2016-06-02 Nr. AB-12195-3-65-3-00311-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1025-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00311-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1.; 11.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. B. 2014 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1) pakeisti arba panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus (toliau – ir Molėtų skyrius) vedėjo 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1653 patvirtintą Molėtų rajono „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės žemėtvarkos projektą toje dalyje, kuria pareiškėjui buvo suprojektuotas ginčijamas žemės sklypas Nr. 1025;

2) panaikinti Molėtų skyriaus 2014 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 40SD-(14.40.103)-1806;

3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba) 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-2145; 4) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui būtų suteiktas kitas 1,92 ha ploto žemės sklypas Molėtų rajono „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovėje. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į žemę ir pageidavo, kad jam nuosavybės teisės į žemę, kuri yra valstybės išperkama, būtų atkuriamos lygiaverčiu žemės sklypu. 2013 m. liepos 23 d.

Molėtų žemėtvarkos skyriuje vykusio susirinkimo metu pareiškėjui buvo pasiūlytas 14 960 m2 ploto žemės ūkio paskirties sklypas Nr. 1025, esantis „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovėje Molėtų r. Pareiškėjas sutiko su žemės sklypo Nr. 1025 projektu. Pareiškėjas paaiškino, kad nuosavybės teisės jam turi būti atkuriamos į 1,92 ha ploto žemės sklypą, todėl susirinkimo metu liko neišspręstas klausimas dėl likusio 0,35 ha ploto žemės sklypo perdavimo neatlygintinai. Pareiškėjas pažymėjo, jog siekdamas išsiaiškinti pasiūlyto žemės sklypo Nr. 1025 vietą ir paskirtį, kas vadovaujantis žemės sklypo planu nebuvo aišku, pretendentų susirinkimo metu projektuotojos ir matininkės prašė nurodyti tikslią jam pasiūlyto sklypo lokalizaciją vietovėje, kad jį būtų galima apžiūrėti nuvykus į vietą, tačiau pareiškėjo teigimu, nei projekto autorė, nei matininkė tikslios sklypo vietos jam nurodyti negalėjo ir paaiškino, kad pamatyti sklypą bus galima sklypo ribų ženklinimo darbų atlikimo metu.

Pareiškėjas, tikėdamasis, kad jam pasiūlytas žemės sklypas atitinka žemės sklypo plano duomenis, sutiko su pasiūlytu žemės sklypu, pasirašė pretendentų susirinkimo protokole (I t., b. l. 96-101). 2014 m. balandžio 27 d. pareiškėjui dalyvaujant sklypo ribų žymėjimo darbuose, paaiškėjo, kad žemė per visą sklypo plotą yra įdubusi, po žvyrkeliu į sklypą išvestas melioracijos vamzdis, kitame sklypo krašte yra melioracijos griovys, kuris beveik lygus su žeme, daug metų nevalytas ir nerenovuotas, sklype esantis drenažas neatlieka savo paskirties, drenažo žiotis yra po vandeniu ir nepašalina vandens, sutekančio iš aukščiau esančių gretimų sklypų.

Todėl sklypas apaugęs daugiametėmis piktžolėmis, pelkine žole, žemė šalia griovio šlapia, stovi balos. Pareiškėjo nuomone, jam pasiūlytame suprojektuotame žemės sklype negalima vykdyti žemės ūkio veiklos. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas 2014 m. balandžio 27 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1025 nurodė, kad žemės sklypo atsisako (I t. 17-18 b. l.). Atitinkamai, 2014 m. gegužės 8 d. prašymu (I t. 186 b. l.) dėl jam suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1025 „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovėje Molėtų rajone ženklinimo darbų sustabdymo pareiškėjas kreipėsi į Molėtų skyrių. 2014 m. birželio 16 d. sprendimu (I t. 8-10 b. l.) Molėtų skyrius pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakė, motyvuodamas Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207, (toliau – ir Metodika) 101 punktu. Su minėtuoju sprendimu pareiškėjas nesutiko, teigė, kad Molėtų skyrius pažeidė Metodikos 101 punkte nustatytą galimybę pretendentui teikti pastabas dėl valstybės lėšomis paženklinto žemės sklypo, abriso ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, taip pat – Metodikos 102 punkte nustatytą procedūrą pretendentui, kuris atsisako žemės sklypo ženklinimo (ir) arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, teikti pastabas, bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) nuostatas, pagal kurias numatomi grąžinti sklypai turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį, kadangi pareiškėjui suformuotame žemės sklype dėl sklypo kokybinių požymių jokia ūkinė veikla nėra galima.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I t. 155-161 b. l.) paaiškino, kad pareiškėjas buvo įrašytas į 5 eilės pretendentų, pageidaujančių „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės projektuojamoje teritorijoje gauti grąžinamus natūra, perduodamus ir suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, norimus pirkti ar parduoti valstybinės žemės sklypus, sąrašą, patvirtintą Molėtų skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. 40VĮ(14.40.2)-915. Nurodė, kad pareiškėjas dalyvavo 2013 m. liepos 23 d. pretendentų susirinkime (I t., 101 b. l.), pageidavo gauti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir pasirinko laisvos žemės fonde esantį žemės plotą Nr. 30, kuriame pareiškėjui buvo suprojektuotas 1,49 ha ploto žemės sklypas Nr. 1025. Pažymėjo, kad su pasiūlytu žemės sklypu pareiškėjas sutiko, tai patvirtindamas parašu žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 5 eilės pretendentais gauti žemės 2013 m. birželio 26 d. žiniaraštyje (I t., 102 b. l.).

Nurodė, kad Molėtų skyriaus organizuoto 2013 m. spalio 25 d. viešojo svarstymo metu pareiškėjas nepateikė jokių pretenzijų dėl „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, tai buvo užfiksuota susirinkimo metu surašytame protokole Nr. 40PRT-(14.40.6.)-127. Molėtų skyriaus vedėjas 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 40V-(14.40.2)-1653 patvirtino „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (I t., 128-130 b. l.). Paaiškino, kad VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vyr. specialistas E. S. parengė suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1025 planą, kuriame išdėstytoje kadastro duomenų lentelėje nurodė, jog sklypą sudaro 1,4469 ha žemės ūkio naudmenos (t. y. pieva) ir 0,0491 ha vandenys (I t., 118-119 b. l.).

Paaiškino, kad šis sklypas pagal apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinį nėra pažymėtas kaip apleista žemė, be to, teisės aktai nenumato pareigos teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojams nei projekto autoriui nuvykti ir parodyti piliečiui projektuojamus žemės sklypus vietovėje. Pažymėjo, kad pareiškėjui suprojektuotas žemės sklypas Nr. 1025 yra taisyklingos formos, racionalių ribų ir priderintas prie vietovės situacijos kontūrų, todėl nėra pagrindo manyti, kad žemės sklypas suprojektuotas netinkamai. Paaiškino, kad keičiant sklypo vietą, projekto patikslinti negalima, tuo tikslu reikėtų rengti kitą projektą to paties sklypo projektavimui, todėl atsižvelgiant į tai, kad projekto autoriui yra apmokėta už paslaugų suteikimą, valstybės lėšos būtų naudojamos neracionaliai ir neekonomiškai.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 2014 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 40SD-(14.40.103.)-1806 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-2145. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1653 patvirtinto Molėtų rajono „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį, kuria pareiškėjui buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. 1025. Kitą dalį skundo atmetė.

Teismas nustatė, kad Utenos apskrities viršininkas 2000 m. rugsėjo 26 d. išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 4866 1 punktu patvirtino, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,17 ha žemės (vertė 2732 Lt), kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, tame skaičiuje užimta asmeninio ūkio žeme (1.2. papunktis) (I t. 107 b. l.). Iš pateiktų dokumentų (I t. 108 b. l.) nustatyta, kad pareiškėjui neatkurtos nuosavybės teisės į 1,92 ha (vertė 2417 Lt) žemės sklypą, dėl to ginčo byloje nėra.

Molėtų skyriaus vedėjas 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 40VĮ(14.40.2)-915 patvirtino asmenų, pageidaujančių „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovėje gauti grąžinamus natūra, perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai, kompensuojant, žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, norimus pirkti, perduodamus naudotis patikėjimo teise, sąrašą (I t., 89-90 b. l.), kurio 45 eilutėje pagal V eiliškumo grupę buvo įrašytas pareiškėjas (I t., 93 b. l.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2013 m. liepos 23 d.

įvyko Molėtų rajono „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės V eilės pretendentų susirinkimas, kurio metu surašytame protokole pareiškėjas pasirašė ir nurodė, jog sutinka su suprojektuoto sklypo ribomis (I t., 99 b. l.). Minėtame protokole taip pat fiksuojama, jog pareiškėjas pasirinko laisvą valstybinės žemės fondo plotą Nr. 30 „(duomenys neskelbtini)“ kaime, sklypo Nr. 1025, plotas 1,49 ha (I t., 99 b. l.). Apie viešą „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymą buvo pranešta vietos spaudoje, per viešo svarstymo su visuomene laikotarpį nebuvo gauta ir nebuvo užregistruota pretenzijų ir prašymų, todėl nutarta pritarti „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotiems žemės, miško sklypams ir siūlyti projekto autorei R.

U. derinti „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą su Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikoje nurodytomis institucijomis. Molėtų skyriaus vedėjas 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1653 (I t., 128-130 b. l.) patvirtino „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, kuriems nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir servitutai (1.1. punktas) bei piliečių, kuriems rengiant „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašą (1.2. punktas) (I t. 167 b. l.), kurio 35 eilutėje nurodytas M.

B.; sklypo Nr. 1025 projekto plane; pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir (ar) pobūdis – žemės ūkio paskirties žemė, kiti žemės ūkio paskirties sklypai; perduodamas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtam žemės sklypui 1,49 ha ploto žemės sklypas, bei pažymima, kad šiam žemės sklypui taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 II, XXI, LII skirsniuose nustatytos specialiosios paskirties žemės ir miško naudojimo sąlygos ir žemės servitutai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014 m. balandžio 27 d. vykusio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo metu Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1025 pareiškėjas pažymėjo, kad atsisako žemės sklypo, nes jame yra pelkė, apie tai jis nebuvo informuotas (I t. 17-18 b. l.). 2014 m. gegužės 8 d. pareiškėjas kreipėsi į Molėtų skyrių su prašymu, kuriame nurodė, kad suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1025, esančio „(duomenys neskelbtini)“ atsisako, kadangi sklype yra pelkė.

Nurodė, kad anksčiau sklypo nebuvo matęs ir apie jo būklę nebuvo informuotas, be to, pažymėjo, kad remiantis minėtąja aplinkybe, sklypas neatitinka valstybės nusavinto sklypo vertės. Molėtų skyrius 2014 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 40SD-(14.40.103.)-1806 (I t., 8-9 b. l.) atsisakė iš naujo projektuoti žemės sklypą toje pačioje ar kitoje Molėtų rajono kadastro vietovėje. Pareiškėjas nesutiko su minėtu Molėtų skyriaus sprendimu ir 2014 m. liepos 14 d. pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai, prašydamas panaikinti Molėtų skyriaus 2014 m. birželio 16 d. sprendimą ir įpareigoti suteikti kitą lygiavertį žemės sklypą Molėtų rajone, „(duomenys neskelbtini)“ kadastrinėje vietovėje.

Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5.)-2145 pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė, sprendimą motyvuodama iš esmės tapačiais argumentais kaip ir Molėtų skyrius skundžiamame sprendime. Papildomai nurodė, kad pareiškėjui suprojektuotas žemės sklypas pagal apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinį nėra pažymėtas kaip apleista žemė, todėl pateikė nuomonę, kad žemės sklypas gali būti naudojamas pagal šiam sklypui nustatytą pagrindinę paskirtį.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjui suprojektuotame žemės sklype yra melioracijos sistemos ir įrenginiai (II t., b. l. 26-27), tačiau melioracijos statiniai nebuvo fiksuoti pareiškėjui suprojektuoto žemės sklypo plane (I t. 180 b. l.), o byloje nustatyta, kad pretendentų susirinkime dalyvavusi projekto autorė R. U. neinformavo pareiškėjo apie tai, kad jam projektuojamame žemės sklype Nr. 1025 yra melioracijos sistemos ir įrenginiai. Tai patvirtina ir liudytojos R. U. parodymai 2015 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio metu.

Teismas pažymėjo, kad remiantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 37 punkte projekto autoriui nustatyta pareiga supažindinti pretendentą su projektuojamam žemės sklypui taikytinomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, o tai reiškia išaiškinti, kad sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai, būtent pretendentų susirinkimo metu prieš projektuojant pretendentui sklypą.

Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas pretendentų susirinkime dalyvavo ir laisvos žemės fondo žemės sklypą rinkosi pirmą kartą, neturėjo patyrimo šioje srityje, o aplinkybes, susijusias su melioracijos sistemos ir įrenginių sklype netinkamu funkcionavimu sužinojo tik 2014 m. balandžio 27 d., kai buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, šiame akte išvardintos žemės sklypui taikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 II, XXI, LII skirsniuose nustatytos specialiosios paskirties žemės ir miško naudojimo sąlygos ir žemės servitutai, t. y. taikytinos kelių apsaugos zonos sąlygos (II skirsnis), specialiosios žemės sklypo, kuriame įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, sąlygos (XXI skirsnis), dirvožemio apsaugą reglamentuojančios sąlygos (LII skirsnis) (ribų ženklinimo parodymo akto 10 p.).

Pareiškėjas paaiškino, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo metu sklype telkšojo vanduo, jis apaugęs pelkių augalais, krūmokšniais. Pažymėta, kad pareiškėjui suprojektuotame žemės sklype esančios melioracijos sistemos ir įrenginių netinkamo veikimo faktą patvirtina Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 8 d. pažyma Nr. B22-698 (II t., 26 b. l.), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo nurodytame žemės sklype 1979 m. įrengtas sausinimo drenažas, sklype paklotas 32 drenažo sistemos rinktuvas „a“ bei drenažo sausintuvai, minėtieji įrenginiai tinkamai neatlieka savo paskirties, tai yra tinkamai nepašalina vandens pertekliaus, todėl daryta išvada, kad ši aplinkybė riboja pareiškėjo teisę jam skirtą žemės sklypą panaudoti pagal formaliai nurodytą jo paskirtį.

Be to, iš prie pažymos pridėtos melioracijos statinių išdėstymo schemos (II t., 27 b. l.) nustatyta, kad per visą pareiškėjui suprojektuotą žemės sklypą pakloti ir išdėstyti melioracijos statiniai. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 346 XXI skirsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.3D-218 patvirtinto melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 nuostatas žemės sklypui, kuriame įrengtos melioracijos sistemos, nustatyti privalomi melioracijos sistemos ir įrenginių priežiūros reikalavimai, be to, tais atvejais, kai savininko žemėje įrengti melioracijos įrenginiai, kurių reikia kitų savininkų žemei melioruoti, melioracijos įrenginių užimta žemė turi būti išpirkta.

Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovui nesuteikus informacijos apie jam projektuojamame žemės sklype esančius melioracijos statinius bei sklypo ženklinimo metu paaiškėjus ( tai patvirtino byloje esantys aukščiau paminėti įrodymai), kad melioracijos įrenginiai tinkamai neatlieka savo paskirties, iš sklypo nepašalina vandens pertekliaus, teismas darė išvadą, kad iš esmės buvo pažeista pareiškėjo teisė pasirinkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris galėtų būti panaudotas pagal jo pagrindinę paskirtį (žemės ūkio), todėl nuosavybės teisių atkūrimas į tokį žemės sklypą, sudarytų prielaidas situacijai, kai dėl viešojo administravimo subjekto netinkamo veikimo pareiškėjo padėtis būtų nepagrįstai apsunkinta. Šiuo aspektu teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-264-12. Teismas vertino, kad byloje nustatytas esminis teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1653 patvirtintą Molėtų rajono „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą toje dalyje, kuria pareiškėjui buvo suprojektuotas ginčijamas žemės sklypas Nr. 1025.

Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog yra galimybė perduoti pareiškėjui kitą žemės sklypą „(duomenys neskelbtini)“ kadastrinėje vietovėje, o pareiškėjas teismo posėdžio metu pareiškė, jog jam neatlygintinai perduotinas žemės sklypas nebūtinai turi būti „(duomenys neskelbtini)“ kadastrinėje vietovėje, kad jis gali būti ir kitoje vietovėje, o tuo atveju, jei laisvos žemės nebėra – pareiškėjas sutiktų ir su pinigine kompensacija. Be to, nenustatyta, kad panaikinus paminėtą administracinį aktą, atsakovas nevykdys jam priskirtų funkcijų ir rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą ar jam prilyginamą žemės sklypo planą teisės aktų nustatyta tvarka nespręs pareiškėjo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimo kitoje vietoje, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – suteikti pareiškėjui kitą 1,92 ha žemės sklypą Molėtų rajono „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovėje netenkintas.

Teismas nurodė, kad Metodikos 101 punkte įtvirtinta pretendento teisė iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą. Teismas nustatė, kad formaliai atsakovas atliko Metodikos 101 punkte nurodytus veiksmus. Akivaizdu, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Metodikos 102 punktu, per Metodikos 101 punkte nustatytą terminą pateikė pastabas dėl valstybės lėšomis paženklinto žemės sklypo plano Molėtų skyriui, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad Molėtų skyrius iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo pastabų, formaliai vadovaudamasis Metodikos 101 punktu, projekto autoriui teikė siūlymą tęsti nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylos rengimą. Todėl daryta išvada, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą 2014 m. birželio 16 d. sprendimą ir informuodamas projekto autorių, netinkamai taikė teisės normą, kurios paskirtis – reglamentuoti projekto autoriaus ir pretendento, konkrečiu atveju pageidaujančio iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo vietą, teises ir pareigas. Metodikos 102 punkte numatyta pareiga žemėtvarkos skyriui kartu su projekto autoriumi išnagrinėti pretendento pastabas ir priimti sprendimą dėl jų pagrįstumo. Vertinant Molėtų skyriaus sprendimą tęsti nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylos rengimą pagal Metodikos 101 punktą, spręsta, kad žemėtvarkos skyrius ne tik klaidingai taikė teisės normą, bet ir nepagrindė šio sprendimo objektyviais argumentais ar konkrečiomis teisės normomis.

Pažymėta, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus 2014 m. birželio 16 d. ir 2014 m rugpjūčio 20 d. sprendimus, nevertino aplinkybės, kad pareiškėjui suprojektuotame žemės sklype esantys melioracijos įrenginiai sudaro pagrindą specialioms sąlygoms atsirasti ir taikyti eksploatuojamo žemės sklypo atžvilgiu. Melioracijos įrenginių buvimas žemės sklype savaime įpareigoja žemės sklypo savininką laikytis specialiųjų sąlygų žemės sklypo naudojimui ir dėl to bei atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad melioracijos įrenginiai nepilnai atlieka savo funkcijas, apriboja sklypo panaudojimo galimybę pagal tikslinę jo paskirtį. Teismas sprendė, kad Molėtų skyrius ir Nacionalinė žemės tarnyba, nagrinėdami pareiškėjo prašymą ir skundą bei priimdami skundžiamus sprendimus, turėjo pareigą ištirti nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjui suteikta informaciją apie projektuojamą žemės sklypą bei galimybe palankiomis sąlygomis naudoti žemės sklypą pagal nustatytą žemės ūkio paskirtį ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį sprendimą. Šiai atsakovo pareigai vykdyti neturi įtakos aplinkybė, kad pareiškėjas nėra skundęs atsakovo veiksmų projekto rengimo metu. Visais atvejais už Žemės reformos įstatyme nustatytų reikalavimų tinkamą įgyvendinimą atsakomybė tenka kompetentingai institucijai, o jos pareigą spręsti dėl to kilusius ginčus nustato Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis. Teismas darė išvadą, kad Molėtų skyrius ir Nacionalinė žemės tarnyba priėmė administracinius sprendimus neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, todėl jie yra objektyviai nepagrįsti ir naikinami, nes neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

III. Atsakovas Tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialistas parengė suprojektuoto sklypo Nr. 1025 planą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypą sudaro 1,4469 žemės ūkio naudmenos (pievos) ir 0,0491 ha vandenys, 1,4634 ha yra nusausinta žemė. Šis žemės sklypas pagal apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinį nėra pažymėtas kaip apleista žemė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas pateikė teismui duomenis, neatitinkančius faktinių aplinkybių. Teigia, kad Metodikos nuostatos neįpareigoja NŽT darbuotojų ar projekto autoriaus pareigos nuvykti į vietą ir parodyti piliečio pasirinktą žemės sklypą vietovėje. Mano, kad pats pilietis turi domėtis pasirinktu sklypu. Atsakovo teigimu, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad sklypas pareiškėjui suprojektuotas netinkamai. Dėl drenažo sistemos apeliantas nurodo nepasisakysiantis, nes tai yra Molėtų savivaldybės administracijos, o ne Tarnybos kompetencijos klausimas. Atsakovas pažymi, kad remiantis Metodikos 104 punktu, reglamentuojančiu projekto keitimo galimybę, šiuo atveju galimybės keisti projektą nėra, todėl turėtų būti rengiamas naujas projektas, kuriam būtų naudojamos valstybės lėšos, kas pažeistų ekonomiškumo principą, būtų neracionalu. Be to, nėra jokios garantijos, kad pareiškėjui suformavus kitą sklypą, jis neapsigalvos dar kartą. Laiko nepagrįstu teismo sprendimo motyvą, kad atsakovas nenagrinėjo pareiškėjo pastabų dėl žemės sklypo iš esmės. Pažymi, kad rėmėsi projekto autorės R. U. paaiškinimu, kad žemės sklypas nėra užpelkėjęs ir tinkamas naudoti pagal paskirtį.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas nesutinka su apelianto argumentu, kad žemės sklypo neįtraukimas į apleistų žemės ūkio naudmenų plotus patvirtina, kad sklypas yra neapleistas. Be to, nurodo, kad pagal apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 21 įsakymu Nr. 3D-212, kurio tikslas yra nustatyti apleistus sklypus žemės mokesčiui apskaičiuoti, pelkių objektuose esantys apleistų žemės ūkio naudmenų plotai nenustatomi. Pažymi, kad priešingai, nei teigia atsakovas, pieva nėra tolygu žemės ūkio naudmenoms ar dirbamai žemei. Ginčijamame NŽT sprendime teigia, kad sklypas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, nenurodant tos paskirties. Tokius atsakovo teiginius, kad naują žemės sklypą projektuoti būtų neekonomiška, pareiškėjas gali vėl pakeisti nuomonę, pareiškėjas laiko verčiančiais abejoti atsakovo kompetencija apskritai. Kitais aspektais pareiškėjas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių į žemę, kuri yra valstybės išperkama, atkūrimo pareiškėjui lygiaverčiu žemės sklypu.

Pareiškėjo ginčijamu Tarnybos Molėtų skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1653 buvo patvirtintas Molėtų rajono „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės žemėtvarkos projektas, kuriuo, be kita ko, pareiškėjui buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. 1025. Pareiškėjas nurodė, kad projekto autorė nepateikė pareiškėjui išsamios informacijos apie projektuojamą žemės sklypą, t. y. nenurodė, kad žemės sklype yra įrengti melioracijos įrenginiai, kurie, be kita ko, neatlieka savo paskirties, žemės sklype telkšo vanduo, jis apaugęs pelkių augalais, krūmokšniais. Šie duomenys pareiškėjui paaiškėjo žemės sklypo ribų ženklinimo darbų atlikimo metu ir todėl pareiškėjas atsisakė jam suprojektuoto žemės sklypo ir pateikė pastabas Tarnybos Molėtų skyriui, kuris pareiškėjo ginčijamu 2014 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 40SD-(14.40.103)-1806 nurodė neturintis pagrindo panaikinti pareiškėjo vardu suprojektuotą žemės sklypą ir projektuoti jį iš naujo toje pačioje ar kitoje vietoje. Minėtą sprendimą, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, paliko galioti ir Tarnyba, kurios 2014 m. rugpjūčio 20 d. priimtą sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-2145 pareiškėjas taip pat ginčija šioje byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį – inter alia perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar vandens telkinį iš laisvos žemės fondo pagal Žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės, vandens telkinių plotų įsigijimo eiliškumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos 28 punktas nustato, kad piliečiams perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai projektuojami laisvos žemės fondo žemėje pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę. Piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus (Tvarkos 30 p.). Žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas, vadovaudamasis Žemės ūkio ministerijos patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika, pagal esamus dokumentus, pateiktus piliečių prašymus ir sutikimus parengia žemės reformos žemėtvarkos projektą (Tvarkos 105 p.).

Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo redakcija) 37 punktas įtvirtino reikalavimą projekto autoriui aptarti su pretendentu kiekvieno jam projektuojamo žemės sklypo ribas ir vietą, supažindinti pretendentą su projektuojamam žemės sklypui taikytinomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis bei numatytais nustatyti servitutais ir pažymėti projektuojamus žemės sklypus žemėtvarkos projekto plane. Projekto autorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir teritorijų planavimo dokumentais, suprojektuotiems žemės sklypams numato įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei ūkinės veiklos apribojimus. (Metodikos 6 p.).

Iš nurodytų nuostatų matyti, kad projektuojant žemės sklypus yra nustatytas įpareigojimas pateikti pretendentui visą informaciją, susijusią su jo pasirinktu žemės sklypu.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui suprojektuotame žemės sklype yra melioracijos statiniai (II t., b. l. 26-27). Molėtų rajono savivaldybė 2015 m. gegužės 8 d. rašte Nr. B22-698 pareiškėjui nurodė, kad ginčo sklype esančiame melioracijos griovyje Nr. „L-2“ pakilęs vandens lygis. Kadangi 32 drenažo sistemos žiotis yra po vandeniu, sklype esantis drenažas tinkamai neatlieka savo paskirties – vandens pertekliaus pašalinimo (II t., b. l. 26). Melioracijos statinių egzistavimas pareiškėjui suprojektuotame žemės sklype buvo konstatuotas tik Valstybės įmonei valstybės žemės fondui 2014 m. balandžio 27 d. parengus 1, 4960 ha ploto žemės sklypo, esančio „(duomenys neskelbtini)“ (projektinis Nr. 1025) ribų paženklinimo-parodymo aktą ir šį sklypą pažymėjus plane (I t., b. l. 112, 116-117). Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 10 punkte buvo nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: Kelių apsaugos zonos (plotas 1226 kv. m); Dirvožemio apsauga (plotas 14469 kv. m); Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai (plotas 14634 kv. m).

Teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kai asmeniui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, nėra suteikiama visa informacija apie jam perduodamą žemės sklypą, ne tik prieštarauja teisingumo ir protingumo reikalavimams, bet ir apskritai negali būti suderinama su nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslais ir paskirtimi. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kaip tik ir susiklostė situacija, kai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą buvo atkurtos taip, kad asmuo, kurio nuosavybėn turėjo būti perduotas ginčo žemės sklypas, ne tik nebuvo informuotas apie jame esančius valstybei nuosavybės teisė priklausančius melioracijos statinius, bet ir apskritai negalėjo net ir elgdamasis aktyviai bei būdamas rūpestingas gauti šios informacijos, kadangi ji buvo užfiksuota tik 2014 m. balandžio 27 d. parengus žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Specialiųjų sąlygų 21 punkto, reglamentuojančio žemės savininko arba naudotojo, turinčio sklypą, kuriame įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, pareigas, nustatoma eilė draudimų, kurie, akivaizdu, turi įtakos žemės sklypo naudojimui. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta apsaugos zona sudaro beveik visą žemės sklypo plotą, darytina išvada, kad pareiškėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą suteikus jam žemės sklypą, suprojektuotą ginčijamu Tarnybos Molėtų skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1653, būtų pažeistos.

Teisėjų kolegija taip pat laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčijami Tarnybos Molėtų skyriaus 2014 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. 40SD-(14.40.103)-1806 ir Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5.)-2145 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) konstatuoja, kad Tarnybos Molėtų skyrius nenustatė ir netyrė pareiškėjo skundo išnagrinėjimui reikšmingų, jo skunde nurodytų faktinių aplinkybių, apsiribojo abstraktaus ir formalaus atsakymo pateikimu, šio pažeidimo neištaisė ir Tarnyba, nagrinėdama skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo, taip institucijos pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė neturintis pagrindo abejoti, jog, panaikinus pareiškėjo ginčijamus sprendimus, Tarnyba vykdys jai teisės aktais priskirtas funkcijas bei atkurs pareiškėjui nuosavybės teises į žemę kitoje vietoje, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai jas įvertino, tinkamai taikė nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė