2022-06-08 Nr. AB-15154-3-61-3-01010-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-337-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01010-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Patikima statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Patikima statyba“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Patikima statyba“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2022 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. S-25 toje dalyje, kurioje pareiškėjo skundas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 69-133 nurodymų sumokėti į valstybės biudžetą 37 547,21 Eur PVM, 15 982,54 Eur delspinigius, 11 264 Eur baudą, 8 019,87 Eur pelno mokestį, 3 308,61 Eur pelno mokesčio delspinigius ir 2 406 Eur baudą perduotas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo ir įpareigoti Komisiją šią pareiškėjo skundo dalį išnagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą per 14 kalendorinių dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas kreipėsi į VMI ir vėliau į Komisiją, nesutikdamas su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) sprendimu, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas. Pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė Kauno AVMI sprendimas, todėl pareiškėjas turėtų prašyti teismo panaikinti ir šį sprendimą, bei pateikti jį teismui.

Pareiškėjas iki teismo nustatyto termino skundo trūkumų nepašalino.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad per teismo nustatytą terminą pareiškėjas esminių skundo trūkumų nepašalino, jo skundą laikė nepaduotu. Teismas išaiškino, jog nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis su skundu į teismą, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Pareiškėjas UAB „Patikima statyba“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. (rašymo apsirikimas, turėtų būti – 2022 m. balandžio 4 d.) nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde paaiškina, jog jis teismui pateiktame skunde neformuluoja reikalavimo dėl Kauno AVMI sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas pats turi teisę apsispręsti dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynybos būdo, formos bei keliamų reikalavimų. Teismo įpareigojimas kitu būdu formuluoti skundo reikalavimus, nei yra suformuluota, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismo priimtos nutartys dėl trūkumų šalinimo ir laikyti skundą nepaduotu yra formalios ir keliančios pareiškėjui papildomus bei perteklinius reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-818-492/2017, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-662/2018).

Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Pagal ABTĮ 23, 24 straipsnius, teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką nustatyta pareiškėjui. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, 2022 m. kovo 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas įpareigojo pareiškėją papildyti skundo reikalavimus ir pateikti Kauno AVMI sprendimą. Pareiškėjas iki teismo nustatyto termino skundo trūkumų, nurodytų pirmosios instancijos teismo nutartyje, nepašalino.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius esminius skundo trūkumus, teisėtai ir pagrįstai 2022 m. kovo 7 d. nutartimi buvo nustatytas pareiškėjui terminas skundo trūkumams pašalinti. Iš paminėtos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog teismas aiškiai nurodė, kokių reikalavimų neatitinka skundas, kokie skundo trūkumai nustatyti ir kaip jie turi būti pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Pabrėžtina, jog termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Tačiau pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo priežasčių, dėl kurių jis nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų per nustatytą terminą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis teismui pateiktame skunde neformulavo reikalavimo panaikinti Kauno AVMI sprendimą, todėl teismo įpareigojimas formuluoti skundo reikalavimus kitu, nei suformuluotu būdu, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo reikalavimai yra pertekliniai.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Kauno AVMI 2015 m. liepos 2 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (13.2.) FR0680-489, kuriuo Bendrovei papildomai priskaičiavo sumokėti į valstybės biudžetą 129 643 Lt (375 47,21 Eur) PVM, 276 91 Lt (8019,87 Eur) PM, 720 Lt (208,53 Eur) GPM, 3022 Lt (875,23 Eur) NTM ir 116,58 Lt (33,76 Eur) GF įmokas. Kauno AVMI 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. FR0682-535 patvirtino patikrinimo aktą. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Kauno AVMI sprendimo, 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 69-133 nusprendė patvirtinti paminėtą Kauno AVMI sprendimą. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2022 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. S-25: atnaujino pareiškėjo skundo dėl VMI sprendimo panaikinimo nagrinėjimą; pareiškėjo skundo dalį dėl VMI sprendimo nurodymų sumokėti į valstybės biudžetą 37 547,21 Eur PVM, 15 982,54 Eur delspinigius, 11 264 Eur baudą, 8 019,87 Eur PM, 3 308,61 Eur PM delspinigius ir 2 406 Eur baudą ir perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo; VMI sprendimo dalį dėl nurodymų sumokėti GPM, NTM ir įmokas į GF paliko nenagrinėtą; neatleido pareiškėjo nuo GPM, NTM delspinigių ir baudų bei įmokų į GF delspinigių mokėjimo.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 128 straipsnio 1 dalį, mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma. Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimus, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo; sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą ir į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos). Mokesčių administravimo įstatyme taip pat įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą (144 str.); mokestiniams ginčams šiame įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra (145 str. 1 d.); mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas (147 str.).

Iš pareiškėjo skunde nurodytų argumentų matyti, jog jis nesutinka būtent su mokestinio patikrinimo, kurį atliko Kauno AVMI, metu nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, t. y. mokestinio patikrinimo rezultatais, kurie buvo įforminti Kauno AVMI patikrinimo aktu ir patvirtinti Kauno AVMI sprendimu. VMI, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, patikrinusi Kauno AVMI sprendimo (kartu ir patikrinimo akto) teisėtumą ir pagrįstumą, jį patvirtino. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad susidariusioje situacijoje teisines pasekmes sukelia būtent Kauno AVMI sprendimas. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų – VMI ir Komisijos sprendimų apskundimas, neskundžiant teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo, savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui. Todėl pirmosios instancijos teismas nutartimi dėl trūkumų šalinimo pagrįstai nustatė esminius skundo trūkumus, kurių pareiškėjas nepašalino per teismo nustatytą terminą, t. y. tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimų ir nepateikė teismui skundžiamo (teisines pasekmes sukeliančio) administracinio akto. Aplinkybės, kad mokestinis ginčas iš esmės kilo dėl Kauno AVMI patikrinimo akto ir sprendimo neginčija ir pats pareiškėjas.

Pareiškėjui, kuris atstovaujamas advokato, teismo nutartimi buvo išaiškinta, kad teisines pasekmes jam sukelia būtent Kauno AVMI sprendimas, kurį pareiškėjas apskundė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoms – VMI ir Komisijai. Nepaisydamas to, pareiškėjas teismui nesuformulavo reikalavimo panaikinti Kauno AVMI sprendimą, t. y. nesuformulavo ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkančių skundo reikalavimų. Pareiškėjui neįvykdžius teismo nurodymo pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, pareiškėjo skundas pagrįstai buvo laikytas nepaduotu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų. Todėl, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Patikima statyba“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Neringa Švedienė