852ddda5-e729-4085-a8cc-fea9bd04e71d · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                        Civilinė

byla Nr. 2-676/2010

                                                                                                        Procesinio

sprendimo kategorijos:

                                                                                                        110.1.;

110.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaduva“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutarties, kuria

atmestas ieškovo prašymas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-79-260/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Bėgvirta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kaduva“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys AB „Kauno tiltai“, UAB DK „PZU Lietuva“, bei

n u s t a t ė :

         IeÅ¡kovas UAB „Bėgvirta“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Kaduva“ 430 692 Lt skolos, 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlime teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, be to, ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

         Kauno apygardos teismas 2007 m. balandžio 17 d. nutartimi areÅ¡tavo atsakovo UAB „Kaduva“ 430 692 Lt vertės neįkeistÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o tokio turto nesant pakankamai, pinigines lėšas.

         Kauno apygardos teismas 2007 m. liepos

13 d. nutartimi pakeitė atsakovui pritaikytas laikinÄ sias priemones, panaikindamas atsakovo UAB „Kaduva“ kilnojamojo turto areÅ¡tÄ , tačiau palikdamas nekilnojamojo turto, nurodyto antstolio turto apraÅ¡e, areÅ¡tÄ .

         Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškovo UAB „Bėgvirta“ papildomo reikalavimo dėl

45 785 Lt skolos priteisimo užtikrinimui areÅ¡tavo atsakovo UAB „Kaduva“ 45 785 Lt vertės neįkeistÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o tokio turto nesant pakankamai, pinigines lėšas.

         Atsakovas UAB „Kaduva“ pateikė pirmosios instancijos teismui praÅ¡ymÄ dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad minėtos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neteisėtos ir nepagrįstos, pažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir lygiateisiÅ¡kumÄ . Dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patiria nuostolius, negali tinkamai pasiruoÅ¡ti ir dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ . Jeigu teismas atsisakytų naikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, atsakovas prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ ir įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 1 000 000 Lt arba pateikti banko garantijÄ . Nurodė, kad nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutu siekiama, jog Å¡alis, praÅ¡anti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nepiktnaudžiautų jai suteiktomis procesinėmis teisėmis.

         Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB „Kaduva“ praÅ¡ymÄ dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad atsakovo praÅ¡ymas panaikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones yra nepagrįstas, kadangi Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 17 d. ir 2008 m. gruodžio 8 d. nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2009 m. birželio 23 d. nutartis, kuria atmestas atsakovo praÅ¡ymas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra įsiteisėjusios, Lietuvos apeliacinis teismas nepanaikino Å¡ių nutarčių pagal atsakovo atskiruosius skundus. Teismas, atmesdamas atsakovo praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nurodė, kad atsakovas nepateikė nuostolių pobÅ«dį ir preliminarų dydį pagrindžiančių įrodymų. Pažymėjo, kad UADBB „Noxale“ 2009 m. birželio 5 d. raÅ¡tas, kuriame nurodoma, kad negali bÅ«ti iÅ¡duoti atsakovui laidavimo raÅ¡tai dėl atsakovo turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrindžia atsakovo galimų nuostolių pobÅ«džio ir preliminaraus dydžio.

         Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Kaduva“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 17 d., 2007 m. liepos 13 d. ir 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimis pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, o, teismui nepanaikinus pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, įpareigoti ieÅ¡kovÄ UAB „Bėgvirta“ pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ ir įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 1 000 000 Lt arba pateikti banko garantijÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

         1. Teismas, nepanaikindamas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nepaisė atsakovo, atsakovo darbuotojų, kitų, su atsakovu susijusių, asmenų interesų. Atsakovas dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria nuostolius, negali tinkamai pasiruošti ir dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui sukelia neigiamų pasekmių, pažeidžiamas ne tik atsakovo, bet ir viešasis interesas. Teismas turėjo įvertinti, ar tolimesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų, viešojo intereso, ar šių priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams, teisės pažeidimui, ar nepažeis ekonomiškumo principo.

         2. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, remdamasis tuo, kad atsakovas nepateikė nuostolių pobÅ«dį ir preliminarų dydį pagrindžiančių įrodymų. Tokie įrodymai teismui buvo pateikti, tačiau teismas nepagrįstai nepripažino jų tinkamais nuostolių pobÅ«džiui ir dydžiui nustatyti. Pagal teismų praktikÄ , pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebÅ«tina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Nuostolių atlyginimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę. Teismas, pritaikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nepareikalavo ir netyrė duomenų apie ieÅ¡kovo turtinę padėtį, taigi nesurinko pakankamų įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo gerÄ finansinę padėtį. Gera ieÅ¡kovo finansinė padėtis rodytų, kad jis gali pateikti atsakovo bÅ«simų nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ .

         IeÅ¡kovas UAB „Bėgvirta“ nepateikė atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ .

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Pagal CPK 150 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu gali bÅ«ti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡i teisės norma skirta tiems atvejams, kai dėl bylos nagrinėjimo metu pasikeitusių aplinkybių iÅ¡kilo bÅ«tinybė panaikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Todėl atsakovas, pateikdamas teismui praÅ¡ymÄ dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo iÅ¡nykimÄ .

Atsakovas UAB „Kaduva“ praÅ¡ymÄ panaikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones grindžia ne pasikeitusiomis aplinkybėmis, o tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas jas pritaikė neteisėtai ir nepagrįstai, neatsižvelgęs į suformuotÄ teismų praktikÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, nesutikdamas su teismo nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėjamoje byloje pasinaudojo teise paduoti atskirÄ jį skundÄ dėl visų pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių, kuriomis buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 148 str. 5 d.), tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nepatenkino Å¡ių skundų.

Teisėjų kolegijos nuomone, kadangi atsakovas pirmosios instancijos teismui nenurodė pasikeitusių aplinkybių ir įrodymų, paneigiančių būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 178, 150 str., 329,

338 str.).

Dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo

Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatÄ teismas, taikydamas laikinÄ sias

apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones padavęs asmuo

pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , kuriuo taip pat gali bÅ«ti ir banko garantija. CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiÄ ja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieÅ¡kovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iÅ¡ ieÅ¡kovo įmokėtos sumos.

Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojamos objektyvios prielaidos, kad nuostoliai tikrai gali atsirasti, o atsakovo galimų patirti nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas (realiai prognozuojami dideli nuostoliai, ieÅ¡kovas yra finansiÅ¡kai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-761/2007; 2006 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-526/2006).

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismui nebūtina turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje neišvengiamai atsiras, tačiau tai nereiškia, kad asmuo, prašantis nuostolių atlyginimo užtikrinimo, neturi pateikti nuostolių atsiradimo tikimybės pagrindimo ir pagrįsto, preliminaraus jų paskaičiavimo.

Neturi pagrindo apelianto argumentas, kad jis buvo pateikęs nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį pagrindžiančius įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepripažino jų tinkamais įrodymais. Visų pirma, apeliantas nei prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nei atskirajame skunde nenurodė konkrečių įrodymų, kurie, apelianto nuomone, pagrindžia nuostolių pobūdį ir dydį. Antra, pirmosios

instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad UADBB „Noxale“ 2009 m. birželio 5 d. raštas,

kuriame nurodoma, kad negali būti išduoti atsakovui laidavimo raštai dėl atsakovo turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrindžia atsakovo galimų nuostolių pobūdžio ir preliminaraus dydžio. Bylos duomenimis, apeliantas neįrodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ateityje patirs nuostolių (CPK 178 str.). tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 314, 338 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsakovui neįrodžius nuostolių dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo galimybės ir ieškovo finansinio nepajėgumo atlyginti atsakovo nurodomų nuostolių, neturi pagrindo apelianto argumentai dėl jų užtikrinimo (CPK 178 str., 147 str. 1 d.).

Dėl pirmiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra pagrįsta ir teisėta (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

         Palikti nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartį.

Teisėjai                                                                                                               Alė

Bukavinienė

                                                                                                                           Konstantinas

Gurinas

                                                                                                                           Audronė Jarackaitė