas pareigūnui – Kalėjimų departamento direktoriui (žr. LVAT 2007 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS14-241/2007, 2009 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-411/2009 ir kt.).

24. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalyje nustatytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme procedūros laikėsi – Vilniaus PN direktoriaus nutarimus apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau skundą pateikė praleidęs įstatymu nustatytą 5 dienų terminą ir neprašė atnaujinti skundo padavimo terminą (skundo surašymo data – 2016 m. sausio 20 d.). Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalis, nustatanti skundų nagrinėjimo Kalėjimų departamente tvarką, ar kuri nors kita įstatymo norma, nesuteikia Kalėjimų departamento direktoriui teisės atnaujinti skundo padavimo terminą. Todėl Kalėjimų departamento direktorius 2016 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-687 nenagrinėti pareiškėjo skundo iš esmės. Taigi pareiškėjas nėra pasinaudojęs privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

25. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 28-1261(1) T. M. paskirta nuobauda – uždarymas 15 parų į baudos izoliatorių (BVK 142 str. 1 d. 4 p.). Nutarime nurodoma, kad nuobauda per penkias dienas nuo jos paskyrimo gali būti skundžiama Bausmių vykdymo kodekso 143 ir 183 straipsniuose nustatyta tvarka. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis T. M. atsisakė priimti nutarimo kopiją (b. l. 33). Be to, Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 28-1478(1) T. M. paskirta nuobauda – nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams (BVK 142 str. 1 d. 6 p.). Nutarime nurodoma, kad nuobauda per penkias dienas nuo jos paskyrimo gali būti skundžiama Bausmių vykdymo kodekso 143 ir 183 straipsniuose nustatyta tvarka. Nutarime esanti žyma patvirtina, kad T. M. 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimo kopiją gavo 2015 m. gruodžio 30 d. Pareiškėjas skundą dėl Vilniaus pataisos namų priimtų nutarimų Nr. 28-1261(1) ir Nr. 28-1478(1) Kalėjimų departamentui pateikė 2016 m. sausio 20 d. Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. 2S-687 nuteistajam T. M. įteiktas 2016 m. vasario 12 d. (b. l. 14).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimo, nepilno ar klaidinančio išaiškinimo galima įtaka asmens teisės paduoti skundą ikiteisminei ginčo nagrinėjimo institucijai ar teismui kilus dėl to ginčui vertinama kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į individualios bylos faktines aplinkybes kartu atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas asmuo savo teisėmis, kuria suteikia įstatymai, turi naudotis sąžiningai. <...> Nagrinėjant individualų ginčą akto apskundimo tvarkos išaiškinimo tinkamumas ar netinkamumas kiekvienu atveju vertinamas atsižvelgiant į individualios bylos aplinkybių visumą (žr. pvz. LVAT 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2540/2011).

27. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą nurodė, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse patvirtinta „Dėl nuteistojo nubaudimo“ forma (38 priedas), kurioje nurodomas nuobaudos apskundimo terminas ir tvarka, todėl pareiškėjui nuobaudos apskundimo tvarka buvo aiški ir suprantama.

28. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas į Kalėjimų departamentą su skundu dėl 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 28-1261(1) paskirtos nuobaudos panaikinimo kreipėsi po 37 dienų, o dėl 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 28-1478(1) paskirtos nuobaudos – po 21 dienos, kas patvirtina, kad pareiškėjas praleido BVK 143 straipsnio 8 dalyje nustatytą penkių dienų nuobaudos apskundimo terminą. Pažymėtina, jog pareiškėjas, atlikęs 2015 m. lapkričio 13 d. paskirtą nuobaudą, 2015 m. gruodžio 29 d. padarė naują pažeidimą, dėl ko buvo priimtas 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 28-1478(1) dėl nuteistojo nubaudimo, kuris pareiškėjui įteiktas pasirašytinai.

29. Pareiškėjo 2016 m. sausio 20 d. skunde, adresuotame Kalėjimų departamentui nurodoma, jog pareiškėjas nesutinka su Vilniaus PN nutarimais dėl nuobaudų skyrimo, todėl įstaigos vadovo priimtus sprendimus skundžia Kalėjimų departamentui, kas teisėjų kolegijos vertinimu akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjui buvo žinoma, kad pataisos namų vadovo priimti teisės aktai skundžiami Kalėjimų departamentui.

30. Vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) 247 punkte nurodoma, kad nutarimai dėl nuobaudų skyrimo įforminami pagal 38 priedą, o nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopija nuteistajam neatlygintinai įteikiama jo pasirašymo dieną. Pareiškėjui įteiktuose nutarimuose dėl nuteistojo nubaudimo įtvirtina, jog nuobauda per penkias dienas nuo jos paskyrimo gali būti skundžiama Bausmių vykdymo kodekso 143 ir 183 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, vertintina, jog Vilniaus PN nutarimuose Nr. Nr. 28-1261(1) ir Nr. 28-1478(1) yra aiškiai nurodomas penkių dienų apskundimo terminas.

31. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Regionų apygardos administraciniai teismai pagal pareiškėjo T. M. skundus išnagrinėjo administracines bylas: Nr. I-5677-171/2016 (2016 m. lapkričio 8 d.), Nr. I-4329-629/2016 (2016 m. birželio 23 d.), Nr. I-3038-422/2015 (2015 m. spalio 28 d.), Nr. I-2687-423/2015 (2015 m. spalio 19 d.), Nr. AS-1267-143/2015 (2015 m. spalio 14 d.), Nr. I-10055-790/2015 (2015 m. rugpjūčio 31 d.), trijose iš jų – konkrečiai sprendžiamas dėl nutarimais paskirtų nuobaudų panaikinimo klausimas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui ne kartą kreipiantis su skundais į apygardų administracinius teismus, buvo žinoma pataisos namų įstaigų priimamų nutarimų apskundimo tvarka ir terminai.

32. Kartu pažymėtina, jog nuteistiesiems uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių arba perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, leidžiama su savimi imti nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę, popierių (Vidaus tvarkos taisyklių 210 ir 220 p.) kas vertintina, jog pareiškėjui nebuvo atimta galimybė nei susipažinti su priimtais nutarimais dėl nuobaudos skyrimo, nei surašyti skundą ir jį pateikti aukštesniam pagal pareigas pareigūnui.

33. Įvertinusi aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas žinojo, jog Pataisos namų vadovybės sprendimai (nutarimai) skundžiami Kalėjimų departamentui, tuo tarpu penkių dienų apskundimo terminas yra aiškiai nurodomas pataisos namų direktoriaus priimtuose nutarimuose.

34. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, jog Vilniaus PN nutarimuose Nr. 28-1261(1) ir Nr. 28-1478(1) nurodyta apskundimo tvarka pareiškėjui buvo neaiški, klaidinanti ar nesuprantama.

35. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad pareiškėjas, kurio laisvė nors ir buvo suvaržyta, veikė nepakankamai operatyviai ir skundą Kalėjimų departamentui pateikė per nepagrįstai ilgą terminą, taip pat, kad pareiškėjas ne kartą kreipęsis dėl pataisos įstaigų priimtų nutarimų bei su skundais į apygardos administracinius teismus, žinojo ir suprato nutarimų apskundimo tvarką ir terminus.

36. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis, kuria panaikintas Kalėjimų departamento 2016 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. 2S-687 bei įpareigotas pareiškėjo T. M. 2016 m. sausio 20 d. skundą nagrinėti iš esmės, keistina.

37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Vilniaus PN įpareigojimo ateityje tinkamai ir išsamiai sprendimuose nurodyti jų apskundimo tvarką yra susijęs ne su šiuo metu pažeidžiamomis konkrečiomis pareiškėjo teisėmis, o su galimais jo teisių pažeidimais ateityje, todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmestina.

38. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad administraciniai teismai gali nagrinėti tik tokias bylas, kai tarp pareiškėjo ir viešojo administravimo subjekto jau yra kilęs konkretus teisinis ginčas, tuo tarpu tarp Vilniaus PN direktoriaus ir Kalėjimų departamento nėra ginčo, todėl daryta išvada, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kalėjimų departamentą atlikti Vilniaus PN direktoriaus tarnybinį patikrinimą ir skirti jam nuobaudą, yra atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo T. M. skundo dalį dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 2S-687 panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 20 d. skundą iš esmės atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys