852b196c-dc5c-4643-9f4a-2cb1825fa9c8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-686/2012                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 126.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ArtÅ«ro Driuko ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos V. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria netenkintas nurodytos pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl valstybės įmonės „Turto bankas“ finansinio reikalavimo patikslinimo individualios įmonės „V. ir S. M. prekybos centras“ bankroto byloje ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartimi buvo iškelta IĮ „V. ir S. M. prekybos centras“ bankroto byla, o 2004 m. rugsėjo 29 d. to paties apygardos teismo nutartimi patvirtintas VĮ „Turto bankas“ 4 944 888,27 Lt sumos finansinis reikalavimas IĮ „V. ir S. M. prekybos centras“ bankroto byloje. 2009 m. sausio 8 d. teismo nutartimi IĮ „V. ir S. M. prekybos centras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o VĮ „Turto bankas“ finansinis reikalavimas padidintas iki 6 428 077,84 Lt.Pareiškėja V.

M. 2010 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama iÅ¡braukti VÄ® „Turto bankas“ iÅ¡ BIÄ® „V. ir S. M. prekybos centras“ kreditorių sÄ raÅ¡o, pripažinus negaliojančiais sandorius (AB „Lietuvos žemės Å«kio bankas“ ir AB „Turto bankas“ 1998 m. liepos 30 d. sudarytÄ neveiksnių aktyvų reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 52-10/98-07-532, 1998 m. liepos 27 d. aktÄ Nr. 52-10/98-07-532 dėl AB „Lietuvos žemės Å«kio bankas“ iÅ¡duotos paskolos IÄ® „V. ir S. M. prekybos centras“ perdavimo AB „Turto bankas“ bei kitus IÄ® „V. ir S. M. prekybos centras“ ir AB „Turto bankas“ pasiraÅ¡ytus sandorius), kurių pagrindu patvirtintas nurodytos įmonės finansinis reikalavimas (1 b. t., 2-16, 124 l.; 2 b. t., 116-132 l.).

PareiÅ¡kėjos teigimu, AB „Lietuvos žemės Å«kio bankas“ ir AB „Turto bankas“ 1998 m. birželio 15 d. pasirašė neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje susitarė, kad dėl kiekvieno neveiksnaus aktyvo, nurodyto sutarties priede, turi bÅ«ti sudaroma atskira reikalavimo perleidimo sutartis, kuri įsigalioja, pasiraÅ¡ius neveiksnaus aktyvo bylos perdavimo aktÄ , tačiau Å¡iuo atveju buvo pasiraÅ¡yta tik viena 1998 m. liepos 30 d. reikalavimo perleidimo sutartis ir 1998 m. liepos 27 d. aktas, be to, į reikalavimo perleidimo sutartį buvo įraÅ¡ytas 375 668 Lt reikalavimas, kuris nenumatytas neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo sutartyje, todėl pasiraÅ¡yta reikalavimo perleidimo sutartis prieÅ¡taravo 1998 m. birželio 15 d. neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo sutarties nuostatoms, dėl ko yra negaliojanti.

Be to, pasak pareiÅ¡kėjos, 1998 m. liepos 27 d. aktas yra suklastotas, todėl ir jis pripažintinas negaliojančiu. PareiÅ¡kėjos nuomone, nustačius, jog reikalavimo perleidimo sutartis ir aktas yra negaliojantys, negalioja ir visi kiti po Å¡ių sandorių pasiraÅ¡ymo sudaryti Å¡alių susitarimai. Taip pat ji nesutiko su banko paskaičiuotų palÅ«kanų ir delspinigių dydžiu. PareiÅ¡kėja pažymėjo, jog apie neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo sutartį sužinojo tik 2010 m. sausio mėnesį, kai AB „Turto bankas“ jÄ pateikė su atsiliepimu į ieÅ¡kinį kitoje civilinėje byloje, todėl nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino pareiÅ¡kimo reikalavimams pareikÅ¡ti.

Jeigu teismas manytų kitaip, prašė šį terminÄ atnaujinti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi netenkino pareiÅ¡kėjos V. M. pareiÅ¡kimo dėl VÄ® „Turto bankas“ iÅ¡braukimo iÅ¡ IÄ® „V. ir S. M. prekybos centras“ kreditorių sÄ raÅ¡o ir sandorių pripažinimo negaliojančiais (2 b. t., 144-148 l.).Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl 1998 m. liepos 30 d. neveiksnių aktyvų reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 52-10/98-07-532 pripažinimo negaliojančia, dėl ko atmetė šį reikalavimÄ (1964 m.

CPK 90 str. 1 d.). Teismo teigimu, pareiÅ¡kėja apie neveiksnių aktyvų reikalavimo perleidimo sutartį turėjo sužinoti nuo praneÅ¡imo apie Å¡ios sutarties sudarymÄ Ä¯teikimo pareiÅ¡kėjai arba ne vėliau, kai buvo pateiktas AB „Turto bankas“ 1998 m. gruodžio 7 d. ieÅ¡kininio pareiÅ¡kimo nuoraÅ¡as su 1998 m. liepos 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 52-10/98-07-532, kurioje nurodyta neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo sutartis (1964 m. CK 84 str. 1 d., 85 str. 2 d., 86 str., Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d.).Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kinio senaties terminas galėtų bÅ«ti atnaujintas, todėl sprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senatį (1964 m.

CPK 90 str. 2 d.). Pasak teismo, nepagrįstas ir pareiÅ¡kėjos reikalavimas pripažinti negaliojančiu 1998 m. liepos 27 d. aktÄ Nr. 52-10/98-07-532. Teismas konstatavo, jog neįrodytas Å¡io sandorio negaliojimo pagrindas, kadangi nenustatytas nei paminėto sandorio prieÅ¡taravimas įstatymui, nei šį sandorį sudariusių Å¡alių ydinga valia. PagrindÄ Å¡iam aktui pasiraÅ¡yti sudarė 1998 m. birželio 15 d. neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 52-10/98-06-416 (Å¡ios sutarties 9 punktas).

Kadangi neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo sutartimi buvo numatyta, kad reikalavimo teisė pagal kiekvienÄ neveiksnų aktyvÄ pereina nuo neveiksnaus aktyvo bylų perdavimo akto pasiraÅ¡ymo dienos, todėl reikalavimo perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymas vėliau, nei buvo pasiraÅ¡ytas aktas, teismo nuomone, neturi esminės reikÅ¡mės Å¡alių tarpusavio santykiams. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja, darydama prielaidÄ , jog ginčijamas aktas gali bÅ«ti suklastotas, nepateikė galimÄ suklastojimÄ patvirtinančių įrodymų (CPK 184 str. 1 d.).Teismas sprendė, jog, netenkinus reikalavimų pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį ir perdavimo aktÄ negaliojančiais, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais ir Å¡ių sandorių pagrindu sudarytus susitarimus.

Teismas taip pat atmetė pareiÅ¡kėjos argumentus dėl nepagrįstų palÅ«kanų ir delspinigių paskaičiavimo iki reikalavimo perleidimo, nurodęs, kad pareiÅ¡kėja turėjo teisę ginčyti jų dydį, paduodama atskirÄ jį skundÄ dėl teismo nutarčių, kuriomis patvirtintas VÄ® „Turto bankas“ finansinis reikalavimas IÄ® „V. ir S. M. prekybos centras“ bankroto byloje. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja V. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patenkinti pareiÅ¡kimÄ , paskirti 1998 m. liepos 27 d. akto Nr. 52-10/98-07-532 ekspertizę ir bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (2 b. t., 151-165 l.).

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas nenagrinėjo esminių aplinkybių, susijusių su VÄ® „Turto bankas“ ir IÄ® „V. ir S. M. prekybos centras“ sudarytais ginčo sandoriais, dėl ko priėmė teismo nutartį, kuri prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams.Å ioje byloje pareiÅ¡kėja ginčija ne VÄ® „Turto bankas“ patvirtinto finansinio reikalavimo dydį, o sandorius, sudarytus su banku, dėl kurių pagrįstumo teismas nepasisakė.

Tik pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, galėtų bÅ«ti patikslintas VÄ® „Turto bankas“ finansinis reikalavimas, patvirtintas IÄ® „V. ir S. M. prekybos centras“ bankroto byloje.Teismas be pagrindo taikė ieÅ¡kinio senatį ir neatnaujino senaties termino. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėja apie 1998 m. liepos 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį sužinojo iÅ¡ karto po jos sudarymo arba kad jai buvo žinoma apie Å¡iÄ sutartį nuo 1998 m. gruodžio 7 d., kai AB „Turto bankas“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį IÄ® „V. ir S. M. prekybos centras“ dėl paskolos sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo, ar kai 1999 m. birželio 23 d. buvo patvirtinta tarp nurodytų Å¡alių pasiraÅ¡yta taikos sutartis.

Ginčo sandoriai (1998 m. liepos 30 d. neveiksnių aktyvų reikalavimo perleidimo sutartis ir 1998 m. liepos 27 d. aktas Nr. 52-10/98-07-532) sudaryti, pažeidžiant AB „Lietuvos žemės Å«kio bankas“ ir AB „Turto bankas“ 1998 m. birželio 15 d. sudarytÄ neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo sutartį bei teisės aktus, reglamentuojančius skolinių įsipareigojimų perleidimo tvarkÄ , todėl pripažintini negaliojančiais.PareiÅ¡kimo reikalavimų 3 punkte nurodyti sandoriai prieÅ¡tarauja IÄ® „V. ir S. M. prekybos centras“ veiklos tikslams, todėl jie taip pat pripažintini negaliojančiais (CK 1.82 str. 1 d.).

Å iuose sandoriuose nustatytos nelygios sÄ lygos, kurios suteikė VÄ® „Turto bankas“ žymų pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ skolininkÄ , t. y. IÄ® „V. ir S. M. prekybos centras“, o bankas veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo (turėjo žinoti), jog sandoriai prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo skirti ginčijamo akto ekspertizę, kadangi kelia įtarimų tiek jo suraÅ¡ymo laikas, tiek Å¡io akto „nauja“ iÅ¡vaizda. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ trečiasis asmuo S. M. praÅ¡o jį patenkinti atskirajame skunde nurodytais argumentais (2 b. t., 181-184 l.).

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ trečiasis asmuo AB „DnB NORD“ bankas praÅ¡o jį atmesti ir palikti nepakeistÄ skundžiamÄ teismo nutartį (2 b. t., 175-177 l.). Nurodo, kad apeliantė ginčija sandorius, kurių Å¡alimi ji nėra, kad dėl ginčo sandorių nepakito ieÅ¡kovės teisių ir pareigų apimtis, o pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog apie reikalavimo perleidimo sandorį apeliantė buvo informuota iÅ¡ karto po jo sudarymo. Trečiojo asmens teigimu, apeliantė neįrodė ginčo sandorių negaliojimo pagrindų.

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ trečiasis asmuo VÄ® „Turto bankas“ bankas praÅ¡o jį atmesti ir palikti nepakeistÄ skundžiamÄ teismo nutartį (3 b. t., 5-6 l.). Pasak trečiojo asmens, apeliantė nenurodo faktinio ieÅ¡kinio pagrindo (reikalavimai pareikÅ¡ti dėl sutarčių, kurios jau yra pasibaigusios), Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta ir pati apeliantė, nurodydama, kad, įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , laikoma, kad pasibaigė ginčijamos sutartys. Be to, apeliantė nepagrindžia ginčo sandorių negaliojimo pagrindų pagal CK 1.82 ir 1.91 straipsnius.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliantė prašė atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 336 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimÄ bÅ«tinu. Teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, nėra pagrindo apeliantės nurodytais motyvais tenkinti jos praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl Å¡is praÅ¡ymas atmestinas (CPK 7 str., 336 str.).

Atskirasis skundas netenkintinas.Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiÅ¡kėjos V. M. pareiÅ¡kimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir VÄ® „Turto bankas“ finansinio reikalavimo sumažinimo IÄ® „V. ir S. M. prekybos centras“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str. 2-3 d., 338 str.).Teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, susijusias su ieÅ¡kinio senatimi ir pareiÅ¡kimo reikalavimų nepagrįstumu, bei tinkamai pritaikė civilinio proceso taisykles ir materialinės teisės normas (CPK 185 str., 263 str.).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja praÅ¡o pripažinti negaliojančiais ginčo sandorius (1998 m. liepos 30 d. neveiksnių aktyvų reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 52-10/98-07-532, 1998 m. liepos 27 d. aktÄ Nr. 52-10/98-07-532 bei kitus IÄ® „V. ir S. M. prekybos centras“ ir AB „Turto bankas“ pasiraÅ¡ytus sandorius), siekdama, kad kreditorius VÄ® „Turto bankas“, turintis 6 428 077,84 Lt finansinį reikalavimÄ IÄ® „V. ir S. M. prekybos centras“ bankroto byloje, bÅ«tų iÅ¡brauktas iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o.

Paminėto kreditoriaus 4 944 888,27 Lt finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, o 2009 m. sausio 8 d. to paties teismo nutartimi buvo patvirtintas 6 428 077,84 Lt dydžio VÄ® „Turto bankas“ finansinis reikalavimas. Å iÄ teismo nutartį pagal V. M. atskirÄ jį skundÄ patikrino Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartimi ir paliko nepakeistÄ , o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2009 m. liepos 28 d. nutartimi atmetęs V. M. kasacinį skundÄ , paliko nepakeistÄ nurodytÄ apeliacinio teismo nutartį (civilinė byla Nr. 2-223/2009, Nr. 3K-3-249/2009).

Be to, Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtino patikslintus kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų AB „Turto bankas“ 5 380 795,14 Lt dydžio reikalavimÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi taip pat atmetė V. M. atskirÄ jį skundÄ dėl 2009 m. spalio 28 d. teismo nutarties, nurodęs, jog argumentai dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimų, sudarant VÄ® „Turto bankas“ ir IÄ® „V. ir S. M. prekybos centras“ susitarimus, bei dėl delspinigių ir palÅ«kanų dydžio, nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (civilinė byla Nr. 2-325/2010).Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja ginčija VÄ® „Turto bankas“ finansinį reikalavimÄ , kuris yra patvirtintas jau įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, o jos atskirieji skundai bei kasacinis skundas yra atmesti.Kaip žinia, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.).

Tačiau Å¡ios teisės gali bÅ«ti įgyvendinamos tik įstatyme nustatyta tvarka, todėl CPK 7 straipsnio 2 dalyje ir 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas, jog byloje dalyvaujantieji asmenys savo procesinėmis teisėmis naudotųsi ir pareigas vykdytų sÄ Å¾iningai ir jomis nepiktnaudžiautų. Taip pat žinoma, kad įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma visiems asmenims ir turi bÅ«ti vykdoma (CPK 18 str.). Tokiu bÅ«du, pirmiau paminėtos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai suteikia pagrindÄ spręsti, jog pareiÅ¡kėja, reikÅ¡dama nepagrįstus reikalavimus, kuriais netiesiogiai ginčija jau įsiteisėjusiomis teismų nutartimis patvirtinÄ VÄ® „Turto bankas“ finansinį reikalavimÄ , netinkamai įgyvendina CPK 5 straipsnyje numatytÄ teisę į teisminę gynybÄ , nes Å¡ia teise ji jau yra pasinaudojusi.

Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėja praleido ieÅ¡kinio senatį dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 1998 m. liepos 30 d. neveiksnių aktyvų reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 52-10/98-07-532, sudarytÄ tarp AB „Lietuvos žemės Å«kio bankas“ ir AB „Turto bankas“, nes byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėja apie jÄ sužinojo (turėjo sužinoti), gavusi 1998 m. lapkričio 9 d. AB „Turto bankas“ praneÅ¡imÄ Nr. 41-4586, kuriame nurodyta, kad AB „Turto bankas“ 1998 m. liepos 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 52-10/98-07-532 perėmė reikalavimo teises pagal IÄ® „V. ir S. M. prekybos centras“ neįvykdytas prievoles Lietuvos žemės Å«kio bankui (1 b. t., 65 l.).

Be to, apygardos teismas teisingai konstatavo, jog paminėta reikalavimo perleidimo sutartis buvo nurodyta ir pateikta IÄ® „V. ir S. M. prekybos centras“ kartu su 1998 m. gruodžio 7 d. AB „Turto bankas“ ieÅ¡kiniu Å¡iai įmonei dėl skolos priteisimo, kad pareiÅ¡kėja, kaip Å¡ios įmonės savininkė, yra patvirtinusi ne vienÄ bendrovės dokumentÄ , kuriame remiamasi Å¡ia sutartimi (1 b. t., 66-73 l.). Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, kad ji apie aukščiau nurodytÄ reikalavimo perleidimo sutartį sužinojo tik 2010 m. sausio 21 d., kai VÄ® „Turto bankas“ Å¡iÄ sutartį pateikė kitoje civilinėje byloje.

Byloje nesant įrodymų apie svarbias ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis, apygardos teismas pagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl Å¡io termino atnaujinimo. Tokių priežasčių apeliantė nenurodė nei nagrinėjamame atskirajame skunde, nors, bylos medžiaga leidžia spręsti, kad jai yra žinoma, jog apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija (CPK 314 str.). Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su minėtos 1998 m. liepos 30 d. neveiksnių aktyvų reikalavimo perleidimo sutarties neteisėtumu.Teisėjų kolegija sprendžia, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, taip pat yra pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ji, darydama prielaidÄ , jog ginčijamas 1998 m. liepos 27 d. aktas Nr. 52-10/98-07-532 gali bÅ«ti suklastotas, nepateikė galimÄ suklastojimÄ patvirtinančių įrodymų, tokių duomenų ji nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl nėra pagrindo patenkinti jos praÅ¡ymÄ dėl teismo ekspertizės skyrimo (CPK 178, 185, 212, 314 str.).

Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį ir apeliantės argumentai dėl kitų VÄ® „Turto bankas“ ir IÄ® „V. ir S. M. prekybos centras“ susitarimų prieÅ¡taravimo Å¡ios įmonės veiklos tikslams (CK 1.82 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai atmetė šį reikalavimÄ , nes bylos medžiaga nepatvirtina jos teiginių, kad nurodyti sandoriai prieÅ¡taravo įmonės veiklos tikslams, apeliaciniam teismui taip pat nepateikta įrodymų, jog ginčijami sandoriai Å¡iai įmonei buvo nenaudingi ar nuostolingi.

Juolab, kad į bylÄ taip pat nepateikta duomenų apie VÄ® „Turto bankas“ nesÄ Å¾iningumÄ , nors, kaip žinia, Å¡i sÄ lyga yra bÅ«tina tam, kad tokie sandoriai bÅ«tų pripažinti negaliojantys CK 1.82 straipsnyje numatytu pagrindu. Niekuo nepagrįstas ir bylos medžiagai prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjos tvirtinimas, jog minimi susitarimai sudaryti dėl apgaulės, ekonominio bei finansinio spaudimo, kurį bendrovės atžvilgiu panaudojo kreditorius (CK 1.91 str., CPK 185, 314 str.). Kaip aukščiau nurodyta, apeliantė jau yra ne kartÄ ginčijusi kreditoriaus nustatytų ir bankroto byloje patvirtinto finansinio reikalavimo dalies – delspinigių ir palÅ«kanų, dydį, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė taip pat ir Å¡iuos jos argumentus, o teisėjų kolegija neturi pagrindo Å¡iuo klausimu daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .Dėl pasakyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ Kauno apygardos teismo nutartį (CPK 263, 329, 330 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį. Teisėjai                                                                                                       Virginija Čekanauskaitė ArtÅ«ras Driukas Alvydas PoÅ¡kus