8529bc11-7edf-43b0-aebd-ca246787e4bb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-542-854/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10746-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.4.2.13; 2.45; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė, sekretoriaujant Vitai Grušienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Mano turtas“ atstovui advokatui Sauliui Avižai, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Renatai Abromavičiūtei, atsakovų UAB „Transmedos projektai“, J.

Č., R. Č., W. A. K., M. P. K., L. P., UAB „BC12“, trečiojo asmens UAB „Sumanus valdymas“ atstovai advokatui Jovitui Elzbergui ir advokato padėjėjui Donatui Lapinskui, atsakovei E. K., atsakovei R. T. ir jos atstovei advokatei Vidai Kisielienei, atsakovų Roko P. A. ir K. A. atstovui advokatui Arturui Kalyčiui, trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Simonai Puidokienei, trečiojo asmens UAB „Planas B“ atstovui A. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Mano turtas“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Transmedos projektai“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Lumija“, K.

B., UAB „Iluma“, A. I., UAB „Investicinis turtas“, V. K. V. A., E. A., M. P. K., UAB „Vento Nuovo“, UAB „EEB“, UAB „Vilniaus rentinys“, J. M., A. M., E. K., R. M., A. K., K. K., L. S., J. Č., R. Č., V. Š., V. L., I. P. – L., G. Ž., V. Ž., R. B., J. B., W. A. K., T. V., L. V., E. Z., V. Ū., V. A., R. Š., S. G., I. R., R. J. R., D. S., E. S., R. A., R. P. A., K. A., T. L., R. L., E. K., V. K., L. J., V. M., L. Š., A. Š., L. P., E. P., D. Ž., D. Ž., J. H., K. P., E. P., E. J., D.

J., I. B., D. D.-P., G. P., R. Č., I. Č., UAB „Ictus LT“, R. B., R. B., R. T., A. G., M. G., UAB „Švarus kiemas“, D. R., D. B., D. J., E. C., A. C., UAB „Šviesos spektras“, UAB „BC12“ dėl statybos užbaigimo akto ir statinio teisinės registracijos panaikinimo, statybos pripažinimo neteisėta bei statybos padarinių Å¡alinimo, tretieji asmenys byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, UAB „Conresta“, UAB „Pro-Hausas“, UAB „Planas B“, ADB „Gjensidige“, AB „Lietuvos draudimas“, Ergo Insurance, SE, AB „Swedbank“, AB „SEB“ bankas, KB „Kauno kredito unija“, KU „Mano unija“, AB „Luminor Bank“, Danske Bank AS, veikiantis per filialÄ Lietuvoje, UAB „Sumanus valdymas“, BTA Baltic Insurance Company AS, veikiantis per filialÄ Lietuvoje, iÅ¡vadÄ teikianti institucija KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos.

Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, praÅ¡o:

1) panaikinti 2018 m. kovo 8 d. statybos užbaigimo aktÄ Nr. ACCA-100-180303-00104; panaikinti pastato – daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-2008-3605, pažymėjimas plane 17A6/b teisinę registracijÄ VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre;

2) įpareigoti atsakovus, konkrečiai - pastato statytojÄ ir bendrasavininkius, t.y. UAB „Transmedos projektai“, UAB „Lumija“, K. B., UAB „Iluma“, A. I., UAB „Investicinis turtas“, V. K. V. A., E. A., M. P. K., UAB „VENTO NUOVO“, UAB „EEB“, UAB „VILNIAUS RENTINYS“, J. M., A. M., E. K., R. M., A. K., K. K., L. S., J. Č., R. Č., V. Å ., V. L., I. P.-L., G. Ž., V. Ž., R. B., J. B., W. A. K., T. V., L. V., E. Z., V. Ū., V. A., R. Å ., S. G., I. R., R. J. R., D.

S., E. S., R. A., R. P. A., K. A., T. L., R. L., E. K., V. K., L. J., V. M., L. Å ., A. Å ., L. P., E. P., D. Ž., D. Ž., J. H., K. P., E. P., E. J., D. J., I. B., D. D., G. P., R. Č., I. Č., „Ictus LT“, UAB, R. B., R. B., R. T., A. G., M. G., UAB „Švarus Kiemas“, D. R., D. B., D. J., E. C., A. C., UAB „ŠVIESOS SPEKTRAS“, UAB „Alseka“, UAB „BC12“, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pagal parengtÄ projektinę dokumentacijÄ ir jos pagrindu gautÄ naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ir/ar pertvarkyti atsakovo UAB „Transmedos projektai“ (juridinio asmens kodas 304057973) valdomoje 3328/10035 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) dalyje ir už jos ribų pastatytÄ daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 17A6/b taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;

įpareigoti juos per 6 mėnesius savo lėšomis nugriauti atsakovo UAB „Transmedos projektai“ (juridinio asmens kodas 304057973) valdomoje 3328/10035 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) dalyje ir už jos ribų pastatytÄ daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 17A6/b, ir sutvarkyti statybvietę, jei per nustatytÄ terminÄ neatliks 4.1 punkte nurodytų veiksmų; atsakovams savo lėšomis nepaÅ¡alinus statybos padarinių, t.y. nenugriovus daugiabučio gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 17A6/b, ir nesutvarkius statybvietės, skirti bendrai atsakovams 50 Eur baudÄ už kiekvienÄ delsimo įvykdyti teismo sprendimÄ dienÄ , sumokant baudÄ ieÅ¡kovei į jos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , ir suteikti teisę ieÅ¡kovei nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius atsakovų lėšomis, jeigu atsakovai ilgiau kaip 1 mėnesį delsia įvykdyti įpareigojimÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius;

3) priteisti ieškovei iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodo esanti gretimo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkė, besikreipianti į teismÄ pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalį, nes kaimyniniame sklype pastatas pastatytas nukrypstant nuo statybÄ leidžiančio dokumento bei detaliojo plano sprendinių, pastatytas didesnio ploto, aukÅ¡tesnis pastatas, o taip yra pažeidžiamos jos teisės, tame tarpe pablogėja ieÅ¡kovei priklausančio pastato, esančio gretimame sklype (duomenys neskelbtini), apžvelgiamumas, padidėja transporto srautai, sklype bus didesnis žmonių kiekis, didesnis triukÅ¡mas, didesnis užterÅ¡tumas ir pan.

3. IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad: 3.1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) 2017 m. spalio 31 d. potvarkiu Nr. P1-87 anksčiau iÅ¡duotas statybos užbaigimo aktas Nr. ACC-100-171011-00356 buvo panaikintas, tačiau nepaisant to, kad pažeidimai, dėl kurių ankstesnis statybos užbaigimo aktas panaikintas, iki Å¡iol nepaÅ¡alinti, Statybos inspekcija surašė 2018 m. kovo 8 d. statybos užbaigimo aktÄ Nr. ACCA-100-180303-00104, kuris ginčijamas Å¡ioje byloje. 3.2.

Atsakovė UAB „Transmedos projektai“ (toliau – statytojas) statybos laikotarpiu į ieÅ¡kovės sklypÄ Ä¯leido laikinus inkarus, kuriems palikti ieÅ¡kovė atsakovei sutikimo nedavė ir kurie nepaÅ¡alinti iki Å¡iol, nepaisant to, kad Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas, priimdamas privalomÄ nurodymÄ , nurodė juos paÅ¡alinti. 3.3. Dalis statinio žemės sklype (duomenys neskelbtini) konstrukcijų – atraminės sienutės, dalis 0,29 ir 0,36 cm patenka į UAB „Mano turtas“ žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini).

Siekiant tai nuslėpti atraminės sienutės virÅ¡utinė dalis susiaurinta, nupjaunant iki 50 cm virÅ¡utinio jos gylio, likusiÄ konstrukcijÄ paslepiant žemėmis. IeÅ¡kovės ne kartÄ informavo Statybos inspekcijÄ apie šį pažeidimÄ ir prašė imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, tame tarpe neiÅ¡duoti ginčijamo 2018 m. kovo 8 d. statybos užbaigimo akto, tačiau nepaisant to, ginčijamas aktas buvo iÅ¡duotas. 3.4. Dalis statinio konstrukcijų pastatyta nesilaikant minimalaus 3 metrų atstumo iki UAB „Mano turtas“ priklausančio Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, t.y. nesilaikant Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d.

įsakymu Nr. D1-91 patvirtinto statybos techniniame reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, priede Nr. 3 ir Aplinkos ministro 2003m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192 punkte įtvirtinto reikalavimo, o taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 1-1488 patvirtintų teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano sprendinių. 3 metrų iki ieškovės sklypo nėra matuojant ne tik nuo minėtos atraminės sienutės, kuri ieškovo teigimu yra neatskiriama pastato dalis, bet ir nuo siurblinės bei šilumos punkto.

Nustatyto atstumo nesilaikyta ne tik nuo ieÅ¡kovės, bet ir nuo valstybinės žemės sklypo ribos. Pastato darbo projekto brėžiniu 2016.01-AS-DP_03, pagal kurį vykdytos statybos, pažeista detaliuoju planu nustatyta gyvenamosios-komercinės teritorijos reglamentų galiojimo riba. Detaliuoju planu nustatyta komercinė teritorija, vykdant statybas, yra sumažinta, praplečiant gyvenamosios-komercinės teritorijos reglamento ribas, kas reiÅ¡kia, kad kartu pakeistas ir užstatymo tankumas ir intensyvumas. Statybos techniniais dokumentais ir faktinėmis statybomis pakeitus reglamento galiojimo ribÄ , iÅ¡siplėtė ir gyvenamoji-komercinė teritorija. 3.5.

Pagal projektÄ , pagal kurį iÅ¡duotas statybas leidžiantis dokumentas, pastato aukÅ¡tis yra 18,20 m, aukÅ¡tų skaičius: 5/4 + 2 požeminiai aukÅ¡tai. FaktiÅ¡kai pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo aukÅ¡tis yra 20,3 m, o aukÅ¡tų skaičius: 6 + 2 požeminiai aukÅ¡tai. Nukrypta nuo statybÄ leidžiančiame dokumente nurodytų rodiklių, t.y.: butų skaičius 14 (70-56) didesnis nei statybÄ leidžiančiame dokumente; bendrasis plotas yra 2 819,67 (11 733,93-8 914,26) m2 didesnis nei statybÄ leidžiančiame dokumente; tÅ«ris yra 13 298 (50 570-37 272) m3 didesnis nei statybÄ leidžiančiame dokumente. 3.6. (duomenys neskelbtini), pastato statybos yra įvykdytos, nesilaikant minimalaus 15 m atstumo, nustatyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 68 punkte, nuo įvažiavimo į parkingÄ vartų iki gyvenamojo namo langų. 3.7.

IeÅ¡kinio reikalavimuose nurodytų pasekmių ieÅ¡kovė siekia vadovaudamasis CK 4.103 straipsnio 3 dalimi, pagal kuriÄ teismas privalo iÅ¡spręsti neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo klausimÄ . Griauti praÅ¡o tik tuo atveju, jei atsakovai bÅ«tų pasyvÅ«s ir nesiimtų veiksmų pažeidimams paÅ¡alinti. Tam ieÅ¡kovės nuomone pakankamas terminas yra 6 mėnesiai, vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, 4. Atsakovė UAB „Transmedos projektai“ nesutikimÄ su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu grindžia Å¡iais argumentais: 4.1.

UAB „TRANSMEDA“ 2009-10-19 gavo statybos leidimÄ administracinio pastato ir daugiabučio gyvenamojo namo statyboms. 2015-10-07 statybos leidimas anksčiau nurodytų statinių statybai buvo perraÅ¡ytas UAB „Transmedos projektai“ vardu bei patikslintas, nurodant, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), taip pat leidžiama statyti patikslintame statybos leidime nurodytus inžinerinius tinklus. Statybos leidimo ieÅ¡kovė nėra nuginčijusi ir neginčija Å¡ioje byloje. Projektuojant pastatÄ 2009-08-28 buvo atlikta jo techninio projekto ekspertizė, kuri patvirtina, kad pastato projektas atitiko galiojusius teisės aktų reikalavimus. 2016-12-30 ir 2017-06-05 atsakovė gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymas dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos be nukrypimų.

Pastatas yra pastatytas lygiai toks, koks suprojektuotas, kadastrinės bylos duomenys visiÅ¡kai atitinka techninio projekto A laidos sprendinius. Atsakovei iÅ¡duotas leidimas apima ir gyvenamojo, ir administracinio pastato statybÄ , tačiau pirmuoju statybų etapu yra statomas tik daugiabutis gyvenamasis namas, pastatyta tik dalis komercinio pastatato – dalis požeminių parkingų, kurių statyba vėliau objektyviai nebebÅ«tų įmanoma. Be to, ieÅ¡kovė neginčija nei techninio projekto (kuris buvo ir yra vienas, rengta tik jo 0 laida ir, iÅ¡kilus poreikiui – A laida, kas yra leidžiama, ja esminiai sprendiniai nebuvo keisti), nei kadastrinių matavimų byloje užfiksuotų duomenų. 4.2.

Žemės sklypo detalusis planas buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-01-24 sprendimu Nr. 1-1488 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano tvirtinimo“, o leidimo techninio projekto rengimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. buvo numatyta, kad teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai (kiti nei žemės sklypo naudojimo būdas ar pobūdis, leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas bei intensyvumas) gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria.

Rengiant techninį projektÄ buvo pakeistas detalusis planas, nurodant požeminio užstatymo galimybę pietinėje žemės sklypo dalyje, besiribojančioje su ieÅ¡kovei priklausančiu žemės sklypu. 2008-02-20 raÅ¡tu Nr. A51-4149(3.6-PD-4) Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių užstatymo teritorijos ribų pakeitimo Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, kad neprieÅ¡tarauja, jog rengiant statybos techninį projektÄ bÅ«tų pakeistos leidžiamos užstatyti teritorijos ribos, nustatytos detaliuoju planu.

Dėl tokio detaliojo plano pakeitimo nepakito nei žemės sklypo naudojimo bÅ«das ar pobÅ«dis, nei leistinas pastatų aukÅ¡tis, nei užstatymo tankumas bei intensyvumas. 4.3. 2017-08-24 Statybos inspekcija privalomuoju nurodymu įpareigojo paÅ¡alinti inkarus, esančius gretimuose sklypuose, kurie buvo naudoti įrengiant pastato požeminės dalies atramines sienas. Atsakovė gavo visų kaimyninių sklypų valdytojų sutikimus juos palikti, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovės, į kurios sklypÄ Ä¯leisti laikinieji inkarai buvo sumontuoti Å¡alia pastato esančioje atraminėje sienutėje.

Atsakovė į ieÅ¡kovės sklypÄ Ä¯leistus inkarus paÅ¡alino. Inkarų paÅ¡alinimas nėra susijęs su ginčijamo pastato statybos atitikimu teisės aktų reikalavimams ir jo statybos užbaigimo akto galiojimu. Jeigu ieÅ¡kovė įrodytų, kad inkarai vis dar nepaÅ¡alinti, ji galėtų dėl to kelti savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , tačiau Å¡ioje byloje ji to nedaro. 4.4. Atraminė siena nėra atsakovės pastatyto pastato dalis. Už atraminės sienutės, kaip savarankiÅ¡kai funkcionuojančio ir pastatyto atskirai nuo gyvenamojo namo statinio, statybÄ Å¾emės sklype neturint statybÄ leidžiančio dokumento, Statybos inspekcija atsakovei 2017-11-14 surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , kitÄ tos pačios dienos savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Statybos inspekcija surašė už tvoros, kaip savarankiÅ¡kai funkcionuojančio ir pastatyto atskirai nuo gyvenamojo namo statinio, statybÄ Å¾emės sklype neturint statybÄ leidžiančio dokumento. 2017-11-20 privalomaisiais nurodymais Statybos inspekcija įpareigojo atsakovę iki 2018-05-20 paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius - nugriauti tvorÄ ir atraminę sienutę bei sutvarkyti statybvietę.

Å iuo metu atsakovė yra gavusi statybos leidimÄ atraminei sienutei. Ne atsakovės pastatyta atraminė sienutė, bet ieÅ¡kovės tvora patenka į atsakovės žemės sklypo ribas. Tokios ieÅ¡kovės tvoros statybos taip pat nebuvo suderintos su atsakove ir ji nėra suteikusi ieÅ¡kovei leidimo statyti statinių jos valdomo žemės sklypo teritorijoje. 4.5. Statybos metu galiojusiuose statybos techniniuose reglamentuose nėra reikalavimo daugiabučiam gyvenamajam namui projektuoti, jį atitraukiant nuo kaimyninio sklypo ribos tris metrus, toks reikalavimas įsigaliojo Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 p. redakcijoje tik 2014-11-18, t.y. jau po to, kai 2009 metais buvo iÅ¡duotas statybos leidimas.

Minėtame statybos techniniame reglamente greta esančių pastatų insoliacija yra pagrindinis reikalavimas, į kurį bÅ«tina atsižvelgti projektuojant tokį pastatÄ (192, 193 p.). Atsakovės pastatytas pastatas yra Å¡iaurinėje ieÅ¡kovės sklypo pusėje, todėl saulės Å¡viesos ieÅ¡kovės administraciniam pastatui negali užstoti. Be to, pastato pirmojo aukÅ¡to siena yra nutolusi nuo ieÅ¡kovės sklypo 10,90 metrų. IeÅ¡kovė be jokio pagrindo atstumÄ skaičiuoja nuo sienos, esančios žemiau nei jos sklypas.

Požeminė pastato dalis (siurblinės ir gaisrinio rezervuaro patalpa) yra nutolusi nuo ieÅ¡kovo sklypo 2,62 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ patvirtinimo“ 7 priedo 4 p. nurodyta, kad raÅ¡ytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumÄ horizontalioje plokÅ¡tumoje nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų), kai pastato ar stogÄ turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taÅ¡ko aukÅ¡tis, matuojamas nuo žemės pavirÅ¡iaus ties sklypų riba (žemesniojo pavirÅ¡iaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumÄ nuo Å¡io taÅ¡ko iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Tai reiÅ¡kia, kad požeminėje dalyje pastačius ginčo siurblinės ir gaisrinio rezervuaro pastato dalį, nebuvo pažeistas normatyvinis atstumas, kadangi aptariama patalpa yra po žeme ir nėra iÅ¡kilusi ieÅ¡kovės sklypo atžvilgiu. 4.6. Atsakovės pastatytas pastatas yra Å¡iaurinėje ieÅ¡kovės sklypo pusėje, todėl insoliacijos klausimas nekyla. Apžvelgiamumo sÄ vokos nėra jokiame teisės akte. Pastato aukÅ¡tis nėra didesnis nei leistinas. Remiantis techninio projekto laida A, aukÅ¡tų skaičius - 5/4 + 3 požeminiai aukÅ¡tai, pastato aukÅ¡tis iki aukščiausio taÅ¡ko - 18,70 m.

Ieškovas nenurodė, kad atitinkamos faktiškai pastatytos pastato dalys būtų kuo nors pažeidžiančios techninio projekto sprendinius. Ginčo pastato komercinės patalpos skvero pusėje yra vizualiai atrodančios kaip pirmasis aukštas, tačiau jos rytinėje dalyje yra po žeme, kas pagal 2015 metais galiojusias teisės aktų nuostatas yra priskiriama požeminei pastato daliai. Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 67.2 p. (galiojusi redakcija iki 2019-01-07) požeminės pastato dalys yra rūsys ir pusrūsis (cokolis).

Vertinant tai, kad pastato komercinės patalpos yra požeminėje pastato dalyje, laikytina, kad ieškovė netinkamai matuoja pastato aukštį nuo požeminės dalies grindų. Toks matavimo principas prieštarauja tų pačių Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymo Nr. 522 patvirtintų taisyklių 85 p. kur pastato aukštis - aukštis, matuojamas metrais nuo pastato ar jo dalies statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato ar jo dalies stogo kraigo ar pastato ar jo dalies konstrukcijos aukščiausio taško. 4.7.

Atsakovės pastatytas pastatas niekaip nepažeidžia ieÅ¡kovės teisių, jokių konkrečių savo teisių pažeidimų fakto ieÅ¡kovė neįrodo, tuo tarpu ji nėra subjektu galinčiu ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . 4.8. IeÅ¡kovė nepaaiÅ¡kina, ar ji atsakovės pastatyto pastato statybÄ laiko savavaliÅ¡ka, ar neteisėta. Ji praÅ¡o pastatÄ iÅ¡registruoti, tačiau tuo pačiu siekia savavaliÅ¡kos statybos padarinių. IeÅ¡kovė nėra Statybos inspekcija, ji negali nei baudų sau reikalauti, nei pati griauti atsakovės pastatyto pastato.

Be to, jos prašomos taikyti pasekmės yra neproporcingos.

5. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos taip pat su ieÅ¡kiniu nesutiko visiÅ¡kai. NesutikimÄ grindė Å¡iais argumentais: 5.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009-10-19 iÅ¡davė statytojui UAB „Transmeda“ statybos leidimÄ Nr. NS/1018/09-0985, kuriuo leido žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), statyti administracinį pastatÄ ir daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ pagal UAB „Planas B“ 2009 metais parengtÄ statinio projektÄ â€žAdministracinis pastatas (8.2), daugiabutis gyvenamas namas (7.3) J(duomenys neskelbtini), senamiesčio apsaugos zona 3A, ypatingas statinys/ nauja statyba“ Nr. 2008.01-AS-TP.

Statytojas, užbaigęs gyvenamojo namo statybÄ (I etapo statybos darbus), pasinaudodamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiÅ«ros informacine sistema IS „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“), 2017-09-21 pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybos užbaigimo aktÄ . Nuolatinė statybos užbaigimo komisija 2017-10-11 Statybos užbaigimo aktu Nr. ACCA-100-171011-00356 pripažino, jog žemės sklype pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas ir inžineriniai tinklai atitinka esminius projekto sprendinius, kuriam iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, versija Nr. 2. 2017-10-31 buvo priimtas Statybos inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotojo potvarkis dėl minėto statybos užbaigimo akto panaikinimo, atsižvelgiant į tai, jog duomenų, kad statytojui 2017-08-24 suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas paÅ¡alinti pažeidimus Nr. PN-1287 privalomasis nurodymas bÅ«tų įvykdytas iki 2017-10-11, t.y. iki statybos užbaigimo akto suraÅ¡ymo dienos, nebuvo.

Minėtas privalomasis nurodytas buvo suraÅ¡ytas, kai Statybos inspekcija, gavusi anoniminį praneÅ¡imÄ , 2017-08-23 atliko patikrinimÄ ir 2017-08-24 surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktÄ Nr. SPA-1069, kuriuo konstatuota, jog „NeiÅ¡laikyti atstumai“, t.y. „laikini gruntiniai inkarai patenka į gretimus sklypus. Atsižvelgdama į tai, jog statytojas gavo gretimų žemės sklypų savininkų ir naudotojų raÅ¡ytinius sutikimus bei susitarimus dėl laikinų gruntinių inkarų įrengimo žemės sklype statant daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , kad Inspekcija, gavusi statytojo 2018-02-19 praÅ¡ymÄ â€žDėl privalomojo nurodymo vykdymo“, 2018-03-02 sprendimu pratęsė privalomojo nurodymo paÅ¡alinti laikinuosius inkarus iÅ¡ ieÅ¡kovės sklypo įvykdymo terminÄ iki 2018-05-24, taip pat į tai, kad už atraminės sienutės bei tvoros, kaip savarankiÅ¡kai funkcionuojančių ir pastatytų atskirai nuo daugiabučio gyvenamojo namo, statinių statybÄ Å¾emės sklype, neturint statybÄ leidžiančio dokumento, statytojui buvo suraÅ¡yti savavaliÅ¡kos statybos aktai bei privalomieji nurodymai, bei į tai, jog statytojas, pasinaudodamas IS „Infostatyba“, 2018-01-16 pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybos užbaigimo aktÄ , nuolatinė statybos užbaigimo komisija 2018-03-08 iÅ¡davė statytojui statybos užbaigimo aktÄ Nr. ACCA-100-180308-0014, t.y. ginčijamÄ aktÄ , kuriuo pripažino, kad žemės sklype pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas ir inžineriniai tinklai atitinka projekto, laida A, sprendinius, kuriam iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas. 5.2.

Pagal IS „Infostatyba“ esančiÄ informacijÄ statytojas 2015 metų spalio parengė projekto A laidÄ . Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau – reglamentas 1.05.01:2017) (redakcija, galiojanti nuo 2018-02-06), 48 punktu, pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, <...> privalomas statybÄ leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybÄ , privaloma gauti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ Å¡io reglamento nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybÄ leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:

1) laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas;

2) dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis;

3) iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);

4) iki 1 m didinami statinio išorės matmenys;

5) mažinami statinio iÅ¡orės matmenys. Atsižvelgiant į tai, kad statytojas pakoregavo projektÄ ir parengė projekto laidÄ A, kuria nebuvo keičiami esminiai daugiabučio gyvenamojo namo projekto sprendiniai, naujo statybÄ leidžiančio dokumento statytojui nereikėjo ir Å¡iuo atveju liko galioti jau iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas. 5.3. FaktiÅ¡kai pastatyto pastato aukÅ¡tis – aukÅ¡tų skaičius bei pastato aukÅ¡tis iki aukščiausio taÅ¡ko atitinka techninio projekto A laidos sprendinius.

Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2017-11-01 – 2018-04-30) 28 straipsnio 1 dalimi, ypatingųjų <...> statinių, <...>, statyba užbaigiama, <...> suraÅ¡ant statybos užbaigimo aktÄ . Pagal reglamento 1.05.01:2017 (redakcija, galiojanti nuo 2018-02-06) 79 punktÄ , jei statinio projekto sprendiniai skiriasi nuo faktinių, statybos užbaigimo komisija bendru sutarimu sprendžia, ar Å¡ie nukrypimai yra esminiai ir ar jie daro įtakÄ statinio atitikčiai esminiams statinių reikalavimams. Statybos užbaigimo aktas pasiraÅ¡omas statybos užbaigimo komisijos nariams bendru sutarimu nusprendus, kad nukrypimai nuo statinio projekto sprendinių yra neesminiai.

Prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių priskiriami šie nukrypimai:

1) inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų matmenų – iki 5 proc.;

2) pastatų ir inžinerinių statinių aukščio – iki 0,2 m, <...>; kitų matmenų – iki 0,2 m, <...>;

3) pastatų ir inžinerinių statinių vietos žemės sklype (teritorijoje) ar atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų – iki 1 m, <...>;

4) kiti trečiųjų asmenų teisių ir pagrįstų interesų nepažeidžiantys nukrypimai – su sÄ lyga, kad, norint užbaigtame tame pačiame statinyje atlikti statybos darbus, bÅ«tinus Å¡iems nukrypimams iÅ¡taisyti, nereikia gauti statybÄ leidžiančio dokumento. Esminių nukrypimų ginčijamÄ statybos užbaigimo aktÄ priėmusi komisija nenustatė. 5.3. Žemės sklypo(duomenys neskelbtini), detalusis planas buvo patvirtintas 2007-01-24 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1488.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-02-20 raÅ¡tu Nr. A51-4149 (3.6-PD-4) „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių užstatymo teritorijų ribų pakeitimo“ pritarė, kad rengiant statybos techninį projektÄ bÅ«tų pakeistos leidžiamos užstatyti teritorijos ribos (nekeičiant nurodyto užstatymo tankumo ir intensyvumo). Be to, Å¡iame raÅ¡te taip pat nurodyta, jog turi bÅ«ti iÅ¡laikyti detaliuoju planu nustatyti privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimai bei normatyvais reglamentuojamas atstumas iki sklypo ribos.

Statybos inspekcijos vertinimu normatyviniai reikalavimai šiuo atveju pažeisti nebuvo. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi 2008-01-24 – 2008-04-29) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas numatė, kad detalieji planai buvo rengiami, kai buvo keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas.

Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritarė, galėjo būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu. Ginčo žemės sklypo privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, nurodyti minėtoje Teritorijų planavimo įstatymo normoje, statybos techninio projekto rengimo nebuvo keičiami. Vilniaus miesto savivaldybė, netvirtindama naujo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, turėjo teisę žemės sklypo ribose daryti užstatymo zonų pakeitimus, nes žemės sklypo naudojimo būdas, pobūdis, maksimalus leistinas aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas nebuvo keičiami.

Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-02-20 raÅ¡tu buvo leista keisti leidžiamos užstatyti teritorijos ribas, atskirų žemės sklypo zonų parametrų pakeitimas nepažeidė (nevirÅ¡ijo) visam žemės sklypui nustatytų reglamentų. 5.4. Statytojas žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastatė gyvenamosios paskirties pastatÄ â€“ trijų ir daugiau butų (daugiabutį) gyvenamÄ jÄ namÄ , kuris priimtas ginčijamu statybos užbaigimo aktu. Todėl Å¡iuo atveju taikytinas STR 2.02.02:2004 „Gyvenamieji pastatai“, o ne STR „Visuomeninės paskirties statiniai“.

Todėl ieškovo argumentai, kad neišlaikytas STR „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priede įtvirtintas ne mažesnis nei 3,0 metrai norminis atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos šiam ginčui neaktualūs. Remiantis STR „Gyvenamieji pastatai“ (redakcija, galiojusi 2009-06-12 – 2012-10-06) 192.2 papunkčiu, daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai turėjo būti išdėstomi taip, kad:

1) atitiktų pastatų patalpų ir vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimus; netrukdytų natūraliam patalpų apšvietimui;

2) atitiktų natūralaus patalpų apšvietimo reikalavimus. Atitinkamai to paties reglamento 193 punkte buvo numatyta, jog, vadovaujantis trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugos principu, 192.2 papunkčio reikalavimai galiojo kitiems naujai statomiems ir rekonstruojamiems statiniams. Šie reikalavimai buvo laikomi įvykdytais, jeigu atstumas nuo užstojančio statinio buvo:

1) ne mažesnis negu jo aukštis;

2) atstumai galėjo bÅ«ti mažesni, jeigu pro užstoto pastato langus bus garantuojamas ne mažesnis kaip 60? regėjimo kampas horizontalioje plokÅ¡tumoje. STR „Gyvenamieji pastatai“ (redakcija, galiojusi 2009-06-12 – 2012-10-06) 192.1 papunktis, kuris numatė, jog pastatų atstumas iki sklypo ribos turėjo bÅ«ti ne mažesnis kaip 3 m, jeigu pastatai buvo 1–2 aukÅ¡tų. Nagrinėjamu atveju pagal projektÄ Å¾emės sklype, J(duomenys neskelbtini), buvo projektuojamas ir buvo pastatytas daugiaaukÅ¡tis gyvenamasis namas.

Daugiabučio gyvenamojo namo statybos atveju reikalavimas iÅ¡laikyti 3,0 metrų norminį atstumÄ iki žemės sklypo ribos STR „Gyvenamieji pastatai“ 193 punkte buvo įtvirtintas ir įsigaliojo tik nuo 2014-11-18, taigi projekto rengimo ir statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo metu reikalavimas iÅ¡laikyti 3 metrų norminį atstumÄ negaliojo. Todėl negalima reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo, nes projektuotojas ir statytojas negalėjo žinoti bÅ«simų reikalavimų. 5.5.

Ieškovė klaidingai teigia, kad neva atraminė sienutė, kurios matmenys: ilgis – 35,26 m, aukštis – nuo 2,85 m iki 2,95 m, storis – nuo 0,338 iki 0,71 m, yra pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo pastato konstrukcija. Inspekcijos nuomone, savo paskirtimi atraminė sienutė nesusijusi su daugiabučiu gyvenamuoju namu. Aplinkybė, kad atraminė sienutė yra sujungta su daugiabučiu gyvenamuoju namu, dar nereiškia, jog atraminė sienutė turėtų būti laikoma to namo dalimi. Tai, kad atraminė sienutė laikytina savarankišku statiniu, patvirtina ir 2017-07-05 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, iš kurios yra žinoma, jog žemės sklype buvo pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas su dviejų aukštų požemine automobilių stovėjimo aikštele, t.y. buvo įrengtas požeminis užstatymas.

Tačiau pagal Å¡iÄ kadastro duomenų bylÄ atraminė sienutė, kuri, anot ieÅ¡kovo, yra neatsiejama daugiabučio gyvenamojo namo dalis ar konstrukcija, nėra pažymėta kaip Å¡io namo konstrukcija nei rÅ«sio R2 ir R1 planuose, nei pusrÅ«sio plane, nei likusiuose kadastro duomenų byloje esančiuose planuose. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 (toliau – STR „Statinių klasifikavimas“) (redakcija, galiojusi 2017-01-01 – 2018-01-01), 4.5 papunktį atraminė sienelė – inžinerinis statinys, kuriuo sulaikomas už jo esantis gruntas, kad negriÅ«tų ar neÅ¡liaužtų.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2017-11-01 – 2018-04-30) 2 straipsnio 28 dalį ir STR „Statinių klasifikavimas“ nuostatas bei atraminės sienutės matmenis žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastatyta atraminė sienutė buvo (ir Å¡iuo metu yra) priskirtina neypatingųjų statinių kategorijai. Inspekcijos nuomone atraminė sienutė yra savarankiÅ¡kas statinys, kuriam pagal iÅ¡orės matmenis, kaip neypatingajam statiniui, buvo (ir Å¡iuo metu yra) privalomas statybÄ leidžiantis dokumentas.

Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2017-11-01 – 2018-04-30) 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu atraminės sienutės statybai buvo privalomas statybos projektas ir statybÄ leidžiantis dokumentas. Leidimo atraminės sienutės statybai nebuvo, Statybos inspekcija už savavaliÅ¡kÄ statybÄ statytojui surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ir privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Å iuo metu savavaliÅ¡kos statybos padariniai yra paÅ¡alinti. 5.6.

Statytojo žemės sklype pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas ieÅ¡kovei priklausančio administracinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu yra Å¡iaurinėje pusėje (insoliacijos pabloginti negali), taip pat žemės sklypas ieÅ¡kovės žemės sklypo atžvilgiu yra žemiau (apžvelgiamumo, net jei bÅ«tų taikomas toks kriterijus, neįtakoja), o įvažiavimas į daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ yra įrengtas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės (transporto srautų (duomenys neskelbtini) nekeičia), todėl nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovės teisės yra kaip nors pažeidžiamos.

Byloje esanti KultÅ«ros paveldo departamento iÅ¡vada patvirtina, kad nei atsakovės, nei ieÅ¡kovės žemės sklype nėra saugotinų pastatų, todėl ieÅ¡kovės teiginiai, kad neva pažeidžiamas kultÅ«ros paveldo objektas, taip pat yra nepagrįsti. 5.7. NeaiÅ¡ku, ko ieÅ¡kiniu siekia ieÅ¡kovė, t.y. pripažinti (duomenys neskelbtini), vykdytÄ daugiabučio gyvenamojo namo statybÄ savavaliÅ¡ka statyba ar neteisėta. Statybos inspekcijos nuomone nėra pagrindo teigti nei viena, nei kita. Daugiabutis gyvenamasis namas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo statomas turint Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Å is administracinis aktas yra galiojantis, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nėra panaikintas. Statinio užbaigimo procedÅ«ra yra atribota nuo kitų procedÅ«rų statybos procese. Statinio projekto analizė ir tikrinimas turi bÅ«ti atliekami statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo metu, bet ne užbaigimo procedÅ«ros metu. duomenų, jog statinio užbaigimo komisija, spręsdama ginčo objekto pripažinimo tinkamu naudoti klausimÄ , bÅ«tų pažeidusi kokius nors teisės aktų reikalavimus, kurie sudarytų pagrindÄ ginčijamÄ aktÄ pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu ir jį panaikinti, nėra.

Ieškovė nenurodė nei vieno teisės akto, kurį statybos užbaigimo komisija būtų pažeidusi. Jokių teisės aktų pažeidimų dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos Inspekcija nagrinėjamu atveju nėra nustačiusi. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje apibrėžti skundžiamo akto panaikinimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:

1) neteisėtas iš esmės, t y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;

2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas;

3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju pagrindų, kuriems esant, bÅ«tų pagrindas panaikinti ginčijamÄ aktÄ , nėra. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas įpareigoti nugriauti visÄ daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ yra ne tik nepagrįstas, bet ir neproporcingas, nes byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių esant teisės aktų pažeidimams, dėl kurių turėtų bÅ«ti griaunamas visas daugiabutis gyvenamasis namas.

6. Atsakovai J. H., UAB „Vento Nuovo“, V. A., E. J., D. J., I. B., R. B., J. B., K. B., L. Š., A. Š., D. B., R. P. ir K. A., UAB „Vilniaus rentinys“, E. K., D. D.-P., G. P., R. T., E. C., A. C., V. M., R. M., UAB „Iluma“, UAB „BC12“, M. P. K., W. A. K., V. Ū., L. R., J. Č., R. Č., V. K. V. A., E. A., UAB „Švarus kiemas“, I. R., R. J. R., J. M., UAB „Šviesos spektras“, D. Ž., D. Ž., D. S., E. S., M. G., A. G., K. P., E. P., V. L., I. P.-L., R. L., T. L. atsiliepimuose į ieškinį ir/ar tiesiogiai ar per atstovus teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai iÅ¡ esmės palaikė atsakovių UAB „Transmedos projektai“ bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentus. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai atsakovais byloje įtraukė pastate esančių patalpų ir butų savininkus, nes jie nesusiję su statybų procesu ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

7. Atsakovė R. T. papildomai prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį jai ieÅ¡kovo pareikÅ¡tam reikalavimui dėl 2018-03-08 statybos užbaigimo akto panaikinimo; o bylos dalį dėl aplinkybių, susijusių su teritorijos planavimo dokumente numatytais sprendiniais bei statybos leidime numatytais statinio rodiklių pažeidimais, nutraukti, konstatuojant, jog ieÅ¡kovas neturi teisinio pagrindo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (CPK 49 str., 293 str. 1 p. pagrindu). Dėstydama argumentus dėl senaties, R. T. nurodė, kad 2018-03-08 statybos užbaigimo aktas yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas, kuris pagal ABTÄ® 29 str. 1 d. apskųstas gali bÅ«ti per 1 mėnesį. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį atsakovei R. T. pateikė 2018-12-27, t.y. po 9 mėnesių nuo sužinojimo dienos apie sprendimo priėmimÄ .

8. Tretieji asmenys UAB „Planas B“, UAB „Sumanus valdymas“, AB „Mano bankas“ (ankstesnis pavadinimas kredito unija „Mano unija“), Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , AB „Swedbank“, Luminor Bank AS, UAB „Pro-Hausas“ prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tretieji asmenys taip pat iÅ¡ esmės palaikė UAB „Transmedos projektai“ bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Aplinkos ministerijos nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentus.

Hipotekos kreditoriai papildomai aiÅ¡kino, kad teismui patenkinus reikalavimus bÅ«tų sunaikinti hipotekos objektai ir taip pažeisto sÄ Å¾iningų hipotekos kreditorių teisės. Tretieji asmenys AAS BTA „Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS BTA „Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, AB „Lietuvos draudimas“ taip pat su ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė savo draudėjų iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos prašė ieÅ¡kovo reikalavimus nagrinėti, atsižvelgiant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Aplinkos ministerijos iÅ¡dėstytus argumentus.

9. Trečiojo asmens UAB „Planas B“ (projektuotojo) atstovas projekto vadovas A. U. teismo posėdžio metu aiÅ¡kino: 9.1. Projektui buvo organizuotas architektų sÄ jungos konkursas, laimėjo R. P., kuris buvo projekto dalies vadovas, pastatas projektuotas taip, kad atitiktų ne tik kliento, bet ir vietos poreikius, užstatymas suprojektuotas mažesnis nei buvo leista, suplanuotas skveras. 9.2. A. U. nurodė, kad jis pats asmeniÅ¡kai padarė detaliojo plano užstatymo zonų tinklelio pakeitimus, projektavimo laikotarpiu tokia korekcija nebuvo numatyta, ji, kaip ir Å¡iuo atveju, bÅ«davo daroma projektavimo metu ir derinama kartu su projektu.

Tik 2014-2015 metais atsirado užstatymo tinklelio, nekeičiant detalaus plano koregavimo procedÅ«ra. Jei bÅ«tų statoma pagal detaliajame plane numatytas zonas be tinklelio korekcijų, 10 aukÅ¡tų pastatas bÅ«tų kitoje vietoje ir dar labiau užstotų vaizdÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės pastato. Ir tai nebÅ«tų joks pažeidimas. 9.3. Pastato aukščio skirtumas tarp leidimo ir kadastrinės bylos duomenų yra per 20 cm. Toks skirtumas yra neesminis, jis galimas net ir dėl matavimo prietaisų. IeÅ¡kovė pastato aukÅ¡tį skaičiuoja sudėdama skirtingų aukÅ¡tų aukščius.

Tačiau matuojant aukÅ¡tį nusistatoma projektinė faktinė altitudė viename taÅ¡ke, tuomet iki parapeto aukÅ¡tis matuojamas perimetru keliuose taÅ¡kuose ir iÅ¡vedamas vidurkis. Å iuo atveju pastatas yra ant Å¡laito, nors iÅ¡ skvero pusės vizualiai atrodo, kad jis Å¡eÅ¡ių aukÅ¡tų, iÅ¡ rytinės pusės yra jau tik keturi aukÅ¡tai, nuo ieÅ¡kovės sklypo – 5 aukÅ¡tai. Absoliutinė pastato altitudė nėra didesnė nei leistina detaliuoju planu. 9.4. Techninio projekto korektÅ«ra (A laida) daryta statytojui pageidaujant iÅ¡skirti viso objekto statybÄ Ä¯ du etapus, pastačius daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , parduoti bÅ«dus, tuomet toliau vykdyti administracinio pastato statybÄ .

Pastatas pastatytas lygiai toks, koks buvo suprojektuotas. 9.5. 2009 metais buvo gautas leidimas statybai, naujo leidimo, faktiÅ¡kai statybÄ pradėjus 2015 metais, nereikėjo. Tačiau 2009 metais nebuvo reikalavimo atskirai iÅ¡imti leidimÄ inžineriniams tinklams, kas buvo padaryta 20015 metais, o taip pat atraminei sienai ir tvorai. Atraminei sienai leidimas gautas jau po to, kai iÅ¡raÅ¡ytas privalomasis nurodymas. 9.10. Pastatas baigiasi ties iÅ¡orine siurblinės ir gaisrinės patalpos siena, Å¡ios patalpos yra požeminėje pastato dalyje, nuo jų iki ieÅ¡kovės žemės sklypo yra daugiau kaip vienas metras, todėl ieÅ¡kovės sutikimas nebuvo reikalingas.

Rytinio sklypo savininko sutikimas buvo gautas, nes ten požeminė dalis pastatyta sulig riba. Ieškovės minimi statybos techninių reglamentų reikalavimai taikomi tik antžeminei pastato daliai.

10. Visiems proceso dalyviams apie teismo posėdžius pranešta tinkamai, tiems, kuriems procesinių dokumentų įteikti kitais būdais nepavyko, taip pat ir visiems papildomai, pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Daliai proceso dalyvių į teismo posėdžius neatvykus, nenustačius procesinių kliūčių, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d., 247 str. 1 d.). Ieškinys atmestinas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai 11. Ieškovei priklauso žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), dalis ir jame esantis administracinis pastatas (el.b.l. 11-14, t.

I). Atsakovė UAB „Transmedos projektai“ yra žemės sklypo, kuriame pastatatytas daugiabutis gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)) valdytojas ir Å¡io pastato statytojas (el.b.l. 31-35, t. I). Ä® bylÄ atsakovais taip pat patraukti butų ir kitų patalpų ginčo pastate savininkai, įsigiję juos iÅ¡ statytojo su juo sudarytomis pirkimo-pardavimo sutartimis (el.b.l. 3-180, t. VIII). 12. 2007-01-24 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1488 (el.b.l. 73-74, t. I) buvo patvirtintas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas (el.b.l. 73-74, 85, t.

I). 2008-02-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius raÅ¡te „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių užstatymo teritorijų ribų pakeitimo“ nurodyta, jog neprieÅ¡taraujama, kad rengiant statybos techninį projektÄ bÅ«tų pakeistos leidžiamos užstatyti teritorijos ribos (nekeičiant nurodyto užstatymo tankumo ir intensyvumo), nustatytos detaliuoju planu. Pažymėta, kad projekte turi bÅ«ti iÅ¡laikyti detaliuoju planu nustatyti privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimai (sklypo naudojimo bÅ«das bei pobÅ«dis, leistinas pastatų aukÅ¡tis, užstatymo tankis ir intensyvumas) bei normatyvais reglamentuojamas atstumas iki sklypo ribos (STR 2.02.01:2004 X skirsnis ir STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.1 p.).

Taip pat pažymėta, kad atstumas iki sklypo ribos gali bÅ«ti mažesnis negu nurodyta statybos techniniuose reglamentuose, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raÅ¡tu (el.b.l. 25, t. I). 13.1. 2009-08-28 UAB „SPKT“ atliko projekto ekspertizę (el.b.l. 19-21, t. II). Statytojas į bylÄ pateikė ir statinio projekto ekspertizę atlikusios UAB „SPKT“ 2018-09-28 raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad administracinio pastato ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekte, parengtame 2009 metais ir 2015 metais parengtoje projekto laidoje esanti atraminė siena ir mÅ«rinė tvora nėra suprojektuoto gyvenamojo namo dalis.

Atraminė siena ir mÅ«rinė tvora nebuvo įtrauktos į leidimÄ statybai, nes pateikto leidimo iÅ¡davimo metu 2009 m. spalio mėn. atskiri projekto statiniai nebuvo minimi leidime statybai. Reikalavimas sužymėti leidime statybai statinius ir inžinerinius tinklus, suprojektuotus vienu projektu, kaip atskirus objektus, atsirado 2015 m. pabaigoje. Atraminė siena ir tvora buvo pažymėtos sklypo plane ir fasaduose bei pjÅ«viuose, tačiau neįvardintos 2015 m. projekto TP laidoje A ir 2009 m. leidime statybai kaip atskirti objektai (el.b.l. 24, t.

VII). 13.2. 2009 m. rugsėjo 23-24 d. Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinės statybų komisijos protokolu pritarė parengtam statinio projektui (el.b.l. 78-80, t. XXII). 13.3. 2009-10-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracija iÅ¡davė statytojui UAB „Transmeda“ statybos leidimÄ Nr. NS/1018/09-0985, kuriuo leido žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statyti administracinį pastatÄ ir daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ pagal UAB „Planas B“ 2009 metais parengtÄ statinio projektÄ â€žAdministracinis pastatas (8.2), daugiabutis gyvenamas namas (7.3) (duomenys neskelbtini), senamiesčio apsaugos zona 3A, ypatingas statinys/ nauja statyba“ Nr. 2008.01-AS-TP.

Leidime nurodyti statinio techniniai rodikliai, tame tarpe: aukÅ¡tų skaičius (neskaičiuojant pusrÅ«sio, mansardos) – 6-10; po žeme – 3, statinio aukÅ¡tis – 34,15; 18,20 m (el.b.l. 80-81, t. I). Leidimas buvo koreguotas du kartus 2015-10-07: pasikeitus statytojui, t.y. iÅ¡duotas naujam statytojui UAB „Transmedos projektai“ (el.b.l. 75-76, t. I); tÄ pačiÄ dienÄ atsakovei buvo iÅ¡duota statybÄ leidžiančio dokumento versija Nr. 2, kuria statybÄ leidžiantis dokumentas buvo papildytas, įraÅ¡ant, kad statytojui žemės sklype taip pat leidžiama statyti ir inžinerinius tinklus (el.b.l. 77-78, t.

I). 2009-10-19 leidime iÅ¡dėstyti statinio techniniai rodikliai keisti nebuvo. 13.4. Ä® bylÄ pateiktas techninis projektas (0 laida), parengtas 2008-2009 metais (el.b.l. 3-297, t. VI). Ä® bylÄ pateikta ir 2015 metais parengta techninio projekto A laida (el.b.l. 3-278, t. III). Joje fiksuoti abiejų laidų bendrieji statinio rodikliai (el.b.l. 9-11, t. III). 14. 2016-12-01 ir 2017-04-26 pažymomis Statybos inspekcija fiksavo statinio statybÄ be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (el.b.l. 22-23, t. II). 15.1. 2017-08-24 Statybos patikrinimo nagrinėjant skundÄ akte (el.b.l. 40-51, t.

IV), konstatuota, kad laikini gruntiniai inkarai, kurie tikrinimo metu nupjauti, palikti gretimuose sklypuose neturint savininkų sutikimo. 15.2. 2017-08-24 statytojui buvo suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas, kuriuo konstatuota, kad 2017-08-23 atlikus statybų patikrinimÄ , nustatyta, kad įrengiant pastato požeminės dalies atramines sienas buvo naudojami laikini inkarai, kurie patenka į gretimus sklypus, jų savininkų sutikimų tikrinimo metu nepateikta, nurodyta paÅ¡alinti nustatytus pažeidimus (el.b.l. 24-25, t. II). 15.3. 2017-09-13 raÅ¡tu atsakydama į 2017-08-18 ieÅ¡kovės paklausimÄ , Statybos inspekcija nurodė, kad gavus 2017-07-02 anoniminį praneÅ¡imÄ apie galimai įrengtus už Å¡io ginčo sklypo ribos inkarus, atliko patikrinimÄ ir nustatė, kad inkarų iÅ¡dėstymas atitinka techninio projekto sprendinius, statybos darbų žurnale atlikti įraÅ¡ai apie inkarų nupjovimÄ .

Statytojui suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas inkarus iÅ¡ kaimyninių sklypų paÅ¡alinti (el.b.l. 29, t. I). 15.4. 2017-08-29 statytojas kreipėsi į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu iÅ¡duoti sutikimÄ dėl laikinų inkarų palikimo jos žemės sklype (el.b.l. 21, t. I). Toks sutikimas gautas iÅ¡ ieÅ¡kovės nebuvo, kiti aplinkinių sklypų valdytojai sutikimus palikti atjungtus nuo atsakovės statyto pastato gruntinius inkarus jų žemėje davė (el.b.l. 31-42, t. II, el.b.l. 75, t. IV). 15.5. 2018-02-19 statytojas kreipėsi dėl termino įvykdyti 2017-08-24 privalomÄ jį nurodymÄ pratęsimo (el.b.l. 71-72, t.

IV). 2018-03-02 Statybos inspekcijos sprendimu praÅ¡ymas patenkintas, terminas pratęstas iki 2018-05-24 (el.b.l. 73, t. IV). 15.6. Ä® bylÄ pateiktas statytojo užsakymu antstolio V. Milevičiaus 2018-02-26 parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad betoninėje atraminėje sienoje yra demontuoti statybiniai inkarai, kurie sudėti prie betoninės sienos, sienoje yra 12 skylių (el.b.l. 74-76, t. XXII). 15.7. IeÅ¡kovė pateikė 2018-09-10 antstolio D.Kisieliaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kuriame nurodyta, jog 2018-09-05, iÅ¡kasus 3 m gylio duobę ieÅ¡kovės sklype, joje matyti laikinasis inkaras, kurį buvo bandoma iÅ¡traukti, tačiau nepavyko (el.b.l. 14-18, t.VII). 16.1. 2017-08-24 ieÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentÄ raÅ¡tu „Dėl statybų (duomenys neskelbtini)“, nurodydama, kad statytojas nesilaikė minimalaus atstumo iki jos sklypo ribos, negavęs tam ieÅ¡kovės sutikimo, kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d.

įsakymu Nr. D1-91 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, priede Nr. 3 (Žin., 2004, Nr. 54-1851) numatyta, jog „Statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai. Teigė, kad nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos bei kiti reikalavimai: visuomeninės paskirties statinių iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m.

AukÅ¡tesniems visuomeninės paskirties statiniams Å¡is atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingÄ aukÅ¡tį turinčios visuomeninės paskirties statinio dalies. Å is atstumas gali bÅ«ti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raÅ¡tu (el.b.l.27-28, t. I). 16.2. Atsakydama į šį raÅ¡tÄ 2017-09-22 Statybos inspekcija ieÅ¡kovei nurodė, kad 2017-08-24 buvo patikrinti statybos darbai, vykdomi (duomenys neskelbtini), priminė, kad apie fiksuotus pažeidimus ieÅ¡kovė informuota 2017-09-13 raÅ¡tu.

RaÅ¡tu ieÅ¡kovei paaiÅ¡kinta, kad 2009-10-19 iÅ¡duotas statybos leidimas leido statyti sklype vienÄ administracinės ir vienÄ gyvenamosios paskirties pastatÄ , Å¡iuo metu statytojas vykdo I etapo, gyvenamojo namo statybÄ . RaÅ¡te pažymėta, kad leidimas iÅ¡duotas pagal suderintÄ projektÄ , kuris atitinka sklypui parengtam detaliajam planui, statytojui 2017-06-05 iÅ¡duota pažyma apie statybÄ be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. StatybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta.

Atraminės sienutės konstrukcijų įrengimas gretimame sklype nenustatytas (el.b.l. 95-96, t. II). 16.3. 2017-09-29 raÅ¡tu „Dėl inspekcijos padalinių veiksmų“ ieÅ¡kovė kreipėsi į Statybos inspekcijos vadovę, nurodydama, kad ginčo statybos užbaigimo procedÅ«ros atliekamos statytojui neįvykdžius privalomojo nurodymo, pažyma apie statinio statybÄ be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių iÅ¡duota nepagrįstai, nes atstumas nuo pirmo aukÅ¡to iki ieÅ¡kovės sklypo yra 1,6 m, o atraminė sienutė patenka į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , nors tokiems veiksmams ieÅ¡kovė sutikimo nėra davusi, be to, ieÅ¡kovė nebuvo informuota apie patikrinimo dėl atstumo nesilaikymo nuo gretimo sklypo ribos ir statinio dalies patekimo į gretimÄ Å¾emės sklypÄ rezultatus (el.b.l. 22-24, t.

I). 16.4. 2017-09-29 raÅ¡tu ieÅ¡kovė kreipėsi į Statybos inspekcijÄ ir statytojÄ , kviesdama 2017-10-04 dalyvauti žemės sklypo ribos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) fiksavime (el.b.l. 30, t. I). 16.5. IeÅ¡kovės praÅ¡ymu 2017-10-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais antstolis D.Kisielius fiksavo, kaip UAB „NTVALDA“ direktorius 2017-10-04 atlieka matavimus (el.b.l. 36-71). Ä® bylÄ pateiktas pastarojo parengtas planas, kuriame užfiksuota ginčo sklypų riba bei joje esantys objektai (el.b.l. 71, t.

I.). 16.6. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė UAB „Insignis“ 2017-09-14 padarytÄ ginčo pastato kontrolinę geodezinę nuotraukÄ , kurioje nurodyti atskirų pastato dalių atstumai nuo ieÅ¡kovės sklypo ribos (el.b.l. 78, t. V). 16.7. 2017-10-06 raÅ¡tu Statybos inspekcijai ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad nustatyta, jog atraminė sienutė patenka į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , jos virÅ¡utinė dalis susiaurinta, nupjaunant iki 50 cm gylio jos dalį ir likusiÄ konstrukcijÄ užberiant žemėmis, dalis statinio pastatyta nesilaikant minimalaus atstumo iki ieÅ¡kovės sklypo ribos, o taip pat ir gretimo sklypo, kuris priklauso valstybei, ribos (el.b.l. 88-89, t.

I). Tos pačios dienos kitu raÅ¡tu ieÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentÄ bei Specialiųjų tyrimų tarnybÄ , praÅ¡ydama sudaryti galimybę susipažinti su statytojo pateiktais dokumentais, kuriuose, akivaizdu, užfiksuotos tikrovės neatitinkančios aplinkybės; įvertinti statybos užbaigimo procedÅ«ras, kurios vykdomos remiantis melagingais dokumentais; organizuoti papildomÄ apžiÅ«rÄ ir imtis priemonių proceso skaidrumui užtikrinti (el.b.l. 90-91, t.

I). 16.8. 2017-10-13 statytojo užsakymu antstolis G. Badikonis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad 2017-10-09 UAB „Geoforta“ geodezininkas matininkas M. P. atliko atraminių sienų esančių ant statytojo ir ieškovės sklypų ribos, matavimus, 2017-10-13 antstoliu pateiktas jo parengtas brėžinys (el.b.l. 85-90, t. II). Analogiški matavimai atlikti ir 2018-03-29, matavimus atliko UAB „Geoforta“ geodezininkai inžinieriai M. P. ir A. J., tai konstatavo antstolis V. Milevičius, 2018-03-30 parengtas atraminių sienų matavimų aktas (el.b.l. 91-94, t.

II). 16.9. 2017-10-27 raÅ¡tu ieÅ¡kovė kreipėsi į Statybos inspekcijÄ , nurodydama įžvelgianti nusikalstamos veikos požymių iÅ¡duodant 2017-10-11 statybos užbaigimo aktÄ (el.b.l. 83, t. I). 16.10. 2017-10-30 raÅ¡tu statytojas kreipėsi į Statybos inspekcijÄ , be kita ko nurodydamas, kad ieÅ¡kovė nedavė sutikimo palikti po atjungimo jos žemėje likusias laikinųjų inkarų dalis, o taip pat nedavė sutikimo jas paÅ¡alinti, nors ieÅ¡kovei buvo pateikti trys galimi inkarų Å¡alinimo variantai, nurodė, kad ieÅ¡kovė teikdama skundus įvairioms institucijoms vilkina pastato statybos užbaigimo procedÅ«rÄ bei jo 100 proc. baigtumo įregistravimÄ , tuo tarpu tai yra bÅ«tina, kadangi daugiabutyje jau įsikÅ«rė butus įsigiję pirkėjai (el.b.l. 27-30, t.

II). 17.1. 2017-10-11 suraÅ¡ytas ginčo statybos užbaigimo aktas (el.b.l. 43-55, t. II). 2017-10-30 tarnybiniu praneÅ¡imu Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos departamento direktorė pateikė siÅ«lymÄ Å¡Ä¯ aktÄ panaikinti, argumentuodama tuo, kad praÅ¡yme nurodyta daugiau statinių, kuriems privalomas statybÄ leidžiantis dokumentas, negu nurodyta leidime, be to, neįvykdytas 2017-08-24 privalomasis nurodymas (el.b.l. 52-53, t. IV). 2017-10-31 Statybos inspekcijos potvarkiu 2017-10-11 statybos užbaigimo akto galiojimas panaikintas (el.b.l. 57, t.

II). 17.2. 2017-11-02 raÅ¡tu apie tai informuotas statytojas ir VÄ® Registrų centras (el.b.l. 56, t. II). 2017-11-03 raÅ¡tu Statybos inspekcija apie tai informavo ieÅ¡kovę (el.b.l. 84, t. I), be to tuo pačiu raÅ¡tu nurodė, kad inspekcija kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydama įvertinti jos pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ , taip pat informavo, kad ginčo objekte inspekcija atliks papildomus patikrinimus, apie jų rezultatus ir priimtus sprendimus informuos ieÅ¡kovę. 17.3. 2017-10-31 Statybos inspekcijos potvarkį statytojas apskundė administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-1061-764/2018 statytojas ir Statybų inspekcija sudarė taikos sutartį (el.b.l. 59-62, t. II). 2018-05-22 nutartimi (el.b.l. 60-62, t. V) teismas atsisakė Å¡iÄ taikos sutartį patvirtinti, motyvuodamas tuo, kad jos dalykas nėra to paties pobÅ«džio, kaip skunde nurodyti reikalavimai, jos sÄ lygos iÅ¡eina už nagrinėjamo ginčo ribų. 2018-05-29 nutartimi (el.b.l. 58-59, t. V) administracinė byla nutraukta statytojui atsisakius skundo, motyvuojant tuo, kad iÅ¡duotas kitas statybos užbaigimo aktas. 18. 2017-11-14 statytojui suraÅ¡yti savavaliÅ¡kos statybos aktai, kuriais konstatuota, kad neturint statybÄ leidžiančių dokumentų – leidimų statyti neypatingus statinius, 2015 m. gruodžio mėn. pastatyta gelžbetoninė atraminė sienutė, kurios ilgis – 35,26 m, aukÅ¡tis – nuo 2,85 m iki 2,95 m, storis – nuo 0,338 iki 0,71 m, 2016 m. kovo mėn. – plytų mÅ«ro tvora su pamatu, kurios ilgis – 5,95 m, aukÅ¡tis – 2,85-3,28 m, storis – 0,27 m (el.b.l. 63-65, t.

II). Privalomaisiais nurodymais statytojas įpareigotas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius iki 2018-05-20 (el.b.l. 67-70, t. II). 2018-05-14 statytojas kreipėsi su praÅ¡ymu pratęsti šį terminÄ (el.b.l. 74, t. IV). 2018-09-19 atlikta atraminės sienutės ir tvoros projekto ekspertizė (el.b.l. 47-48, t. VII). 2018-10-16 iÅ¡duotas leidimas atraminės sienutės ir tvoros statybai (el.b.l. 76-78, t. VII). 19. 2018-01-16 statytojas vėl kreipėsi su praÅ¡ymu iÅ¡duoti statybos užbaigimo aktÄ (el.b.l. 54-70, t.

IV). 2018 m. kovo 8 d. Vilniaus teritorijų planavimo ir valstybinės priežiÅ«ros departamento sudaryta komisija surašė Å¡ioje byloje ginčijamÄ statybos užbaigimo aktÄ (el.b.l. 71-84, t. II), kuriuo konstatavo statybos projekto (parengimo metai 2009, numeris 2008.01-AS-TP) Administracinis pastatas (8.2) Daugiabutis gyvenamasis pastatas (7.3) (duomenys neskelbtini), dalies statybos pabaigÄ . Jame pateikti duomenys apie rodiklius pagal statinio projektÄ ir pagal kadastro bylÄ (faktiniai) (el.b.l. 81-82, t. II).

20. Ä® bylÄ pateikta pabaigto statyti ginčo objekto kadastrinių duomenų byla (el.b.l. 76-129, t. IV).

21. IeÅ¡kovė savo teiginiams pagrįsti į bylÄ pateikė jos užsakymu 2018-07-30 G. T. atliktÄ ekspertinį nagrinėjimÄ su atsakymais į ieÅ¡kovo pateiktus klausimus (el.b.l. 3-30, t. V). Joje nurodyta, kad 2008 m. vasario mėn. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos detaliųjų planų koregavimo galimybės nenumatė. Keičiant 2007 m. sausio 24 d. patvirtintame teritorijos detaliajame plane nustatytus privalomus teritorijos tvarkymo ir naudojimo reikalavimus (reglamentus), t.y. žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ , pobÅ«dį, maksimalų leistinÄ aukÅ¡tį, užstatymo tankumÄ ir intensyvumÄ 2008 m. vasario mėn. taip pat ir 2015-2018 m., buvo galima ir galima tik keičiant detaliojo plano sprendinius, Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Keičiant skirtingų reglamentų galiojimo ribose Ä®statymo 18 str. 1 dalies 1) – 4) punktuose iÅ¡vardintus reglamentus (esmę keičiantys sprendiniai) bÅ«tinas detaliojo plano keitimas. Koreguojant esmę nekeičiančius detaliojo plano sprendinius, bÅ«tina koreguoti detaliojo plano brėžinius ir aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , ir tik Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka patvirtinus detaliojo plano korektÅ«rÄ , galima Statybos įstatymo nustatyta tvarka keisti statinio projekto sprendinius. Pastato aukščio pakeitimas, pastačius aukÅ¡tesnį 2,0 m negu nurodytÄ statybÄ leidžiančiame dokumente yra esminis pakeitimas.

Papildomo aukÅ¡to statyba turi bÅ«ti vertinama, kaip esminis statinio projekto sprendinys (17-21, t. V). Taip pat ieÅ¡kovė pateikė jos užsakymu iÅ¡dėstytÄ L.Ustinovičiaus nuomonę dėl to, kad atraminė siena yra ginčo pastato konstrukcijų dalis (el.b.l. 63-67, t. V).

22. Ä® bylÄ pateikta iÅ¡vadÄ teikiančio institucijos – KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose nėra kultÅ«ros paveldo objektų (el.b.l. 153-163, t. XXI). Dėl atsakovų tinkamumo 23. Byloje ieÅ¡kovė reikalavimus, susijusius su galimai neteisėtos ar/ir savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimu reiÅ¡kia visiems ginčo pastato patalpų savininkams, motyvuodama tuo, kad butų savininkai kartu yra daugiabučio namo konstrukcijų bendrasavininkiai, nepriklausomai nuo to, kokios sÄ lygos bÅ«tų jų su UAB „Transmedos projektai“ sudarytoje butų pirkimo-pardavimo sutartyse. Ginčo objektas visiems atsakovams priklauso nuosavybės teise, todėl reiÅ¡kiant reikalavimus dėl jų nuosavybės pertvarkymo ar nugriovimo, savininkai turi bÅ«ti atsakovais byloje.

24. Teismas įvertinęs ieškovo byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, sprendžia, kad a priori teigti, jog savininkai yra netinkami atsakovai byloje dėl neteisėtos ar/ir savavališkos statybos padarinių šalinimu, pagrindo nėra.

25. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybÄ leidžiančio dokumento galiojimÄ , jis savo sprendimu įpareigoja statytojÄ (užsakovÄ ), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkÄ , valdytojÄ , naudotojÄ , žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkÄ , valdytojÄ ar naudotojÄ per nustatytÄ terminÄ teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti subjektai, kuriems gali būti surašomas savavališkos statybos aktas. Šie subjektai yra – statinio statytojas, o jeigu jo nėra – statinio, žemės sklypo ar jų dalių savininkas, valdytojas ar naudotojas. Atsakovų teigimu tai reiškia, kad reikalavimai perstatyti ar nugriauti statinį savininkams gali būti reiškimai tik tuo atveju, jei nėra statytojo. Šiuo atveju statytojas yra atsakovas UAB „Transmedos projektai“, todėl tik jam ir turi būti reiškiami ieškiniu suformuluoti reikalavimai.

Teismas pažymi, kad nurodytos normos iÅ¡ principo įtvirtina subsidiariÄ savininko, valdytojo ar naudotojo atsakomybę su statytoju. Taigi, aplinkybė, kad ginčo pastato statytojas yra žinomas, savaime negali eliminuoti galimybės reikÅ¡ti reikalavimus savininkams, nors ieÅ¡kovas formuluodamas reikalavimus ir nenurodo atsakovų bendrosios prievolės pobÅ«džio. Atsakovų kaip savininkų atsakomybės dėl jų nuosavybės teise valdomo statinio daromos žalos jiems gali bÅ«ti keliamas ir CK 6.266 straipsnio pagrindu.

26. Be to, SavavaliÅ¡kos statybos ar statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo priemonių taikymas laikytinas nuosavybės teisės ribojimu. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė gali bÅ«ti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Taigi, UAB „Transmedos projektai“, nebÅ«damas viso statinio (kurį praÅ¡oma nugriauti) savininku, neturėtų teisinio pagrindo atlikti neteisėtos statybos (jei tokia bÅ«tų nustatyta) padarinių paÅ¡alinimo darbų, savarankiÅ¡kai disponuodamas kitiems atsakovams priklausančia nuosavybe.

Dėl senaties 27. Kaip teisingai pažymėjo pati ieÅ¡kinio senatį taikyti praÅ¡iusi atsakovės R. T. atstovė, ieÅ¡kiniu ginčijamas 2018-03-08 statybos užbaigimo aktas yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas, kuris pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį apskųstas gali bÅ«ti per 1 mėnesį. IeÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi įstatymo nustatytu terminu, t.y. ieÅ¡kinys, nagrinėjamas Å¡ioje byloje teismui pateiktas per Elektroninių paslaugų portalÄ 2018-04-06 17.37 val.

IeÅ¡kinyje atsakovu iÅ¡ karto nurodytas ginčijamÄ aktÄ priėmęs subjektas. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kinys tikslintas į procesÄ Ä¯traukiant papildomus proceso dalyvius, nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė praleido terminÄ kreiptis į teismÄ . Be to, ieÅ¡kovė nurodo, kad pastato butų savininkų, tame tarpe ir R. T. atžvilgiu reiÅ¡kiami reikalavimai, susiję su neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimu, o jiems sutrumpintas 1 mėnesio senaties terminas nėra nustatytas.

Dėl inkarų ir atraminės sienutės 28. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų reikalavimais, kiekviename ieÅ¡kinyje nurodomos Å¡iose normose įtvirtintos ieÅ¡kinio turinio dalys – pagrindiniai ieÅ¡kinio elementai. Ä®statymas reikalauja Å¡iuos elementus suformuluoti aiÅ¡kiai, tiksliai ir konkrečiai, ieÅ¡kinio dalykas turi atitikti ieÅ¡kinyje nurodytas ginčo aplinkybes – faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ . BÅ«tent ieÅ¡kovo suformuluotas ieÅ¡kinys apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas.

Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, susijusios su laikinaisiais gruntiniais inkarais, įleistais į jo žemės sklypÄ , taip pat su atramine sienute, esančia ant Å¡alių sklypų ribos, nėra susijusios su byloje pareikÅ¡tu pagrindiniu reikalavimu, kuriuo ginčijamas 2018-03-08 statybos užbaigimo aktas, kaip ir su ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais iÅ¡vestiniais reikalavimais, kurių galimas tenkinimas iÅ¡imtinai susijęs su ginčo dėl pagrindinio reikalavimo baigtimi.

29. Byloje nustatyta (sprendimo 15.1 punktas, Å¡alių paaiÅ¡kinimai), kad laikinieji gruntiniai inkarai, kurie buvo įleisti į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , buvo atjungti (nupjauti) nuo ginčo statinio konstrukcijų ir jokios funkcinės paskirties nebeatlieka. Statytojas privalomuoju nurodymu įpareigotas juos paÅ¡alinti. Tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl to, ar statytojas nurodymÄ Ä¯vykdė, tačiau teismas Å¡iuo klausimu nepasisako, nes tokio ginčo sprendimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi reikalavimų dėl laikinųjų inkarų paÅ¡alinimo iÅ¡ jos sklypo ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje nėra pareiÅ¡kusi.

30. Teismas nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiu, kad atraminė sienutė yra ginčo pastato dalis. 30.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1 -713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.5 p. atraminė sienelė - inžinerinis statinys, kuriuo sulaikomas už jo esantis gruntas, kad negriÅ«tų ar neÅ¡liaužtų. Taigi, atraminės sienutės paskirtis – laikyti gruntÄ . IÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad atraminė sienutė pastatyta ne tik ant ieÅ¡kovės sklypo ribos, atraminė sienutė skiria ir ginčo sklypo nuo kaimyninio – rytinėje pusėje esančio žemės sklypo.

BÅ«tent rytinėje sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje atraminė sienutė yra prisiÅ¡liejusi prie ginčo pastato. Kartu pažymėtina, kad aplinkybė, jog atraminė sienutė yra prisiÅ¡liejusi prie pastato, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ji yra pastato konstruktyvo dalis. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalį laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumÄ ir pastovumÄ .

Jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės teiginius, kad atraminė sienutė yra pastato konstrukcinis elementas, be pačios ieÅ¡kovės užsakymu pateiktos L.Ustinovičiaus iÅ¡vados, byloje nėra. 30.2. OficialÅ«s raÅ¡ytiniai į bylÄ pateikti įrodymai leidžia daryti prieÅ¡ingÄ ieÅ¡kovei iÅ¡vadÄ - ginčo pastato kadastrinių matavimų byloje atraminė sienutė nėra nurodyta, ginčijamu aktu jos statyba nepriimta. 30.3. Atraminė sienutė, kurios matmenys: ilgis – 35,26 m, aukÅ¡tis – nuo 2,85 m iki 2,95 m, storis – nuo 0,338 iki 0,71 m, laikytina neypatinguoju statiniu (Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalis, reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“).

Kaip teisingai pažymėjo Statybos inspekcijos atstovė, vadovaujantis Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2017-11-01 – 2018-04-30) 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naujo neypatingojo statinio statybai buvo privalomi statybos projektas bei statybÄ leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naujÄ statinį. Byloje nėra ginčo, kad statytojas tokio leidimo neturėjo. Statybos inspekcija yra konstatavusi (sprendimo 18 p.) atraminės sienutės savavaliÅ¡kÄ statybÄ , įpareigojusi statytojÄ paÅ¡alinti jos padarinius.

Atraminės sienutės statybai 2018-10-16 yra išduotas leidimas, jis gali būti ieškovės ginčijamas.

31. Nagrinėjamu atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , kad aplinkybės, ar laikinieji gruntiniai inkarai iÅ¡ ieÅ¡kovės sklypo yra paÅ¡alinti, ar atraminė sienutė yra pastatyta teisėtai, ar jÄ statant nepažeista ieÅ¡kovės sklypo riba, nėra susijusios su ginčo dalyku, dėl Å¡ių aplinkybių reikalavimų byloje nėra pareikÅ¡ta, taigi jos, net ir pasitvirtinus ieÅ¡kovės teiginiams, negalėtų bÅ«ti pagrindu panaikinti 2018-03-08 statybos užbaigimo aktÄ ir taikyti su tuo susijusius padarinius. Dėl nukrypimo nuo statybÄ leidžiančių dokumentų 32. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė teiginių, jog ginčo statyba neatitinka statybÄ leidžiančių dokumentų ir detaliojo plano sprendinių, neįrodė.

33. Ieškovas teigia, kad faktiškai vykdant statybas yra nukrypta nuo 2007 m. sausio 24 d. detaliuoju planu patvirtintų sprendinių, nes pakeistos reglamentų galiojimo ribos, pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimai. Teismas su tokiu teiginiu nesutinka. 33.1. 2007 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1488 Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano tvirtinimo (sprendimo 12 p.), ginčo sklypui patvirtinti šie duomenys:

1) plotas - 10 035 kv.m;

2) naudojimo būdas - komercinės ir daugiaaukštės gyvenamosios paskirties teritorijos;

3) užstatymo intensyvumas - iki 2,5;

4) užstatymo tankis - iki 60 proc. 2008-02-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius raÅ¡te „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių užstatymo teritorijų ribų pakeitimo“ nurodyta, jog neprieÅ¡taraujama, kad rengiant statybos techninį projektÄ bÅ«tų pakeistos leidžiamos užstatyti teritorijos ribos (nekeičiant nurodyto užstatymo tankumo ir intensyvumo), nustatytos detaliuoju planu. Techninis projektas (sprendimo 13.4 p.) rengtas administracinio pastato ir daugiabučio gyvenamojo pastato statybai.

Techninio projekto rodikliai (vienodi tiek 0, tiek A laidose) atitinka detaliojo plano privalomuosius teritorijos tvarkymo ir naudojimo reikalavimus ir net yra mažesni nei buvo leista: sklypo plotas - 1,0035 ha; užstatymo plotas – 5043,62 kv.m; užstatymo intensyvumas – 1,87, užstatymo tankumas – 50,26 proc. Kad užbaigus pirmojo etapo statybos darbus Å¡ie rodikliai nevirÅ¡yti, patvirtina ir VÄ® Registrų centras duomenys (el.b.l. 72-79, t. XV, 76-129, t. IV). 33.2. Aplinkybė, kad projektuojant pastatÄ buvo pakeistas statinių iÅ¡dėstymas sklype, nesudaro pagrindo teigti, kad statytojas ar projektuotojas savavaliÅ¡kai pakeitė detaliojo plano sprendinius.

Projekto rengimo, derinimo ir leidimo statybai iÅ¡davimo metu (2009 metais) nebuvo nustatytos specialios statinių iÅ¡dėstymo sklypo ribose, numatyto detaliajame plane, keitimo procedÅ«ros (plano tinklelio korekcijos). Tai patvirtino ir ieÅ¡kovės samdytas specialistas G. T.. Tačiau nesutiktina, kad kokie nors tuo metu galioję teisės aktai numatė prievolę iÅ¡ naujo vykdyti detaliojo plano tvirtinimo procedÅ«rÄ , nekeičiant esminių patvirtinto detaliojo plano sprendinių, pagrindinių rodiklių, t.y. tik atliekant tinklelio korekcijÄ .

UAB „Planas B“ atstovas A. U. paaiškino, kad projektavimo metu jis koregavo užstatymo zonas, numatytas detaliajame plane, iki 2014 metų neesminiai tikslinimai būtent ir būdavo daromi techninio projekto rengimo ir derinimo metu. Tokiems neesminiams pakeitimams neprieštaravo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (sprendimo 12 p.). 2009 m. rugsėjo 23-24 d. Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinės statybų komisijos protokole parengtam statinio projektui be kitų pritarė ir MPD Detaliojo planavimo skyriaus atstovas (sprendimo 13.2 p.).

34. Ieškovė neįrodė teiginių apie tai, kad ginčo statyba neatitinka išduoto statybos leidimo. 34.1. 2009-10-19 statybos leidimas išduotas po to, kai nuolatinė statybų komisija pritarė parengtam statinio projektui (Sprendimo 13.2., 13.3. p.). Komisijai pateiktas UAB „Planas B“ parengtas techninis projektas, komplekso Nr. 2008.1-AS-TP (0 laida). Statyba faktiškai pradėta 2015 metais. 34.2. Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalis numatė, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 48 punktu, pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, <...> privalomas statybÄ leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybÄ , privaloma gauti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ Å¡io reglamento nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybÄ leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:

1) laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas;

2) dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis;

3) iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);

4) iki 1 m didinami statinio išorės matmenys;

5) mažinami statinio iÅ¡orės matmenys. 34.3. 2015 metais rengiant techninio projekto A laidÄ , esminiai statinio projekto sprendiniai (sprendimo 34.2 p.) nebuvo keičiami, kÄ patvirtina sisteminė bendrųjų statinio rodiklių, nurodytų techninio projekto 0 ir A laidose analizė (el.b.l. 12-14, t. VI, el.b.l.), todėl naujas statybÄ leidžiantis dokumentas neturėjo bÅ«ti gautas. 34.4. Å iuo atveju svarbu pažymėti, jog ginčo sklype suprojektuotas administracinis pastatas ir daugiabutis gyvenamasis namas, bÅ«tent tokiai statybai iÅ¡duotas vienas bendras statybos leidimas, kuris nenuginčytas ir galiojantis.

Å iuo metu yra užbaigtas tik pirmasis statybos etapas. Aplinkybė, kad jo metu pastatyta dalis parkingo, kuri projekte buvo numatyta naudoti administraciniam pastatui, nepaneigia fakto, kad statybos metu nebuvo nukrypta nei nuo projekto, nei nuo leidimo. IÅ¡ statytojo į bylÄ pateikto pastato pjÅ«vio (el.b.l. 14, t. XXII) matyti, kokia dalis viso bendro projekto yra realizuota, bÅ«tent tokius duomenis teismas ir proceso dalyviai faktiÅ¡kai matė ir iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu. Ä® bylÄ pateikti tiek 2009 metais rengtos techninio projekto 0 laidos, kuriÄ Ä¯vertinus iÅ¡duotas statybos leidimas, tiek 2015 metais rengtos techninio projekto A laidos duomenys (planai – el.b.l. 165, t.

VI, el.b.l. 241, t. III), o taip pat pateiktos ginčo pastato kadastrinės bylos duomenys, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pastatas iÅ¡ esmės pastatytas toks, koks ir buvo suprojektuotas. Statytojui nusprendus statybÄ vykdyti dviem etapais, neužbaigti visų toje pačioje vertikalėje numatytų statinių statybos, t.y. vykdyti dar 2009 metais suprojektuotas statybas, kurioms leidimas iÅ¡duotas 2009-10-19, po žeme po to, kai baigtas gyvenamasis namas, bÅ«tų nelogiÅ¡ka, neracionalu ir tam tikrose vietose objektyviai neįmanoma, todėl aplinkybė, kad jos atliktos su pirmuoju etapu atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintÄ protingumo principÄ ir negali bÅ«ti pagrindu tenkinti ieÅ¡kinį.

35. IeÅ¡kovė klaidingai nurodo, kad pastatas pastatytas aukÅ¡tesnis nei leista. 35.1. Pastato tiek požeminių, tiek antžeminių aukÅ¡tų skaičius ir jų iÅ¡dėstymas iÅ¡leidžiant techninio projekto A laidÄ nesiskyrė nuo 0 laidos. IÅ¡ pateiktos kadastrinės bylos, raÅ¡ytinių ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų (planas – el.b.l. 14, t. XXII), UAB „Planas B“ atstovo A. U. paaiÅ¡kinimų, o taip pat faktinės situacijos, matytos iÅ¡važiuojamojo posėdžio metu, nustatyta, kad faktiÅ¡kai pastatyta vienu požeminio parkingo aukÅ¡tu mažiau nei suprojektuota. 35.2. 2009-10-19 statybos leidime nurodytas leistinas aukÅ¡tų skaičius (pažymint, kad skaičius nurodomas neskaičiuojant pusrÅ«sio, mansardos) – 6-10, po žeme – 3 (el.b.l. 80, t.

I). Kadastrinės bylos duomenimis pastatyto pastato aukÅ¡tų skaičius yra 6, plius du požeminiai aukÅ¡tai. Taigi pagrindo teigti, kad pastatyto pastato aukÅ¡tų skaičius neatitinka iÅ¡duoto statybos leidimo nėra pagrindo. Aplinkybė, kad, nutaręs vykdyti statybÄ etapais, statytojas kitaip perskirstė tuos pačius, dar 2009 metais suplanuotus statyti aukÅ¡tus, negali lemti aiÅ¡kinimo, kad pastatyta daugiau aukÅ¡tų negu planuota. Tai, kad bendras aukÅ¡tų skaičius nepadidėjo, akivaizdu kompleksiÅ¡kai vertinant techninio projekto ir jo korektÅ«ros (0 ir A laidų) bendruosius statinio rodiklius (el.b.l. 9-10, t.

III, 2.1.9. ir 2.2.12. punktai). 35.3. Ginčo sklypas nėra horizontalus, jame yra nuolydis, didžioji jo dalis yra žemiau ieškovės žemės sklypo atžvilgiu. Iš pateiktų pastato brėžinių, o taip pat to, kas apžiūrėta išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad tik 5 pastatyto pastato aukštai yra virš ieškovės žemės sklypo. Pastato komercinės patalpos skvero pusėje (vakarinėje pastato pusėje) vizualiai atrodo kaip pirmasis aukštas, tačiau rytinėje dalyje, o taip pat iš ieškovės sklypo pusės jos yra po žeme.

Tokios patalpos (cokolinis aukÅ¡tas arba pusrÅ«sis) iki pat statybos pabaigos buvo priskiriamos požeminei pastato daliai. Žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 67.2 p. redakcija, galiojusi iki 2019-01-07 nustatė, kad požeminės pastato dalys yra rÅ«sys ir pusrÅ«sis, ir tik pagal Aplinkos ministro 2019-01-07 įsakymÄ Nr. D1-7 pastato cokolinis aukÅ¡tas priskirtas antžeminei daliai.

Jau minėta (sprendimo 35.2 p.), kad 2009-10-19 leidime buvo nurodytas leistinas aukÅ¡tų skaičius, pažymint, jog pusrÅ«sis neskaičiuojamas. 35.4. IeÅ¡kovė nurodo, kad pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo aukÅ¡tis yra 20,3 m, kai tuo tarpu buvo suprojektuota ir leista 18,20 m. Kadastrinės bylos duomenimis pastatyto pastato aukÅ¡tis 18,45 m (el.b.l. 78, t. IV). Oficialaus registro duomenys nėra nuginčyti, o ieÅ¡kovės pateikti argumentai nesudaro pagrindo jais netikėti. Teismas atkreipia dėmesį, kad koreguojant techninį projektÄ pastato aukÅ¡tis buvo numatytas 8,70 m.

Bet kuriuo atveju, aukščio nuokrypis laikytinas neesminiu (iki 1 m, STR 1.05.01:2017 48 p.), todėl nesudaro pagrindo teigti, kad pastatytas aukštesnis pastatas, negu leista. 35.5. Ginčo sklypo aukščių plane, rengtame dar 2008 metais, pažymėta projektuoto ginčo pastato absoliutinė altitudė nėra aukštesnė nei 100,23 m (el.b.l. 9, t. XXII). Iš pateiktų pastato pjūvių brėžinių (el.b.l. 10-14, t. XXII) matyti, kad pastato aukštis neviršija absoliutinės altitudės, numatytos 2007-01-24 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1488 1.2.9.3. punkte – 117,3 m (el.b.l. 74, t.

I). Aplinkybę, kad šis rodiklis neviršytas, patvirtina ir pačios ieškovės pateiktos geodezinės nuotraukos duomenys (el.b.l. 78, t. V).

36. Teismas nesutinka ir su ieÅ¡kovės teiginiais, kad statytojas nesilaikė teisės aktais nustatyto atstumo iki jos sklypo ribos. 36.1. Å iuo atveju atstumas negali bÅ«ti matuojamas nuo atraminės sienelės, nes ji nėra pastato, kurio užbaigimo aktÄ Å¡ioje byloje ginčija ieÅ¡kovė, dalis (sprendimo 30 punktas su papunkčiais). 36.2. Siurblinės bei Å¡ilumos punkto patalpos, esančios arčiausiai ieÅ¡kovės sklypo ribos, priskirtinos požeminei pastato daliai analogiÅ¡kais argumentais, iÅ¡dėstytiems sprendimo 35.3 punkte.

IÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu įsitikinta, kad vizualiai Å¡ios patalpos nėra iÅ¡kilusios virÅ¡ ieÅ¡kovės sklypo ribos. 36.3. Ginčijamu aktu priimtas pastatytas daugiaaukÅ¡tis gyvenamasis namas, kuris bÅ«tent ir buvo suprojektuotas arčiausiai ieÅ¡kovės sklypo dar 2009 metais (administracinis pastatas pagal projektÄ bus kur kas labiau nuo ieÅ¡kovės sklypo nutolęs). Statybos leidimas iÅ¡duotas 2009-10-19. Pagal Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios 2009-09-01 – 2009-12-04, 20 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , statinio projektas turėjo bÅ«ti rengiamas vadovaujantis Å¡iuo ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 redakcijos, galiojusios statybos leidimo išdavimo metu 192.2 papunktį daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai turėjo būti išdėstomi taip, kad:

1) atitiktų pastatų patalpų ir vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimus; netrukdytų natūraliam patalpų apšvietimui;

2) atitiktų natūralaus patalpų apšvietimo reikalavimus. To paties reglamento 193 punkte buvo numatyta, jog, vadovaujantis trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugos principu, 192.2 papunkčio reikalavimai galioja kitiems naujai statomiems ir rekonstruojamiems statiniams. Šie reikalavimai buvo laikomi įvykdytais, jeigu atstumas nuo užstojančio statinio buvo:

1) ne mažesnis negu jo aukštis;

2) atstumai galėjo bÅ«ti mažesni, jeigu pro užstoto pastato langus bus garantuojamas ne mažesnis kaip 60? regėjimo kampas horizontalioje plokÅ¡tumoje. To paties reglamento 192.1 papunktis nustatė, jog pastatų atstumas iki sklypo ribos turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3 m, jeigu pastatai yra 1–2 aukÅ¡tų. Minėto reglamento 193 punkto redakcija, nustačiusi reikalavimÄ iÅ¡laikyti 3 metrų norminį atstumÄ iki žemės sklypo ribos, įsigaliojo tik nuo 2014-11-18. Tiek techninio projekto rengimo metu, tiek ir statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo metu reikalavimo iÅ¡laikyti 3 metrų norminį atstumÄ , statant daugiaaukÅ¡tį gyvenamÄ jį namÄ , nebuvo. 36.4.

IeÅ¡kovė ikiteisminėje stadijoje, taip pat pirminiame ieÅ¡kinyje nuosekliai aiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti taikomas reikalavimas iÅ¡laikyti 3 m atstumÄ nuo gretimo sklypo ribos buvo įtvirtintas Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ redakcijos, galiojusios ginčo statinio statybos leidimo iÅ¡davimo metu, 3 priedo 1.1 punktu, tokius reikalavimus: visuomeninės paskirties statinių iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m. AukÅ¡tesniems visuomeninės paskirties statiniams Å¡is atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui.

Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingÄ aukÅ¡tį turinčios visuomeninės paskirties statinio dalies. Å is atstumas gali bÅ«ti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raÅ¡tu. Tačiau patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė jau rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-525-62-11, kuriame nurodyta, jog sisteminiu metodu aiÅ¡kinant Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192 punkto nuostatas yra pagrindas konstatuoti, kad nurodytasis statybos techninis reglamentas reikalauja, jog visų gyvenamųjų pastatų atstumas iki sklypo ribos turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3 metrai, o be to daugiaaukščiai pastatai turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti taip, kad atitiktų pastatų patalpų ir vaikų žaidimo aikÅ¡telių insoliacijos reikalavimus; netrukdytų natÅ«raliam patalpų apÅ¡vietimui; atitiktų natÅ«ralaus patalpų apÅ¡vietimo reikalavimus.

Tačiau, kaip pažymėjo Statybos inspekcijos atstovė, nurodytos bylos faktinės aplinkybės nesutampa su Å¡ios bylos aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. Nr. I-620-815/2011) pripažįstama ir tai, kad atstumai pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priede nurodytus reikalavimus iki gretimo sklypo ribos skaičiuotini tik antžeminei pastato daliai. TokiÄ pozicijÄ dėl to, kad atstumai, nurodyti abiejuose minėtuose reglamentuose, skaičiuotini tik nuo antžeminės statinio dalies, kaip visuotinai žinomÄ , iÅ¡sakė ir teismo posėdžio metu apklaustas architektas A.

U.. 36.5. Nagrinėjamu atveju, pagal pačios ieÅ¡kovės pateiktÄ geodezinį planÄ (el.b.l. 78, t. V) atstumas nuo antžeminės pastato dalies, matuojant statmenai, iki ieÅ¡kovės sklypo ribos yra 10,90 m. Atstumas nuo arčiausiai esančios požeminės pastato dalies – siurblinės ir gaisrinės patalpos, labiausiai priartėjusiame taÅ¡ke yra 1,30 m, tolimesniajame – 2,62 m. Å i pastato dalis nėra iÅ¡likusi virÅ¡ bendro reljefo ir yra horizontalioje plokÅ¡tumoje su ieÅ¡kovės žemės sklypu.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ patvirtinimo“ 7 priedo 4 punktÄ , raÅ¡ytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumÄ horizontalioje plokÅ¡tumoje nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų), kai pastato ar stogÄ turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taÅ¡ko aukÅ¡tis, matuojamas nuo žemės pavirÅ¡iaus ties sklypų riba (žemesniojo pavirÅ¡iaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumÄ nuo Å¡io taÅ¡ko iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

37. Priimant sprendimÄ nagrinėjamoje byloje, esminę reikÅ¡mę turi teismo Å¡iame sprendime jau konstatuota aplinkybė, kad ginčo pastatas iÅ¡ esmės pastatytas toks, koks buvo suprojektuotas ir kokiam 2009-10-19 iÅ¡duotas statybos leidimas, kuris nebuvo nenuginčytas. Jokie teisės aktai nenumato pareigos projektuotojui ar statytojui keisti patvirtintus ir nenuginčytus projektinius sprendinius eigoje, net ir besikeičiant teisiniam reglamentavimui ar teismų praktikai. Dėl ieÅ¡kovo teisių pažeidimo, reikalaujamų pasekmių ir bylos baigties 38.

IeÅ¡kovė, nurodydama reiÅ¡kianti negatorinį ieÅ¡kinį (CK 4.98 str.) turi pareigÄ Ä¯rodyti (CPK 178 str.), kad jos teisės yra pažeidžiamos. Neteisėtos ar savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės gynimo negatoriniu ieÅ¡kiniu gali bÅ«ti svarbÅ«s tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos ar savavaliÅ¡kos statybos ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi bÅ«ti nustatytos konkrečios aplinkybės lemiančio savininko teisių pažeidimÄ . 38.1.

IeÅ¡kovės nurodyti argumentai, kad įvažiavimas į parkingÄ pastatytas arčiau nei 15 m nuo daugiabučio namo langų, ar kad nesilaikyta minimalaus atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos nesilaikyta valstybinio žemės sklypo atžvilgiu, nėra susiję su jokiais galimais ieÅ¡kovės teisių pažeidimais. 38.2. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas pripažino, kad insoliacijos problema jo klientei nekyla, nes ginčo pastatas nuo jos sklypo yra Å¡iaurinėje pusėje. IeÅ¡kovės nurodyti argumentas, kad pastačius ginčo pastatÄ sumažėjo apžvelgiamumas iÅ¡ jos pastato nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas.

Aplinkybės, kad pastačius pastatÄ susiaurės vaizdo perspektyva, padidės aplinkiniai transporto srautai, sklype bus didesnis žmonių kiekis, didesnis triukÅ¡mas, didesnis užterÅ¡tumas ir pan. yra objektyvios ir savaime ieÅ¡kovės, valdančios gretimÄ Å¾emės sklypÄ centrinėje sostinės dalyje, teisių nepažeidžia. Kaip siurblinės ir gaisrinės patalpos priartėjimas prie ieÅ¡kovės sklypo ribos pažeidžia jos teises, iÅ¡kovė apskritai nenurodė. IÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu įsitikinta, kad jokių objektyvių nepatogumų ieÅ¡kovei greta atlikta statyba nesukelia.

39. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos taikyti pasekmės be kita ko yra ir neproporcingos jos nurodomiems pažeidimams. 39.1. SavavaliÅ¡kos statybos ar statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo priemonių taikymas įstatymo nustatytomis sÄ lygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu. Vis dėlto įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektÄ â€“ yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavaliÅ¡kos statybos ar statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iÅ¡ esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sÄ lygos taikyti Å¡iÄ priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 58, 59 punktai).

Å iuo atveju pažymėtina, kad ginčo name jau yra parduoti butai, dalis naujųjų savininkų, tame tarpe ir fizinių asmenų, yra įkeitę butus sÄ Å¾iningiems hipotekos kreditorių reikalavimams užtikrinti. 39.2. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant neteisėtų statybų ir jų teisinių padarinių klausimus, taip pat akcentuojamas taikytinų priemonių proporcingumo aspektas, kurį vertinant, be kita ko, svarbi pažeidimo reikÅ¡mingumo aplinkybė, konstatuota, kad turi bÅ«ti paisoma pareigos nustatyti teisingÄ susikirtusių visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyrÄ , nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingÄ visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrÄ , kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualiÄ ir pernelyg didelę naÅ¡tÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. birželio 24 d. sprendimÄ byloje Allard prieÅ¡ Å vedijÄ , peticijos Nr. 35179/97; 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ byloje Saliba prieÅ¡ Malta, peticijos Nr. 4251/02; 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ byloje Hamer prieÅ¡ BelgijÄ , peticijos Nr. 21861/03). 39.3.

Šiuo atveju teismas neabejoja, kad esamoje situacijoje ieškovės tariamai patiriami nepatogumai, esant šioje byloje nustatytai statybos proceso eigai, nėra proporcingi pasekmėms, galinčioms kilti atsakovams bei tretiesiems asmenims tuo atveju, jei ieškovės reikalavimai būtų patenkinti.

40. Teismas atkreipia dėmesį, kad dar ieškinio 11 punkte ieškovė nurodė, kad statyba kaimyniniame sklype jis pradėjo domėtis po 2017 metų rugpjūčio mėn., t.y. tuomet, kai statyba jau buvo faktiškai baigta. Leidimas statybai gretimame sklype išduotas dar 2009 metais, statybos darbai faktiškai pradėti 2015 metais. Todėl sutiktina, kad ieškovės keliami klausimai be kita ko yra ir nesavalaikiai. 41.1. Pažymėtina, jog rungtyniško proceso, būdingo nacionaliniam civiliniam procesui, esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia.

Å i principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principÄ , tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigÄ . Abiejų Å¡ių proceso teisės normų turinys yra iÅ¡ esmės tapatus: Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pareiga įrodyti statybos, vykdytos be gretimo sklypo savininko sutikimo, teisėtumÄ tenka statytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018, 29 punktas).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). 41.2. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ir tai, kad, reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo, kaip savavaliÅ¡kos statybos ar statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo priemonės taikymo, ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindÄ , taikytinas aukÅ¡tesnis įrodinėjimo standartas.

Tai reiÅ¡kia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavaliÅ¡kumas) arba statybÄ leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi bÅ«ti pateikti konkretÅ«s, tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, iÅ¡samÅ«s, neprieÅ¡taringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetencijÄ . Teismui, sprendžiančiam reikalavimus dėl savavaliÅ¡kos statybos ar statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo statinių nugriovimo bÅ«du, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindÄ , egzistavimo – teismo įsitikinimas turi bÅ«ti iÅ¡ esmės neabejotinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 60 punktas). 41.3.

Å iuo atveju teismas, vadovaudamasis CPK 176, 185 straipsnių nuostatomis, daro iÅ¡vadÄ , kad statytojas įrodė, jog ginčo pastatas pastatytas teisėtai ir nenukrypstant nuo jam iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento, statytojas įrodė, kad nepastatė nei aukÅ¡tesnio, nei didesnio ploto pastato, nei jam buvo leista, tuo tarpu ieÅ¡kovas savo teisių pažeidimų dėl gretimame sklype atliktos ginčo pastato statybos neįrodė. Teismas, vadovaudamasis aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad bet kokie argumentai dėl laikinųjų inkarų ieÅ¡kovės žemės sklype bei dėl atraminės sienelės ant sklypų ribos, nėra susiję su pabaigta ir ginčijamu aktu priimta statyba.

Šioje byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, kad ginčijamas statybos užbaigimo aktas išduotas teisėtai ir pagrindo jį panaikinti nėra.

42. Nepatenkinus reikalavimo panaikinti ginčijamÄ statybos užbaigimo aktÄ , netenkintini ir iÅ¡vestiniai reikalavimai – panaikinti jo pagrindu atliktÄ pastato registracijÄ vieÅ¡ajame registre, o taip pat reikalavimai, susiję su esÄ neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 43. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 83,52 Eur iÅ¡laidų, susijusių su atvykimu į teismo posėdžius (iÅ¡laidos degalams) (el. b. l. 171-173, t.

XXI). Ä® bylÄ pateikti Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai (el.b.l. 34-55, t. V, el.b.l. 79-94, t. VII, el.b.l. 39-43, t. XVII, el.b.l. 90-96, 171-177 t. XXI). Atsakovė UAB „Transmedos projektai“ pateikė įrodymus apie tai, kad byloje patyrė 13726,02 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ (el.b.l. 25-33, t. VII, el. b. l. 43-67, t. XXII). Atsakovai R. P. A. ir K. A. patyrė 3872 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ (el.b.l. 21-29, t. XXII). Atsakovė R. T. patyrė 2500 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ (el.b.l.60-67, t.

XXII). Ieškinį atmetus nurodytų atsakovų patirtos išlaidos jiems priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 10 p., 93 str. 2 d.).

44. Byloje teismas patyrė 885,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, kurios priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitÄ reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Mano turtas“, juridinio asmens kodas 300050337, atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, 83,52 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovo UAB „Mano turtas“, juridinio asmens kodas 300050337, atsakovei UAB „Transmedos projektai“, juridinio asmens kodas 304057973, 13726,02 Eur (trylika tūkstančių septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 02 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Mano turtas“, juridinio asmens kodas 300050337, atsakovams R. P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3872 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovo UAB „Mano turtas“, juridinio asmens kodas 300050337, atsakovei R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovo UAB „Mano turtas“, juridinio asmens kodas 300050337, 885,81 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Čėsnienė