852afb35-e68e-437e-b312-7ed95de5db5d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I2-1527-596/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04065-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič, Sauliaus Jakaičio ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.T. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V.T. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV arba Fondo valdyba) 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimÄ Nr. (6.5) 1-6274 „Dėl atsisakymo nagrinėti praÅ¡ymÄ â€œ (toliau – ir Sprendimas);

2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ Nr. 21R-758 (AG-658/06-2019) (toliau – ir Komisijos Sprendimas);

3) įpareigoti VSDFV iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo. Nurodo, kad Trakų rajono policijos komisariato 1993 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 7 t/e „Dėl tarnybos eigos“ pareiÅ¡kėjas, eidamas Trakų rajono PK VP budėtojų dalies vyriausiojo policininko pareigas, buvo atleistas iÅ¡ tarnybos vidaus reikalų sistemoje, vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43.3 straipsniu (dėl sveikatos bÅ«klės). PaaiÅ¡kina, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2010 m. spalio 4 d. sprendimu „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ skyrimo V.T.“ Nr. 11SP-2572 pareiÅ¡kėjui buvo paskirta pensija už tarnybÄ .

PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad pensijos dydis turėtų bÅ«ti nustatytas didesnio dydžio ir kad priimant sprendimÄ dėl pensijos skyrimo nebuvo atsižvelgta į pareiÅ¡kėjo ligÄ , įgytÄ tarnybos metu, o tik į sukauptÄ darbo staÅ¾Ä , kreipėsi į VRM, praÅ¡ydamas perskaičiuoti pensijos dydį. VRM, gavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , 2017 m. vasario 13 d. raÅ¡tu Nr. 1D-840 „Dėl praÅ¡ymo peržiÅ«rėti pensijos dydį persiuntimo“ persiuntė jį VSDFV Utenos skyriaus klientų aptarnavimo skyriaus Ukmergės poskyriui, paaiÅ¡kindama, kad pareiÅ¡kėjas teisę į pareigÅ«no valstybinę pensijÄ Ä¯gijo 1995 m. sausio 1 d., o ne po 2007 m. sausio 1 d., todėl jo pensijai taikytina ne PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 11 dalis, o 10 dalies 2-3 punktai.

IÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , VSDFV jo netenkino, be to, pareiÅ¡kėjo nuomone, neatsižvelgė į VRM raÅ¡to iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . PareiÅ¡kėjas 2019 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į VSDFV, praÅ¡ydamas paaiÅ¡kinti VRM kanclerio 2010 m. spalio 4 d. sprendime Nr. 11SP-2572 nurodytų straipsnių esmę ir tinkamumÄ , skiriant pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ bei atsižvelgti į VRM iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonę, kad pareiÅ¡kėjas teisę į pareigÅ«no valstybinę pensijÄ Ä¯gijo 1995 m. sausio 1 d. (įsigaliojus PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymui), o ne 2007 m. sausio 1 d.

VSDFV nustatė, kad pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su VRM 2010 m. spalio 4 d. sprendime Nr. 11 SP-2572 apskaičiuotu pensijos dydžiu, iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka jau buvo kreipęsis į Vidaus reikalų ministrÄ ir VRM kanclerio 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. lD-8858-(2) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta jo pensijos apskaičiavimo tvarka, kaip atleistam iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43 straipsnio 3 punktÄ (dėl sveikatos bÅ«klės).

Tiek VRM 2010 m. spalio 4 d. sprendime Nr. 11 SP-2572, tiek VRM kanclerio 2010 m. lapkričio 29 d. sprendime Nr. lD-8858-(2) pareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta jo pensijos apskaičiavimo tvarka, nurodytos teisės aktų, reglamentuojančių pareigÅ«nų pensijos apskaičiavimÄ , normos ir Å¡ių sprendimų apskundimo tvarka bei terminai. VSDFV, atsižvelgdama į tai, kad pareiÅ¡kėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. gautame praÅ¡yme reiÅ¡kiamas reikalavimas iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka jau buvo iÅ¡nagrinėtas VRM kanclerio 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. lD-8858-(2), kad praÅ¡yme, adresuotame VSDFV, pareiÅ¡kėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti VRM kanclerio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti šį sprendimÄ , remdamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-5674 pareiÅ¡kėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. gautÄ praÅ¡ymÄ atsisakė nagrinėti kaip pakartotinį.

PareiÅ¡kėjas Å¡io sprendimo neapskundė nei Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nei Lietuvos administracinių ginčų komisijai. PareiÅ¡kėjas 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateikė VSDVF praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė nesutinkÄ s su atsakovės atsisakymu nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , praÅ¡ydamas pateikti konkretų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . Savo praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas grindė VRM 2017 m. vasario 13 d. raÅ¡tu Nr. 1D-840 (3), kuriame pateikta nuomonė dėl PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatų, taikytinų apskaičiuojant pareiÅ¡kėjo pensijos dydį.

VSDFV, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-6274, nusprendė, jog VRM 2017 m. vasario 13 d. raÅ¡tas Nr. 1D-840 (3) nėra nauja aplinkybė, sudaranti pagrindÄ abejoti VRM 2010 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 11 SP-2572 pagrįstumu, kurio teisėtumas buvo patvirtintas iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtu VRM kanclerio 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. lD-8858-(2). Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti pirmiau minėtais VRM sprendimais, vadovaudamasi VAÄ® 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, ginčijamu sprendimu atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d. praÅ¡ymÄ .

PareiÅ¡kėjas ginčijamÄ sprendimÄ apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau–ir Komisija arba LAGK), kuri 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 21R-758 (AG-658/06-2019) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Komisija nurodė, kad iÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti paskirtos pareigÅ«nų pensijos dydį (įvertinant, kad iÅ¡ tarnybos pareiÅ¡kėjas buvo atleistas dėl sveikatos bÅ«klės), jau buvo atsakyta VRM 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. lD-8858-(2), kuriame iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kinta pareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos apskaičiavimo tvarka, nurodytos pareigÅ«nų pensijos skyrimÄ reglamentuojančios teisės aktų nuostatos bei patvirtintas VRM 2010 m. spalio 4 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie VRM 2010 m. spalio 5 d. raÅ¡te Nr. lD(P)-3729, su kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡siųstas 2010 m. spalio 4 d. sprendimas, iÅ¡aiÅ¡kinta VRM sprendimų apskundimo tvarka, tačiau pareiÅ¡kėjas minėtų sprendimų neskundė. Pažymi, kad VSDFV 2019 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡tu Nr. (6.5) 1-5674 atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo analogiÅ¡kÄ 2019 m. rugpjūčio 5 d. praÅ¡ymÄ kaip pakartotinį, kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė naujų faktinių duomenų.

Å io raÅ¡to pareiÅ¡kėjas taip pat neskundė. Nurodo, kad savo skundÄ grindžia aplinkybe, jog kartu su 2019 m. rugpjūčio 26 d. praÅ¡ymu VSDFV pateikė VRM 2017 m. vasario 13 d. raÅ¡tÄ Nr. lD-840(3), kurį Fondo valdyba privalo įvertinti ir laikyti naujais faktiniais duomenimis. Komisijos vertinimu, 2017 m. vasario 13 d. raÅ¡te Nr. lD-840(3) pateikta VRM nuomonė dėl teisės aktų nuostatų taikymo nėra privaloma VSDFV ir negali bÅ«ti laikoma naujomis aplinkybėmis (naujais faktiniais duomenimis), sudarančiomis pagrindÄ abejoti VRM 2010 m. lapkričio 29 d. atsakymo Nr. lD-8858-(2) pagrįstumu, todėl, kostatavo, kad pareiÅ¡kėjas VSDFV teiktame praÅ¡yme nenurodė jokių naujai paaiÅ¡kėjusių faktinių duomenų, reikÅ¡mingų pareigÅ«nų pensijos dydžio perskaičiavimui, o iÅ¡ esmės rėmėsi tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias VRM jau buvo iÅ¡nagrinėjusi.

PareiÅ¡kėjo manymu, ginčijami VSDFV ir LAGK sprendimai yra naikintini. PareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybės, kad į jo praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti paskirtos pareigÅ«nų pensijos dydį, įvertinant, kad iÅ¡ tarnybos pareiÅ¡kėjas buvo atleistas dėl sveikatos bÅ«klės, atsakyta VRM 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. lD-8858-(2). Taip pat neginčija ir to, kad Å¡iame sprendime iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kinta pareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos apskaičiavimo tvarka nurodytos pareigÅ«nų pensijos skyrimÄ reglamentuojančios teisės aktų nuostatos bei patvirtintas VRM 2010 m. spalio 4 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Tačiau atkreipia dėmesį, jog savo praÅ¡yme VSDFV pareiÅ¡kėjas prašė konkretaus iÅ¡aiÅ¡kinimo dėl VRM 2017 m. vasario 13 d. raÅ¡te Nr. lD-840 (3) iÅ¡dėstytos nuomonės. Skiriantis faktinėms aplinkybėms, Å¡is praÅ¡ymas, pareiÅ¡kėjo nuomone, negali bÅ«ti laikomas pakartotiniu praÅ¡ymu. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad iki Å¡iol sprendimus priimančios institucijos neakreipė dėmesio, kad VRM 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas, patvirtinęs 2010 m. spalio 4 d. sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , priimtas 2010 m. lapkričio 29 d., o pareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡aiÅ¡kinti, ar skiriant pensijÄ taikytina PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 11 dalis, ar 10 dalies 2-3 punktai.

Todėl, pareiÅ¡kėjo vertinimu, tai visiÅ¡kai skirtingi praÅ¡ymai savo turiniu, negu pateikti prieÅ¡ tai, todėl pakartotiniu jo laikyti negalima. Atsakovė VSDFV atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad VRM specialistams nėra suteikta teisė aiÅ¡kinti teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias pareigÅ«nų pensijų skyrimÄ bei mokėjimÄ . PaaiÅ¡kina, jog VRM 2017 m. vasario 13 d. raÅ¡tas Nr. 1D-840 (3) negali bÅ«ti laikomas oficialiu iÅ¡aiÅ¡kinimu ir jame pateikta nuomonė dėl pareiÅ¡kėjo pareigÅ«nų pensijos apskaičiavimui taikytinų PareigÅ«nų pensijų įstatymo normų nėra privaloma nei VSDFV Utenos skyriui, kuris nuo 2015 m. sausio 1 d. moka, o nuo 2016 m. sausio 1 d. ir skiria pareigÅ«nų pensijas buvusiems vidaus reikalų sistemos pareigÅ«nams, nei VSDFV, kuri yra privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ginčams dėl VSDFV teritorinių sprendimų ir (ar) veiksmų (neveikimo) nagrinėti.

VSDFV ginčijamu sprendimu nusprendė, jog minėtas raÅ¡tas, kuriuo remiasi pareiÅ¡kėjas, nėra naujai nustatyta aplinkybė, sudaranti pagrindÄ abejoti VRM 2010 m. spalio 4 d. sprendimo pagrįstumu, todėl mano, kad teisėtai ir pagrįstai atsisakė 2019 m. rugpjūčio 26 d. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nagrinėti kaip pakartotinį. Be to, akcentuoja, jog LAGK, iÅ¡nagrinėjusi ginÄÄ pagal pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ , taip pat laikėsi analogiÅ¡kos pozicijos, kaip ir VSDFV. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovė mano, kad skundžiami ir praÅ¡omi panaikinti sprendimai atitinka VAÄ® 8 straipsnyje sprendimams keliamus reikalavimus bei priimti tinkamai taikant VAÄ® 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas, todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra nepagrįsti ir turėtų bÅ«ti atmestini.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. (6.5) 1-6274 „Dėl atsisakymo nagrinėti praÅ¡ymÄ â€œ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 21R-758 (AG-658/06-2019) teisėtumo ir pagrįstumo, bei reikalavimo įpareigoti VSDFV iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , pagrįstumo.

Rašytine bylos medžiaga, taip pat rašytiniais įrodymais, esančiais Komisijos byloje Nr. AG-658/06-2019, nustatyta, jog pareiškėjas dirbo Trakų rajono PK VP budėtojų dalies vyriausiuoju policininku. 1992 m. jam buvo atlikta ekspertizė dėl tinkamumo karinei tarnybai, o 1992 m. lapkričio 18 d. išduoto ligos liudijimo Nr. 453 pagrindu nuspręsta, kad pareiškėjo sveikatos būklė nėra tinkama karinei tarnybai atlikti, todėl VRM centrinė medicininės ekspertizės komisija išbraukė jį iš tarnybinės įskaitos.

Ligos liudijime pažymėta, jog pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai yra įgyti tarnybos VRM sistemoje metu. Minėto liudijimo pagrindu priimtas Trakų rajono policijos komisariato 1993 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 7 t/e „Dėl tarnybos eigos“, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ tarnybos vidaus reikalų sistemoje vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43.3 straipsniu (dėl netinkamos sveikatos bÅ«klės). Atleidus pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų, VRM kanclerio 2010 m. spalio 4 d. sprendimu „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ skyrimo V.T.“ Nr. 11SP-2572 jam buvo paskirta valstybinė pensija už tarnybÄ neterminuotam laikui.

Vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43 straipsnio 3 punktu, pareiÅ¡kėjui priskaičiuotas pensijos dydis – 193,75 Lt (36 proc. nuo 538,20 Lt darbo užmokesčio), o vadovaujantis PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 11 dalimi pensija padidinta 20 Lt, kuri iÅ¡ viso sudarė – 213,75 Lt. Apie minėto sprendimo priėmimÄ pareiÅ¡kėjas informuotas Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie VRM 2010 m. spalio 5 d. raÅ¡tu Nr. 11D (P)-3729 ,,Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos paskyrimo“.

PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad valstybinė pensija turėtų bÅ«ti didesnio dydžio ir kad priimant sprendimÄ dėl pensijos skyrimo nebuvo atsižvelgta į jo tarnybos metu įgytÄ ligÄ , su 2010 m. spalio 29 d. praÅ¡ymu kreipėsi į VRM, praÅ¡ydamas perskaičiuoti paskirtos pensijos dydį. VRM, atsakydama į pareiÅ¡kėjo į praÅ¡ymÄ , 2010 m. lapkričio 29 d. raÅ¡te Nr. 1D-8858-(2) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ nurodė, kad įstatymai sumažintų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmo nenumato, todėl iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui nepriemokÄ VRM neturi jokio teisinio pagrindo.

Pažymėjo, kad VRM 2010 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. 11SP-2572 ,,Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ skyrimo V.T.“ yra teisėtas ir pagrįstas. PareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pensijai nustatytas koeficientas yra 0,9827, pritaikius minėtÄ koeficientÄ , pareiÅ¡kėjui už 2010 m. spalio mėnesį mokėtina pensijos dalis yra 210,05 Lt. Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjui mokėti 213,75 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ ir iÅ¡mokėti nepriemokÄ VRM neturi teisinio pagrindo.

Taip pat pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, jog VRM parengė Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pakeitimo projektÄ , kuriuo numatyta sumažintų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo tvarka, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. gegužės 17 d. pasitarime (protokolo Nr.

35) nusprendė Å¡io klausimo nesvarstyti. VRM, gavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl pensijos perskaičiavimo, 2017 m. vasario 13 d. raÅ¡tu Nr. 1D-840 „Dėl praÅ¡ymo peržiÅ«rėti pensijos dydį persiuntimo“ persiuntė jį VSDFV Utenos skyriaus Klientų aptarnavimo skyriaus Ukmergės poskyriui, nurodydama, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl pensijos dydžio peržiÅ«rėjimo persiunčia VSDFV, nes ji yra atsakinga už pareigÅ«nų pensijų skyrimÄ ir iÅ¡mokėjimÄ , be kita ko, paaiÅ¡kindama, kad pareiÅ¡kėjas teisę į pareigÅ«no valstybinę pensijÄ Ä¯gijo 1995 m. sausio 1 d., o ne po 2007 m. sausio 1 d., todėl jo pensijai taikytina ne PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 11 dalis, o 10 dalies 2-3 punktai.

IÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , VSDFV jo netenkino, be to, neatsižvelgė ir VRM raÅ¡to iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl pareiÅ¡kėjui taikytinų teisės aktų normų. PareiÅ¡kėjas 2019 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į VSDFV, praÅ¡ydamas paaiÅ¡kinti VRM kanclerio 2010 m. spalio 4 d. sprendime Nr. 11SP-2572 nurodytų straipsnių esmę ir tinkamumÄ , skiriant pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ bei atsižvelgti į VRM nuomonę, kad pareiÅ¡kėjas teisę į pareigÅ«no valstybinę pensijÄ Ä¯gijo 1995 m. sausio 1 d. (įsigaliojus PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymui), o ne po 2007 m. sausio 1 d.

VSDFV nustatė, kad pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su VRM 2010 m. spalio 4 d. sprendime Nr. 11 SP-2572 apskaičiuotu pensijos dydžiu, iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka jau buvo kreipęsis į Vidaus reikalų ministrÄ ir VRM kanclerio 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. lD-8858-(2) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta jo pensijos apskaičiavimo tvarka, kaip atleistam iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43 straipsnio 3 punktÄ (dėl sveikatos bÅ«klės).

Tiek VRM 2010 m. spalio 4 d. sprendime Nr. 11 SP-2572, tiek VRM kanclerio 2010 m. lapkričio 29 d. sprendime Nr. lD-8858-(2) pareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta jo pensijos apskaičiavimo tvarka, nurodytos teisės aktų, reglamentuojančių pareigÅ«nų pensijos apskaičiavimÄ , normos ir Å¡ių sprendimų apskundimo tvarka bei terminai. VSDFV, atsižvelgdama į tai, kad pareiÅ¡kėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. gautame praÅ¡yme reiÅ¡kiamas reikalavimas iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka jau buvo iÅ¡nagrinėtas VRM kanclerio 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. lD-8858-(2), kad praÅ¡yme, adresuotame VSDFV, jis nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti VRM kanclerio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti šį sprendimÄ , remdamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 2019 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡tu Nr. (6.5) 1-5674 ,,Dėl atsisakymo nagrinėti praÅ¡ymÄ â€œ pareiÅ¡kėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. gautÄ praÅ¡ymÄ atsisakė nagrinėti kaip pakartotinį.

PareiÅ¡kėjas 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateikė VSDVF praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė nesutinkÄ s su atsakovės atsisakymu nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , praÅ¡ydamas pateikti konkretų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl to, kodėl nebuvo atsižvelgta į tai, jog pareiÅ¡kėjo liga įgyta tarnybos metu ir kodėl nevertinamas 2017 m. vasario 13 d. raÅ¡tas Nr. 1D-840 (3). VSDFV, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendime Nr. (6.5) 1-6274 nurodė, jog VRM 2017 m. vasario 13 d. raÅ¡tas Nr. 1D-840 (3) nėra nauja aplinkybė, sudaranti pagrindÄ abejoti VRM 2010 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 11 SP-2572 pagrįstumu, kurio teisėtumas buvo patvirtintas iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtu VRM kanclerio 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. lD-8858-(2).

VSDFV, atsižvelgdama į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti pirmiau minėtais VRM sprendimais, vadovaudamasi VAÄ® 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d. praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjas 2019 m. rugsėjo 24 d. su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į KomisijÄ dėl VSDFV Sprendimo panaikinimo. Nurodė, jog paskirtas VRM pensijos dydis turi bÅ«ti perskaičiuotas, kadangi buvo atsižvelgta tik į pareiÅ¡kėjo darbo staÅ¾Ä .

Taip pat pareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡aiÅ¡kinti, kokiu pagrindu VSDFV atsisakė peržiÅ«rėti teikiamus straipsnių pakeitimus dėl pensijos perskaičiavimo, kadangi sprendimÄ dėl pensijos dydžio priėmė VRM, o ne VSDFV. Komisija 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 21R-758 (AG-658/06-2019) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti paskirtos pareigÅ«nų pensijos dydį įvertinant, kad iÅ¡ tarnybos pareiÅ¡kėjas buvo atleistas dėl sveikatos bÅ«klės, jau buvo atsakyta VRM 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. lD-8858-(2).

Å iuo sprendimu iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kinta pareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos apskaičiavimo tvarka, nurodytos pareigÅ«nų pensijos skyrimÄ reglamentuojančios teisės aktų nuostatos bei patvirtintas VRM 2010 m. spalio 4 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie VRM 2010 m. spalio 5 d. raÅ¡te Nr. lD(P)-3729, su kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡siųstas 2010 m. spalio 4 d. sprendimas, iÅ¡aiÅ¡kinta VRM sprendimų apskundimo tvarka, tačiau pareiÅ¡kėjas minėtų sprendimų neskundė.

Pažymėjo, kad VSDFV 2019 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡tu Nr. (6.5) 1-5674 atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo analogiÅ¡kÄ 2019 m. rugpjūčio 5 d. praÅ¡ymÄ kaip pakartotinį, kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė naujų faktinių duomenų. Minėto raÅ¡to pareiÅ¡kėjas taip pat neskundė. Pasisakydama dėl VRM 2017 m. vasario 13 d. raÅ¡to Nr. lD-840(3), kurio pagrindu, pareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovė turėjo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir laikyti tai naujais faktiniais duomenimis, Komisija nurodė, kad minėtas raÅ¡tas dėl teisės aktų nuostatų taikymo nėra privalomas VSDFV ir negali bÅ«ti laikoma naujomis aplinkybėmis (naujais faktiniais duomenimis), sudarančiomis pagrindÄ abejoti VRM 2010 m. lapkričio 29 d. atsakymo Nr. lD-8858-(2) pagrįstumu.

Komisija akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas VSDFV teiktame praÅ¡yme nenurodė jokių naujai paaiÅ¡kėjusių faktinių duomenų, reikÅ¡mingų pareigÅ«nų pensijos dydžio perskaičiavimui, o iÅ¡ esmės rėmėsi tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias VRM jau buvo iÅ¡nagrinėjusi. Atsižvelgus į tai, Komisija vertino, jog VSDFV pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d. praÅ¡ymÄ kaip pakartotinį, kadangi pareiÅ¡kėjas jokių naujų faktinių aplinkybių nepateikė, o į pareiÅ¡kėjo keliamus klausimus jau buvo pilnai ir iÅ¡samiai atsakyta VRM 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 1D-8858-(2), todėl darė iÅ¡vadÄ , kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su priimtais VSDFV ir Komisijos Sprendimais, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas juos panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovė yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais vieÅ¡osios teisės principais, įtvirtintais VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 straipsnyje. Atitinkamai atsakovės priimtam sprendimui, kaip individualiam administraciniam aktui, taikomi VAÄ® reikalavimai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas).

Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14). Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011).

Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440-14). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556- 633/2008 pažymėta, kad vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.

Tikrinant vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimÄ (bendrine prasme) VAÄ® 8 straipsnio aspektu turi bÅ«ti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iÅ¡ esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trÅ«kumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiÅ¡ko ir pakankamo pagrindo ginčijamÄ sprendimÄ pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).

Pažymėtina, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimÄ , turi pareigÄ jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-111/2014). Kaip jau buvo minėta, ginčijamu atsakovės Sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡aiÅ¡kinti, ar Å¡iuo konkrečiu atveju jam yra taikytinos PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, kaip pakartotinį.

Komisija ginčijamu Sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl atsakovės Sprendimo atmetė ir pripažino jo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad VAÄ® įpareigoja atsakovę, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ savo veikloje laikytis vieÅ¡ojo administravimo srityje taikomų vieÅ¡ojo administravimo principų. IÅ¡ to seka, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektas, pasirinkdamas atitinkamÄ sprendimo variantÄ , nėra absoliučiai laisvas, nes jam teisės aktais suteikta diskrecija galima tik įstatymų nustatytose ribose ir ja naudojantis turi bÅ«ti atsižvelgiama į įstatymų nustatytus reikalavimus, kad nebÅ«tų pažeidžiami bendrieji teisės principai, taip pat konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybÄ .

Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Pagal Ä®statymo 12 straipsnio 6 dalį, jei pareiÅ¡kėjas nesutinka su Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos sprendimu, jis turi teisę šį sprendimÄ apskųsti tos institucijos vadovui, o jei nesutinkama ir su vadovo sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimÄ ) Fondo valdybai, kuri yra privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nesutinka su VSDFV Sprendimu ir Komisijos Sprendimu, teigdamas, kad pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu kreipėsi į VSDFV dėl VRM 2017 m. vasario 13 d. raÅ¡tu Nr. ID-840 (3) iÅ¡sakytos nuomonės iÅ¡aiÅ¡kinimo, todėl tai nelaikytina pakartotiniu praÅ¡ymu. Be to, anot pareiÅ¡kėjo, nei VSDFV, nei Komisija neatkreipė dėmesio, jog VRM kanclerio 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. ID-8858-(2) ,,Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“, patvirtinęs 2010 m. spalio 4 d. sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , priimtas 2010 m. spalio 4 d., o pareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡aiÅ¡kinti, ar skiriant pensijÄ , pareiÅ¡kėjui taikytina Ä®statymo 16 straipsnio 11 dalis, ar 10 dalies 2, 3 punktai.

Ä®statymo 16 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatyta, kad iki 2007 m. sausio 1 d. paskirtos mažesnės kaip 430 litų pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ (iÅ¡tarnautus metus) arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, iÅ¡skyrus privalomosios karo tarnybos karių ir karių savanorių netekto darbingumo (invalidumo) pensijas, atsižvelgiant į pareigÅ«nų ir karių iÅ¡leidimo į pensijÄ (pensijos paskyrimo) datÄ , didinamos, bet ne daugiau kaip iki 430 litų, laikantis Å¡ios tvarkos: atleistiems iki 1995 m. sausio 1 d.

– nuo 2007 m. liepos 1 d. 10 procentų; atleistiems iki 2007 m. sausio 1 d. – nuo 2008 m. sausio 1 d. 10 procentų (Ä®statymo 16 straipsnio 10 dalies 3 punktas). Ä®statymo 16 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. skiriamos mažesnės kaip 430 litų pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ arba netekto darbingumo pensijos, iÅ¡skyrus privalomosios karo tarnybos karių ir karių savanorių netekto darbingumo pensijas, didinamos vienÄ kartÄ (pensijos skyrimo metu) 20 litų, bet ne daugiau kaip iki 430 litų.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atleidus pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų, VRM kanclerio 2010 m. spalio 4 d. sprendimu „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ skyrimo V.T.“ Nr. 11SP-2572 (toliau – ir 2010 m. spalio 4 d. sprendimas) pareiÅ¡kėjui buvo paskirta valstybinė pensija už tarnybÄ neterminuotam laikui. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, 2010 m. spalio 29 d. kreipėsi į VRM, kuri 2010 m. lapkričio 29 d. raÅ¡te Nr. 1D-8858-(2) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir VRM RaÅ¡tas) patvirtino minėto sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Taip pat pareiÅ¡kėjas 2019 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į VSDFV praÅ¡ydamas paaiÅ¡kinti 2010 m. spalio 4 d. sprendime nurodytų straipsnių esmę ir tinkamumÄ , skiriant pensijÄ , tačiau VSDFV įvertinusi tai, jog toks pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas jau buvo iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka VRM 2010 m. lapkričio 29 d. raÅ¡tu Nr. 1D-8858-(2) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“, 2019 m. rugpjūčio 9 d. raÅ¡tu Nr. (6.5) 1-5674 ,,Dėl atsisakymo nagrinėti praÅ¡ymÄ â€œ atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .

PareiÅ¡kėjas 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateikė VSDFV praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė pateikti konkretų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl to, kodėl nebuvo atsižvelgta į tai, jog pareiÅ¡kėjo liga įgyta tarnybos metu ir kodėl nevertinamas 2017 m. vasario 13 d. raÅ¡tas Nr. 1D-840 (3). Ginčijamu VSDFV Sprendimu buvo nustatyta, jog minėtas raÅ¡tas nėra nauja aplinkybė, todėl buvo atsisakyta nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjui kreipusis į KomisijÄ dėl Sprendimo panaikinimo, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nurodė aplinkybes, susijusias su jam paskirtos pensijos dydžiu, kadangi pasak pareiÅ¡kėjo, jis iÅ¡ tarnybos atleistas dėl ligos, kas sudaro pagrindÄ jam skirti didesnį pensijos dydį.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiÅ¡kėjas pateiktais praÅ¡ymais VSDFV reiÅ¡kia tapačius reikalavimus, t. y. Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas siekia gauti didesnį 2010 m. spalio 4 d. sprendimu paskirtos pensijos dydį, kadangi iÅ¡ tarnybos buvo atleistas dėl ligos. VAÄ® 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad praÅ¡ymas ar skundas vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigÅ«no ar valstybės tarnautojo sprendimu gali bÅ«ti nenagrinėjamas, jeigu paaiÅ¡kėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymÄ yra pateikęs arba sprendimÄ yra priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ sprendimÄ .

AiÅ¡kindamas VAÄ® 14 straipsnio 5 dalies nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas asmens pakartotinį skundÄ tuo pačiu klausimu gali nagrinėti tik tuo atveju, jeigu pakartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys), o vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas nenagrinėti asmens pakartotinio skundo gali bÅ«ti skundžiamas teismui bendrÄ ja įstatymų nustatyta tvarka (žr. pvz., LVAT 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-888/2013, 2016 m. vasario 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016).

Teismas, vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas remiantis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, analizuoja, ar pakartotiniame prašyme (skunde) pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Sprendžiant dėl VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto taikymo pagrįstumo, turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurios nebuvo nurodytos ankstesniame skunde (LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).

Ä®vertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes bei galiojantį teisinį reguliavimÄ , daroma iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo pateikti praÅ¡ymai VSDFV grindžiami analogiÅ¡komis aplinkybėmis, pateikti praÅ¡ymai yra tapatÅ«s, o pareiÅ¡kėjas naujų aplinkybių nenurodo. Pažymėtina, jog 2010 m. spalio 4 d. sprendimas iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka VRM RaÅ¡tu, tačiau jie nebuvo apskųsti teismui, yra galiojantys bei sukeliantys teisines pasekmes. Kadangi VSDFV nustatė, jog pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priimtas 2010 m. spalio 4 d. sprendimas, kuris iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka VRM RaÅ¡tu, taip pat tai, kad VRM 2017 m. vasario 13 d. raÅ¡tas Nr. 1D-840 (3) laikytinas nuomone, priėmė ginčijamÄ VSDFV SprendimÄ .

Teismo vertinimu, VRM 2017 m. vasario 13 d. raÅ¡te Nr. 1D-840 (3) pateikta VRM nuomonė, be to, iÅ¡ Å¡io raÅ¡to turinio matyti, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nebuvo nagrinėtas, o tik persiųstas pagal kompetencijÄ VSDFV Utenos skyriaus Klientų aptarnavimo skyriaus Ukmergės poskyriui, t. y. Å¡is raÅ¡tas nėra sukeliantis pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes. Kitų aplinkybių, kurios nebÅ«tų analogiÅ¡kos pareiÅ¡kėjo pateiktiems praÅ¡ymams, teismas nenustatė. Teisėjų kolegija, įvertinusi priimto VSDFV Sprendimo turinį, pažymi, jog ginčijamas Sprendimas atitinka VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. jis yra motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų normomis.

Å iuo atveju teismas nenustatė ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas VSDFV Sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nei Komisija Sprendimu, nei VRM RaÅ¡tu neatkreipė dėmesio į tai, jog pareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡aiÅ¡kinti Ä®statymo nuostatas skiriant pensijÄ , tačiau kaip teisingai nurodyta Komisijos Sprendime, į pareiÅ¡kėjo keliamus klausimus buvo pilnai ir iÅ¡samiai atsakyta VRM RaÅ¡tu. Akcentuotina, jog Komisija ginčijamu Sprendimu analizavo faktines aplinkybes VSDFV Sprendimo kontekste, įvertino tai, jog pareiÅ¡kėjo pateikti praÅ¡ymai yra tapatÅ«s bei atsižvelgė į tai, kad VRM 2017 m. vasario 13 d. raÅ¡tas Nr. 1D-840(3) nelaikytinas naujais faktiniais duomenimis, dėl kurių ginčijamas VSDFV Sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas.

Komisija, nenustačiusi VSDFV Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų, tinkamai nenustatė pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimÄ , administracinių teismų formuojamÄ praktikÄ , teisėjų kolegija, konstatuoja, kad atsakovės VSDFV 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. (6.5) I-6274 ir LAGK 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. 21R-758 (AG-658/06-2019) yra teisėti ir pagrįsti juos naikinti pareiÅ¡kėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus Å¡ių pareiÅ¡kėjo reikalavimų, netenkintinas ir iÅ¡vestinis reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d. praÅ¡ymÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V.T. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič Saulius Jakaitis Jolita Rasiukevičienė